Pirmą kartą čia?
Atnaujinta:

Pasitikrink, ar ir tu kartoji klaidą, kurios gailisi tūkstančiai…

Leisk, nuteiksiu tave pesimistiškai: Kad ir ką darai ar nori padaryti, pasaulyje yra 7 milijardai (su puse) būdų, kaip tau gali nepavykti ir kaip gali patirti pralaimėjimą.

Ir garantuoju, kad tūkstančiai šių būdų tikrai įmanomi:

  • Jei kuri verslą – gali sukurti kažką, ko niekam nereikia ir bankrutuoti.
  • Jei bandai kepti keksiukus mylimajam – gali neatspėti, kokius keksiukus jis mėgsta.
  • Jei ruošiesi parašyti knygą – gali jos niekad nebaigti ir veltui iššvaistyti laiką.
  • Jei nori pradėti fotografuoti žmones – fotografijos gali jiems nepatikti. Labai.
  • Jei nori pradėti tinklaraštį – tave gali laikyti dar vienu idiotu internete.
  • Jei nori mesti rūkyti – tau gali tiesiog pritrūkti jėgų.

Nesvarbu, ką darai, tu gali suklysti. Suklysti taip, kad veltui būsi išmetęs pinigus, laiką ir jėgas. Ar, galbūt, net daugiau.

Na, ar jau baisu?

…Tau turėtų būti. Jei tik galvoje turi šiek tiek (ar daugiau) proto.

didziausia-gyvenimo-klaida-kuria-gali-padaryti-savo-gyvenime

Turbūt visi kuriantys žmonės tai patiria – viską stabdančią baimę. Baimę suklysti ir NIEKO nepasiekti. Panašią į tą, kurią jautė Ikarusas iš mano dailės mokytojo mėgtos antikos istorijos apie skrydį link saulės.

Jei tu kažko sieki, spėju, kad visai norėtum įgyvendinti savo tikslus. Na, o kartu – garantuoti, kad dar vieno bandymo neišmesi veltui.

…Ir lauki.

Lauki.

Lauki.

Lauki.

(Skaityk šiuos žodžius dar bent 15 minučių. Kad prisimintum visus savo laukimus, atidėliojimus ir perdėtus planavimus.)

Galbūt tu lauki tinkamo momento.

…Tačiau būtent tai žudo tavo šansus ką nors pasiekti.

Nedarymas: užtikrintas būdas suklysti.

Viena mano artima draugė nori keliauti po pasaulį ir iš to užsidirbti. Ji nenori studijuoti nuobodžios specialybės nuobodžioje kolegijoje, ji nenori ten bendrauti su nuobodžiais žmonėmis ir nenori leisti dienas savo mažam, nuobodžiam miestelyje.

Išties, aš ją sveikinu:

Pirmą dalį noro ji pildo gan sėkmingai. Ji jau metus keliauja po Europos šalis ir miestus, esančius daug toliau nei Lenkijoje. O dar šiandien ji svajingai kalbėjo apie savo būsimą kelionę į Paryžių.

Tačiau antrą dalį? Na, tą, kur susiimi ir iš savo hobio pabandai uždirbti eurą ar du?

…Nepradeda. Bijo. Vengia. Skundžiasi ir kuria pasiteisinimus.

„Kam įdomu mano kelionės“, sako ji. „Aš visai nedaug keliavau“, tuojau prideda. Ir nesvarbu, kad ji keliavus daugiau nei galėtų atpasakoti per pusę dienos, ar nesvarbu, kad jos kelionės pilnos įdomių bei juokingų nuotykių, ji vis vien randa būdų pasiteisinti.

Ji bijo suklysti.

Nežinau, ko tiksliai – aš visgi minčių neskaitau – tačiau atrodo, lyg bijotų taip, kaip savo svajonių bijo tiek daug kitų žmonių. Ji viena iš daugelio sustojusių atidėliotojų. 1

Ir ji turi du pasirinkimus:

  1. Pradėti ir galimai nieko nepasiekti…
  2. …Arba nepradėti ir garantuotai, šimtu procentų garantuotai, nieko nepasiekti.

Arba kitaip: pirmu keliu jai gali pavykti, o antru – tikrai nepavyks.

Ką ji rinksis? Ar svarbiau… Ką rinksiesi tu?

Pradėk jau šiandien

Tai gal šiandien… Gera proga?

