Tęsk su šiuo įpročiu ir ateityje verksi, kad nepaklausei manęs

Leisk, nuteik­siu tave pesi­mis­tiš­kai: Kad ir ką darai ar nori pada­ryti, pasau­lyje yra 7 mili­jar­dai (su puse) būdų, kaip tau gali nepa­vykti ir kaip gali patirti pra­lai­mė­jimą.

Ir garan­tuoju, kad tūks­tan­čiai šių būdų tik­rai įma­nomi:

  • Jei kuri verslą – gali sukurti kažką, ko nie­kam nerei­kia ir bank­ru­tuoti.
  • Jei ban­dai kepti kek­siu­kus myli­ma­jam – gali neat­spėti, kokius kek­siu­kus jis mėgsta.
  • Jei ruo­šiesi para­šyti knygą – gali jos nie­kad nebaigti ir vel­tui išš­vais­tyti laiką.
  • Jei nori pra­dėti foto­gra­fuoti žmo­nes – foto­gra­fi­jos gali jiems nepa­tikti. Labai.
  • Jei nori pra­dėti tink­la­raštį – tave gali lai­kyti dar vienu idiotu inter­nete.
  • Jei nori mesti rūkyti – tau gali tie­siog pri­trūkti jėgų.

Nesvarbu, ką darai, tu gali suklysti. Suklysti taip, kad vel­tui būsi išme­tęs pini­gus, laiką ir jėgas. Ar, gal­būt, net dau­giau.

Na, ar jau baisu?

…Tau turėtų būti. Jei tik gal­voje turi šiek tiek (ar dau­giau) proto.

didziausia-gyvenimo-klaida-kuria-gali-padaryti-savo-gyvenime

Tur­būt visi kurian­tys žmo­nės tai pati­ria – viską stab­dan­čią baimę. Baimę suklysti ir NIEKO nepa­siekti. Pana­šią į tą, kurią jautė Ika­ru­sas iš mano dai­lės moky­tojo mėg­tos anti­kos isto­ri­jos apie skrydį link sau­lės.

Jei tu kažko sieki, spėju, kad visai norė­tum įgy­ven­dinti savo tiks­lus. Na, o kartu – garan­tuoti, kad dar vieno ban­dymo neiš­mesi vel­tui.

…Ir lauki.

Lauki.

Lauki.

Lauki.

(Skai­tyk šiuos žodžius dar bent 15 minu­čių. Kad pri­si­min­tum visus savo lau­ki­mus, ati­dė­lio­ji­mus ir per­dė­tus pla­na­vi­mus.)

Gal­būt tu lauki tin­kamo momento.

…Tačiau būtent tai žudo tavo šan­sus ką nors pasiekti.

Nedarymas: užtikrintas būdas suklysti.

Viena mano artima draugė nori keliauti po pasaulį ir iš to užsi­dirbti. Ji nenori stu­di­juoti nuo­bo­džios spe­cia­ly­bės nuo­bo­džioje kole­gi­joje, ji nenori ten bend­rauti su nuo­bo­džiais žmo­nė­mis ir nenori leisti die­nas savo mažam, nuo­bo­džiam mies­te­lyje.

Išties, aš ją svei­kinu:

Pirmą dalį noro ji pildo gan sėk­min­gai. Ji jau metus keliauja po Euro­pos šalis ir mies­tus, esan­čius daug toliau nei Len­ki­joje. O dar šian­dien ji sva­jin­gai kal­bėjo apie savo būsimą kelionę į Pary­žių.

Tačiau antrą dalį? Na, tą, kur susi­imi ir iš savo hobio paban­dai uždirbti eurą ar du?

…Nepra­deda. Bijo. Ven­gia. Skun­džiasi ir kuria pasi­tei­si­ni­mus.

„Kam įdomu tos mano kelio­nės“, sako ji. „Aš visai nedaug kelia­vau“, tuo­met pri­deda. Ir nesvarbu, kad ji kelia­vus dau­giau nei galėtų atpa­sa­koti per pusę die­nos, ar nesvarbu, kad jos kelio­nės pil­nos įdo­mių bei juo­kingų nuo­ty­kių, ji vis vien randa būdų pasi­tei­sinti.

