Minimalizmo iššūkis: Kai atsisakyti reiškia atrasti

Kas­kart, pra­dė­da­mas rašyti straipsnį, suku sau galvą, kaip para­šyti pra­džią, kad ji iškeltų prob­lemą ir sudo­mintų skai­ty­toją, kad jį užka­bintų ir pavergtų.

Visgi gyve­name die­no­mis, kai mums trūksta dėme­sio. Trūksta ir jėgų, ir pačio laiko – kam tai skirti? Kam geriau­sia išnau­doti savo susi­tel­kimą?

Pasi­rin­ki­mai – šian­die­nos tema. Kiek pasi­rin­kimų turi tu?
Per daug, o gal per mažai? 

Kiek turi…

  • Neper­skai­tytų knygų?
  • Žie­mai tin­kamų batų?
  • Prie­taisų švie­čian­čiais ekra­nais?
  • Mėgs­ta­miau­sių patie­kalų?
  • Neper­žiū­rėtų filmų?
  • Indų patie­ka­lams?
  • Kėdžių vir­tu­vėje?
  • Apa­ti­nių?
  • Megz­ti­nių?
  • Šaku­čių?
  • ….…..

Kaip tau atrodo?

Ne – nesa­kyk iškart „per daug“. Taip suga­dinsi sau tai, ką šian­dien noriu tau papa­sa­koti. Užtat geriau sakyk, ką ir norisi pra­tarti: „pakan­ka­mai“. Juk turi iš ko rink­tis, ar ne? Žinau, kad turi. :)

…Bet ar visgi pasi­rin­kimų neturi per daug?

Kas yra Paprastumo iššūkis ir kokiems velniams jis sukurtas?

Papras­tumo iššū­kis yra maža misija tau. Įsi­vaiz­duok, kad esi slap­ta­sis agen­tas Jonas Pau­laus­kas 1 ir tau VSD 2 įtei­kia voką su laišku:

„Agente Jonai, po dviejų savai­čių tavo užduo­tis bus išvykti į Kiniją ir įsi­sukti tarp šios šalies dip­lo­matų. Tu pri­va­lėsi pra­sp­rūsti šios vals­ty­bės apsau­gas, turėsi apsi­mesti nauja asme­nybe. Turėsi tapti žmo­gumi, kuris galėtų nepri­klau­so­mai nuo mūsų keisti planą, jei to rei­ka­lautų sąly­gos ir atlikti misiją iki galo.“

Kad galė­tum tapti šiuo vik­riuoju, smal­siuoju, leng­vuoju ir lais­vuoju agentu, tau rei­kės atsi­sa­kyti visų nesvar­bių deta­lių. Turėsi susi­pa­pras­tinti ir tapti toks papras­tas, kad papras­tes­nis jau nega­lė­tum būti…

…Turėsi rink­tis. Ko tau išties rei­kia?

Jei neskai­tei straips­nio, kuriame pri­sta­tau Papras­tumo 3 nau­das, atsi­versk jį dabar. Per­skai­čius suprasi, kodėl papras­tas gyve­ni­mas yra malo­nes­nis, nei pri­grūs­tas nerei­ka­lingų pasi­rin­kimų.

Taip – per­skai­tyk, jei dar neskai­tei:

Paprastumo iššūkis yra tavo kelias link laisvesnio gyvenimo.

Kiek­viena gali­mybė rink­tis – mus įka­lina. Kiek­vieną rytą pra­leidi minu­tes ren­kan­tis, ką apsi­rengti; vakare – kurį serialą žiū­rėti; die­nos metu – kokį patie­kalą paga­mi­nus savo beso­čiam pil­vui.

Minutė po minu­tės – tavo lai­kas virsta pele­nais.

Tačiau gyve­nant papras­čiau – tu atgauni savo ker­tinę, gyvo asmens laisvę gyventi. Džiaug­tis ir imtis naujų misijų. Nebū­ti­nai kelio­nės į Kiniją, bet tokių misijų, kaip:

  1. Išmokti bend­rauti;
  2. Medi­tuoti 7 mėne­sius;
  3. Sukurti pasau­linį verslą;
  4. Pra­dėti gyventi etiš­kiau;
  5. Įveikti 800 kilo­metrų žygį;
  6. Tapti kunigu ir arki­vys­kupu;
  7. Ati­da­ryti nuo­savą res­to­raną;
  8. Atsi­kra­tyti 20 kg laši­nių;
  9. Bėgti 100 dienų iš eilės;
  10. Įgyti užsie­nio kalbą;
  11. Pasta­tyti spek­taklį…

…Lygiai, kaip šias misi­jas pri­ėmė debe­sy­lie­čiai. Tikri debe­sy­lie­čiai, kaip tu.

