Didžiausia klaida, kurią gali padaryti savo gyvenime

Skaityk toliau!

Leisk, nuteiksiu tave pesimistiškai: Kad ir ką darai ar nori padaryti, pasaulyje yra 7 milijardai (su puse) būdų, kaip tau gali nepavykti ir kaip gali patirti pralaimėjimą.

Ir garantuoju, kad tūkstančiai šių būdų tikrai įmanomi:

  • Jei kuri verslą – gali sukurti kažką, ko niekam nereikia ir bankrutuoti.
  • Jei bandai kepti keksiukus mylimajam – gali neatspėti, kokius keksiukus jis mėgsta.
  • Jei ruošiesi parašyti knygą – gali jos niekad nebaigti ir veltui iššvaistyti laiką.
  • Jei nori pradėti fotografuoti žmones – fotografijos gali jiems nepatikti. Labai.
  • Jei nori pradėti tinklaraštį – tave gali laikyti dar vienu idiotu internete.
  • Jei nori mesti rūkyti – tau gali tiesiog pritrūkti jėgų.

Nesvarbu, ką darai, tu gali suklysti. Suklysti taip, kad veltui būsi išmetęs pinigus, laiką ir jėgas. Ar, galbūt, net daugiau.

Na, ar tau jau baisu?

…Tau turėtų būti. Jei tik galvoje turi šiek tiek (ar daugiau) proto.

didziausia-gyvenimo-klaida-kuria-gali-padaryti-savo-gyvenime

 

Turbūt visi kuriantys žmonės tai patiria – viską stabdančią baimę. Baimę suklysti ir NIEKO nepasiekti. Panašią į tą, kurią jautė Ikarusas iš mano dailės mokytojo mėgtos antikos istorijos apie skrydį link saulės.

Jei tu kažko sieki, spėju, kad visai norėtum įgyvendinti savo tikslus. Na, o kartu – garantuoti, kad dar vieno bandymo neišmesi veltui.

…Ir lauki.

Lauki.

Lauki.

Lauki.

(Skaityk šiuos žodžius dar bent 15 minučių. Kad prisimintum visus savo laukimus, atidėliojimus ir perdėtus planavimus.)

Galbūt tu lauki tinkamo momento.

…Tačiau būtent tai žudo tavo šansus ką nors pasiekti.

Nedarymas: užtikrintas būdas suklysti.

Viena mano artima draugė nori keliauti po pasaulį ir iš to užsidirbti. Ji nenori studijuoti nuobodžios specialybės nuobodžioje kolegijoje, ji nenori ten bendrauti su nuobodžiais žmonėmis ir nenori leisti dienas savo mažam, nuobodžiam miestelyje.

Išties, aš ją sveikinu:

Pirmą dalį noro ji pildo gan sėkmingai. Ji jau metus keliauja po Europos šalis ir miestus, esančius daug toliau nei Lenkijoje. O dar šiandien ji svajingai kalbėjo apie savo būsimą kelionę į Paryžių.

Tačiau antrą dalį? Na, tą, kur susiimi ir iš savo hobio pabandai uždirbti eurą ar du?

…Nepradeda. Bijo. Vengia. Skundžiasi ir kuria pasiteisinimus.

„Kam įdomu tos mano kelionės“, sako ji. „Aš visai nedaug keliavau“, tuomet prideda. Ir nesvarbu, kad ji keliavus daugiau nei galėtų atpasakoti per pusę dienos, ar nesvarbu, kad jos kelionės pilnos įdomių bei juokingų nuotykių, ji vis vien randa būdų pasiteisinti.

Ji bijo suklysti.

Nežinau, ko tiksliai – aš visgi minčių neskaitau – tačiau atrodo, lyg bijotų taip, kaip savo svajonių bijo tiek daug kitų žmonių. Ji viena iš daugelio sustojusių atidėliotojų. 1

Ir ji turi du pasirinkimus:

  1. Pradėti ir galimai nieko nepasiekti…
  2. …Arba nepradėti ir garantuotai, šimtu procentų garantuotai, nieko nepasiekti.

