Pirmą kartą čia?
Atnaujinta:

Minimalizmo iššūkis: Kai atsisakyti reiškia atrasti

Kas­kart, pra­dė­da­mas rašy­ti straips­nį, suku sau gal­vą, kaip para­šy­ti pra­džią, kad ji iškel­tų prob­le­mą ir sudo­min­tų skai­ty­to­ją, kad jį užka­bin­tų ir paverg­tų.

Vis­gi gyve­na­me die­no­mis, kai mums trūks­ta dėme­sio. Trūks­ta ir jėgų, ir pačio lai­ko – kam tai skir­ti? Kam geriau­sia išnau­do­ti savo susi­tel­ki­mą?

Pasi­rin­ki­mai – šian­die­nos tema. Kiek pasi­rin­ki­mų turi tu? Per daug, o gal per mažai?

Kiek turi…

  • Neper­skai­ty­tų kny­gų?
  • Žie­mai tin­ka­mų batų?
  • Prie­tai­sų švie­čian­čiais ekra­nais?
  • Mėgs­ta­miau­sių patie­ka­lų?
  • Neper­žiū­rė­tų fil­mų?
  • Indų patie­ka­lams?
  • Kėdžių vir­tu­vė­je?
  • Apa­ti­nių?
  • Megz­ti­nių?
  • Šaku­čių?
  • ….…..

Kaip tau atro­do?

Ne – nesa­kyk iškart „per daug“. Taip suga­din­si sau tai, ką šian­dien noriu tau papa­sa­ko­ti. Užtat geriau sakyk, ką ir nori­si pra­tar­ti: „pakan­ka­mai“. Juk turi iš ko rink­tis, ar ne? Žinau, kad turi. :)

…Bet ar vis­gi pasi­rin­ki­mų netu­ri per daug?

Kas yra Paprastumo iššūkis ir kokiems velniams jis sukurtas?

Papras­tu­mo iššū­kis yra maža misi­ja tau. Įsi­vaiz­duok, kad esi slap­ta­sis agen­tas Jonas Pau­laus­kas 1 ir tau VSD 2 įtei­kia voką su laiš­ku:

„Agen­te Jonai, po dvie­jų savai­čių tavo užduo­tis bus išvyk­ti į Kini­ją ir įsi­suk­ti tarp šios šalies dip­lo­ma­tų. Tu pri­va­lė­si pra­sp­rūs­ti šios vals­ty­bės apsau­gas, turė­si apsi­mes­ti nau­ja asme­ny­be. Turė­si tap­ti žmo­gu­mi, kuris galė­tų nepri­klau­so­mai nuo mūsų keis­ti pla­ną, jei to rei­ka­lau­tų sąly­gos ir atlik­ti misi­ją iki galo.“

Kad galė­tum tap­ti šiuo vik­riuo­ju, smal­siuo­ju, leng­vuo­ju ir lais­vuo­ju agen­tu, tau rei­kės atsi­sa­ky­ti visų nesvar­bių deta­lių. Turė­si susi­pa­pras­tin­ti ir tap­ti toks papras­tas, kad papras­tes­nis jau nega­lė­tum būti…

…Turė­si rink­tis. Ko tau išties rei­kia?

Jei neskai­tei straips­nio, kuria­me pri­sta­tau Papras­tu­mo 3 nau­das, atsi­versk jį dabar. Per­skai­čius supra­si, kodėl papras­tas gyve­ni­mas yra malo­nes­nis, nei pri­grūs­tas nerei­ka­lin­gų pasi­rin­ki­mų.

Taip – per­skai­tyk, jei dar neskai­tei:

Paprastumo iššūkis yra tavo kelias link laisvesnio gyvenimo.

Kiek­vie­na gali­my­bė rink­tis – mus įka­li­na. Kiek­vie­ną rytą pra­lei­di minu­tes ren­kan­tis, ką apsi­reng­ti; vaka­re – kurį seria­lą žiū­rė­ti; die­nos metu – kokį patie­ka­lą paga­mi­nus savo beso­čiam pil­vui.

Minu­tė po minu­tės – tavo lai­kas virs­ta pele­nais.

