Norint numesti svorio, pradėti reikia ne nuo sporto…

Netaktiškas klausimas: kiek sveriate? Arba, kokios apimties jūsų liemuo? Gal toks, kad sunku užsirišti batus? Arba Kalėdų metu vaikai jus vadina Kalėdų seniu?

…Na gerai, tik juokauju! Bet ar kada troškai numesti svorio ir sugrįžti nuo XXL dydžio drabužių iki M dydžio? Taip, kaip buvo senais laikais?

Šiandien šnekinu debesylietį Audrių, kuris išsikėlė sau iššūkį padaryti būtent tai. Ir pusei metų visiškai atsisakė mėsos, cukraus, miltų gaminių ir net pieno produktų, siekdamas išgelbėti savo sveikatą.

Tai buvo iššūkis, kuris nebuvo jam įprastas (o kokie iššūkiai būna?): ilgas, varginantis ir sudėtingas.
Bet Audrius pabandė išsaugoti sveiką kūną. Ir štai, kaip tai padarė:

Labas, Audriau. Pirmiausiai prisistatyk – kas tu toks?

Sveiki! Esu Audrius Petkevičius, man 31-eri metai, šiuo metu dirbu finansų srityje, vienoje iš didžiausių Lietuvos įmonių.

Jau keletą metų domiuosi psichologija, įvairiomis dvasinėmis praktikomis, bet labiausiai turbūt ieškau atsakymų apie save: kas esu, kaip esu, kodėl esu ir kur mano tikrasis pašaukimas.

Trumpai tariant, esu žmogus, siekiantis įminti gyvenimo mįslę.

Ar dažnai sau keli iššūkius? Kur dešimtbalėje skalėje nuo bailaus Nuobodylos iki superherojaus Betmeno padėtum save?

Taip jau pas mane surėdyta, jog noriu to, ar nenoriu, bet gyvenimas man kelia iššūkius. Ilgas sėdėjimas komforto zonoje formuoja tiesioginį spyrį į sėdimąją. O tokių „pendelių“ esu gavęs ne vieną ir tikrai ne po pirmo pradėjo aiškėti, jog pirmą žingsnį link iššūkių reikia žengti pačiam.

Bailus nuobodyla ar superherojus Betmenas yra pakankamai kraštutiniai apibūdinimai, tačiau norėčiau tikėti, jog šiuo metų artėju link 7-eto. Man tai labai didelis pasiekimas, žinant tai, kur buvau prieš 5 metus.

Papasakok, kokio iššūkio ėmeisi ir kokios buvo jo taisyklės?

Iššūkis iš pažiūros turėjo būti tik fizinėje plotmėje, tačiau vėliau supratau, jog tai stipriai palietė ir mano vidinį pasaulį, suteikė pasitikėjimo savimi ir motyvacijos ateityje…

Prieš kelerius metus pasiekiau tokią ribą, kai užlipus ant svarstyklių užsidegdavo triženklis skaičius. Viduje priėmus sprendimą, pats gyvenimas tuomet suvedė su žmonėmis, kurie paaiškino, kur toks gyvenimas veda ir ką turėčiau keisti.
Iššūkio esmė: bent pusę metų JOKIOS mėsos, cukraus, miltinių ir karvės pieno produktų. Jau nekalbant apie alkoholį.
Racione liko tik daržovės, vaisiai, kruopos, riešutai, ožkų pieno produktai. Mėsos buvo galima kartą per savaitę, bet tik po pirmų 3-jų mėnesių.

O kodėl pasirinkai šį iššūkį?

Atėjo suvokimas, jog jeigu tau 27-eri ir per pilvą sunkiai gali pasilenkti užsirišti batų – tai jau kažkas ne taip. Ydingos mitybos ir gyvensenos pasekoje prasidėjo įvairūs sveikatos sutrikimai ir negalavimai.

Norėjosi pasitikrinti, ar po visais pasiteisinimais slepiasi pakankamai valios viską pakeisti. O tuo labiau, šalia savęs turėjau žavią merginą, todėl norėjosi pasistengti ir dėl jos. :)

Kaip sekėsi? Ir kas labiausiai trukdė?

Kaip ir kiekvieno tikslo siekime pasitaiko išbandymų, ne išimtis ir mano atveju. Rezultatas atėjo ne iškart – kol organizmas valėsi, buvo tiek fizinių, tiek emocinių duobelių.
 Supratau, jog maistas yra kaip narkotikas ir keičiant savo įpročius turi
praeiti visus „abstinencijos“ etapus.
Nes kūnas ir protas ėmė priešintis naujam elgesio modeliui – „Kaip čia dabar nebegalima nei šašlykų, nei alaus?!”. O pagundų buvo: vakarėliai, iškylos, šeimos šventės ir taip toliau…

Ką darei, kai būdavo sunku?