Juk:

  • Tu gali pradėti kurti verslą ir išmokti kažką naujo. Sužinoti, kas veikia ir kas tikrai neveikia… Arba gali nepradėti ir toliau save kankinti neišpildytais norais.
  • Tu gali pabandyti iškepti keksiukų – ir netyčiom atrasti mylimojo mėgstamiausią skonį… Arba gali net nebandyti, o Jis ar Ji negaus progos patirti tavo begalinę meilę.
  • Tu gali pradėti rašyti knygą – ir ją parašyti per vieną mėnesį. Tiesiog iš užsidegimo… Arba gali niekada nepradėti, o tavo mintys ir jausmai taip ir liks pasaulio neįvertinti. Gal tau lemta būti žinomu rašytoju?
  • Tu gali pradėti fotografuoti žmones ir atrasti, kad fotografuoti architektūrą daug smagiau… Arba gali to nedaryti ir niekada neatrasi savo didžiausio gyvenimo hobio.
  • Tu gali pradėti tinklaraštį – ir sutraukti skaitytojus, kurie lauks vis daugiau tavo idėjų… Arba gali nepradėti, o pasaulis tavęs neatras.
  • Tu gali pabandyti mesti rūkyti – ir atrasti, kad tai nėra taip sunku… Arba gali nepradėti, nes pastovus kosulys ir geltoni dantys tau jau įprastos gyvenimo dalys.

Be abejo, svajonių ir baimių gali sugalvoti ir daugiau.

Aš nežinau, ko bijai tu, bet aš žinau, kad viso pabaigoje tai neatrodys taip blogai, kaip atrodo dabar.

Lengviausias būdas suklysti ir nieko nepasiekti yra įprotis nepradėti. Galų gale, joks žingsnis, žengtas tavo kelyje link tikslo, nebus toks svarbus kaip pirmasis.

Juk tu tai žinai. Gal tik apsimeti, kad štai nuo kito pirmadienio viskas pasikeis. Nors tuomet atrasi dar daugiau pasiteisinimų atidėliojimui.

Todėl pradėk. Dar šiandien.

Ir užduotis tau. Komentaruose žemiau pasidalink:

  1. Ką ilgą laiką tu NORĖJAI padaryti?
  2. Ir ką PADARYSI dar šiandien, prieš nueinant miegoti?

Na, o tuomet, be abejo, laikas žengti mažą, mažą žingsnelį. Kol tavo idėjos dar nemirė. Ir kol nemirei tu.

Juk padarysi tai dėl savęs, tiesa?

Tave mylintis,


  1. Galbūt panašių į tave?

parama=gėris

Ačiū, kad skaitei! Jei patiko – prašau pasidalink feisbuke, palik komentarą... Arba padėk man skirti daugiau laiko kūrybai! :) Gausi ir papildomų dovanų: kiekvienas, paaukojęs bent 7,50 €, gauna mano knygos „Tinginio manifestas“ audio įrašą. Ir daug meilės! ❤

banko pavedimu

Paaukok bankiniu pavedimu arba kitokiu Lietuvoje įprastu būdu:
 

paypal

Arba vienu paspaudimu per Paypal sistemą:
Paremti dabar  Paremti dabar

76 komentarų... Pritari? Prieštarauji? O ką manai tu?

  • Rūta parašė:

    Parašyti knygą.
    Jau dabar darau, tai geriausia ką galiu padaryti prieš einant miegoti tai yra baigti rašyti, pasiruošti miegui ir pratęsti rašymą rytoj.

  • Palaida Bala parašė:

    Laba. Ačiū už viską, ką čia perskaičiau. O radau Jus, kai visažinio Gūglo užklausiau „Kaip parašyti knygą“. Mat, anksčiau podažniai išgirsdavau, kad gerai rašau ir privalau parašyti knygą, dvi ar net tris. Tyliai jausdavaus kokia tai išskirtine ir numykdavau tema „na ką jau ten aš, šiaip rašinėju…“ Dabar liaupsių negirdžiu, nes ką esu priskvirbinus paišeliu, tarai lyg ir paseno, prarado aktualumą. Tai ir skaityti niekam neduodu. Galiausiai kažkur prasirado poreikis tuo rašymu dalintis. Dabar jau tik sau. Rašau vien dėl rašymo, o ne dėl rašymo ir negausus paskaitymo. Kaip būdavo anksčiau. Beveik tikiu, kad pavyktų. Jei ne pagrindinės bėdos – tinginystė, bei „dirbk ir baik“ savybės neturėjimas.
    Užkniso pranašiški sapnai, nors imk ir tikėk. Matyt, teks imt ir parašyt tą suknistą knygą. Antraip taip ir nesužinosiu ar sapnai pildosi. :)
    Tai dabar mėginu savo mylimiausią hobį paverst darbu.
    Ačiū, kad pasipainiojot.

    • Debesyla parašė:

      Sveika prisijungus, aš tikiu, kad jei pasistengsi – tau tikrai pavyks šią knygą parašyti. Visi gali. Tik svarbu imti ir dirbti.