Tačiau gyve­nant papras­čiau – tu atgau­ni savo ker­ti­nę, gyvo asmens lais­vę gyven­ti. Džiaug­tis ir imtis nau­jų misi­jų. Nebū­ti­nai kelio­nės į Kini­ją, bet tokių misi­jų, kaip:

  1. Išmok­ti bend­rau­ti;
  2. Medi­tuo­ti 7 mėne­sius;
  3. Sukur­ti pasau­li­nį vers­lą;
  4. Pra­dė­ti gyven­ti etiš­kiau;
  5. Įveik­ti 800 kilo­met­rų žygį;
  6. Tap­ti kuni­gu ir arki­vys­ku­pu;
  7. Ati­da­ry­ti nuo­sa­vą res­to­ra­ną;
  8. Atsi­kra­ty­ti 20 kg laši­nių;
  9. Bėg­ti 100 die­nų iš eilės;
  10. Įgy­ti užsie­nio kal­bą;
  11. Pasta­ty­ti spek­tak­lį…

…Lygiai, kaip šias misi­jas pri­ėmė debe­sy­lie­čiai. Tik­ri debe­sy­lie­čiai, kaip tu.

Štai, kaip atrodo paprastumo iššūkis: Paimi daiktą -> Patikrini, ar tau jo reikia.

Taip, tai papras­ta. Būtų juo­kin­ga, jei papras­tu­mo iššū­kis rei­ka­lau­tų kal­nų kopi­nė­ji­mo įran­gos, rau­do­no Fer­ra­rio, 4 galin­go Alien­wa­re kom­piu­te­rio ir try­li­kos skir­tin­gų vado­vė­lių apie chi­rur­gi­ją „dėl visa ko“. 5

Trum­pai tariant:

Papras­tu­mo iššū­kio tiks­las – jį įvei­kus gyven­ti lai­min­giau.

Ir tau padės dvi tai­syk­lės, kurias jau minė­jau straips­ny­je, kurį taip reko­men­da­vau per­skai­ty­ti:

  1. Klaus­ti savęs – Kodėl kaž­ką turi?
  2. Ir ar tik­rai tau to daik­to rei­kia?

Vie­ną die­ną aš pažvel­giau į savo spin­tą ir pama­čiau marš­ki­nius, kurių nene­šio­jau jau du metus. Nes jie bai­sūs ir neži­nau, kaip prieš du metus juos, pagau­tas „Galu­ti­nio išpar­da­vi­mo“, 6 nusi­pir­kau.

Tada juos nuka­bi­nau nuo paka­bos, sulanks­čiau ir nune­šiau į arti­miau­sią Cari­tas atsto­vy­bę, pado­va­no­ti tiems, kurie juos su malo­nu­mu nešios.

Kitą die­ną pažvel­giau į kiau­lę tau­pyk­lę, kurią man prieš 14 metų, dar vai­kys­tė­je, dova­no­jo krikš­to mama ir kurią per šiuos metus buvau pali­kęs dul­kė­ti ant aukš­čiau­siai kaban­čios len­ty­nos.

Tada tą kiau­lę paėmiau, išėmiau iš jos jau beveik bever­čius 32 lito cen­tus bei vie­ną sagą ir sma­giai išme­čiau į ją šiukš­lių dėžę. Taip, kad ji suduž­tų kon­t­ei­ne­rio dug­ne. Bam! 7

Tre­čią die­ną len­ty­no­je, tarp kny­gų, pama­čiau užra­ši­nę, kurią norė­jau kadai­se dova­no­ti vie­nai drau­gei, bet ši išvy­ko į Airi­ją, mūsų ryšiai nutrū­ko ir taip pra­ra­dau pro­gą ją pado­va­no­ti.

Tada šią užra­ši­nę nuva­liau nuo dul­kių, supa­ka­vau į nau­ją dova­nų popie­rių ir pado­va­no­jau drau­gui… Tie­siog šiaip – sek­ma­die­nio pro­ga! Nes jis kaip tik kal­bė­jo, kad norė­tų sek­ti savo mie­go rit­mus. 8

Šis iššūkis padeda naudoti daiktus ir neleidžia jiems naudotis mumis

Jei tau kada teko šluos­ty­ti dul­kes nuo nenau­do­ja­mų daik­tų – nuo­šir­džiai paklausk savęs: kas čia šei­mi­nin­kas? Tu turi daik­tus, ar daik­tai turi tave?

