Pirmą kartą čia?
Atnaujinta:

Kiek daiktų turi tu? Minimalizmo iššūkis!

Kaskart, pradėdamas rašyti straipsnį, suku sau galvą, kaip parašyti pradžią, kad ji iškeltų problemą ir sudomintų skaitytoją, kad jį užkabintų ir pavergtų.

Visgi gyvename dienomis, kai mums trūksta dėmesio. Trūksta ir jėgų, ir pačio laiko – kam tai skirti? Kam geriausia išnaudoti savo susitelkimą?

Pasirinkimai – šiandienos tema. Kiek pasirinkimų turi tu? Per daug, o gal per mažai?

Kiek turi…

  • Neperskaitytų knygų?
  • Žiemai tinkamų batų?
  • Prietaisų šviečiančiais ekranais?
  • Mėgstamiausių patiekalų?
  • Neperžiūrėtų filmų?
  • Indų patiekalams?
  • Kėdžių virtuvėje?
  • Apatinių?
  • Megztinių?
  • Šakučių?
  • ………

Kaip tau atrodo?

Ne – nesakyk iškart „per daug“. Taip sugadinsi sau tai, ką šiandien noriu tau papasakoti. Užtat geriau sakyk, ką ir norisi pratarti: „pakankamai“. Juk turi iš ko rinktis, ar ne? Žinau, kad turi. :)

…Bet ar visgi pasirinkimų neturi per daug?

Kas yra Paprastumo iššūkis ir kokiems velniams jis sukurtas?

Paprastumo iššūkis yra maža misija tau. Įsivaizduok, kad esi slaptasis agentas Jonas Paulauskas 1 ir tau VSD 2 įteikia voką su laišku:

„Agente Jonai, po dviejų savaičių tavo užduotis bus išvykti į Kiniją ir įsisukti tarp šios šalies diplomatų. Tu privalėsi prasprūsti šios valstybės apsaugas, turėsi apsimesti nauja asmenybe. Turėsi tapti žmogumi, kuris galėtų nepriklausomai nuo mūsų keisti planą, jei to reikalautų sąlygos ir atlikti misiją iki galo.“

Kad galėtum tapti šiuo vikriuoju, smalsiuoju, lengvuoju ir laisvuoju agentu, tau reikės atsisakyti visų nesvarbių detalių. Turėsi susipaprastinti ir tapti toks paprastas, kad paprastesnis jau negalėtum būti…

…Turėsi rinktis. Ko tau išties reikia?

Jei neskaitei straipsnio, kuriame pristatau Paprastumo 3 naudas, atsiversk jį dabar. Perskaičius suprasi, kodėl paprastas gyvenimas yra malonesnis, nei prigrūstas nereikalingų pasirinkimų.

Taip – perskaityk, jei dar neskaitei:

Paprastumo iššūkis yra tavo kelias link laisvesnio gyvenimo.

Kiekviena galimybė rinktis – mus įkalina. Kiekvieną rytą praleidi minutes renkantis, ką apsirengti; vakare – kurį serialą žiūrėti; dienos metu – kokį patiekalą pagaminus savo besočiam pilvui.

Minutė po minutės – tavo laikas virsta pelenais.

Tačiau gyvenant paprasčiau – tu atgauni savo kertinę, gyvo asmens laisvę gyventi. Džiaugtis ir imtis naujų misijų. Nebūtinai kelionės į Kiniją, bet tokių misijų, kaip:

  1. Išmokti bendrauti;
  2. Medituoti 7 mėnesius;
  3. Sukurti pasaulinį verslą;
  4. Pradėti gyventi etiškiau;
  5. Įveikti 800 kilometrų žygį;
  6. Tapti kunigu ir arkivyskupu;
  7. Atidaryti nuosavą restoraną;
  8. Atsikratyti 20 kg lašinių;
  9. Bėgti 100 dienų iš eilės;
  10. Įgyti užsienio kalbą;
  11. Pastatyti spektaklį…

…Lygiai, kaip šias misijas priėmė debesyliečiai. Tikri debesyliečiai, kaip tu.