      Pirma knyga (ar tuolab jos juodraštis) tikrai neišeis gerai… Bet tai ir nebaisu. Nes bus antros ir trečios.

      Kviečiu pabandyti!

      O jei reiks asmeninės pagalbos, tiesiog parašyk į emeilą!

  • Kristina Bubulytė parašė:

    ❤❤❤

  • Grinvydas parašė:

    Gal skambės kiek banaliai, bet labai noriu keliauti po pasaulį: pamatyti gražiausius gamtos kampelius ir suprasti koks nuostabus mūsų pasaulis. Trokštu sutikti naujus žmonės ir išgirsti jų istorijas, patirti įdomius potyrius ir taip save tobulinti. Noriu pakeliauti po skurdžias pasaulio valstybes, kad suprasčiau, kaip vis dėl to aš gerai gyvenu. Noriu įamžinti visus savo nuotykiu kokiame blog’e ar filmuke.
    Pagrindinis dalykas kuris mane stabdo yra baimė. Baimė viską mesti ir išvažiuoti. Baimė ,jog neturėdamas darbo bei pinigų, nežinosiu kaip save išsilaikyti. Baimė viską palikti ir išeiti iš savo komforto zonos. Baimė kažkur klajoti, nežinant kaip išgyventi. Nors labai noriu keliauti, bet ši mintis atrodo vėjavaikiška ir nebrandi, dėl to visada ją nustumiu į šalį (į širdies gilumą) ir bandau save atrasti kituose dalykuose nors dažniausiai man nepasiseka savęs realizuoti.
    Ką aš galiu padaryti dar šiandieną, tai pradėti viską nuo mažų žingsnelių t.y. vaikščioti į organizuojamus žygius, gal būt pačiam suorganizuoti žygį, ieškoti bendraminčių kelionių tematika, ieškoti vidinės drąsos ir motyvacijos ir aišku ieškoti pigių skrydžių į kitas šalis :D

    • Debesyla parašė:

      Čia gal kiek reklama, bet paskutinį kartą skridau su Skrendu.lt – rekomenduoju pigiems skrydžiams. Ir nesustok, Grinvydai!

  • paluzes parašė:

    O ka daryti kai visiskai paluzes, kai atrodo jau reikia psihologo pagalbos, bet tuo paciu supranti, kad pats del visko ir kaltas. Tavo mastymas yra tavo galvoje ir sprendimai priklauso nuo susiformavusiu smegenu. Man jau 30 gryztu po darbo ir galiu gultis i lova ir laukt kitos dienos…ir taip iki savaitgalio kol susitinki su draugais ir sugalvoji ka veikt kartu, bet monotonija jau atsibodus (alkoholis, klubai, sportas) ir viskas kartojasi ir kartojasi. Darbas slegia nieko nedarant, bet ir nera ka daryti, nebesimato perspektyvu (atlyginimas palyginus geras, o tai ir stabdo kazka keiciant) jau atrofavo smegenys, darau kas priklauso roboto stiliumi. Panos neturiu ir nereikia nes galvoje sukasi, kad nieko nevertas ir esu pesimistas nuo jaunystes ir zinau, kad su manim sunku ir atrodo to nepakeisi, sypsotis nebeiseina, suruges veidas niekam nepatinka, bet kiti juk nesuvokia, kad man visduje sunku ir .t.t ir viskas ratu sukasi ir kas blogiausia neturiu jokiu tikslu, nebenoriu nieko, nebematau niekur prasmes net prasmes gyventi… pavydziu tiems kurie keliasi su sypsena turedami maziau uz mane ir gyvendami paprasciau nei as.

    • Debesyla parašė:

      Argi pats neatsakei į savo klausimus?

      Atsakymus tu jau žinai. Užtat dabar pritaikyk juos – tai bus tavo kelionės pradžia :)

  • Lina parašė:

    Kai supratau, kad jei kažką pradėjęs, meti, dėl to nestresuoji, o paskui dar kartą, jei reikia ir dar kartą pabandai, tai ne taip sunku pradėti; juk vieną kartą gali ir pavykti, tiesiog prieš pradėdama niekada nesakau „Na dabar tai jau tikrai padarysiu iki galo ir 100 % teisingai….“; pažįstu save – nesu tokia principinga, kad iš kart padaryčiau, ką noriu, bet stengiuosi savęs per daug negraužti, kai nepavyksta ir nebijau pabandyti dar kartą (kalbu apie tokius dalykus, kaip sportas, sveika mityba ar rūkymas). Juk nebūtinai bėgioti kas dieną gal užtenka 2 kartus per savaitę, o jei visą savaitę lyja ar turiu kitų reikalų – nieko- pabėgiosiu kitą savaitę, bet svarbiausia vis tiek bėgti, juk nesiekiu tapti maratono bėgikė, tik lengvai pasportuoti :)

  • Tautvydas parašė:

    Viskas, metu rukyt, nėr čia ko….