Arba kitaip: pirmu keliu jai gali pavykti, o antru – tikrai nepavyks.

Ką ji rinksis? Ar svarbiau… Ką rinksiesi tu?

Pradėk jau šiandien

Tai gal šiandien… Gera proga?

Juk:

  • Tu gali pradėti kurti versląir išmokti kažką naujo. Sužinoti, kas veikia ir kas tikrai neveikia… Arba gali nepradėti ir toliau save kankinti neišpildytais norais.
  • Tu gali pabandyti iškepti keksiukų – ir netyčiom atrasti mylimojo mėgstamiausią skonį… Arba gali net nebandyti, o Jis ar Ji negaus progos patirti tavo begalinę meilę.
  • Tu gali pradėti rašyti knygą – ir ją parašyti per vieną mėnesį. Tiesiog iš užsidegimo… Arba gali niekada nepradėti, o tavo mintys ir jausmai taip ir liks pasaulio neįvertinti. Gal tau lemta būti žinomu rašytoju?
  • Tu gali pradėti fotografuoti žmones ir atrasti, kad fotografuoti architektūrą daug smagiau… Arba gali to nedaryti ir niekada neatrasi savo didžiausio gyvenimo hobio.
  • Tu gali pradėti tinklaraštį – ir sutraukti skaitytojus, kurie lauks vis daugiau tavo idėjų… Arba gali nepradėti, o pasaulis tavęs neatras.
  • Tu gali pabandyti mesti rūkyti – ir atrasti, kad tai nėra taip sunku… Arba gali nepradėti, nes pastovus kosulys ir geltoni dantys tau jau įprastos gyvenimo dalys.

Be abejo, svajonių ir baimių gali sugalvoti ir daugiau.

Aš nežinau, ko bijai tu, bet aš žinau, kad viso pabaigoje tai
neatrodys taip blogai, kaip atrodo dabar.

Lengviausias būdas suklysti ir nieko nepasiekti yra užsispyrimas nepradėti. Galų gale, joks žingsnis, žengtas tavo kelyje link tikslo, nebus toks svarbus kaip pirmasis.

Juk tu tai žinai. Gal tik apsimeti, kad štai nuo kito pirmadienio viskas pasikeis. Nors tuomet atrasi dar daugiau pasiteisinimų atidėliojimui.

Todėl pradėk. Dar šiandien.

Ir užduotis tau. Komentaruose žemiau pasidalink:

  1. Ką ilgą laiką tu NORĖJAI padaryti?
  2. Ir ką PADARYSI dar šiandien, prieš nueinant miegoti?

Na, o tuomet, be abejo, laikas žengti mažą, mažą žingsnelį. Kol tavo idėjos dar nemirė. Ir kol nemirei tu.

Juk padarysi tai dėl savęs, tiesa?

Tave mylintis,
Danielius


  1. Galbūt panašių į tave?

65 netikėtos mintys... Prisijunk ir tu!