Štai, kaip atrodo paprastumo iššūkis: Paimi daiktą -> Patikrini, ar tau jo reikia.

Taip, tai paprasta. Būtų juokinga, jei paprastumo iššūkis reikalautų kalnų kopinėjimo įrangos, raudono Ferrario, 4 galingo Alienware kompiuterio ir trylikos skirtingų vadovėlių apie chirurgiją „dėl visa ko“. 5

Trumpai tariant:

Paprastumo iššūkio tikslas – jį įveikus gyventi laimingiau.

Ir tau padės dvi taisyklės, kurias jau minėjau straipsnyje, kurį taip rekomendavau perskaityti:

  1. Klausti savęs – Kodėl kažką turi?
  2. Ir ar tikrai tau to daikto reikia?

Vieną dieną aš pažvelgiau į savo spintą ir pamačiau marškinius, kurių nenešiojau jau du metus. Nes jie baisūs ir nežinau, kaip prieš du metus juos, pagautas „Galutinio išpardavimo“, 6 nusipirkau.

Tada juos nukabinau nuo pakabos, sulanksčiau ir nunešiau į artimiausią Caritas atstovybę, padovanoti tiems, kurie juos su malonumu nešios.

Kitą dieną pažvelgiau į kiaulę taupyklę, kurią man prieš 14 metų, dar vaikystėje, dovanojo krikšto mama ir kurią per šiuos metus buvau palikęs dulkėti ant aukščiausiai kabančios lentynos.

Tada tą kiaulę paėmiau, išėmiau iš jos jau beveik beverčius 32 lito centus bei vieną sagą ir smagiai išmečiau į ją šiukšlių dėžę. Taip, kad ji sudužtų konteinerio dugne. Bam! 7

Trečią dieną lentynoje, tarp knygų, pamačiau užrašinę, kurią norėjau kadaise dovanoti vienai draugei, bet ši išvyko į Airiją, mūsų ryšiai nutrūko ir taip praradau progą ją padovanoti.

Tada šią užrašinę nuvaliau nuo dulkių, supakavau į naują dovanų popierių ir padovanojau draugui… Tiesiog šiaip – sekmadienio proga! Nes jis kaip tik kalbėjo, kad norėtų sekti savo miego ritmus. 8

Šis iššūkis padeda naudoti daiktus ir neleidžia jiems naudotis mumis

Jei tau kada teko šluostyti dulkes nuo nenaudojamų daiktų – nuoširdžiai paklausk savęs: kas čia šeimininkas? Tu turi daiktus, ar daiktai turi tave?

Jei keliaujant teko jaudintis dėl namų arba niekada taip iš jų ir neišvykai, nes taip bijojai vagių, gaisro, atsuktų dujų, neužsukto vandens… Paklausk savęs to paties.

Ar tikrai esi savo daiktų šeimininkas?

O gal tik vergas, perkantis juos dėl to, kad pirkimas yra puikus būdas nuraminti save? :)

Štai, kokios gali būti Paprastumo iššūkio taisyklės:

Nesakau, kad privalo – taisykles visgi kuri tu. Tačiau tokias iškėliau sau:

  1. Skaičiavau daiktus, tarytum „minčių objektus“. Kiek vienetų kažkas užima mano atmintyje? Pavyzdžiui, knygos ant palangės man yra „knygos“. Vienetas. Tačiau megztinius skaičiuoju atskirai, nes man jie visi skirtingi, nepamainomi vietomis.
  2. Skaičiavau visus savo daiktus. Įskaitant spintą, lovą, staliukus, gėles, plakatus, apatinius…
  3. …Išskyrus maistą ir higienos priemones. Taigi prieskoniai, konservuoti pomidorai ir skutimosi peiliukai į sąrašą nepateko. Šie dalykai yra daug greičiau suvartojami, nei suvartojama lova.
  4. …Ir išskyrus namo dalis. Nes jos, visgi, nėra daiktai – jų nei paimsi į rankas, nei pakeisi nedarant remonto. Todėl vandens šildytuvo, krosnies ir virtuvės spintelių neskaičiavau. Lovą pajudinti galiu lengvai, kaip ir atsisakyti. Tačiau jei tektų keisti radiatorius, vienas to nepadaryčiau.