    • Debesyla parašė:

      Bam! Padaryk tai! ;)

  • Vita parašė:

    Turiu galvoj mintį kurti fb grupę. Šiandien pradėjau pasiruošimo darbus. Mintis jau sena, bet Danieliaus pamąstymai įkvėpė pradėti. Ačiū!

    • Debesyla parašė:

      Pasidalink nuoroda, kai sukursi!

  • Algirdas parašė:

    …o Jūs galėkit…galėkit…spirkitės…irkitės…NEPERVARKIT :)
    *****
    …užburto
    rato ,
    nerimo
    lauke ,
    apmąstymų
    pieva
    vis veši ,
    smilgos
    minčių ,
    link
    užribio
    linksta…
    klajoju ,
    po pievą ,
    su smilgom ,
    svyru…
    persisvert ,-
    vis dar ,
    nebegaliu…
    *****
    2011-12-30

    • Debesyla parašė:

      Ačiū, Algirdai!!

  • vitalija parašė:

    Aciu,uz nuosirdzius pakumsciavimus,pajudint ranka,smegenys,o gal sikna?Zodziu save!Tai veikia!

    • Debesyla parašė:

      Nesustok, Vitalija!

  • Dominyka parašė:

    Danieliau, būtent tavo ‘Debesyla’ įkvėpė ir mane pagaliau pajudinti kudašių iš komforto zonos. Ačiū! :D

    • Debesyla parašė:

      *Šilti ir smarkūs apkabinimai!*

  • Edgaras parašė:

    Sveiki!
    Prieš keletą savaičių, naktį eidamas pro uždarytą prekybos centrą pamačiau daug benamių, miegančių šalia parduotuvių vitrinų. Tuomet susimąsčiau, koks būtų gyvenimas gatvėje. Bandžiau įsivaizduoti save jų vietoje. Bet tik tiek. Po kurio laiko ši mintis sugrįžo ir užsibrėžiau „tikslą“ iki šio Liepos pabaigos gyventi gatvėse bent savaitę. Gal skamba ir keistai, bei kvailai, tačiau aš to noriu.
    Gyvenu beje ne Lietuvoje. O kadangi greitu metu grįšiu į Lietuvą, tai ir sąlygos man palankios šiam eksperimentui. Tik vat niekaip neperlipu per save. Vis žadu jog pradėsiu ruoštis tam, bet niekaip nepradedu. Dar turiu mėnesį laiko tam ir tikiuosi jog išdrįsiu!
    Geros dienos!

    • Debesyla parašė:

      O benamiai nesiruošia tokiais tapti.

      …Taigi nėra ko čia ruoštis, tiesiog pabandyk! :))

    • Iveta parašė:

      Gal ir keistai nuskambės, nes matau seniai šitą komentarą rašei, bet gal atsiliepsi :D Labai sudomino Tavo šis „tikslas“, nes benamių situacija pati domiuosi, savanoriauju benamių dienos centre ir kaip tik neseniai žiūrėjau kelis vaizdo įrašus kaip žmonės užsienyje darė tokius eksperimentus. Irgi pamąsčiau kaip būtų įdomu pačiai tame kailyje atsidurti. Ar pavyko perlipti per save ir tai įvykdyti? Be galo įdomu kaip sekėsi ir kokie įspūdžiai, jei vis dėlto pavyko :)

  • Gvidas parašė:

    Sunkiausia, kai idėja didelė ir kiek abstrakti. O kur dar vidinis perfekcionizmas dėl kurio prie smulkiausios detalės užstringu dienom ar savaitėm.
    Idėja paprastai nepaprasta – noriu suburti žmonės su savitais interesais į vieną vietą. Pavyzdžiui gyvenu nedideliame mieste, turiu būrį draugų, tačiau nei vienam iš jų nėra įdomus keliavimas dviračiais, programavimas, dizaino idėjos, aplamai IT, augimas ir nuolatinis mokymasis ir dar kiti dalykai. O per visą miestą (kelios dešimtys tūkstančių gyventojų) tokių tikrai turėtų atsirasti. Bet kaip tokius žmonės suburti į vieną vietą?
    Tad glaustai mano noras būtų, kaip pasitelkus internetą suburti žmones su bendrais interesais ir paskatinti to bendravimo persikėlimą į realų pasaulį. Manau idėjomis dalintis yra smagiau prie kavos/arbatos puodelio, nei tamsoje švytinčio kompiuterio ekrano.

