Kaip numesti 20 kg lašinių greitai ir lengvai?

Netak­tiš­kas klau­si­mas: kiek sve­ria­te? Arba, kokios apim­ties jūsų lie­muo? Gal toks, kad sun­ku užsi­riš­ti batus? Arba Kalė­dų metu vai­kai jus vadi­na Kalė­dų seniu?

…Na gerai, tik juo­kau­ju! Bet ar kada troš­kai numes­ti svo­rio ir sugrįž­ti nuo XXL dydžio dra­bu­žių iki M dydžio? Taip, kaip buvo senais lai­kais?

Šian­dien šne­ki­nu debe­sy­lie­tį Aud­rių, kuris išsi­kė­lė sau iššū­kį pada­ry­ti būtent tai. Ir pusei metų visiš­kai atsi­sa­kė mėsos, cuk­raus, mil­tų gami­nių ir net pie­no pro­duk­tų, siek­da­mas išgel­bė­ti savo svei­ka­tą.

Tai buvo iššū­kis, kuris nebu­vo jam įpras­tas (o kokie iššū­kiai būna?): ilgas, var­gi­nan­tis ir sudė­tin­gas.

Bet Aud­rius paban­dė išsau­go­ti svei­ką kūną. Ir štai, kaip tai pada­rė:

Labas, Aud­riau. Pir­miau­siai pri­si­sta­tyk – kas tu toks?

Svei­ki! Esu Aud­rius Pet­ke­vi­čius, man 31-eri metai, šiuo metu dir­bu finan­sų sri­ty­je, vie­no­je iš didžiau­sių Lie­tu­vos įmo­nių.

Jau kele­tą metų domiuo­si psi­cho­lo­gi­ja, įvai­rio­mis dva­si­nė­mis prak­ti­ko­mis, bet labiau­siai tur­būt ieš­kau atsa­ky­mų apie save: kas esu, kaip esu, kodėl esu ir kur mano tik­ra­sis pašau­ki­mas.

Trum­pai tariant, esu žmo­gus, sie­kian­tis įmin­ti gyve­ni­mo mįs­lę.

Ar daž­nai sau keli iššū­kius? Kur dešimt­ba­lė­je ska­lė­je nuo bai­laus Nuo­bo­dy­los iki super­he­ro­jaus Bet­me­no padė­tum save?

Taip jau pas mane surė­dy­ta, jog noriu to, ar neno­riu, bet gyve­ni­mas man kelia iššū­kius. Ilgas sėdė­ji­mas kom­for­to zono­je for­muo­ja tie­sio­gi­nį spy­rį į sėdi­mą­ją. O tokių „pen­de­lių“ esu gavęs ne vie­ną ir tik­rai ne po pir­mo pra­dė­jo aiš­kė­ti, jog pir­mą žings­nį link iššū­kių rei­kia ženg­ti pačiam.

Bai­lus nuo­bo­dy­la ar super­he­ro­jus Bet­me­nas yra pakan­ka­mai kraš­tu­ti­niai api­bū­di­ni­mai, tačiau norė­čiau tikė­ti, jog šiuo metų artė­ju link 7-eto. Man tai labai dide­lis pasie­ki­mas, žinant tai, kur buvau prieš 5 metus.

Papa­sa­kok, kokio iššū­kio ėmei­si ir kokios buvo jo tai­syk­lės?

Iššū­kis iš pažiū­ros turė­jo būti tik fizi­nė­je plot­mė­je, tačiau vėliau supra­tau, jog tai stip­riai palie­tė ir mano vidi­nį pasau­lį, sutei­kė pasi­ti­kė­ji­mo savi­mi ir moty­va­ci­jos atei­ty­je…

Prieš kele­rius metus pasie­kiau tokią ribą, kai užli­pus ant svars­tyk­lių užsi­deg­da­vo tri­žen­klis skai­čius. Vidu­je pri­ėmus spren­di­mą, pats gyve­ni­mas tuo­met suve­dė su žmo­nė­mis, kurie paaiš­ki­no, kur toks gyve­ni­mas veda ir ką turė­čiau keis­ti.