Ir siekiau:

  1. Pamatyti tai, kas svarbiausia mano gyvenime.
  2. Atsisakyti visko, kas blaškytų, trukdytų ir erzintų.
  3. Pasijausti laimingiau, nes kažką veikiu su savo gyvenimu, ne tik sėdžiu įprastos aplinkos susikurtame kalėjime.

Ir štai – 100 naujausių daiktų iš visų, kuriuos turiu:

Daiktui dingus iš mano gyvenimo jo nuotrauką ištrinu. Daiktui atsiradus – pridedu. Tau patariu daryti taip pat, tačiau, galbūt, sudarant visų turimų daiktų sąrašą raštu. 9

Visus savo daiktus fotografavau ir kėliau į internetą. Jų suskaičiavau 139.

Fotografavau ir fotografuoju atsiradus naujiems daiktams, nes man tai – patogus būdas surašyti viską, ką turiu, o taip pat galiu parodyti tau, kaip minimalizmas atrodo tikrame gyvenime.

Atgauk SAVO laisvę gyventi!

Štai šeši žingsniai, kuriuos atlikus jau žingsniuosi link savo laisvės. Atlik juos per šią savaitę ir galėsi žinoti, kad bent vieną savaitę iš 52 šiais metais išnaudojai naudingai. Per ją geriau pažinai save.

Pradėk nuo pradžių:

  1. Susirašyk viską, ką turi. Pagal mano Paprastumo iššūkio taisykles arba pagal save, tačiau pradėk rašyti. Tau reikės popieriaus lapo ir rašymo priemonės arba dokumento kompiuteryje, telefone. Neįmanoma pamatyti visų savo daiktų, jei jų neturėsi priešaky.
  2. Pasižymėk BŪTINUS daiktus. Pavyzdžiui, tai gali būti tavo mobilusis telefonas, geriausia piniginė, dažnai naudojamas kompiuteris, brangi 10 vyro dovana.
  3. Pasižymėk daiktus, dėl kurių abejoji. Palik tai ramybėje – galėsi pačiupinėti ateityje, kai atliksi ketvirtąjį žingsnį.
  4. Visko, kas netelpa į sąrašą, ATSIKRATYK. Jei daiktas nėra būtinas ir dėl jo net neabejoji… Tai kam tau jo? 11 Ne, nenešk viso to šlamšto į palėpę, nedėk į spintos kampą. Taip problemos neišspręsi. Jei netelpa į sąrašą – mesk iš namų. Padovanok draugams, paaukok, parduok.
  5. Peržiūrėk sąrašą iš naujo. Kas yra būtina? Dėl ko abejoji? Ir gal to, iš prekybcentrio gauto lipduko, tau išties nereikia?

Elkis protingai: tris daiktus, kuriuos galima pakeisti vienu – keisk į vieną; daiktus, kuriuos galima išsaugoti nuotraukos pavidalu 12 – fotografuok ir išsisaugok kompiuteryje.

Ir nebijok – dovanoti daiktus nėra nusikaltimas. Viena mano draugė vakar kraustėsi į naują butą. Ji neturėjo nieko, nes tai buvo jos pirmasis butas. Aš jai padovanojau seną virdulį, net neišpakuotus virtuvės peilius ir man, asmeniškai, nepatogią pagalvę.

…Dabar daiktai atlieka geresnę funkciją, nei gulėjimą sandėliuko apatinėje lentynoje. Daiktai tapo naudojami.

„Paprastumas sueina į du ėjimus:
Atrask svarbiausią. Ir išmesk viską, kas liko.“

– Leo Babauta, minimalistas

Tikiuosi, kad šiandien prisijungsi prie manęs.

Tau neprivalu šiandien eiti ir išmesti pusę spintos. Bet tu gali žengti pirmąjį žingsnį ir pagalvoti, ar tikrai visko, ką turi, tau reikia?

Laisvė, visgi, gimsta ne iš pasikeitusių valstybės pavadinimų ar net didesnių minimalių atlyginimų. Laisvė gimsta iš sugebėjimo gyventi laisvai, gyventi patirtimis.