avatar
Rikiuoti pagal:   naujausius | seniausius | mėgstamiausius
DON
DON'T EVER GIVE UP
Geras, lengvas, greitas motyvacinis rašinukas, man patiko. Paskutiniu laikotarpiu taip ir gyvenu. Prisimenu savo vaikystę: kilau iš nepasiturinčios šeimynėlės, kurioje mane augino viena mama. Būdamas mažas daug svajojau, įsivaizdavau savo gyvenimą taip, kaip norėčiau jame gyventi. Ką norėčiau nuveikti įdomaus ir prasmingo. Kaip daryčiau kitiems žmonėms gerą. Ir t.t. ir t.t. Labai norėjau būti turtingas žmogus, turėti daug pinigų (mažučio vaiko svajonė). Aišku gyvenimas susidėlioja savaip, nubloškia savais keliais, kurie suteikia išminties, patirties, suvokimo, padeda atrasti gyvenimo prasmę. Šiai dienai pagal profesiją ir dirbamą darbą esu teisininkas, tačiau matau, kad čia aš savęs visiškai nerealizuoju, neduodu pasauliui to, ką galėčiau duoti. Kardinalių pokyčių jau esu gyvenimę daręs keletą kartų. Žengti pirmą žingsnį tikrai yra labai sudėtinga, tam reikia turėti begalo daug DRĄSOS. Drąsos sekti savo širdies balso. Tai užgrūdina, suteikia išminties, kad vėliau galėtum padaryti dar kardinalesnius pokyčius gyvenime. O mano atveju – svarbiausia turėti viziją (nenukreiptą į save ir savo fizinių poreikių tenkinimą: namas, mašina, turtai ir pan., bet nukreiptą į kitų žmonių gyvenimo kokybės gerinimą, sąlygų ir galimybių suteikimą, laimės suteikimą ir t.t.) ir žengti tą pirmąjį žingsnį. Tai sunku, žiauriai sunku, bet jeigu jauti, kad taip sako tavo širdies balsas – neišduok jo ir sek paskui jį.… Skaityk toliau...
Danielius

Ačiū! Kaip išsamiai!! Tikiuosi, kad savo tikslus pasieksi!!

Edgaras
Edgaras

Sveiki!
Prieš keletą savaičių, naktį eidamas pro uždarytą prekybos centrą pamačiau daug benamių, miegančių šalia parduotuvių vitrinų. Tuomet susimąsčiau, koks būtų gyvenimas gatvėje. Bandžiau įsivaizduoti save jų vietoje. Bet tik tiek. Po kurio laiko ši mintis sugrįžo ir užsibrėžiau „tikslą“ iki šio Liepos pabaigos gyventi gatvėse bent savaitę. Gal skamba ir keistai, bei kvailai, tačiau aš to noriu.
Gyvenu beje ne Lietuvoje. O kadangi greitu metu grįšiu į Lietuvą, tai ir sąlygos man palankios šiam eksperimentui. Tik vat niekaip neperlipu per save. Vis žadu jog pradėsiu ruoštis tam, bet niekaip nepradedu. Dar turiu mėnesį laiko tam ir tikiuosi jog išdrįsiu!
Geros dienos!

Iveta
Iveta

Gal ir keistai nuskambės, nes matau seniai šitą komentarą rašei, bet gal atsiliepsi :D Labai sudomino Tavo šis „tikslas“, nes benamių situacija pati domiuosi, savanoriauju benamių dienos centre ir kaip tik neseniai žiūrėjau kelis vaizdo įrašus kaip žmonės užsienyje darė tokius eksperimentus. Irgi pamąsčiau kaip būtų įdomu pačiai tame kailyje atsidurti. Ar pavyko perlipti per save ir tai įvykdyti? Be galo įdomu kaip sekėsi ir kokie įspūdžiai, jei vis dėlto pavyko :)

Danielius
Danielius

O benamiai nesiruošia tokiais tapti.

…Taigi nėra ko čia ruoštis, tiesiog pabandyk! :))

Gvidas
Gvidas

Sunkiausia, kai idėja didelė ir kiek abstrakti. O kur dar vidinis perfekcionizmas dėl kurio prie smulkiausios detalės užstringu dienom ar savaitėm.
Idėja paprastai nepaprasta – noriu suburti žmonės su savitais interesais į vieną vietą. Pavyzdžiui gyvenu nedideliame mieste, turiu būrį draugų, tačiau nei vienam iš jų nėra įdomus keliavimas dviračiais, programavimas, dizaino idėjos, aplamai IT, augimas ir nuolatinis mokymasis ir dar kiti dalykai. O per visą miestą (kelios dešimtys tūkstančių gyventojų) tokių tikrai turėtų atsirasti. Bet kaip tokius žmonės suburti į vieną vietą?
Tad glaustai mano noras būtų, kaip pasitelkus internetą suburti žmones su bendrais interesais ir paskatinti to bendravimo persikėlimą į realų pasaulį. Manau idėjomis dalintis yra smagiau prie kavos/arbatos puodelio, nei tamsoje švytinčio kompiuterio ekrano.