    • Egle parašė:

      Gvidai, geras klausimas „kaip tokius žmones suburti į vieną vietą“. Mano idėja – tie „tokie žmonės“ – tai žmonės įvairaus amžiaus, išsilavinimo, patirties, pomėgių, tautybės etc., kurie dabar yra mąstymuose, abejonėse, žodžiu tarpsnyje – „kaip atrasti/surasti save“, „jei jau sugalvojai, kaip galėtum save realizuoti, kaip pradėti“, kind of temomis. Minčių pasidalinimas, maža bendruomenė, jau „atradusių save“ patirtis, vienas kitų palaikymas ir naujų idėjų gimimas kaip tu sakai ne tamsoje prie švytinčio kompiuterio ekrano, bet kavos/arbatos puodelio. Klausimas, iš kur tuos žmones „iškasti“ :)

    • Debesyla parašė:

      Mano idėja, ką jau pats išbandžiau: Sukurk facebook (ten visi juk esame) eventą ir pasidalink per grupes ar puslapius, kur lankosi tavo auditorija. Jei tai koks miestelis – gali būti koks vietinis skelbimų ar panašus puslapis.

      Ir tada tik pabandyk! Jei bus žmonių – bus. Svarbiausia bent vieną. O toliau, ypač jei mažas miestelis, tai viskas per pažintis. :)

      Taigi, ar jau dalinaisi feisbuke savo draugams, giminaičiams, kaimynams, veikliems žmonėms, savo idėja?

  • Agneta parašė:

    Pradėjau. Atsidariau oficialų puslapį http://www.virbaline.lt, O tai jau bent man didelis žingsnis. Bet va kas durniausia, atsiranda vėl pasiteisinimai, ai, tai bijau, ai tai blogai gal parašiau, išpeiks čia dabar mane. Bet.. niekas negimė mokėdamas. Mokausi įvaldyti internetą, ir noriu išmokti rašyti gražiai, sklandžiai bei įdomiai. Oh ir kaip viską suspėti kai paroje tik 24val?
    Jūsų straipsniai man labai patinka :)

    • Debesyla parašė:

      Šauni pradžia! Telieka dabar tik bandyti ir tęsti. Aš irgi pradėjau nieko nemokėdamas c’:

    • Skaistė parašė:

      OMG!! Nesustokit! Kurkit, rašykit toliau! Senai laukiau panašaus puslapio! Sekmės :)

  • pauleta parašė:

    paprastai, aiškiai ir suprantamai. Kada nors nubėgt maratoną, kaip ir sakei, „just do it“:)

    • Debesyla parašė:

      Kam tas kada nors? Galbūt treniruotis išeitų pradėti šiandien?

  • Audrius parašė:

    Visą laiką svajojau keistis, ieškoti savęs ir eiti kitu keliu, negu eina visi. Ir jau metus tai darau ir tuo labai džiaugiuosi. Svajoju nusipirkti daug saviugdos knygų, bet per tuos metus, skaičiau tik dvi knygas. Nes knygas skaityti man yra labai sunku. Sunku susikaupti, norisi visada būti prie kompiuterio. Straipsniai kompiuteryje skaitosi labai lengvai, turbūt todėl, nes jie yra trumpi ir aiškūs. Nereikia išvynioti siūlų kamuolio, kad sužinoti esmę, be to gali iš karto kas patiko pasižymėti ateičiai. Ir kuo daugiau einu šiuo keliu, tuo labiau džiaugiuosi turbūt tai ir yra mano pašaukimas? :)

  • BonBons parašė:

    „Šiandien aš kryžkelėj esu – tik vienas kelias ir tūkstantis nepramintų takų…“ R.

    Žodžiu nusprendžiau rašyti dienoraštį. Kiekvieną dieną, kol bėgsiu. Pirmą įrašą jau turiu. Gal kada viską paviešinsiu savo svetainėje, gal pasiliksiu sau. Seniai norėjau rašyti, bet kaip matematikei tai iššūkis :-) Oi, jau du iššūkiai – bėgimas ir rašymas :-) Gyventi darosi vis įdomiau ;-)

    • Debesyla parašė:

      Rekomenduoju http://750words.com dienoraščio rašymui (arba tiesiog popierinę užrašinę). Šitam el. appse patogu, nes apriboja skaičių, jog per mažai neprirašytum, viską iš sielos išgautum, o patys tekstai niekur nepublikuojami – lieka tau :’)

  • BonBons parašė:

    1.Jau senokai galvoju keisti profesiją – supratau, kad ten, kur esu, jau pasiekiau maksimumą. Nebėra noro eiti į darbą, o man tik 35. Nežadu visą likusį gyvenimą plaukti pasroviui…
    2. Paskaitysiu gerą knygą, susikursiu afirmaciją ir pradėsiu galvoti, ką iš tikro noriu veikti.