…Ar ne? ;-)

Susitelkęs,


  1. Tarytum Džeimsas Bondas, bet su lietuviškos trispalvės juosta po kaklu ir talpiu pilvu cepelinams.

  2. Lietuvos valstybės saugumo departamentas, atsakingas už žvalgybą, kontržvalgybą ir valstybės saugumą.

  3. Angliškai Minimalizmo.

  4. Žinoma, kad raudoni automobiliai yra greitesni dėka Doplerio efekto. Dėl to ir vairuoju raudoną 2001 metų Fiat Punto, kuris geba užlįsti prieš kiekvieno vairuotojo nosį. Tiesa, aš juk neužlindinėju. Chm, chm.

  5. Nors šitai turėtų būtų įdomu. Noriu pabandyt!

  6. Kurie niekada nebūna galutiniai – tikiuosi tai jau pastebėjai.

  7. Chi, chi. Smagu juk. Laisvu laiku dabar žiūriu, kaip spaudžiami įvairūs daiktai.

  8. Jam dovana patiko. Dėl to ir nesigėdiju perdovanoti daiktų – jei man jie nėra naudingi, kitiems bus. Pavyzdžiui, didžiąją dalį puodukų, kuriuos esu gavęs, naudoja mano tėvai ir brolis.

  9. Taip tau bus lengviau.

  10. Širdžiai, o ne piniginei.

  11. Mano tėtis 20 metų turėjo ir saugojo garaže automobilio varžtų kibirą. Neprireikė, nes per tiek laiko automobiliai paprasčiausiai pasikeitė. Ar manai, kad nenaudojamas vaizdajuosčių grotuvas ar kitoks niekalas stebuklingai grįš į madą?

  12. Kad ir tą magnetuką iš Kipro, kabantį ant tavo šaldytuvo durelių. (Ne)atsiprašau, Mileta.

parama=gėris

Ačiū, kad skaitei! Jei patiko – prašau pasidalink feisbuke, palik komentarą... Arba padėk man skirti daugiau laiko kūrybai! :) Gausi ir papildomų dovanų: kiekvienas, paaukojęs bent 7,50 €, gauna mano knygos „Tinginio manifestas“ audio įrašą. Ir daug meilės! ❤

banko pavedimu

Paaukok bankiniu pavedimu arba kitokiu Lietuvoje įprastu būdu:
 

paypal

Arba vienu paspaudimu per Paypal sistemą:
Paremti dabar  Paremti dabar

46 komentarų... Pritari? Prieštarauji? O ką manai tu?

  • Aš po truputį einu link to, kad nebereiktų rytais galvoti ką rengtis – spintoje lieka tik vienodi drabužiai. Juodi marškinėliai, juodi džinsai. Juodas švarkelis. Tinka visur ir visada. Panašiai berods darė Steve Jobs, vis dar daro Mark Zuckenberg :) rytais labai faina – apsirengi ir tiek, jokio galvos sukimo!

    • Tai rengiesi dabar visiškai juodai? Aš mieliau imčiau kokią spalvą ar, kaip tik, baltai nebent tik :D Bet šauniai!! :)

