Kūrybinės aplinkos kūrimas (4 dalis)

365 tekstai kūrybinė aplinka kūrybiškumas
Pamąstymai ir juodraščiai

Dienos tikslas: 849 žodžiai. Parašyta: 944.

Ir štai faktas: Chaoso pilna aplinka išties paskatina kūrybiškumą. Kaip teigia ir JAV Minesotos universiteto tyrimai.

Bet štai viena problema…

…Nors chaoso kupina aplinka padidina kūrybiškumą… Ji nepadidina kūrybinio produktyvumo. Arba, paprasčiau tariant – taip, idėjų surenkame visą milijoną… Tačiau jų įgyvendiname vos kelias.

Tiesą sakant, su panašia problema susiduria keli mano draugai – jie namuose, kur chaosas, idėjų prigalvoja milijonus. Tačiau didžioji dalis jų miršta.

|| Taigi, ką tuomet siūlai, Danieliau?

Aš siūlau seną, tačiau begalei žmonių (gal ir tau?) naują idėją: Sukurti sau du darbo paviršius. Du stalus.

Ir nors tai skamba sudėtingai (na – dvigubai sudėtingiau, nes dabar jau du paviršiai!), tai nėra taip sunku įgyvendinti. Mano minėtas rašytojas Austin Kleon savo knygoje „Steal like an artist“ kalba, kaip jis tai įgyvendino tiesiog į savo darbo kambarį atsigabenęs antrą stalą. Pirmąjį užpylė rankomis apčiuopiamais popieriais, o antrą paliko tuščią, išskyrus kompiuterį.

Tačiau jei negali į savo kambarį atsigabenti antro stalo, nesijaudink. Dviejų darbo stalų problemą galima išspręsti kitu metodu – pereinant iš vienos kūrybinės erdvės į kitą. Leisk, paaiškinsiu… 😉

Tarkim, dirbi namuose. Savo virtuvėje. Ten yra tvarkinga, švaru, malonu, stalas niekuo neapkrautas, nes gi virtuvė ir būna maloniausia, kai būna tvarkinga. Sakykime, kad tai paviršius A.

Kur galėtų būti tavo paviršius B? Tavo chaoso pilnas darbo kampelis, kur, pavyzdžiui, galėtum eiti kurti net ir tai, kas su darbu tiesiogiai nesusiję?

Variantų yra nemažai. Tai gali būti tavo garažas, jei tokį turi. Gali būti koks stalas tavo salone, aplipintas vaikų paveikslais. Galbūt net stalas vaiko kambaryje, jei vaikas dar mažas ir jo į darželį neleidi? Papildomas pliusas, kad su vaiku daugiau bendrautum(!).

Tai netgi gali būti vieša erdvė. Ir nebūtina nuomotis stalo kokiam Talent Garden – tinka ir bibliotekos skaitykla. Štai, kad ir, pavyzdžiui, galiu parodyti nuotrauką iš momento, renkant idėjas („Debesies“ metodu) šitam straipsniui, kurį skaitai.

Ir ką? Ar kažkas atėjo ir sakė, kad šiukštu nevalia atsipalaiduoti skaitykloje? Bibliotekoje? Niekas to nesakė. Nors darau tai ne kartą. O jei visgi išvytų – eičiau į kavinę arba palikčiau chaosą namuose, o tvarkos ieškočiau mieste. Atvirkščiai.

Taigi, principas paprastas: Neturėk vien tvarkingo ar vien kūrybingo stalo. Nes jei tvarkingas padeda susikaupti, tai chaoso pilnas – kurti idėjas…

…O kūrybai tau reikės abiejų šių dalių. Idėja be įgyvendinimo, visgi, nieko neverta. O įgyvendinimui reikia ir susikaupimo.

(Tarp kitko: Patarčiau paskaityti šį Joel Runyon straipsnį apie Workplace Popcorn sistemą. Šis požiūris į produktyvumą ir kūrybinių erdvių kaitaliojimą mane sužavėjo! Ir pats naudojuosi šia sistema.)

Tačiau čia kūrybiškos aplinkos sudėtinės dalys nesibaigia…

Dar kelios beprotiškai kūrybiškos aplinkos dalys.

Taigi, į ką dar mokslininkai ir kūrybinių super galių nestokojantys žmonės ragina atkreipti dėmesį, kuriant kūrybos tvirtovę?

Ogi į šitai ką…

Nr. 1 – Oras.

Nors kai kuriems žmonėms atrodo, kad tai kritiškai svarbus gero gyvenimo aspektas, o kitiems, kad visai nesvarbus… Teisybė, kaip ir visada, gyvena savo mėgstamiausioje vietoje – per viduriuką.