Mesti viską tikrai norėjosi ne kartą, bet tai buvo toks pribrendęs reikalas, kad tiesiog nebeleidau sau pasiduoti.
Visgi sakoma, jog jei kažko nori, bet nieko nedarai,
tai reiškia, kad ne taip labai ir nori.
Sustojęs kelio vidury būčiau labai savim nusivylęs, o atsiradus pirmiems pokyčiams motyvacija tik didėjo. Aišku, gal buvo lengviau, nes draugė nusprendė keisti įpročius kartu su manimi, todėl jaučiau palaikymą!

Ar pasiekei, ko pradžioje tikėjaisi?

Rezultatai pranoko visus lūkesčius:

• Beveik minus 20 kg;
• Pagerėjusi sveikata ir nuotaika;
• Išaugęs pasitikėjimas savimi; 1
• Ir iš XL dydžio grįžau į M.

Ir visa tai praktiškai be sporto, tik pakeitus mitybą. Bet svarbiausia buvo vidinis džiaugsmas, jog nepaisant sunkumų, nesustojau. :)

Dabar mano mityba nėra tokia griežta, tačiau jau žinau, kaip į tam tikrus produktus reaguoja mano organizmas.

Ką naujo išmokai savo iššūkio metu?

Nuskambės banaliai, tačiau viskas yra įmanoma, sutrukdyti gali tik nepakankamas noras keistis.
Supratau, kaip kartais pasiduodame sociumo, aplinkos įtakai, paprasčiausiai nusigręžiame nuo savo vidinio balso, kuris stengiasi pasakyti, kas mums iš tikrųjų naudinga, o kas ne.

Man iki šiol tai yra labai didelė motyvacija ir pavyzdys kitoms gyvenimo sferoms. Paradoksas, bet turbūt labiau džiaugiausi pokyčiais savo mąstyme, o ne fizinėje formoje.

Taip pat supratau, kad dažnai svarbu tik padaryti eksperimentą:

Ar turi patarimų žmonėms, kurie norėtų pakartoti
arba pralenkti tavo iššūkį?

Galbūt patarčiau nesiimti tokių drastiškų priemonių, kadangi kiekvienas esame skirtingi ir galite sau labiau pakenkti, nei padėti. Asmeniškai man turbūt reikėjo tokio stipraus šoko, nes kažkokios smulkios dietos nebūtų manęs pakeitusios iš esmės.

Pabandykite bent mėnesiui 2 atsisakyti to, ką manote esant kenksminga: saldumynų, alkoholio, o gal net bendravimo su negatyviais žmonėmis. Po kurio laiko galbūt suprasite, jog to jums visai nereikia, atsiras stimulas dar labiau keistis.

Taaaaiii… Kokio iššūkio imsiesi dabar? Ar jau turi slaptų troškimų?

Globalus mano iššūkis – pačiam valdyti savo gyvenimą,
o ne kaltinti aplinką dėl įvairių situacijų.
Tai nėra paprasta. Turiu troškimą bent savaitę pabūti aplinkoje, kurioje galėčiau dar labiau sutelkti dėmesį į save. Visiškai be veiklos, bendravimo, interneto, žmonių, knygų.

Sakysite bėgimas nuo savęs? O facebook‘as ar tušti pokalbiai negali būti bėgimas nuo savęs? 3 Sutelkus visą dėmesį į vidinį pasaulį ir mintis, norisi pažiūrėti, kas aš esu iš tikrųjų. :)
Ačiū, Audriau!
Taigi, rodos, norint numesti svorio, atsisakyti mėsos yra geras sprendimas! Cukrus, miltai ir karvės pienas turbūt irgi ne itin padeda suliesėti. Visad tai sakiau!

Ir, ei, juk užtenka tik pradėti eksperimentą. Mėnesiui. O jei labai sunku, tai dvejoms savaitėms. Juk svarbiausia pradėti. Ir pradėti pamažu.

Na, o dabar turiu paskutinį klausimą tau, skaitytojau:
O kokį dalyką norėtum pabandyti tu?
Laikytis dietos? Pradėt bėgiot? Atsisakyti televizijos? O gal medituoti? Atsakyk komentaruose žemiau. Ir galbūt šiandien arba ryt bus ta diena, kai pradėsi?

Gerų iššūkių ir gerų pokyčių!

---

1. Beje, apie šį pasakojo plačiau debesylietis Gabrielius: „Kaip įgauti pasitikėjimo savimi praktiškai?“.↩

2. Pavyzdžiui pagal Neįmanomų iššūkių metus.↩

3. Tai galima padaryti, kaip mėnesyje be interneto.↩