  • Labas Danieliau, tavo straipsni perskaiciau visiskai atsitiktinai. Mane „patrauke“ tos surikiuotos fotografijos niekuciu. Greiciausiai tu jau „nebekvepuoji“ situo straisniu, bet noreciau parasyti trumpai :)
    p.s. ar nieko tokio, jei komentara paliksiu be LT raidyno?
    Skaityti straipsni buvo nelengva del daug ir tirsto teksto. Spalvos, raidziu dydis, skirtingi rastai, pasvyrimai, pajuodinimai, taskeliai, pabrezimai ir t.t. Kilo pirma mintis: sitam zmogui tikrai reikia tokio tipo issukio, taciau sprendziant is teksto, apie minimalizma kalbeti dar anksti :) Nepriimk siu minciu nei kaip destruktyvios nuomones, nei kaip asmenines kritikos. O kur dar tarnyste daiktams. Skaiciuoti, fotografuoti, vesti suvestines kiek atejo, kiek isejo…. Ar tai netapo didsene vergyste? Gulint ant lovos nereikia jos kas karta myluoti. Bet gulint tik ant ciuzinio, mintimis apsilankai saviapsipatenkinime ir ciuzinio ivertinime dazniau, nei tiesiog gulint ant lovos :)
    Man patiko pati ideja, kad jau visgi tau sukirbejo „egzistenciniai klausimai“.
    Pati ideja tobula, taciau jinai uzgimsta kiekvienam pati. Idealiu, neplanuotu bei nesitiketu laiku. Dazniausiai tai buna kai jau pasisotini silkes ir misrainiu kompleksu ir nosis uzuodzia, kad kazkur egzistuoja dar ir ne is maisto bliudu kilusi palaima.
    Mane labiausiai „uzvelka“ jausmas duoti, dovanoti, nustebinti ir elgtis be priezasties. Nepirkdama daiktu pas mane ju kazkokiu budu atsiranda vistiek. O tada atsiveria galimybe dalintis su kitais, kuriems ju labiausiai reikia. Pamilau isnaudoti „panaudotus“ daiktus ir juos issaugoti perdavimui kitiems. Savotiska panaudotu daiktu cirkuliacija praktiskai uzverianti kelia nauju daiktu vartojimui. O kaip su ekonomika tada? Gal ir aciu dievams, kad kartais pasiduodu sventam naivumui ir nusiperku koki kompiuteri, kurio deka galiu skleisti save…?
    Sakiau, kad komentuosiu trumpai, tai siam kartui butu tiek.

    • Ak, tikrai ne taip jau trumpai! Ačiū, Greta! :)) Išties dabar iššūkis, taip, kaip ir kiek sustojęs – aš tiesiog neturiu naujų daiktų. Tai vieną kartą susirašei, pasižymėjai ir ramus!

      Manau tokį iššūkį pakartoti reiktų kiekvienam, kurio namie kalnai turto. Tai smagu, o vėliau tikrai nėra kažkokia vergystė – ne daugiau, nei būtų kasdien valant dulkes nuo milijono statulėlių/stalelių/paviršių ir panašiai.

      Ačiū, vėlgi!!

    • „Apple“ parduotuvėse. „Ferarri“ automobiliuose. Stilingų žmonių vestuvėse. Ar tai dėl to, kad tai brangu? Ne – tai brangu, nes tai paprasta.

      Ar ne? :’)

  • Tikrai dabar susimasčiau ir pagalvojau apie tai. Gal net pabandysiu įvykdyti šį išūkį, nes manau tikrai turiu PER DAUG NEREIKALINGŲ daiktų.

  • Gyvenime teko daug daug kartu kraustytis. Ir vieni is sunkiausiu daiktu budavo knygos… Kita vertus kiek vienu metu jus skaitome?
    Todel visas savo grozines knygas is namu perkeliau i mikrorajono biblioteka. dabar vietoj simtu turiu tik tiek ir tada, kiek ir kada man ju reikia …

    • Va būtent! Aš pasilieku tik tas, kurias arba a) Padovanosiu kitiems (tada jas iškart supakuoju į popierių), arba b) Skaitysiu vėl (nes yra gausu šaltinių, tyrimų ir panašių įdomybių). Kitas tiesiog dovanoju arba į knygų komisą (mano pamėgtas „Žmonių knygos“ Kaune) parduodu. O keliaujant elektorninės knygos koksai gėris!!! :D

  • Jau senokai perskaičiau šį straipsnį ir vis noriu pati išbandyti šį iššūkį. Kadangi artėja persikraustymo metas, tai, manau, puikus laikas atsikratyti seniai nenaudojamų daiktų. Įtariu, kad turiu be proto daug daiktų :D ir sunku pradėti, nes neaišku, nuo kurio kambario galo geriau tai daryti.

    • Pabandyk pradėti nuo vienos vienintelės patalpos. Man natūraliai nuo darbo kambario geriausiai ėjosi, nes jis tuščiausias. Bet tu gali ir nuo kito. Kad ir tualeto.

