Minimalizmo iššūkis: Visi 137 daiktai, kuriuos turiu

Straipsnio autorius: Danielius Goriunovas / Debesyla

Danielius Goriunovas / Debesyla

Dalinuosi ką patyręs, nes kažkas to manęs paprašė.

Kaskart, pasakodamas apie naują iššūkį, suku galvą, kaip pradėti, kad sudominčiau klausytoją. Visgi dėmesio šiomis dienomis trūksta visiems. Trūksta ir laiko – kam jį geriausiai skirti? Ką pasirinkti?

Pasirinkimai – šiandienos tema. Kiek pasirinkimų turi? Per daug ar per mažai? Pažiūrėkime, kiek turi...

  • Seniai nenešiotų drabužių, kuriuos, šiaip, galėtum nešioti?
  • Neperskaitytų knygų, kurias, šiaip, galėtum skaityti?
  • Suvenyrų, į kuriuos žiūrėjai tik jų įsigijimo metu?
  • Pusiau pradėtų projektų, kuriuos baigsi... Kažkada?
  • Įvairaus kito plauko turtų, kurių seniausiai nebenaudoji?
  • O tų „o ką jei prireiks“ daiktų, kurių niekad ir neprireikė?
  • Hmmm... Ar daug turi skylėtų kojinių, kurias, kažkaip, nespėji susisiųti?

...Manau pagauni ką turiu omenyje?

Kas yra Minimalizmo iššūkis ir kokiems velniams jis sukurtas?

Minimalizmo iššūkis yra maža misija tau. Įsivaizduok, kad esi slaptasis agentas Jonas Petrauskas ir tau VSD įteikia voką su laišku:

„Agente Jonai, po dviejų savaičių tavo užduotis bus išvykti į Kiniją ir įsisukti tarp šios šalies diplomatų. Tu privalėsi prasprūsti šios valstybės apsaugas, turėsi apsimesti nauja asmenybe. Turėsi tapti žmogumi, kuris galėtų nepriklausomai nuo mūsų keisti planą, jei to reikalautų sąlygos ir atlikti misiją iki galo.“

Kad galėtum tapti šiuo vikriuoju, smalsiuoju ir laisvuoju agentu, tau reikės atsisakyti visų nesvarbių detalių. Turėsi susipaprastinti ir tapti toks paprastas, kad paprastesnis jau negalėtum būti...

...Turėsi rinktis. Ko tau išties reikia?

Jei neskaitei straipsnio, kuriame pristatau Minimalizmo naudas, atsiversk jį dabar. Tada suprasi, kodėl paprastas gyvenimas malonesnis, nei prigrūstas pasirinkimų. Taip – perskaityk šią akimirką, jei dar neskaitei:


Paklausk bet kurio architekto, dizainerio, rašytojo, režisie­riaus ar oratoriaus – kas skiria gerą kūrinį, teoriją ar daiktą nuo ne tiek gero? Tikėtina, kad sulauksi vieno

Skaityk dabar

Minimalizmo iššūkis yra tavo kelias link laisvesnio gyvenimo.

Kiekviena galimybė rinktis – mus įkalina. Kiekvieną rytą praleidi minutes renkantis, ką apsirengti; vakare – kurį serialą žiūrėti; dienos metu – kokį patiekalą pagaminus savo besočiam pilvui.

Minutė po minutės – tavo laikas virsta pelenais.

Tačiau gyvenant paprasčiau – atgauni savo kertinę, gyvo asmens laisvę gyventi. Džiaugtis ir imtis naujų misijų. Nebūtinai kelionės į Kiniją, bet tokių misijų, kaip:

  1. Išmokti bendrauti;
  2. Medituoti 7 mėnesius;
  3. Sukurti pasaulinį verslą;
  4. Pradėti gyventi etiškiau;
  5. Įveikti 800 kilometrų žygį;
  6. Tapti kunigu ir arkivyskupu;
  7. Atidaryti nuosavą restoraną;
  8. Atsikratyti 20 kg lašinių;
  9. Bėgti 100 dienų iš eilės;
  10. Įgyti užsienio kalbą;
  11. Pastatyti spektaklį...

