Galiu pasidalinti, ką patyriau apie iššūkių kėlimą.
…Pradėkime nuo pabaigos:
1) Paskutinis klausimas: Kodėl?
Kadangi skaitai šį laišką, gali būti, kad trokšti pataisyti save. Numesti arba priaugti N kilogramų, pasiliekninti per Y pirštų, įspausti sixpacką pilve ar nuveikti dar šį tą vasariško.
Tik turiu klausimą, kurį kartoju beveik kiekvienam debesyliečiui, rašančiam man ir klausiančiam, kaip gi įveikti savo tikslus.
Kodėl trokšti keisti save?
Šį klausimą minėjau mūsų taisyklėse. Taip pat jis itin svarbus koučinge ir versle. Dabar klausiu tavęs. Atvirai.
Štai kelios blogos priežastys keisti dietą ar įpročius:
- „Tai sveika“;
- „Man sakė, bus geriau“;
- „Nes gi reikia numesti kilogramus“;
- „Nes gi vasara artėja“.
Ir kelios geros:
- „Nes noriu ir tiek!“;
- „Nes noriu pažiūrėt, kas nutiks“.
Trumpa versija: nepatariu imtis iššūkių, o ypač keičiančių kūną, neturint išties įkvepiančios priežasties. Tavo noras turi kilti iš širdies.
…O kaip patikrinti, ar tikrai kažko nori?
Taigi palauk, sustok ir atidėk noro pildymą.
Pavyzdžiui jei pirmadienį perskaičius interviu pagalvojai, kad būtų jėga imtis pokyčių, o šiandien dar to trokšti – tai pozityvus ženklas. Tačiau jei pamiršai po dienos – gali pasidžiaugt, kad nešvaistei jėgų veltui. 🙂
(Ir ne, pvz. apkūnumas nėra blogai.)
2) Apsibrėžk savo tikslą. Tada pradėk.
Keliantis iššūkius nėra nieko baisiau, kaip iššūkiai be galinės stotelės. Ir kad koks tavo sustojimas – apsibrėžk jį. Nusistatyk. Nes be krypties… Kada žinosi, kad pradedi eiti netinkama kryptimi?
Čia galėčiau rašyti išties daug…
…Bet vietoj to, rekomenduosiu Luką Marcinkevičių, kurio rašomą tinklaraštį ProtoArchitektas(.lt) šiais metais spėjau pamilti. Jame rasi išsamų gidą nuo klausimų kėlimo, iki planavimo ir pačios pradžios.
Užsuk: https://www.protoarchitektas.lt/
(Jo puslapis yra kaip nemokama knyga. Ir man tai velniškai patinka!)
3) Idėja: Pradėk pamažu.
Žinau, kad gali norėtis imtis kardinalių pokyčių, kaip tai padarė Audrius minėtam interviu… Bet aš to nepatarčiau.
Geriau: Vadovaukis mažų kūdikio žingsnelių metodu.
(Tai išbandžiau ir aš. Man asmeniškai taip lengviau.)
4) Beveik niekam nesakyk apie savo tikslą.
Pradėjus kelionę, geriausia apie ją nepasakoti feisbuke ar kitaip, kur girdės dešimtys (ar daugiau) žmonių. Kuo daugiau žmonių žinos – tuo tau blogiau.
Kodėl? Ogi moksliniai tyrimai rodo, kad tai kerta per motyvaciją.
Geriau, ką gali daryti: apie tikslą pasakok tik srities profesionalams ir artimiausiems draugams. Tada išklausyk jų nuoširdžią ir atvirą nuomonę (be širdelių ir emotikonų). Ir mėgaukis.
(Tai irgi patariu ne tik dėl mokslinių tyrimų, bet ir asmeninės patirties. Pavyzdžiui todėl apie savo dabartinius iššūkius niekam nepasakoju.)
…O toliau…
Tik pradžia. 🙂
Nes visgi galime mes daug kalbėti apie iššūkius ir jų planavimą, bet kokia esmė, jei niekada jų nepradedame?
Todėl šiandien linkiu pradėti!
Antradieninis,
Danielius