Štai, kaip atrodo paprastumo iššūkis: Paimi daiktą -> Patikrini, ar tau jo reikia.

Taip, tai paprasta. Būtų juo­kinga, jei papras­tumo iššū­kis rei­ka­lautų kalnų kopi­nė­jimo įran­gos, rau­dono Fer­ra­rio, 4 galingo Alien­ware kom­piu­te­rio ir try­li­kos skir­tingų vado­vė­lių apie chi­rur­giją „dėl visa ko“. 5

Trum­pai tariant:

Papras­tumo iššū­kio tiks­las – jį įvei­kus gyventi lai­min­giau.

Ir tau padės dvi tai­syk­lės, kurias jau minė­jau straips­nyje, kurį taip reko­men­da­vau per­skai­tyti:

  1. Klausti savęs – Kodėl kažką turi?
  2. Ir ar tik­rai tau to daikto rei­kia?

Vieną dieną aš pažvel­giau į savo spintą ir pama­čiau marš­ki­nius, kurių nene­šio­jau jau du metus. Nes jie bai­sūs ir neži­nau, kaip prieš du metus juos, pagau­tas „Galu­ti­nio išpar­da­vimo“, 6 nusi­pir­kau.

Tada juos nuka­bi­nau nuo paka­bos, sulanks­čiau ir nune­šiau į arti­miau­sią Cari­tas atsto­vybę, pado­va­noti tiems, kurie juos su malo­numu nešios.

Kitą dieną pažvel­giau į kiaulę tau­pyklę, kurią man prieš 14 metų, dar vai­kys­tėje, dova­nojo krikšto mama ir kurią per šiuos metus buvau pali­kęs dul­kėti ant aukš­čiau­siai kaban­čios len­ty­nos.

Tada tą kiaulę paėmiau, išėmiau iš jos jau beveik bever­čius 32 lito cen­tus bei vieną sagą ir sma­giai išme­čiau į ją šiukš­lių dėžę. Taip, kad ji sudužtų kon­t­ei­ne­rio dugne. Bam! 7

Tre­čią dieną len­ty­noje, tarp knygų, pama­čiau užra­šinę, kurią norė­jau kadaise dova­noti vie­nai drau­gei, bet ši išvyko į Airiją, mūsų ryšiai nutrūko ir taip pra­ra­dau progą ją pado­va­noti.

Tada šią užra­šinę nuva­liau nuo dul­kių, supa­ka­vau į naują dovanų popie­rių ir pado­va­no­jau drau­gui… Tie­siog šiaip – sek­ma­die­nio proga! Nes jis kaip tik kal­bėjo, kad norėtų sekti savo miego rit­mus. 8

Šis iššūkis padeda naudoti daiktus ir neleidžia jiems naudotis mumis

Jei tau kada teko šluos­tyti dul­kes nuo nenau­do­jamų daiktų – nuo­šir­džiai paklausk savęs: kas čia šei­mi­nin­kas? Tu turi daik­tus, ar daik­tai turi tave?

Jei keliau­jant teko jau­din­tis dėl namų arba nie­kada taip iš jų ir neiš­vy­kai, nes taip bijo­jai vagių, gaisro, atsuktų dujų, neuž­sukto van­dens… Paklausk savęs to paties.

Ar tik­rai esi savo daiktų šei­mi­nin­kas?