    • Debesyla parašė:

      Va antrą tai tikrai šį vakarą išeis padaryt. Padarykit bent tai!

      • BonBons parašė:

        Knygos skaitymą pakeitė Jūsų blogas, niekaip negaliu išlįsti :-) ir meditacinės muzikos klausymąsis.
        Kirba mintis, kad reikia bėgti, bėgti…kasdien, kol ateis atsakymai. Reikia mintis išvalyti. Senokai tai galvoj, intuicija neapgauna. Bet vis neprisiruošiu. Teks mesti sau iššūkį :-) Ryt pradedu!

      • Debesyla parašė:

        Super! Labai super!

      • BonBons parašė:

        Debesyloj šiuo metu jokių iššūkių nėra?

      • Egle parašė:

        BonsBons, kaip sekasi medituoti ir gilintis į save? Panašių žmonių, norinčių „atrasti save“ labai daug, viena jų dabar rašo tau. Smagu būtų pabendrauti, pasidalinti..Su tavimi ir dar daug kitų, tokių pačių kaip mes :)

  • Rimantė parašė:

    1. Noriu parašyti sklandžią istoriją, kuri turėtų pabaigą ( dažna jų neturi pas mane pabaigos).
    2. Šiandien parašysiu pirmuosius 300 žodžių :)
    Ačiū už straipsnį :) Kuo daugiau jų Debesylos perskaita,u tuo įdomesnį ir įkvepiantys mane jie darosi.

    • Debesyla parašė:

      Jei reiks mentoriaus rašymui – sakyk, aš visad svajojau pabūt juo. O šį lapkritį jau baigiau savo antrą novelę, kuri, būdama geresnė už pirmą, ir pasirodys. :)

  • Svajoklis parašė:

    1. Jau kurį laiką noriu pradėti savo asmeninį blogą, bet vis to nepadarau.
    2. Šiandien prieš eidamas miegoti parašysiu pirmąjį savo blogo įrašą. BELIEVE IT!

    • Debesyla parašė:

      Jėga! Tai koks blogo adresas? Turi vietą laisvai reklamai! :)

  • Edita parašė:

    patinka ir tinka man tas Debesylos samprotavimas…bandau išsilaisvinti iš to mane gaubiančio kiauto….

  • Aurelija parašė:

    Ai nu žinok neišgąsdinai, viskas buvo aišku. Svarbiausia pradėt ir per toli negalvot, live in the moment kaip sako. Pofigu. Aš kai darau ką noriu ir kaip išmanau, pradedu daryti viską kas šauna į galvą. Jei neišeina ar nepabaigiu, tai bandai dar sykį vėliau, o jei jau ir tada neišeina, tai gal ir nelemta :D

  • Nerilė parašė:

    Norėjau pradėti rašyti knygą, vakare reikės bent sukurti veikėjus

    • Debesyla parašė:

      Nereikia daugiskaitos. Užtenka vieno. Pavyzdžiui vaikinas tai ar mergina? :P

  • Sim parašė:

    as tai jau darau viska, bet vis nerandu drasos ieskotis naujo megstamesnio darbo, nes bijau kazkaip kad nebus geriau,…. tai jau ga siandien reikia eit CV susitvarkyti.

    • Debesyla parašė:

      Tai pirmyn, šiandien! :)

  • DON'T EVER GIVE UP parašė:

    Geras, lengvas, greitas motyvacinis rašinukas, man patiko. Paskutiniu laikotarpiu taip ir gyvenu.