Egle
Egle

Gvidai, geras klausimas „kaip tokius žmones suburti į vieną vietą“. Mano idėja – tie „tokie žmonės“ – tai žmonės įvairaus amžiaus, išsilavinimo, patirties, pomėgių, tautybės etc., kurie dabar yra mąstymuose, abejonėse, žodžiu tarpsnyje – „kaip atrasti/surasti save“, „jei jau sugalvojai, kaip galėtum save realizuoti, kaip pradėti“, kind of temomis. Minčių pasidalinimas, maža bendruomenė, jau „atradusių save“ patirtis, vienas kitų palaikymas ir naujų idėjų gimimas kaip tu sakai ne tamsoje prie švytinčio kompiuterio ekrano, bet kavos/arbatos puodelio. Klausimas, iš kur tuos žmones „iškasti“ :)

Danielius
Danielius

Mano idėja, ką jau pats išbandžiau: Sukurk facebook (ten visi juk esame) eventą ir pasidalink per grupes ar puslapius, kur lankosi tavo auditorija. Jei tai koks miestelis – gali būti koks vietinis skelbimų ar panašus puslapis.

Ir tada tik pabandyk! Jei bus žmonių – bus. Svarbiausia bent vieną. O toliau, ypač jei mažas miestelis, tai viskas per pažintis. :)

Taigi, ar jau dalinaisi feisbuke savo draugams, giminaičiams, kaimynams, veikliems žmonėms, savo idėja?

Vita
Vita

Turiu galvoj mintį kurti fb grupę. Šiandien pradėjau pasiruošimo darbus. Mintis jau sena, bet Danieliaus pamąstymai įkvėpė pradėti. Ačiū!

Agneta
Agneta

Pradėjau. Atsidariau oficialų puslapį http://www.virbaline.lt, O tai jau bent man didelis žingsnis. Bet va kas durniausia, atsiranda vėl pasiteisinimai, ai, tai bijau, ai tai blogai gal parašiau, išpeiks čia dabar mane. Bet.. niekas negimė mokėdamas. Mokausi įvaldyti internetą, ir noriu išmokti rašyti gražiai, sklandžiai bei įdomiai. Oh ir kaip viską suspėti kai paroje tik 24val?
Jūsų straipsniai man labai patinka :)

Skaistė
Skaistė

OMG!! Nesustokit! Kurkit, rašykit toliau! Senai laukiau panašaus puslapio! Sekmės :)

Danielius
Danielius

Šauni pradžia! Telieka dabar tik bandyti ir tęsti. Aš irgi pradėjau nieko nemokėdamas c’:

BonBons
BonBons

„Šiandien aš kryžkelėj esu – tik vienas kelias ir tūkstantis nepramintų takų…“ R.

Žodžiu nusprendžiau rašyti dienoraštį. Kiekvieną dieną, kol bėgsiu. Pirmą įrašą jau turiu. Gal kada viską paviešinsiu savo svetainėje, gal pasiliksiu sau. Seniai norėjau rašyti, bet kaip matematikei tai iššūkis :-) Oi, jau du iššūkiai – bėgimas ir rašymas :-) Gyventi darosi vis įdomiau ;-)

BonBons
BonBons

1.Jau senokai galvoju keisti profesiją – supratau, kad ten, kur esu, jau pasiekiau maksimumą. Nebėra noro eiti į darbą, o man tik 35. Nežadu visą likusį gyvenimą plaukti pasroviui…
2. Paskaitysiu gerą knygą, susikursiu afirmaciją ir pradėsiu galvoti, ką iš tikro noriu veikti.

Danielius
Danielius

Va antrą tai tikrai šį vakarą išeis padaryt. Padarykit bent tai!

