Kaip aš kardinaliai pakeičiau savo mitybą ir atsikračiau 20 kg lašinių

Netak­tiš­kas klau­si­mas: kiek sve­riate? Arba, kokios apim­ties jūsų lie­muo? Gal toks, kad sunku užsi­rišti batus? Arba Kalėdų metu vai­kai jus vadina Kalėdų seniu?

…Na gerai, tik juo­kauju! Bet ar kada troš­kai numesti svo­rio ir sugrįžti nuo XXL dydžio dra­bu­žių iki M dydžio? Taip, kaip buvo senais lai­kais?

Šian­dien šne­kinu debe­sy­lietį Aud­rių, kuris išsi­kėlė sau iššūkį pada­ryti būtent tai. Ir pusei metų visiš­kai atsi­sakė mėsos, cuk­raus, miltų gami­nių ir net pieno pro­duktų, siek­da­mas išgel­bėti savo svei­katą.

Tai buvo iššū­kis, kuris nebuvo jam įpras­tas (o kokie iššū­kiai būna?): ilgas, var­gi­nan­tis ir sudė­tin­gas.

Bet Aud­rius pabandė išsau­goti sveiką kūną. Ir štai, kaip tai padarė:

Šiandienos herojus: Audrius!
Šian­die­nos hero­jus: Aud­rius!

Labas, Aud­riau. Pir­miau­siai pri­si­sta­tyk – kas tu toks?

Sveiki! Esu Aud­rius Pet­ke­vi­čius, man 31-eri metai, šiuo metu dirbu finansų sri­tyje, vie­noje iš didžiau­sių Lie­tu­vos įmo­nių.

Jau keletą metų domiuosi psi­cho­lo­gija, įvai­rio­mis dva­si­nė­mis prak­ti­ko­mis, bet labiau­siai tur­būt ieš­kau atsa­kymų apie save: kas esu, kaip esu, kodėl esu ir kur mano tik­ra­sis pašau­ki­mas.

Trum­pai tariant, esu žmo­gus, sie­kian­tis įminti gyve­nimo mįslę.

Ar daž­nai sau keli iššū­kius? Kur dešimt­ba­lėje ska­lėje nuo bai­laus Nuo­bo­dy­los iki super­he­ro­jaus Bet­meno padė­tum save?

Taip jau pas mane surė­dyta, jog noriu to, ar neno­riu, bet gyve­ni­mas man kelia iššū­kius. Ilgas sėdė­ji­mas kom­forto zonoje for­muoja tie­sio­ginį spyrį į sėdi­mąją. O tokių „pen­de­lių“ esu gavęs ne vieną ir tik­rai ne po pirmo pra­dėjo aiš­kėti, jog pirmą žingsnį link iššū­kių rei­kia žengti pačiam.

Bai­lus nuo­bo­dyla ar super­he­ro­jus Bet­me­nas yra pakan­ka­mai kraš­tu­ti­niai api­bū­di­ni­mai, tačiau norė­čiau tikėti, jog šiuo metų artėju link 7-eto. Man tai labai dide­lis pasie­ki­mas, žinant tai, kur buvau prieš 5 metus.

Papa­sa­kok, kokio iššū­kio ėmeisi ir kokios buvo jo tai­syk­lės?

Iššū­kis iš pažiū­ros turėjo būti tik fizi­nėje plot­mėje, tačiau vėliau supra­tau, jog tai stip­riai palietė ir mano vidinį pasaulį, suteikė pasi­ti­kė­jimo savimi ir moty­va­ci­jos atei­tyje…

Prieš kele­rius metus pasie­kiau tokią ribą, kai užli­pus ant svars­tyk­lių užsi­deg­davo tri­žen­klis skai­čius. Viduje pri­ėmus spren­dimą, pats gyve­ni­mas tuo­met suvedė su žmo­nė­mis, kurie paaiš­kino, kur toks gyve­ni­mas veda ir ką turė­čiau keisti.

Iššū­kio esmė: bent pusę metų JOKIOS mėsos, cuk­raus, mil­ti­nių ir kar­vės pieno pro­duktų. Jau nekal­bant apie alko­holį.