    Prisimenu savo vaikystę: kilau iš nepasiturinčios šeimynėlės, kurioje mane augino viena mama. Būdamas mažas daug svajojau, įsivaizdavau savo gyvenimą taip, kaip norėčiau jame gyventi. Ką norėčiau nuveikti įdomaus ir prasmingo. Kaip daryčiau kitiems žmonėms gerą. Ir t.t. ir t.t. Labai norėjau būti turtingas žmogus, turėti daug pinigų (mažučio vaiko svajonė). Aišku gyvenimas susidėlioja savaip, nubloškia savais keliais, kurie suteikia išminties, patirties, suvokimo, padeda atrasti gyvenimo prasmę. Šiai dienai pagal profesiją ir dirbamą darbą esu teisininkas, tačiau matau, kad čia aš savęs visiškai nerealizuoju, neduodu pasauliui to, ką galėčiau duoti. Kardinalių pokyčių jau esu gyvenimę daręs keletą kartų. Žengti pirmą žingsnį tikrai yra labai sudėtinga, tam reikia turėti begalo daug DRĄSOS. Drąsos sekti savo širdies balso. Tai užgrūdina, suteikia išminties, kad vėliau galėtum padaryti dar kardinalesnius pokyčius gyvenime. O mano atveju – svarbiausia turėti viziją (nenukreiptą į save ir savo fizinių poreikių tenkinimą: namas, mašina, turtai ir pan., bet nukreiptą į kitų žmonių gyvenimo kokybės gerinimą, sąlygų ir galimybių suteikimą, laimės suteikimą ir t.t.) ir žengti tą pirmąjį žingsnį. Tai sunku, žiauriai sunku, bet jeigu jauti, kad taip sako tavo širdies balsas – neišduok jo ir sek paskui jį. Jis tave kažkur tikrai nuves, kad ir kaip gyvenime bus sunku. Galiausiai pats pamatysi, kad pasielgei teisingai. Taip aš save motyvuoju ir stengiuosi niekada nepasiduoti.

    1. Ką TU ilgą laiką norėjai padaryti? – Padaryti kitų žmonių gyvenimus geresnius, laimingesnius, suteikti jiems galimybę tobulėti, atskleisti savo talentus, įkvėpti juos, kad jie bent maža dalele prisidėtų prie mūsų žmonijos tapimo geresne, taikesne, empatiškesne.

    2. Ir ką PADARYSI dar šiandien dieną, prieš eidamas miegoti? ;) – Yra sakoma „Be kovos nebus ir pergalės“. Kovosiu. Darysiu tai kas man patinka ir atrodo prasminga, kas suteikia žinių, kurias galėsiu panaudoti ateityje uždirbant pinigus. Didelius pinigus. Kur juos panaudosiu? Labdarai, socialiniams ir visuomeniniams projektams. Per savo trumpą gyvenimą pastebėjau, kad bene vienas iš daugiausiai man asmeninės laimės teikiančių dalykų yra pagalba kitiems, labdara, aukojimas, galimybių suteikimas, įkvėpimas.

    Paklausite manęs – ar čia yra gyvenimo prasmė? Dirbti ir aukoti? Ne, – atsakysiu aš. Iš dalies tai tik priemonės gyvenimo prasmės paieškose, empatijos ir kūrybiškojo „aš“ ugdymui. Galiausiai norėčiau parašyti keletą (ir daugiau) knygų apie tokių prasmių paieškas ir pan., kurios padėtų įkvėpti ir kitų žmonių gyvenimus ieškoti savęs.

    Va. Kiek čia prirašiau. :))

    • Kaip išsamiai!! Ačiū už papildymą ir labai tikiuosi, kad savo tikslus pasieksi!!

  • Jovita parašė:

    1. Ilga laika as nezinojau ka noriu daryti, tiksliau iki dvieju dienu atgal :D
    2. Pries einant miegot jau nieko nepadarysiu, nes laikas eiti miegoti…
    3. Ka tik skaiciau tavo straipsniuka apie svajoniu slepima, tad savo svajone as slepiu, bet didziulis aciu uz si rasta!!!! Tylesiu, niekam nesakysiu ir bandysiu :)
    4. Labai tikiuosi kad tavo drauge vistik pasiryzo tapti keliautoja pilnu etatu :)

  • Algis parašė:

    Šiandien pabaigsiu tvarkyti dokumentus…

    • Debesyla parašė:

      …O reikėtų ;)

  • Edgaras parašė:

    Sutokiu mastymu. Nieko gero nepasieksi. Jau geriau bandyti ir nusivilti negu išvis sėdėti ir nieko nedaryk. Visi žmonės kurie yra turtingi bandė nepaisant to jog ir nusivildavo, bet vistiek stengdamiesi ir vel stengdamiesi jie pasėkė tai kas yra dabar.

  • *Viktorija* parašė:

    Įrašiau į ‘Google’ ‘ką daryti, jei nori parašyti knygą’ ir tarp menkų rezultatų radau tavo blogą. O tu moki įkvėpt žmones! Jei vieną dieną išgarsėsiu su savo knyga, viena iš priežasčių būsi tu. Nors visą tai, ką pasakei – taip aišku, paprasta ir žinoma, bet kartais mes apie tai negalvojam, norim pasiduoti, nors ištiesų reikia bandyti ir žiūrėti, kas bus. Ačiū!! :)

    • Ačiū, Viktorija už nuostabų atsiliepimą! Kai parašysi knygą norėsiu vienas iš pirmųjų perskaityti ir recenziją padaryti! ;)

  • Aeternus7 parašė:

    Danieliau,

    Visai netikėtai užklydau į tavo blog’ą.