BonBons
BonBons

Knygos skaitymą pakeitė Jūsų blogas, niekaip negaliu išlįsti :-) ir meditacinės muzikos klausymąsis.
Kirba mintis, kad reikia bėgti, bėgti…kasdien, kol ateis atsakymai. Reikia mintis išvalyti. Senokai tai galvoj, intuicija neapgauna. Bet vis neprisiruošiu. Teks mesti sau iššūkį :-) Ryt pradedu!

Danielius
Danielius

Super! Labai super!

BonBons
BonBons

Debesyloj šiuo metu jokių iššūkių nėra?

Egle
Egle

BonsBons, kaip sekasi medituoti ir gilintis į save? Panašių žmonių, norinčių „atrasti save“ labai daug, viena jų dabar rašo tau. Smagu būtų pabendrauti, pasidalinti..Su tavimi ir dar daug kitų, tokių pačių kaip mes :)

Dominyka
Dominyka

Danieliau, būtent tavo ‘Debesyla’ įkvėpė ir mane pagaliau pajudinti kudašių iš komforto zonos. Ačiū! :D

Svajoklis
Svajoklis

1. Jau kurį laiką noriu pradėti savo asmeninį blogą, bet vis to nepadarau.
2. Šiandien prieš eidamas miegoti parašysiu pirmąjį savo blogo įrašą. BELIEVE IT!

Danielius
Danielius

Jėga! Tai koks blogo adresas? Turi vietą laisvai reklamai! :)

Aurelija
Aurelija

Ai nu žinok neišgąsdinai, viskas buvo aišku. Svarbiausia pradėt ir per toli negalvot, live in the moment kaip sako. Pofigu. Aš kai darau ką noriu ir kaip išmanau, pradedu daryti viską kas šauna į galvą. Jei neišeina ar nepabaigiu, tai bandai dar sykį vėliau, o jei jau ir tada neišeina, tai gal ir nelemta :D

*Viktorija*
*Viktorija*

Įrašiau į ‘Google’ ‘ką daryti, jei nori parašyti knygą’ ir tarp menkų rezultatų radau tavo blogą. O tu moki įkvėpt žmones! Jei vieną dieną išgarsėsiu su savo knyga, viena iš priežasčių būsi tu. Nors visą tai, ką pasakei – taip aišku, paprasta ir žinoma, bet kartais mes apie tai negalvojam, norim pasiduoti, nors ištiesų reikia bandyti ir žiūrėti, kas bus. Ačiū!! :)

Danielius

Ačiū, Viktorija už nuostabų atsiliepimą! Kai parašysi knygą norėsiu vienas iš pirmųjų perskaityti ir recenziją padaryti! ;)

Algirdas
Algirdas

…o Jūs galėkit…galėkit…spirkitės…irkitės…NEPERVARKIT :)
*****
…užburto
rato ,
nerimo
lauke ,
apmąstymų
pieva
vis veši ,
smilgos
minčių ,
link
užribio
linksta…
klajoju ,
po pievą ,
su smilgom ,
svyru…
persisvert ,-
vis dar ,
nebegaliu…
*****
2011-12-30

vitalija
vitalija

Aciu,uz nuosirdzius pakumsciavimus,pajudint ranka,smegenys,o gal sikna?Zodziu save!Tai veikia!

Rimantė
Rimantė

1. Noriu parašyti sklandžią istoriją, kuri turėtų pabaigą ( dažna jų neturi pas mane pabaigos).
2. Šiandien parašysiu pirmuosius 300 žodžių :)
Ačiū už straipsnį :) Kuo daugiau jų Debesylos perskaita,u tuo įdomesnį ir įkvepiantys mane jie darosi.

Danielius
Danielius

Jei reiks mentoriaus rašymui – sakyk, aš visad svajojau pabūt juo. O šį lapkritį jau baigiau savo antrą novelę, kuri, būdama geresnė už pirmą, ir pasirodys. :)

Sim
Sim

as tai jau darau viska, bet vis nerandu drasos ieskotis naujo megstamesnio darbo, nes bijau kazkaip kad nebus geriau,…. tai jau ga siandien reikia eit CV susitvarkyti.