Jei keliau­jant teko jau­din­tis dėl namų arba nie­ka­da taip iš jų ir neiš­vy­kai, nes taip bijo­jai vagių, gais­ro, atsuk­tų dujų, neuž­suk­to van­dens… Paklausk savęs to paties.

Ar tik­rai esi savo daik­tų šei­mi­nin­kas?

O gal tik ver­gas, per­kan­tis juos dėl to, kad pir­ki­mas yra pui­kus būdas nura­min­ti save? :)

Štai, kokios gali būti Paprastumo iššūkio taisyklės:

Nesa­kau, kad pri­va­lo – tai­syk­les vis­gi kuri tu. Tačiau tokias iškė­liau sau:

  1. Skai­čia­vau daik­tus, tary­tum „min­čių objek­tus“. Kiek vie­ne­tų kaž­kas užima mano atmin­ty­je? Pavyz­džiui, kny­gos ant palan­gės man yra „kny­gos“. Vie­ne­tas. Tačiau megz­ti­nius skai­čiuo­ju atski­rai, nes man jie visi skir­tin­gi, nepa­mai­no­mi vie­to­mis.
  2. Skai­čia­vau visus savo daik­tus. Įskai­tant spin­tą, lovą, sta­liu­kus, gėles, pla­ka­tus, apa­ti­nius…
  3. …Išsky­rus mais­tą ir higie­nos prie­mo­nes. Tai­gi prie­sko­niai, kon­ser­vuo­ti pomi­do­rai ir sku­ti­mo­si pei­liu­kai į sąra­šą nepa­te­ko. Šie daly­kai yra daug grei­čiau suvar­to­ja­mi, nei suvar­to­ja­ma lova.
  4. …Ir išsky­rus namo dalis. Nes jos, vis­gi, nėra daik­tai – jų nei paim­si į ran­kas, nei pakei­si neda­rant remon­to. Todėl van­dens šil­dy­tu­vo, kros­nies ir vir­tu­vės spin­te­lių neska­i­čia­vau. Lovą paju­din­ti galiu leng­vai, kaip ir atsi­sa­ky­ti. Tačiau jei tek­tų keis­ti radia­to­rius, vie­nas to nepa­da­ry­čiau.

Ir sie­kiau:

  1. Pama­ty­ti tai, kas svar­biau­sia mano gyve­ni­me.
  2. Atsi­sa­ky­ti vis­ko, kas blaš­ky­tų, truk­dy­tų ir erzin­tų.
  3. Pasi­jaus­ti lai­min­giau, nes kaž­ką vei­kiu su savo gyve­ni­mu, ne tik sėdžiu įpras­tos aplin­kos susi­kur­ta­me kalė­ji­me.

Ir štai – 100 nau­jau­sių daik­tų iš visų, kuriuos turiu:


Daik­tui din­gus iš mano gyve­ni­mo jo nuo­trau­ką ištri­nu. Daik­tui atsi­ra­dus – pri­de­du. Tau pata­riu dary­ti taip pat, tačiau, gal­būt, suda­rant visų turi­mų daik­tų sąra­šą raš­tu. 9

Visus savo daik­tus foto­gra­fa­vau ir kėliau į inter­ne­tą. Jų suskai­čia­vau 139.

Foto­gra­fa­vau ir foto­gra­fuo­ju atsi­ra­dus nau­jiems daik­tams, nes man tai – pato­gus būdas sura­šy­ti vis­ką, ką turiu, o taip pat galiu paro­dy­ti tau, kaip mini­ma­liz­mas atro­do tik­ra­me gyve­ni­me.

Atgauk SAVO laisvę gyventi!

Štai šeši žings­niai, kuriuos atli­kus jau žings­niuo­si link savo lais­vės. Atlik juos per šią savai­tę ir galė­si žino­ti, kad bent vie­ną savai­tę iš 52 šiais metais išnau­do­jai nau­din­gai. Per ją geriau paži­nai save.