    Patiko: pagrindinė mintis, nes, būtent, tokia filosofija ir vadovaujuosi savo gyvenime; pavyzdžiai – sakyčiau gan įdomus pasirinkimas, netradicinis, tik gal norėtųsi sąsajų, nuoseklumo – na, žodžiu, kažkokios jų dėstymo logikos.

    Tobulinčiau stilių: nevisada sklandžiai skaitosi dėl pasirinkto žodyno, yra keletas stiliaus ir skyrybos klaidų (praleidi kablelius, kur jie neišvengiami).

    Sėkmės !!

    • Labai ačiū už komentarą, Aeternus7, būtinai pasinaudosiu jūsų patarimais. Man su kableliais ir stiliumi jau nuo mokyklos laikų problemos buvo, tikiuos, kad kada išmoksiu juos naudot. :))

  • Vita parašė:

    „Manau:jei pradėjai daryti,tai jokiu būdu nedaryk iki galo.Vos pradėjęs,stabtelk ir pamąstyk:o gal tai galėtų kitas padaryti?O gal išvis to nereik daryt?Jei iki šiol tai nebuvo padaryta-gal nėra taip jau būtina?Verčiau eik šalin…“
    J.Erlickas

    • Dėkui už citatą, Vita. Ji išties visai net tinka pažiūrėt į temą kitu kampu. Dėkui. ;)

      • andrius parašė:

        As manau kad sita citata reiktu suprasti ne tiesiogiai o kaip ironija :D

      • Tada prisipažinsiu – visai nesupratau tos citatos. Kaip visada su Erlicku būna man… :))

  • neapsisprendusi parašė:

    O ką daryt, jei nori kažką pradėt, bet nežinai ką :/

    • Na, vienas iš sprendimų yra paprastas: Eksperimentuok. Kitaip tariant, imkis to kas papuola po ranka – vėliau pamatysi ar norėsi tęsti ką pradėjai, ar ne.

      • Dziugaso parašė:

        daug k apradededu ,bet vis palieku..tai tik toks budas ,ar tai kazkas kito?..negaliu nurimti..ieskau,ieskau..

      • Jurga parašė:

        Ir man yra panašiai. Daug ką pradedu, labai daug kas įdomu, bet labai retai baigiu daryti iki galo. Susidomiu, neriu į tą veiklą, užkliūna akis kur nors kitur ir susidomėjimas nukrypsta kitur. Studijos kenčia ir kenčia, nes jų laikas (kai buvo įdomu) praėjo prieš 5 metus. Įstojau kur ir norėjau, bet jau stojant ne be taip ir norėjau, nes atlankiau kursus. Taip ir vargstu. Skaičiau tuos straipsnius apie žvalgus, kai tik atsirado. Tam kartui save pateisinau, kad tokia esu. Skaičiau ir milijoną kitų straipsnių, knygų apie savitobulėjimą ir pan., dalį patarimų netgi pavyksta pritaikyti praktiškai.. tam kartui. Vidinis balsas viską žino ką ir kaip reikia ir turiu daryti, nes yra labai protingas ir apsiskaitęs. (Ką Debesyla čia prirašė irgi ne naujiena.) Bet mane valdo kitas Aš, malonumų (valgyt, miegot, daryt viską, kad tik nereiktų projektuot) mėgėjas, negalvojantis į ateitį, o tas išmintingasis Aš tupi po padu. Tik kartais (ko gero tas "kartais" yra visada po panašios rašliavos perskaitymo), imuosi daryti ką turiu daryti ir keisčiausia, kad tuomet netgi randu susidomėjimą toje veikloje. Išsipasakojus viešai linkiu sau pradėti daryti, ką reikia dar šiandien. :)

      • Ačiū už tokį ilgą komentarą, Jurga!

        Tikiuos visgi su laiku pavyks prikelti savo išmintingajį Aš iš po pado. Ir malonu matyti, kad bent šią akimirką padėjo tekstas. :))

    • Aeternus7 parašė:

      Kai buvau keletu metų jaunesnė dažnai galvodavau apie tai, ką galėčiau daryti gyvenime, ką, apskritai, sugebu … kol vieną dieną kažkas nutiko ir atsivėrė akys – supratau, kad reikia bandyti viską iš eilės, TAIP – viską. Tik išbandžiusi sužinosi, ar tai tau patinka, ar esi tam gabi.
      O nuo ko pradėti ? Tiesiog paklausk savęs, kokiais žmonėmis žaviesi gyvenime ? Pradžioje labai sveika turėti sėkmingą pavyzdį, o vėliau pati "bandymo sistema" tave įtrauks ir nebeliks nežinau, ką daryti.