      Vieną patalpą po kitos! :)

    • Vaikiški žaislai – pas vaikus. Žmonos apatiniai – (dar vis) ant (nepažįstamos) žmonos. Kodėl turėčiau atimti!?

  • Pati gyvenu šiom idėjom – per šiuos metus noriu atsikratyti visais nereikalingais daiktais :)
    Tik labai nepritariu išmetimui į konteinerį. Daiktas taps šiukšle, gamintojai vėl masiškai gamins bevertes taupykles, žemė bus teršiama, žmonės investuos pinigus į daiktus! Manau, kad jei daiktas nesunaudotas reikia rasti ar bent labai pasistengti jam rasti naujus namus (taip tai atima laiko) :)

    • Aš ir nemanau, kad į konteinerį reikėtų mesti. Nebent tai perdirbimui. Išties visokie atiduotuvių puslapiai ir grupės feisbuke labai gerai veikia šiuo atžilgiu. Arba knygas perskaitytas nešu į knygų komisą! :)

  • Buna išvykstu iki 6 menesiu ir visas mano gyvenimas telpa rankiniam bagaže (kuprinėje) bet grįžus namo užpuola daiktu :)

    • Panašiai, kaip tinklaraštininkui Valtininkui, kiek jis pasakojo. Galima tada ramia sąžine tvarkytis namus, nes pamatai, kiek daug daiktų visai nereikėjo :D

  • Daiktus galima ne tik dovanoti, parduoti, aukoti ar išmesti, bet ir mainyti į kitus. Yra tokia svetainė Mainyk (gal yra ir daugiau jų), kur galima mainyti turimus daiktus į kitų žmonių. Be to, esu girdėjusi istoriją apie užsienietį, kuris praktiškai peilį išmainė į naują prabangų automobilį (o gal namą?). Jo sistema prasidėjo nuo visai paprasto daikto, tarkim degtukų dėžutės, kurią jis išmainė į žiebtuvėlį, žiebtuvėlį į sąsiuvinį, sąsiuvinį į užrašų knygelę, knygelę į knygą ir t.t. Jo mainomų daiktų vertė vis didėjo, kol jis finale brangų daiktą išmainė į garsų automobilį (o gal namą). Bet istorijos esmė aiški. Gal čia Danieliui būtų dar vienas naujas iššūkis? ;)

    • Galvojau apie tokį iššūkį, galvojau. Tada pagalvojau, kad neįdomu tiesiog – kam man tai? Ir taip uždirbu pakankamai, o prekiauti/bendrauti turguose niekada nebuvau mėgėjas.

      …Va, bet kelioms savo draugėms turiu pasiūlyti! Toms tik duok progą ką parduoti :))

  • Aha, ir tu naudoji tarybines enciklopedijas! :D Nerealus daiktas. Sportui labai gerai tinka, buities darbams ir panašiai. Ir šiaip smagu daiktus panaudoti ne pagal paskirtį.

    • Prieš įsigydamas Zenwork suoliuką naudojau kaip kalnelį, ant kurio atsisėsti. Kartą atėję tėvai ir pamatę klausė ar nebandau žinių per aną galą susigrūst… :D

      (Beje – buvo gana patogu. Jei suoliukas laikys bent kokius 10 tūkst valandų dar – tada tebūnie, tai ilgiau, nei būtų knygos laikiusios, bet šiaip patogumo klausimu skirtumo klūpint nebuvo daug. Tik kojos kitaip išskėstos. Ant knygų dar minkščiau buvo…!)

  • Puikios mintys, Danieliau, ačiū tau už šį straipsnį, kuris paskatino atsikratyti daugiau nei pusės nepatogių ir nebenešiojamų rūbų!
    Patariu visiems, besidomintiems paprastumo idėja, pažiūrėti filmą „Minimalism: A Documentary About the Important Things “. Man patiko, kad kalbama ne tik apie nereikalingus daiktus ir besaikį vartotojiškumą, bet ir apie mūsų įnikimą į socialinius tinklus, tarpusavio santykius, tikrąsias gyvenimo vertybes ir „sėkmingo gyvenimo“ supratimą. Filmas paliko daug vietos apmąstymams, o po savaitės pasirodęs Debesylos straipsnis tik paskatino imtis veiksmų. :)

  • Aš jau ilgokai vis su mama linkstu į minimalizmą. Sunkiausia bent jau man, tai nuspręsti ką daryti su dovanomis, kurias gauni. Visad drasko širdį, kad kažkas rinko, bet šiek tiek nepataikė. Kievieną dieną vis atsikratom ko nors, bet jau kokius puse metų buvau apleidusi šį darbą. Ačiū, Danieliau, kad priminei, jog mažai žmogui reikia. Mėgstamiausias mano posakis- „Jei aplink chaosas, tai ir galvoje chaosas“.