Pra­dėk nuo pra­džių:

  1. Susi­ra­šyk vis­ką, ką turi. Pagal mano Papras­tu­mo iššū­kio tai­syk­les arba pagal save, tačiau pra­dėk rašy­ti. Tau rei­kės popie­riaus lapo ir rašy­mo prie­mo­nės arba doku­men­to kom­piu­te­ry­je, tele­fo­ne. Neįma­no­ma pama­ty­ti visų savo daik­tų, jei jų netu­rė­si prie­ša­ky.
  2. Pasi­žy­mėk BŪTINUS daik­tus. Pavyz­džiui, tai gali būti tavo mobi­lu­sis tele­fo­nas, geriau­sia pini­gi­nė, daž­nai nau­do­ja­mas kom­piu­te­ris, bran­gi 10 vyro dova­na.
  3. Pasi­žy­mėk daik­tus, dėl kurių abe­jo­ji. Palik tai ramy­bė­je – galė­si pačiu­pi­nė­ti atei­ty­je, kai atlik­si ket­vir­tą­jį žings­nį.
  4. Vis­ko, kas netel­pa į sąra­šą, ATSIKRATYK. Jei daik­tas nėra būti­nas ir dėl jo net neabe­jo­ji… Tai kam tau jo? 11 Ne, nenešk viso to šlamš­to į palė­pę, nedėk į spin­tos kam­pą. Taip prob­le­mos neiš­sprę­si. Jei netel­pa į sąra­šą – mesk iš namų. Pado­va­nok drau­gams, paau­kok, par­duok.
  5. Per­žiū­rėk sąra­šą iš nau­jo. Kas yra būti­na? Dėl ko abe­jo­ji? Ir gal to, iš pre­kyb­cent­rio gau­to lip­duko, tau išties nerei­kia?

Elkis pro­tin­gai: tris daik­tus, kuriuos gali­ma pakeis­ti vie­nu – keisk į vie­ną; daik­tus, kuriuos gali­ma išsau­go­ti nuo­trau­kos pavi­da­lu 12 – foto­gra­fuok ir išsi­sau­gok kom­piu­te­ry­je.

Ir nebi­jok – dova­no­ti daik­tus nėra nusi­kal­ti­mas. Vie­na mano drau­gė vakar kraus­tė­si į nau­ją butą. Ji netu­rė­jo nie­ko, nes tai buvo jos pir­ma­sis butas. Aš jai pado­va­no­jau seną vir­du­lį, net neiš­pa­kuo­tus vir­tu­vės pei­lius ir man, asme­niš­kai, nepa­to­gią pagal­vę.

…Dabar daik­tai atlie­ka geres­nę funk­ci­ją, nei gulė­ji­mą san­dė­liu­ko apa­ti­nė­je len­ty­no­je. Daik­tai tapo nau­do­ja­mi.

„Papras­tu­mas suei­na į du ėji­mus:
Atrask svar­biau­sią. Ir išmesk vis­ką, kas liko.“

- Leo Babau­ta, mini­ma­lis­tas

Tikiuo­si, kad šian­dien pri­si­jung­si prie manęs.

Tau nepri­va­lu šian­dien eiti ir išmes­ti pusę spin­tos. Bet tu gali ženg­ti pir­mą­jį žings­nį ir pagal­vo­ti, ar tik­rai vis­ko, ką turi, tau rei­kia?

Lais­vė, vis­gi, gims­ta ne iš pasi­kei­tu­sių vals­ty­bės pava­di­ni­mų ar net dides­nių mini­ma­lių atly­gi­ni­mų. Lais­vė gims­ta iš suge­bė­ji­mo gyven­ti lais­vai, gyven­ti patir­ti­mis.

…Ar ne? ;-)

Susi­tel­kęs,


  1. Tary­tum Džeim­sas Bon­das, bet su lie­tu­viš­kos tri­spal­vės juos­ta po kak­lu ir tal­piu pil­vu cepe­li­nams.

  2. Lie­tu­vos vals­ty­bės sau­gu­mo depar­ta­men­tas, atsa­kin­gas už žval­gy­bą, kontr­žval­gy­bą ir vals­ty­bės sau­gu­mą.