Iššū­kio esmė: bent pusę metų JOKIOS mėsos, cuk­raus, mil­ti­nių ir kar­vės pie­no pro­duk­tų. Jau nekal­bant apie alko­ho­lį.

Racio­ne liko tik dar­žo­vės, vai­siai, kruo­pos, rie­šu­tai, ožkų pie­no pro­duk­tai. Mėsos buvo gali­ma kar­tą per savai­tę, bet tik po pir­mų 3-jų mėne­sių.

O kodėl pasi­rin­kai šį iššū­kį?

Atėjo suvo­ki­mas, jog jei­gu tau 27-eri ir per pil­vą sun­kiai gali pasi­lenk­ti užsi­riš­ti batų – tai jau kaž­kas ne taip. Ydin­gos mity­bos ir gyven­se­nos pase­ko­je pra­si­dė­jo įvai­rūs svei­ka­tos sutri­ki­mai ir nega­la­vi­mai.

Norė­jo­si pasi­tik­rin­ti, ar po visais pasi­tei­si­ni­mais sle­pia­si pakan­ka­mai valios vis­ką pakeis­ti. O tuo labiau, šalia savęs turė­jau žavią mer­gi­ną, todėl norė­jo­si pasi­steng­ti ir dėl jos. :)

Kaip sekė­si? Ir kas labiau­siai truk­dė?

Kaip ir kiek­vie­no tiks­lo sie­ki­me pasi­tai­ko išban­dy­mų, ne išim­tis ir mano atve­ju. Rezul­ta­tas atėjo ne iškart – kol orga­niz­mas valė­si, buvo tiek fizi­nių, tiek emo­ci­nių duo­be­lių.

 Supra­tau, jog mais­tas yra kaip nar­ko­ti­kas ir kei­čiant savo įpro­čius turi
pra­ei­ti visus „abs­ti­nen­ci­jos“ eta­pus.

Nes kūnas ir pro­tas ėmė prie­šin­tis nau­jam elge­sio mode­liui – „Kaip čia dabar nebe­ga­li­ma nei šaš­ly­kų, nei alaus?!”. O pagun­dų buvo: vaka­rė­liai, išky­los, šei­mos šven­tės ir taip toliau…

Ką darei, kai būda­vo sun­ku?

Mes­ti vis­ką tik­rai norė­jo­si ne kar­tą, bet tai buvo toks pri­bren­dęs rei­ka­las, kad tie­siog nebe­lei­dau sau pasi­duo­ti.

Vis­gi sako­ma, jog jei kaž­ko nori, bet nie­ko neda­rai,
tai reiš­kia, kad ne taip labai ir nori.

Susto­jęs kelio vidu­ry būčiau labai savim nusi­vy­lęs, o atsi­ra­dus pir­miems poky­čiams moty­va­ci­ja tik didė­jo. Aiš­ku, gal buvo leng­viau, nes drau­gė nuspren­dė keis­ti įpro­čius kar­tu su mani­mi, todėl jau­čiau palai­ky­mą!

Ar pasie­kei, ko pra­džio­je tikė­jai­si?

Rezul­ta­tai pra­no­ko visus lūkes­čius:

• Beveik minus 20 kg;
• Page­rėju­si svei­ka­ta ir nuo­tai­ka;
• Išau­gęs pasi­ti­kė­ji­mas savi­mi; 1
• Ir iš XL dydžio grį­žau į M.

Ir visa tai prak­tiš­kai be spor­to, tik pakei­tus mity­bą. Bet svar­biau­sia buvo vidi­nis džiaugs­mas, jog nepai­sant sun­ku­mų, nesu­sto­jau. :)

Dabar mano mity­ba nėra tokia griež­ta, tačiau jau žinau, kaip į tam tik­rus pro­duk­tus rea­guo­ja mano orga­niz­mas.

Ką nau­jo išmo­kai savo iššū­kio metu?