Danielius
Danielius

Tai pirmyn, šiandien! :)

Jovita
Jovita

1. Ilga laika as nezinojau ka noriu daryti, tiksliau iki dvieju dienu atgal :D
2. Pries einant miegot jau nieko nepadarysiu, nes laikas eiti miegoti…
3. Ka tik skaiciau tavo straipsniuka apie svajoniu slepima, tad savo svajone as slepiu, bet didziulis aciu uz si rasta!!!! Tylesiu, niekam nesakysiu ir bandysiu :)
4. Labai tikiuosi kad tavo drauge vistik pasiryzo tapti keliautoja pilnu etatu :)

Algis
Algis

Šiandien pabaigsiu tvarkyti dokumentus…

neapsisprendusi
neapsisprendusi

O ką daryt, jei nori kažką pradėt, bet nežinai ką :/

Aeternus7
Aeternus7

Kai buvau keletu metų jaunesnė dažnai galvodavau apie tai, ką galėčiau daryti gyvenime, ką, apskritai, sugebu … kol vieną dieną kažkas nutiko ir atsivėrė akys – supratau, kad reikia bandyti viską iš eilės, TAIP – viską. Tik išbandžiusi sužinosi, ar tai tau patinka, ar esi tam gabi.
O nuo ko pradėti ? Tiesiog paklausk savęs, kokiais žmonėmis žaviesi gyvenime ? Pradžioje labai sveika turėti sėkmingą pavyzdį, o vėliau pati "bandymo sistema" tave įtrauks ir nebeliks nežinau, ką daryti.

Danielius

Na, vienas iš sprendimų yra paprastas: Eksperimentuok. Kitaip tariant, imkis to kas papuola po ranka – vėliau pamatysi ar norėsi tęsti ką pradėjai, ar ne.

Dziugaso
Dziugaso

daug k apradededu ,bet vis palieku..tai tik toks budas ,ar tai kazkas kito?..negaliu nurimti..ieskau,ieskau..

Jurga
Jurga

Ir man yra panašiai. Daug ką pradedu, labai daug kas įdomu, bet labai retai baigiu daryti iki galo. Susidomiu, neriu į tą veiklą, užkliūna akis kur nors kitur ir susidomėjimas nukrypsta kitur. Studijos kenčia ir kenčia, nes jų laikas (kai buvo įdomu) praėjo prieš 5 metus. Įstojau kur ir norėjau, bet jau stojant ne be taip ir norėjau, nes atlankiau kursus. Taip ir vargstu. Skaičiau tuos straipsnius apie žvalgus, kai tik atsirado. Tam kartui save pateisinau, kad tokia esu. Skaičiau ir milijoną kitų straipsnių, knygų apie savitobulėjimą ir pan., dalį patarimų netgi pavyksta pritaikyti praktiškai.. tam kartui. Vidinis balsas viską žino ką ir kaip reikia ir turiu daryti, nes yra labai protingas ir apsiskaitęs. (Ką Danielius čia prirašė irgi ne naujiena.) Bet mane valdo kitas Aš, malonumų (valgyt, miegot, daryt viską, kad tik nereiktų projektuot) mėgėjas, negalvojantis į ateitį, o tas išmintingasis Aš tupi po padu. Tik kartais (ko gero tas "kartais" yra visada po panašios rašliavos perskaitymo), imuosi daryti ką turiu daryti ir keisčiausia, kad tuomet netgi randu susidomėjimą toje veikloje. Išsipasakojus viešai linkiu sau pradėti daryti, ką reikia dar šiandien. :)

Danielius

Ačiū už tokį ilgą komentarą, Jurga!

Tikiuos visgi su laiku pavyks prikelti savo išmintingajį Aš iš po pado. Ir malonu matyti, kad bent šią akimirką padėjo tekstas. :))

Tautvydas
Tautvydas

Viskas, metu rukyt, nėr čia ko….

pauleta
pauleta

paprastai, aiškiai ir suprantamai. Kada nors nubėgt maratoną, kaip ir sakei, „just do it“:)

wpDiscuz