  3. Ang­liš­kai Mini­ma­liz­mo.

  4. Žino­ma, kad rau­do­ni auto­mo­bi­liai yra grei­tes­ni dėka Dop­le­rio efek­to. Dėl to ir vai­ruo­ju rau­do­ną 2001 metų Fiat Pun­to, kuris geba užlįs­ti prieš kiek­vie­no vai­ruo­to­jo nosį. Tie­sa, aš juk neuž­lin­di­nė­ju. Chm, chm.

  5. Nors šitai turė­tų būtų įdo­mu. Noriu paban­dyt!

  6. Kurie nie­ka­da nebū­na galu­ti­niai – tikiuo­si tai jau paste­bė­jai.

  7. Chi, chi. Sma­gu juk. Lais­vu lai­ku dabar žiū­riu, kaip spau­džia­mi įvai­rūs daik­tai.

  8. Jam dova­na pati­ko. Dėl to ir nesi­gė­di­ju per­do­va­no­ti daik­tų – jei man jie nėra nau­din­gi, kitiems bus. Pavyz­džiui, didžią­ją dalį puo­du­kų, kuriuos esu gavęs, nau­do­ja mano tėvai ir bro­lis.

  9. Taip tau bus leng­viau.

  10. Šir­džiai, o ne pini­gi­nei.

  11. Mano tėtis 20 metų turė­jo ir sau­go­jo gara­že auto­mo­bi­lio varž­tų kibi­rą. Nepri­rei­kė, nes per tiek lai­ko auto­mo­bi­liai papras­čiau­siai pasi­kei­tė. Ar manai, kad nenau­do­ja­mas vaiz­da­juos­čių gro­tu­vas ar kitoks nie­ka­las ste­buk­lin­gai grįš į madą?

  12. Kad ir tą mag­ne­tu­ką iš Kip­ro, kaban­tį ant tavo šal­dy­tu­vo dure­lių. (Ne)atsiprašau, Mile­ta.

44 nuomonės... O ką manai tu?

avatar
naujausius seniausius mėgstamiausius
Greta
Labas Danie­liau, tavo straips­ni per­skai­ciau visi­skai atsi­tik­ti­nai. Mane „patrau­ke“ tos suri­kiuo­tos foto­gra­fi­jos nie­ku­ciu. Grei­ciau­siai tu jau „nebekve­puo­ji“ situo strai­sniu, bet nore­ciau para­sy­ti trum­pai :) p.s. ar nie­ko tokio, jei komen­ta­ra palik­siu be LT rai­dy­no? Skai­ty­ti straips­ni buvo neleng­va del daug ir tirs­to teks­to. Spal­vos, rai­dziu dydis, skir­tin­gi ras­tai, pasvy­ri­mai, pajuo­di­ni­mai, tas­ke­liai, pabre­zi­mai ir t.t. Kilo pir­ma min­tis: sitam zmo­gui tik­rai rei­kia tokio tipo issu­kio, taciau spren­dziant is teks­to, apie mini­ma­liz­ma kal­be­ti dar anks­ti :) Nepri­imk siu min­ciu nei kaip destruk­ty­vios nuo­mo­nes, nei kaip asme­ni­nes kri­ti­kos. O kur dar tar­nys­te daik­tams. Skai­ciuo­ti, foto­gra­fuo­ti, ves­ti suves­ti­nes kiek ate­jo, kiek ise­jo.… Ar tai… Skaityk toliau...
Diana

Papras­tu­mas – pra­ban­ga. Kur ji?

Aistė

Tik­rai dabar susi­mas­čiau ir pagal­vo­jau apie tai. Gal net paban­dy­siu įvyk­dy­ti šį išū­kį, nes manau tik­rai turiu PER DAUG NEREIKALINGŲ daik­tų.