O gal tik ver­gas, per­kan­tis juos dėl to, kad pir­ki­mas yra pui­kus būdas nura­minti save? :)

Štai, kokios gali būti Paprastumo iššūkio taisyklės:

Nesa­kau, kad pri­valo – tai­syk­les visgi kuri tu. Tačiau tokias iškė­liau sau:

  1. Skai­čia­vau daik­tus, tary­tum „min­čių objek­tus“. Kiek vie­netų kaž­kas užima mano atmin­tyje? Pavyz­džiui, kny­gos ant palan­gės man yra „kny­gos“. Vie­ne­tas. Tačiau megz­ti­nius skai­čiuoju atski­rai, nes man jie visi skir­tingi, nepa­mai­nomi vie­to­mis.
  2. Skai­čia­vau visus savo daik­tus. Įskai­tant spintą, lovą, sta­liu­kus, gėles, pla­ka­tus, apa­ti­nius…
  3. …Išsky­rus maistą ir higie­nos prie­mo­nes. Taigi prie­sko­niai, kon­ser­vuoti pomi­do­rai ir sku­ti­mosi pei­liu­kai į sąrašą nepa­teko. Šie daly­kai yra daug grei­čiau suvar­to­jami, nei suvar­to­jama lova.
  4. …Ir išsky­rus namo dalis. Nes jos, visgi, nėra daik­tai – jų nei paimsi į ran­kas, nei pakeisi neda­rant remonto. Todėl van­dens šil­dy­tuvo, kros­nies ir vir­tu­vės spin­te­lių neska­i­čia­vau. Lovą paju­dinti galiu leng­vai, kaip ir atsi­sa­kyti. Tačiau jei tektų keisti radia­to­rius, vie­nas to nepa­da­ry­čiau.

Ir sie­kiau:

  1. Pama­tyti tai, kas svar­biau­sia mano gyve­nime.
  2. Atsi­sa­kyti visko, kas blaš­kytų, truk­dytų ir erzintų.
  3. Pasi­jausti lai­min­giau, nes kažką vei­kiu su savo gyve­nimu, ne tik sėdžiu įpras­tos aplin­kos susi­kur­tame kalė­jime.

Ir štai – 100 nau­jau­sių daiktų iš visų, kuriuos turiu:


Daik­tui din­gus iš mano gyve­nimo jo nuo­trauką ištrinu. Daik­tui atsi­ra­dus – pri­dedu. Tau pata­riu daryti taip pat, tačiau, gal­būt, suda­rant visų turimų daiktų sąrašą raštu. 9

Visus savo daik­tus foto­gra­fa­vau ir kėliau į inter­netą. Jų suskai­čia­vau 139.

Foto­gra­fa­vau ir foto­gra­fuoju atsi­ra­dus nau­jiems daik­tams, nes man tai – pato­gus būdas sura­šyti viską, ką turiu, o taip pat galiu paro­dyti tau, kaip mini­ma­liz­mas atrodo tik­rame gyve­nime.

Atgauk SAVO laisvę gyventi!

Štai šeši žings­niai, kuriuos atli­kus jau žings­niuosi link savo lais­vės. Atlik juos per šią savaitę ir galėsi žinoti, kad bent vieną savaitę iš 52 šiais metais išnau­do­jai nau­din­gai. Per ją geriau paži­nai save.

Pra­dėk nuo pra­džių:

  1. Susi­ra­šyk viską, ką turi. Pagal mano Papras­tumo iššū­kio tai­syk­les arba pagal save, tačiau pra­dėk rašyti. Tau rei­kės popie­riaus lapo ir rašymo prie­mo­nės arba doku­mento kom­piu­te­ryje, tele­fone. Neįma­noma pama­tyti visų savo daiktų, jei jų netu­rėsi prie­šaky.
  2. Pasi­žy­mėk BŪTINUS daik­tus. Pavyz­džiui, tai gali būti tavo mobi­lu­sis tele­fo­nas, geriau­sia pini­ginė, daž­nai nau­do­ja­mas kom­piu­te­ris, brangi 10 vyro dovana.
  3. Pasi­žy­mėk daik­tus, dėl kurių abe­joji. Palik tai ramy­bėje – galėsi pačiu­pi­nėti atei­tyje, kai atliksi ket­vir­tąjį žingsnį.
  4. Visko, kas netelpa į sąrašą, ATSIKRATYK. Jei daik­tas nėra būti­nas ir dėl jo net neabe­joji… Tai kam tau jo? 11 Ne, nenešk viso to šlamšto į palėpę, nedėk į spin­tos kampą. Taip prob­le­mos neiš­spręsi. Jei netelpa į sąrašą – mesk iš namų. Pado­va­nok drau­gams, paau­kok, par­duok.
  5. Per­žiū­rėk sąrašą iš naujo. Kas yra būtina? Dėl ko abe­joji? Ir gal to, iš pre­kyb­cent­rio gauto lip­duko, tau išties nerei­kia?

