„Kodėl, kodėl, kodėl, kodėl, kodėl?“: Sprendimų generavimo technika

„5 kodėl“ („5 whys“) technika, tinkama ir idėjų galvojimui, ir vartotojo norų aprašymui. Galima naudoti ir komandoje, ir vienam.

Štai, kaip tai veikia:

1. Pradžioje – turite problemą X. Tarkime „logistikos skyrius vėluoja su siuntomis“ arba vartotojas teigia, kad jam „nepatinka šis dizainas“. Problemą galite užsirašyti arba tiesiog palaikyti mintyse.
2. Paklauskite: kodėl?
3. Atsakymą užsirašykite arba palaikykite mintyse. Galbūt, tarkime, išgirsite, kad „vėluoja, nes nėra tuščių paštomatų“ ir „kažkokios netokios spalvos“.
4. Paklauskite vėl: kodėl?
5. Atsakymą vėl užsirašykite arba palaikykite mintyse. Galbūt išgirsite, kad „klientai neturi kitų pristatymo būdų pasirinkimo“ ir „pernelyg vaikiškos spalvos, norisi rimčiau“. Kaip matai – užsirašyti apsimoka, nes viską išlaikyti mintyse gali tapti sudėtinga. Bet rašytis nebūtina.
6. Jei norite, jaučiate, kad dar neradote tikros problemos priežasties, klauskite „kodėl“ ir vėl. Kartokite, kol jausitės, kad radote atsakymą.

Tipiškai rekomenduojama šį ciklą kartoti bent 5 kartus, 1 bet tai nėra būtina. Galima tęsti ir trumpiau, ir ilgiau.

Perspėju, kad metodas turi apribojimą: pasisekimas priklauso nuo atsakančiųjų sugebėjimo mąstyti, vertinti, įžvelgti problemą. Jei jūsų komanda ar vartotojas nesigilins, neturės noro ir laiko atsakinėti, jo atsakymai gali nuskambėti kaip „nežinau“ ar „taip yra blogai“.

Taigi – nuteikite atsakančiuosius, kad neskubėtų, skirtų bent 15 minučių šiam žaidimui (po 3 minutes kiekvienam klausimui), kad pagalvotų ir rėžtų teisybę.

Pratimui gali praversti šie Miro ir Mural šablonai. Bet jais naudotis nebūtina.