Verneris

Gyve­ni­me teko daug daug kar­tu kraus­ty­tis. Ir vie­ni is sun­kiau­siu daik­tu buda­vo kny­gos… Kita ver­tus kiek vie­nu metu jus skai­to­me?
Todel visas savo gro­zi­nes kny­gas is namu per­ke­liau i mik­ro­ra­jo­no bib­lio­te­ka. dabar vie­toj sim­tu turiu tik tiek ir tada, kiek ir kada man ju rei­kia …

Karina

Jau seno­kai per­skai­čiau šį straips­nį ir vis noriu pati išban­dy­ti šį iššū­kį. Kadan­gi artė­ja per­si­kraus­ty­mo metas, tai, manau, pui­kus lai­kas atsi­kra­ty­ti seniai nenau­do­ja­mų daik­tų. Įta­riu, kad turiu be pro­to daug daik­tų :D ir sun­ku pra­dė­ti, nes neaiš­ku, nuo kurio kam­ba­rio galo geriau tai dary­ti.

Vaclovas

Sva­nau­džio Komp­le­tu­kas, o kur vai­kiš­ki žai­slai, ir žmo­nos apa­ti­niai ????

AGNETA

Pati gyve­nu šiom idė­jom – per šiuos metus noriu atsi­kra­ty­ti visais nerei­ka­lin­gais daik­tais :)
Tik labai nepri­ta­riu išme­ti­mui į kon­t­ei­ne­rį. Daik­tas taps šiukš­le, gamin­to­jai vėl masiš­kai gamins bever­tes tau­pyk­les, žemė bus ter­šia­ma, žmo­nės inves­tuos pini­gus į daik­tus! Manau, kad jei daik­tas nesu­nau­do­tas rei­kia ras­ti ar bent labai pasi­steng­ti jam ras­ti nau­jus namus (taip tai atima lai­ko) :)

Gintaras

Buna išvyks­tu iki 6 mene­siu ir visas mano gyve­ni­mas tel­pa ran­ki­niam baga­že (kup­ri­nė­je) bet grį­žus namo užpuo­la daik­tu :)

Rasa
Daik­tus gali­ma ne tik dova­no­ti, par­duo­ti, auko­ti ar išmes­ti, bet ir mai­ny­ti į kitus. Yra tokia sve­tai­nė Mai­nyk (gal yra ir dau­giau jų), kur gali­ma mai­ny­ti turi­mus daik­tus į kitų žmo­nių. Be to, esu gir­dė­ju­si isto­ri­ją apie užsie­nie­tį, kuris prak­tiš­kai pei­lį išmai­nė į nau­ją pra­ban­gų auto­mo­bi­lį (o gal namą?). Jo sis­te­ma pra­si­dė­jo nuo visai papras­to daik­to, tar­kim deg­tu­kų dėžu­tės, kurią jis išmai­nė į žieb­tu­vė­lį, žieb­tu­vė­lį į sąsiu­vi­nį, sąsiu­vi­nį į užra­šų kny­ge­lę, kny­ge­lę į kny­gą ir t.t. Jo mai­no­mų daik­tų ver­tė vis didė­jo, kol jis fina­le bran­gų daik­tą išmai­nė į gar­sų auto­mo­bi­lį (o gal namą). Bet isto­ri­jos esmė aiš­ki. Gal čia… Skaityk toliau...
Proto architektas

Aha, ir tu nau­do­ji tary­bi­nes enciklo­pe­di­jas! :D Nere­alus daik­tas. Spor­tui labai gerai tin­ka, bui­ties dar­bams ir pana­šiai. Ir šiaip sma­gu daik­tus panau­do­ti ne pagal paskir­tį.

Živilė

Pui­kios min­tys, Danie­liau, ačiū tau už šį straips­nį, kuris pas­ka­ti­no atsi­kra­ty­ti dau­giau nei pusės nepa­to­gių ir nebe­ne­šio­ja­mų rūbų!
Pata­riu visiems, besi­do­min­tiems papras­tu­mo idė­ja, pažiū­rė­ti fil­mą „Mini­ma­lism: A Documen­ta­ry About the Impor­tant Things “. Man pati­ko, kad kal­ba­ma ne tik apie nerei­ka­lin­gus daik­tus ir besai­kį var­to­to­jiš­ku­mą, bet ir apie mūsų įni­ki­mą į socia­li­nius tink­lus, tar­pu­sa­vio san­ty­kius, tik­rą­sias gyve­ni­mo ver­ty­bes ir „sėk­min­go gyve­ni­mo“ supra­t­imą. Fil­mas pali­ko daug vie­tos apmąs­ty­mams, o po savai­tės pasi­ro­dęs Debe­sy­los straips­nis tik pas­ka­ti­no imtis veiks­mų. :)