Nuskam­bės bana­liai, tačiau vis­kas yra įma­no­ma, sutruk­dy­ti gali tik nepa­kan­ka­mas noras keis­tis.

Supra­tau, kaip kar­tais pasi­duo­da­me sociu­mo, aplin­kos įta­kai, papras­čiau­siai nusi­grę­žia­me nuo savo vidi­nio bal­so, kuris sten­gia­si pasa­ky­ti, kas mums iš tik­rų­jų nau­din­ga, o kas ne.

Man iki šiol tai yra labai dide­lė moty­va­ci­ja ir pavyz­dys kitoms gyve­ni­mo sfe­roms. Para­dok­sas, bet tur­būt labiau džiau­giau­si poky­čiais savo mąs­ty­me, o ne fizi­nė­je for­mo­je.

Taip pat supra­tau, kad daž­nai svar­bu tik pada­ry­ti eks­per­i­men­tą:

Ar turi pata­ri­mų žmo­nėms, kurie norė­tų pakar­to­ti
arba pra­lenk­ti tavo iššū­kį?

Gal­būt patar­čiau nesi­im­ti tokių dras­tiš­kų prie­mo­nių, kadan­gi kiek­vie­nas esa­me skir­tin­gi ir gali­te sau labiau pakenk­ti, nei padė­ti. Asme­niš­kai man tur­būt rei­kė­jo tokio stipraus šoko, nes kaž­ko­kios smul­kios die­tos nebū­tų manęs pakei­tu­sios iš esmės.

Paban­dy­ki­te bent mėne­siui 2 atsi­sa­ky­ti to, ką mano­te esant kenks­min­ga: sal­du­my­nų, alko­ho­lio, o gal net bend­ra­vi­mo su nega­ty­viais žmo­nė­mis. Po kurio lai­ko gal­būt supra­si­te, jog to jums visai nerei­kia, atsi­ras sti­mu­las dar labiau keis­tis.

Taaaai­ii… Kokio iššū­kio imsie­si dabar? Ar jau turi slap­tų troš­ki­mų?

Glo­ba­lus mano iššū­kis – pačiam val­dy­ti savo gyve­ni­mą,
o ne kal­tin­ti aplin­ką dėl įvai­rių situ­aci­jų.

Tai nėra papras­ta. Turiu troš­ki­mą bent savai­tę pabū­ti aplin­ko­je, kurio­je galė­čiau dar labiau sutelk­ti dėme­sį į save. Visiš­kai be veik­los, bend­ra­vi­mo, inter­ne­to, žmo­nių, kny­gų.

Saky­si­te bėgi­mas nuo savęs? O facebook‘as ar tuš­ti pokal­biai nega­li būti bėgi­mas nuo savęs? 3 Sutel­kus visą dėme­sį į vidi­nį pasau­lį ir min­tis, nori­si pažiū­rė­ti, kas aš esu iš tik­rų­jų. :)

Ačiū, Aud­riau!

Tai­gi, rodos, norint numes­ti svo­rio, atsi­sa­ky­ti mėsos yra geras spren­di­mas! Cuk­rus, mil­tai ir kar­vės pie­nas tur­būt irgi ne itin pade­da sulie­sė­ti. Visad tai sakiau!

Ir, ei, juk užten­ka tik pra­dė­ti eks­per­i­men­tą. Mėne­siui. O jei labai sun­ku, tai dve­joms savai­tėms. Juk svar­biau­sia pra­dė­ti. Ir pra­dė­ti pama­žu.

Na, o dabar turiu pas­ku­ti­nį klau­si­mą tau, skai­ty­to­jau:

O kokį daly­ką norė­tum paban­dy­ti tu?

Lai­ky­tis die­tos? Pra­dėt bėgiot? Atsi­sa­ky­ti tele­vi­zi­jos? O gal medi­tuo­ti? Atsa­kyk komen­ta­ruo­se žemiau. Ir gal­būt šian­dien arba ryt bus ta die­na, kai pra­dė­si?

Gerų iššū­kių ir gerų poky­čių!