Racione liko tik dar­žo­vės, vai­siai, kruo­pos, rie­šu­tai, ožkų pieno pro­duk­tai. Mėsos buvo galima kartą per savaitę, bet tik po pirmų 3-jų mėne­sių.

O kodėl pasi­rin­kai šį iššūkį?

Atėjo suvo­ki­mas, jog jeigu tau 27-eri ir per pilvą sun­kiai gali pasi­lenkti užsi­rišti batų – tai jau kaž­kas ne taip. Ydin­gos mity­bos ir gyven­se­nos pase­koje pra­si­dėjo įvai­rūs svei­ka­tos sutri­ki­mai ir nega­la­vi­mai.

Norė­josi pasi­tik­rinti, ar po visais pasi­tei­si­ni­mais sle­piasi pakan­ka­mai valios viską pakeisti. O tuo labiau, šalia savęs turė­jau žavią mer­giną, todėl norė­josi pasi­stengti ir dėl jos. :)

Audrius metais ankščiau ir 20+ kilogramų daugiau.
Aud­rius metais ankš­čiau ir 20+ kilo­gramų dau­giau.

Kaip sekėsi? Ir kas labiau­siai trukdė?

Kaip ir kiek­vieno tikslo sie­kime pasi­taiko išban­dymų, ne išim­tis ir mano atveju. Rezul­ta­tas atėjo ne iškart – kol orga­niz­mas valėsi, buvo tiek fizi­nių, tiek emo­ci­nių duo­be­lių.

 Supra­tau, jog mais­tas yra kaip nar­ko­ti­kas ir kei­čiant savo įpro­čius turi
pra­eiti visus „abs­ti­nen­ci­jos“ eta­pus.

Nes kūnas ir pro­tas ėmė prie­šin­tis nau­jam elge­sio mode­liui – „Kaip čia dabar nebe­ga­lima nei šaš­lykų, nei alaus?!”. O pagundų buvo: vaka­rė­liai, išky­los, šei­mos šven­tės ir taip toliau…

Ką darei, kai būdavo sunku?

Mesti viską tik­rai norė­josi ne kartą, bet tai buvo toks pri­bren­dęs rei­ka­las, kad tie­siog nebe­lei­dau sau pasi­duoti.

Visgi sakoma, jog jei kažko nori, bet nieko neda­rai,
tai reiš­kia, kad ne taip labai ir nori.

Susto­jęs kelio vidury būčiau labai savim nusi­vy­lęs, o atsi­ra­dus pir­miems poky­čiams moty­va­cija tik didėjo. Aišku, gal buvo leng­viau, nes draugė nusprendė keisti įpro­čius kartu su manimi, todėl jau­čiau palai­kymą!

Ar pasie­kei, ko pra­džioje tikė­jaisi?

Rezul­ta­tai pra­noko visus lūkes­čius:

  • Beveik minus 20 kg;
  • Page­rėjusi svei­kata ir nuo­taika;
  • Išau­gęs pasi­ti­kė­ji­mas savimi; 1
  • Ir iš XL dydžio grį­žau į M.

Ir visa tai prak­tiš­kai be sporto, tik pakei­tus mitybą. Bet svar­biau­sia buvo vidi­nis džiaugs­mas, jog nepai­sant sun­kumų, nesu­sto­jau. :)

Dabar mano mityba nėra tokia griežta, tačiau jau žinau, kaip į tam tik­rus pro­duk­tus rea­guoja mano orga­niz­mas.

Ką naujo išmo­kai savo iššū­kio metu?

Nuskam­bės bana­liai, tačiau vis­kas yra įma­noma, sutruk­dyti gali tik nepa­kan­ka­mas noras keis­tis.

Supra­tau, kaip kar­tais pasi­duo­dame sociumo, aplin­kos įta­kai, papras­čiau­siai nusi­grę­žiame nuo savo vidi­nio balso, kuris sten­giasi pasa­kyti, kas mums iš tik­rųjų nau­dinga, o kas ne.