Aistė

Aš jau ilgo­kai vis su mama links­tu į mini­ma­liz­mą. Sun­kiau­sia bent jau man, tai nuspręs­ti ką dary­ti su dova­no­mis, kurias gau­ni. Visad dras­ko šir­dį, kad kaž­kas rin­ko, bet šiek tiek nepa­tai­kė. Kie­vie­ną die­ną vis atsi­kra­tom ko nors, bet jau kokius puse metų buvau aplei­du­si šį dar­bą. Ačiū, Danie­liau, kad pri­mi­nei, jog mažai žmo­gui rei­kia. Mėgs­ta­miau­sias mano posa­kis- „Jei aplink chao­sas, tai ir gal­vo­je chao­sas“.

Alvyda

Feis­buke yra gru­pė : SPINTOS VALYMAS :) kas nerei­ka­lin­ga par­duok – nelai­kyk.
Ten gali­ma atiduoti/parduoti/atrasti dra­bu­žių, kuriais mie­lai dali­na­ma­si.
Sudė­tin­ga nekaup­ti daik­tų, kai gyve­ni nuo­la­ti­niam trū­ku­me. Vai­kai auga. Dra­bu­žė­liai pavel­di­mi. Jie turi ten­den­ci­ją kaup­tis. Mada sugrįž­ta. Per­da­ry­ti dra­bu­žius į šiuo­lai­kiš­kus kai­nuo­ja mažiau, negu pirk­ti nau­jus. :-)
Taip, daik­tų gau­sa sle­gia namų nuo­tai­ką ir savi­jau­tą. Sutin­ku. Bet kol nėra ramy­bės vidu­je, apsi­krau­na­me daik­tais, kad jau­tu­mės sau­ges­ni… :-)

Silvija

Kai aplink tiek mini­ma­lis­tų drau­gų, sun­ku nepastebėti,kiek pati vis­ko turiu ir kaip min­tys jau išme­ta kai kuriuos daik­tus :) džiau­giuo­si savim ir kin­tan­čia mąs­ty­se­na. Anks­čiau daik­tai nekri­to į akis,buvo ir buvo,meh. Tačiau jap,ypač kraus­tan­tis atro­do „iš kur mano kam­ba­rė­ly tiek mili­jo­nų daly­kų?!!?!?!??!?? Ir kaip jie visi čia til­po?? Į nau­ją būs­tą susi­ve­ži visą savo kam­ba­rį…“ kaž­kas netaip. Irgi visai negai­la atiduoti,išdovanojam jau nuo vai­kys­tės vis­ką, tai įpra­tus.

Pasva­jo­ju apie namus,kuriuose tik lova sto­vi… Ir žva­kė. Taip gera pasidaro..:D

Neringa

Kaip tik šią savai­tę apie tai gal­vo­jau net susi­dė­jau daik­tus kurių nenau­do­ju į mato­mą vie­tą, kad juos išda­lin­čiau, kai­ku­riuos išves­čiau išmes­ti. Rytoj pra­dė­siu vyk­dy­ti šitą pla­ną. Tavo straips­niai labai įdomūs,lengvai skai­to­si, vis­kas įsi­me­na. Ačiū Danie­liau