Ji bijo suklysti.

Neži­nau, ko tiks­liai – aš visgi min­čių neskai­tau – tačiau atrodo, lyg bijotų taip, kaip savo sva­jo­nių bijo tiek daug kitų žmo­nių. Ji viena iš dau­ge­lio susto­ju­sių ati­dė­lio­tojų. 1

Ir ji turi du pasi­rin­ki­mus:

  1. Pra­dėti ir gali­mai nieko nepa­siekti…
  2. …Arba nepra­dėti ir garan­tuo­tai, šimtu pro­centų garan­tuo­tai, nieko nepa­siekti.

Arba kitaip: pirmu keliu jai gali pavykti, o antru – tik­rai nepa­vyks.

Ką ji rink­sis? Ar svar­biau… Ką rink­siesi tu?

Pradėk jau šiandien

Tai gal šiandien… Gera proga?

Juk:

  • Tu gali pra­dėti kurti versląir išmokti kažką naujo. Suži­noti, kas vei­kia ir kas tik­rai nevei­kia… Arba gali nepra­dėti ir toliau save kan­kinti neiš­pil­dy­tais norais.
  • Tu gali paban­dyti iškepti kek­siukų – ir nety­čiom atrasti myli­mojo mėgs­ta­miau­sią skonį… Arba gali net neban­dyti, o Jis ar Ji negaus pro­gos patirti tavo bega­linę meilę.
  • Tu gali pra­dėti rašyti knygą – ir ją para­šyti per vieną mėnesį. Tie­siog iš užsi­de­gimo… Arba gali nie­kada nepra­dėti, o tavo min­tys ir jaus­mai taip ir liks pasau­lio neįver­tinti. Gal tau lemta būti žinomu rašy­toju?
  • Tu gali pra­dėti foto­gra­fuoti žmo­nes ir atrasti, kad foto­gra­fuoti archi­tek­tūrą daug sma­giau… Arba gali to neda­ryti ir nie­kada neat­rasi savo didžiau­sio gyve­nimo hobio.
  • Tu gali pra­dėti tink­la­raštį – ir sutraukti skai­ty­to­jus, kurie lauks vis dau­giau tavo idėjų… Arba gali nepra­dėti, o pasau­lis tavęs neat­ras.
  • Tu gali paban­dyti mesti rūkyti – ir atrasti, kad tai nėra taip sunku… Arba gali nepra­dėti, nes pasto­vus kosu­lys ir gel­toni dan­tys tau jau įpras­tos gyve­nimo dalys.

Be abejo, sva­jo­nių ir bai­mių gali sugal­voti ir dau­giau.

Aš neži­nau, ko bijai tu, bet aš žinau, kad viso pabai­goje tai
neat­ro­dys taip blo­gai, kaip atrodo dabar.

Leng­viau­sias būdas suklysti ir nieko nepa­siekti yra įpro­tis nepra­dėti. Galų gale, joks žings­nis, ženg­tas tavo kelyje link tikslo, nebus toks svar­bus kaip pir­ma­sis.

Juk tu tai žinai. Gal tik apsi­meti, kad štai nuo kito pir­ma­die­nio vis­kas pasi­keis. Nors tuo­met atrasi dar dau­giau pasi­tei­si­nimų ati­dė­lio­ji­mui.

Todėl pra­dėk. Dar šian­dien.

Ir užduo­tis tau. Komen­ta­ruose žemiau pasi­da­link:

  1. Ką ilgą laiką tu NORĖJAI pada­ryti?
  2. Ir ką PADARYSI dar šian­dien, prieš nuei­nant mie­goti?

Na, o tuo­met, be abejo, lai­kas žengti mažą, mažą žings­nelį. Kol tavo idė­jos dar nemirė. Ir kol nemi­rei tu.

Juk pada­rysi tai dėl savęs, tiesa?

Tave mylin­tis,


  1. Gal­būt pana­šių į tave?

71 netikėtos mintys... Prisijunk ir tu!

Rikiuoti pagal:   naujausius | seniausius | mėgstamiausius
wpDiscuz