Man iki šiol tai yra labai didelė moty­va­cija ir pavyz­dys kitoms gyve­nimo sfe­roms. Para­dok­sas, bet tur­būt labiau džiau­giausi poky­čiais savo mąs­tyme, o ne fizi­nėje for­moje.

Taip pat supra­tau, kad daž­nai svarbu tik pada­ryti eks­per­i­mentą:

Geriau padaryti eksperimentą!
Taip, tai jo nuo­trauka po mity­bos poky­čių.

Ar turi pata­rimų žmo­nėms, kurie norėtų pakar­toti
arba pra­lenkti tavo iššūkį?

Gal­būt patar­čiau nesi­imti tokių dras­tiškų prie­mo­nių, kadangi kiek­vie­nas esame skir­tingi ir galite sau labiau pakenkti, nei padėti. Asme­niš­kai man tur­būt rei­kėjo tokio stipraus šoko, nes kaž­ko­kios smul­kios die­tos nebūtų manęs pakei­tu­sios iš esmės.

Paban­dy­kite bent mėne­siui 2 atsi­sa­kyti to, ką manote esant kenks­minga: sal­du­mynų, alko­ho­lio, o gal net bend­ra­vimo su nega­ty­viais žmo­nė­mis. Po kurio laiko gal­būt supra­site, jog to jums visai nerei­kia, atsi­ras sti­mu­las dar labiau keis­tis.

Taaaaiii… Kokio iššū­kio imsiesi dabar? Ar jau turi slaptų troš­kimų?

Glo­ba­lus mano iššū­kis – pačiam val­dyti savo gyve­nimą,
o ne kal­tinti aplinką dėl įvai­rių situ­acijų.

Tai nėra paprasta. Turiu troš­kimą bent savaitę pabūti aplin­koje, kurioje galė­čiau dar labiau sutelkti dėmesį į save. Visiš­kai be veik­los, bend­ra­vimo, inter­neto, žmo­nių, knygų.

Saky­site bėgi­mas nuo savęs? O facebook‘as ar tušti pokal­biai negali būti bėgi­mas nuo savęs? Sutel­kus visą dėmesį į vidinį pasaulį ir min­tis, norisi pažiū­rėti, kas aš esu iš tik­rųjų. :)

Ačiū, Aud­riau!

Taigi, rodos, norint numesti svo­rio, atsi­sa­kyti mėsos yra geras spren­di­mas! Cuk­rus, mil­tai ir kar­vės pie­nas tur­būt irgi ne itin padeda sulie­sėti. Visad tai sakiau!

Ir, ei, juk užtenka tik pra­dėti eks­per­i­mentą. Mėne­siui. O jei labai sunku, tai dve­joms savai­tėms. Juk svar­biau­sia pra­dėti. Ir pra­dėti pamažu.

Pabandyk. Tai geriausia pradžia!

Na, o dabar turiu pas­ku­tinį klau­simą tau, skai­ty­to­jau:

O kokį dalyką norė­tum paban­dyti tu?

Lai­ky­tis die­tos? Pra­dėt bėgiot? Atsi­sa­kyti tele­vi­zi­jos? O gal medi­tuoti? Atsa­kyk komen­ta­ruose žemiau. Ir gal­būt šian­dien arba ryt bus ta diena, kai pra­dėsi?

Gerų iššū­kių ir gerų poky­čių!

Jūsų gyvū­nė­lis,
Par­še­lis Anta­nas 
3


  1. Anta­nas: Beje, apie šį pasa­kojo pla­čiau debe­sy­lie­tis Gab­rie­lius: „Kaip įgauti pasi­ti­kė­jimo savimi prak­tiš­kai?“.

  2. Anta­nas: Pavyz­džiui pagal Danie­liaus Neįma­nomų iššū­kių metus.

  3. Taip, mane val­gyti būtų nesveika. Ir tai nėra tik mano asme­ninė nuo­monė!

25 netikėtos mintys... Prisijunk ir tu!

Rikiuoti pagal:   naujausius | seniausius | mėgstamiausius
wpDiscuz