  • Feisbuke yra grupė : SPINTOS VALYMAS :) kas nereikalinga parduok – nelaikyk.
    Ten galima atiduoti/parduoti/atrasti drabužių, kuriais mielai dalinamasi.
    Sudėtinga nekaupti daiktų, kai gyveni nuolatiniam trūkume. Vaikai auga. Drabužėliai paveldimi. Jie turi tendenciją kauptis. Mada sugrįžta. Perdaryti drabužius į šiuolaikiškus kainuoja mažiau, negu pirkti naujus. :-)
    Taip, daiktų gausa slegia namų nuotaiką ir savijautą. Sutinku. Bet kol nėra ramybės viduje, apsikrauname daiktais, kad jautumės saugesni… :-)

    • Tep! Ten ir savo nenešiojamus drabužius ir velnius išdalinau. Sukėliau, pasakiau, kad atvažiuotų pasiimti, kam tai svarbu… Ir tralalala – laisvė pagaliau! Ačiū, Alvyda!

  • Kai aplink tiek minimalistų draugų, sunku nepastebėti,kiek pati visko turiu ir kaip mintys jau išmeta kai kuriuos daiktus :) džiaugiuosi savim ir kintančia mąstysena. Anksčiau daiktai nekrito į akis,buvo ir buvo,meh. Tačiau jap,ypač kraustantis atrodo „iš kur mano kambarėly tiek milijonų dalykų?!!?!?!??!?? Ir kaip jie visi čia tilpo?? Į naują būstą susiveži visą savo kambarį…“ kažkas netaip. Irgi visai negaila atiduoti,išdovanojam jau nuo vaikystės viską, tai įpratus.

    Pasvajoju apie namus,kuriuose tik lova stovi… Ir žvakė. Taip gera pasidaro..:D

  • Kaip tik šią savaitę apie tai galvojau net susidėjau daiktus kurių nenaudoju į matomą vietą, kad juos išdalinčiau, kaikuriuos išvesčiau išmesti. Rytoj pradėsiu vykdyti šitą planą. Tavo straipsniai labai įdomūs,lengvai skaitosi, viskas įsimena. Ačiū Danieliau

  • Išmestas senas nereikalingas daiktas suteikia erdvės kambary ir galvoje. Kątik išmečiau senus rudeninius batus, kurių nedėvėjau 2 metus. Užkliuvo akys už jų prieš keketą dienu, išmečisu tik dabar. Nežinau… geriau vėliau nei niekada, pasijusti gerai :)

    • Tep! Būtent todėl ir taip dievinu minimalizmą – jis atveria erdves, kur jų visai nesitikėjai.

  • Taip,Danieliau,gerai,kad nori suintriguoti pirmu sakiniu,bet saugokis ,kad tas pirmas intriguojantis sakinys nebutu tokiu vienintelis visam tekste.Jei taip nutiks tikrai nuvilsi ne viena skaitytoja.Daug smagiau skaityti tai ko negali nuspeti.Minimalizmas tikrai – gerai.Tauposi laikas ir daugeja vietos,gal net pinigu.Nekarta keiciau gyvenama vieta,tad kuo maziau turedavau tuo lengviau persikraustydavau.Isvykau i uzjurius su vienu kelioniniu krepsiu ir isgyvenau metus neatnaujinus jo turinio.Isvakaro issiskalbti is ryto apsirengi.Daugybe daiktu isdovanoju apleisdama busta,palieku arba simboliskai parduodu.Taip nepralobau ir nepralobsiu.O kiek knygu ir kokiu!Retkarciais jas prisimenu(turetas).Taip turiu nereikalingo balasto ir siandien,susikaupe.Nefotografuoju daiktu ,nedarau ju kapinyno.Kam?Tiesa,turiu keleta nuotrauku is mano namu svetur,kad parodyciau nemaciusiems.Mano dienos,kaip mazas arkliukas po namus,pareiga seimai,zodis(skaitymas,rasymas),megsta patingeti,spalvu pasaulis,reti ilgi pokalbiai.Jei ismoksiu role,gal ir pavaidinsiu.Ekvilibriste namu ekonomikoje.(TIKRAS MINIMALIZMAS).Ne vienintele skaitau.Klaidu neieskojau.Vis noriu paklausti,kada gimiai,gal vidurziemi?Po pietu?