Elkis pro­tin­gai: tris daik­tus, kuriuos galima pakeisti vienu – keisk į vieną; daik­tus, kuriuos galima išsau­goti nuo­trau­kos pavi­dalu 12 – foto­gra­fuok ir išsi­sau­gok kom­piu­te­ryje.

Ir nebi­jok – dova­noti daik­tus nėra nusi­kal­ti­mas. Viena mano draugė vakar kraus­tėsi į naują butą. Ji netu­rėjo nieko, nes tai buvo jos pir­ma­sis butas. Aš jai pado­va­no­jau seną vir­dulį, net neiš­pa­kuo­tus vir­tu­vės pei­lius ir man, asme­niš­kai, nepa­to­gią pagalvę.

…Dabar daik­tai atlieka geresnę funk­ciją, nei gulė­jimą san­dė­liuko apa­ti­nėje len­ty­noje. Daik­tai tapo nau­do­jami.

„Papras­tu­mas sueina į du ėji­mus:
Atrask svar­biau­sią. Ir išmesk viską, kas liko.“

- Leo Babauta, mini­ma­lis­tas

Tikiuosi, kad šian­dien pri­si­jungsi prie manęs.

Tau nepri­valu šian­dien eiti ir išmesti pusę spin­tos. Bet tu gali žengti pir­mąjį žingsnį ir pagal­voti, ar tik­rai visko, ką turi, tau rei­kia?

Laisvė, visgi, gimsta ne iš pasi­kei­tu­sių vals­ty­bės pava­di­nimų ar net dides­nių mini­ma­lių atly­gi­nimų. Laisvė gimsta iš suge­bė­jimo gyventi lais­vai, gyventi patir­ti­mis.

…Ar ne? ;-)

Susi­tel­kęs,


  1. Tary­tum Džeim­sas Bon­das, bet su lie­tu­viš­kos tri­spal­vės juosta po kaklu ir tal­piu pilvu cepe­li­nams.

  2. Lie­tu­vos vals­ty­bės sau­gumo depar­ta­men­tas, atsa­kin­gas už žval­gybą, kontr­žval­gybą ir vals­ty­bės sau­gumą.

  3. Ang­liš­kai Mini­ma­lizmo.

  4. Žinoma, kad rau­doni auto­mo­bi­liai yra grei­tesni dėka Dop­le­rio efekto. Dėl to ir vai­ruoju rau­doną 2001 metų Fiat Punto, kuris geba užlįsti prieš kiek­vieno vai­ruo­tojo nosį. Tiesa, aš juk neuž­lin­di­nėju. Chm, chm.

  5. Nors šitai turėtų būtų įdomu. Noriu paban­dyt!

  6. Kurie nie­kada nebūna galu­ti­niai – tikiuosi tai jau paste­bė­jai.

  7. Chi, chi. Smagu juk. Laisvu laiku dabar žiū­riu, kaip spau­džiami įvai­rūs daik­tai.

  8. Jam dovana patiko. Dėl to ir nesi­gė­diju per­do­va­noti daiktų – jei man jie nėra nau­dingi, kitiems bus. Pavyz­džiui, didžiąją dalį puo­dukų, kuriuos esu gavęs, nau­doja mano tėvai ir bro­lis.

  9. Taip tau bus leng­viau.

  10. Šir­džiai, o ne pini­gi­nei.

  11. Mano tėtis 20 metų turėjo ir sau­gojo garaže auto­mo­bi­lio varžtų kibirą. Nepri­reikė, nes per tiek laiko auto­mo­bi­liai papras­čiau­siai pasi­keitė. Ar manai, kad nenau­do­ja­mas vaiz­da­juos­čių gro­tu­vas ar kitoks nie­ka­las ste­buk­lin­gai grįš į madą?

  12. Kad ir tą mag­ne­tuką iš Kipro, kabantį ant tavo šal­dy­tuvo dure­lių. (Ne)atsiprašau, Mileta.

44 nuostabios mintys... Prisidėk ir tu!

Rikiuoti pagal:   naujausius | seniausius | mėgstamiausius