Tomas

Išmes­tas senas nerei­ka­lin­gas daik­tas sutei­kia erd­vės kam­ba­ry ir gal­vo­je. Kątik išme­čiau senus rude­ni­nius batus, kurių nedė­vė­jau 2 metus. Užkliu­vo akys už jų prieš keke­tą die­nu, išme­či­su tik dabar. Neži­nau… geriau vėliau nei nie­ka­da, pasi­jus­ti gerai :)

vitalija
Taip,Danieliau,gerai,kad nori suint­ri­guo­ti pir­mu sakiniu,bet sau­go­kis ‚kad tas pir­mas int­ri­guo­jan­tis saki­nys nebu­tu tokiu vie­nin­te­lis visam tekste.Jei taip nutiks tik­rai nuvil­si ne vie­na skaitytoja.Daug sma­giau skai­ty­ti tai ko nega­li nuspeti.Minimalizmas tik­rai – gerai.Tauposi lai­kas ir dau­ge­ja vietos,gal net pinigu.Nekarta kei­ciau gyve­na­ma vieta,tad kuo maziau ture­da­vau tuo leng­viau persikraustydavau.Isvykau i uzju­rius su vie­nu kelio­ni­niu krep­siu ir isgy­ve­nau metus neat­nau­ji­nus jo turinio.Isvakaro issi­skalb­ti is ryto apsirengi.Daugybe daik­tu isdo­va­no­ju apleis­da­ma busta,palieku arba sim­bo­li­skai parduodu.Taip nepra­lo­bau ir nepralobsiu.O kiek kny­gu ir kokiu!Retkarciais jas prisimenu(turetas).Taip turiu nerei­ka­lin­go balas­to ir siandien,susikaupe.Nefotografuoju daik­tu ‚neda­rau ju kapinyno.Kam?Tiesa,turiu kele­ta nuo­trau­ku is mano namu svetur,kad paro­dy­ciau nemaciusiems.Mano dienos,kaip mazas ark­liu­kas po… Skaityk toliau...
Asta

Nie­ko nėra be reikalo,ir vis­kas tik į gera.… :)
Tik ką pri­se­dau po die­nos-pus­die­nio darbų,uch…
Ir žinot, ką vei­kiau?
Ogi tvar­kiau­si namus ( Kai kurias erd­ves) !
Ir tai dary­da­ma taip džiau­giau­si !!! :)
Bet…kartu ir ste­be­jau­si – kaip aš suge­bė­jau tiek šlamš­to “ išlai­ky­ti“ ???
Ir rusi­avau: kas į Cari­tą ( beje ne pir­ma krt.jiems vežu),ką padovanoti,o ką negai­les­tin­gai tren­kiau į šiukš­lia­dė­žę! Ir…taip leng­va darėsi,taip leng­va…
Ačiū,Danieliui už pui­kius pamas­ty­mus ir pasi­da­li­ni­mus, Šau­nuo­lis!

Lauryna
Tik­rai pui­kios idė­jos, dabar len­ty­nos daug labiau ištuš­tės po šio straips­nio :) Ir tuo­met, kai atsi­kra­ty­si dau­gu­mos nerei­ka­lin­gų daik­tų, mažiau lai­ko užtruk­si tvar­ky­mui­si, vadi­na­si, dau­giau dėme­sio skir­si ver­tiems daly­kams, taip pat gal­būt ką nors pra­džiu­gin­si neti­kė­ta dova­na, tai­gi, nušau­si kelis zui­kius vie­nu metu :) Turė­jau šio­kios tokios patir­ties su daik­tų išme­ti­mu – tada supra­tau, kad labai sun­ku skir­tis su daik­tais, prie kurių pri­pra­tai, net ir su pačiais nerei­ka­lin­giau­siais, bet užtat koks geras jaus­mas, kai atsi­ran­da vis dau­giau lais­vos erd­vės kam­ba­ry… Taip pat manau neblo­ga išei­tis yra nerei­ka­lin­gus daik­tus pavers­ti žalia­va kitų, rei­ka­lin­ges­nių daik­tų gamy­bai, pavyz­džiui, kaž­ka­da savo išaug­tų džin­sų medžia­gą… Skaityk toliau...
Erlandas

Jei suge­bi nepri­si­riš­ti prie daik­tų ir nepuo­se­lė­ti jiems sen­ti­men­tų manau, kad daik­tų skai­čius nėra svar­bu.
Svar­biau­sia netap­ti tuo kuris kau­pia, mari­nuo­ja ir tem­pia į savo urvą su min­tim, o jei kada pri­reiks

Ačiū ūž straips­nį☺