    • Po perkūnėliais, Vitalija, dažniau rašyk! Ačiū!

      Gimiau, tiesa, balandžio 10-tąją. Berods mama sakė, kad vakarop. Ar tai kažką reiškia? :P

  • Nieko nėra be reikalo,ir viskas tik į gera…. :)
    Tik ką prisedau po dienos-pusdienio darbų,uch…
    Ir žinot, ką veikiau?
    Ogi tvarkiausi namus ( Kai kurias erdves) !
    Ir tai darydama taip džiaugiausi !!! :)
    Bet…kartu ir stebejausi – kaip aš sugebėjau tiek šlamšto “ išlaikyti“ ???
    Ir rusiavau: kas į Caritą ( beje ne pirma krt.jiems vežu),ką padovanoti,o ką negailestingai trenkiau į šiukšliadėžę! Ir…taip lengva darėsi,taip lengva…
    Ačiū,Danieliui už puikius pamastymus ir pasidalinimus, Šaunuolis!

    • Aš šaunuolis? Tai čia tu šaunuolė, Asta, kad visgi pradėjai ir jau dirbi su savimi! <3

  • Tikrai puikios idėjos, dabar lentynos daug labiau ištuštės po šio straipsnio :) Ir tuomet, kai atsikratysi daugumos nereikalingų daiktų, mažiau laiko užtruksi tvarkymuisi, vadinasi, daugiau dėmesio skirsi vertiems dalykams, taip pat galbūt ką nors pradžiuginsi netikėta dovana, taigi, nušausi kelis zuikius vienu metu :)
    Turėjau šiokios tokios patirties su daiktų išmetimu – tada supratau, kad labai sunku skirtis su daiktais, prie kurių pripratai, net ir su pačiais nereikalingiausiais, bet užtat koks geras jausmas, kai atsiranda vis daugiau laisvos erdvės kambary…
    Taip pat manau nebloga išeitis yra nereikalingus daiktus paversti žaliava kitų, reikalingesnių daiktų gamybai, pavyzdžiui, kažkada savo išaugtų džinsų medžiagą panaudojau naujos rankinės siuvimui.
    Bet anksčiau nekilo mintis fotografuoti daiktus, su kuriais sunku išsiskirti, arba daryti turimų daiktų sąrašą, reikės šįkart tai pabandyti :)

    • Pabandyk, Lauryna! Aš pats kartais perdirbu lapus – jei ką išspausdinu tik vienoje lapo pusėje, tai kita pusė labai tinka visokiems smulkiems užrašams apie pieną ir „nepamiršk skėčio išeinant“ :D

  • Jei sugebi neprisirišti prie daiktų ir nepuoselėti jiems sentimentų manau, kad daiktų skaičius nėra svarbu.
    Svarbiausia netapti tuo kuris kaupia, marinuoja ir tempia į savo urvą su mintim, o jei kada prireiks

    Ačiū ūž straipsnį☺

    • …Ir netapti tuo, kuris dabartį žudo praeities priminimais. Paveiksliukais ir magnetukais, be kurių ta šaunioji praeitis pasirodytų ne tokia šauni, kad pats atsimintum :-D

      Eh. Tai ačiū tau, Erlandai!

  • Ačū, imuosi veiklos jau dabar :) Man laaaaaaaabai priimtinas minimalizmas, o ne vartotojiška kultūra.