Danijos technikos universitetas dar 1999-tais ir 2004-tais metais atliko visą seriją eksperimentų, norėdami nustatyti oro poveikį mūsų darbingumui ir mąstymo gebėjimams…

…Ir nustatė, kad oro poveikis, nors ir sąlyginai mažas (t.y. mažesnis už, pavyzdžiui, triukšmo poveikį), vis tiek vertas dėmesio. Pasirodo, kad dirbant užterštoje aplinkoje, mūsų darbingumas gali nukristi per 6-9%. Kituose tyrimuose jo poveikis svyruoja nuo 5 iki 10%.

Taigi, dirbant, atleisk už vaizdingą išsireiškimą, pribezdėtoje aplinkoje mes prarandame iki dešimtadalio mūsų kūrybinių sugebėjimų.

|| Tai ką patartum daryti?

Atviras langas ar proga įsigyti oro kondicionierių (ir oro valymo įrenginį) yra tavo sprendimas.

Aš pats, asmeniškai, kadangi gyvenu visai netoli Kauno priemiesčių, vasaromis ir pavasariais paprasčiausiai prasiveriu langą. Aišku greitai dėl šunų keliamo triukšmo langą tenka užverti, bet tų keliolikos minučių, tarkim, pietaujant pakankamai užtenka, kad kambarys prasivėdintų.

Jeigu, tiesa, einu dirbti į bibliotekas ar kavines, tai renkuosi tokią, kurioje būtų įrengtas tinkamas vėdinimas. Kai kuriose jų nuo gaivaus oro trūkumo tiesiogine prasme ima miegas. O tai, pripažinkime, ne itin padeda kurti… 😉

Nr. 2 – Asmeninė erdvė.

Jei savo darbo vietą ruošiesi kurti (ar jau sukūrei) namuose – asmeniškumo efektas ateis pas tave pats. Neišvengiamai.

Tačiau visai kitas reikalas, jeigu dirbi ar ruošiesi dirbti vietoje, kuri nėra tavo namai. Pavyzdžiui: ofise, bibliotekoje, kavinėje, kūrybinėje aplinkoje ar panašiai.

2010-tais metais Craig Knight ir Alexander Haslam iš Exeter univesiteto nustatė, jog ofisų darbuotojai, kurie gavo progą dekoruoti savo darbo vietas, kaip tik išmano… Buvo net 32% produktyvesni nei tie, kurie tokios progos negavo.

Trečdaliu daugiau! Vien tik todėl, kad gavo progą pasistatyti mylimo žmogaus nuotrauką, atsinešti mažytę gėlę ar prisilipinti ant sienos įpėdinio pieštą paveikslą.

Štai klausimas: O kodėl negalime to išnaudoti ir nedirbant nuolatiniam ofise?

Atsakymas: Galime. Ir kas mums uždraus?

Ir išties, ar kas gali uždrausti atėjus į kavinę ant to pačio staliuko, kurio stovi tavo kompiuteris pasistatyti tavo mylimos mūzos nuotrauką? Arba atsinešti ir pasistatyti mažytę, tarkim, kokio Koliziejaus ar Eifelio bokšto statulėlę, kuri primintų dėl kokių atostogų bandai užsidirbti pinigų?

Tai, galbūt, kitų žmonių akyse ir pirmiau gali atrodyti šiek tiek keistai, bet kodėl turėtum dėl to rūpintis, jei tai padeda kurti?

Taigi, visai nesvarbu, kur kuri savo kūrybinį kampelį – asmenizuok jį. 🙂

Nr. 3 – Augalai ir langai.

Tiesa, kalbant apie orą ir malonią darbo vietą… Nedera pamiršti augalų ir langų. Nors jau juos abu minėjau, tačiau:

Jei norisi optimizuoti savo darbo vietą, nederėtų pamiršti augalų. Jau keliuose tyrimuose [1], [2], [3], buvo nustatyta, kad šie biuruose padėjo ne tik sumažinti patalpų užterštumo lygį, tačiau kartu net ir sumažinti darbuotojų streso lygį.

Pasirodo, jog net keli menki žvilgsniai į augalus ar keli rūpinimosi jais (pvz. laistymo) momentai padėjo sumažinti psichologinį stresą ir grįžti į darbingą režimą.

|| Na, o prie ko čia langai?

Ogi prie to, kad dideli langai į natūralų kraštovaizdį, o mieste netgi į išmoningą ir gražią architektūrą ar į vos kelis medžius, pasak tyrimų, lygiai taip pat padeda atgauti jėgas.

O ką kalbėti apie tai, kad langus galima atverti ir įkvėpti gryno ar grynesnio oro, jei tavo darbo vietoje nėra įrengtos tinkamos oro ventiliacijos. 😉

Tavo,
Danielius

Parašykite komentarą

Palikite komentarą. Anonimiškai.