...Lygiai, kaip šias misijas priėmė kiti debesyliečiai. Tokie kaip tu.

Štai, kaip atrodo minimalizmo iššūkis: Paimi daiktą -> patikrini, ar tau jo reikia.

Taip, paprasta! Būtų juokinga, jei paprastumo iššūkis reikalautų kalnų kopinėjimo įrangos, raudono Ferrario, 13 galingo Alienware kompiuterio ir trylikos skirtingų vadovėlių apie chirurgiją „dėl visa ko“. 14

Trumpai tariant: minimalizmo iššūkio tikslas – gyventi laimingiau.

Ir tau padės dvi taisyklės:

  1. Klausti savęs – kodėl kažką turi?
  2. Ir ar tikrai tau to daikto reikia?

Mano asmeninis pavyzdys:

Vieną dieną pažvelgiau į spintą ir pamačiau marškinius, kurių nenešiojau jau du metus. Jie buvo baisūs ir nežinau, kaip prieš du metus juos, pagautas „galutinio išpardavimo“, 15 nusipirkau.

...Tada juos nukabinau nuo pakabos, 16 sulanksčiau ir nunešiau į artimiausią Caritas atstovybę padovanoti tiems, kurie juos su malonumu nešios.

Kitą dieną pažvelgiau į kiaulę taupyklę, kurią man prieš 14 metų, dar vaikystėje, dovanojo krikšto mama ir kurią per šiuos metus buvau palikęs dulkėti ant aukščiausiai kabančios lentynos.

...Tada tą kiaulę paėmiau, išėmiau iš jos jau beveik beverčius 32 lito centus bei vieną sagą ir smagiai išmečiau į ją šiukšlių dėžę. Taip, kad ji sudužtų konteinerio dugne. Bam! Vis tiek ta kiaulė buvo kičas. 17

Trečią dieną lentynoje, tarp knygų, pamačiau užrašinę, kurią norėjau kadaise dovanoti vienai draugei, bet ši išvyko į Airiją, mūsų ryšiai nutrūko ir taip praradau progą.

...Tada šią užrašinę nuvaliau nuo dulkių, supakavau į naują dovanų popierių ir padovanojau draugui... Tiesiog šiaip – sekmadienio proga! Nes jis kaip tik kalbėjo, kad norėtų sekti savo miego ritmus. Jam dovana patiko. Dėl to ir nesigėdiju perdovanoti daiktų – jei man jie nėra naudingi, kitiems bus. 18

Paprastumo iššūkis padeda naudoti daiktus ir neleidžia jiems naudotis tavimi

Jei tau kada teko šluostyti dulkes nuo nenaudojamų daiktų 19 – nuoširdžiai paklausk savęs: kas čia šeimininkas? Tu turi daiktus, ar daiktai tave?

Jei keliaujant teko jaudintis dėl namų arba niekada taip iš jų ir neišvykai, nes taip bijojai vagių, gaisro, atsuktų dujų, neužsukto vandens... Paklausk savęs to paties.

Ar tikrai esi savo daiktų šeimininkas? O gal tik vergas, perkantis juos dėl to, kad pirkimas yra būdas nuraminti save? 🙂

Štai, kokios gali būti tavo Minimalizmo iššūkio taisyklės:

Nesakau, kad privalo – taisykles, visgi, kuri tu. Tiesiog tokias iškėliau sau:

  1. Skaičiavau daiktus, tarytum „minčių objektus“. Kiek vienetų kažkas užima mano atmintyje? Pavyzdžiui, knygos ant palangės man yra „knygos“. Vienetas. Tačiau megztinius skaičiuoju atskirai, nes man jie visi skirtingi, nepamainomi vietomis.
  2. Skaičiavau visus savo daiktus. Įskaitant spintą, lovą, staliukus, gėles, plakatus, apatinius...
  3. ...Išskyrus maistą ir higienos priemones. Taigi prieskoniai, konservuoti pomidorai ir skutimosi peiliukai į sąrašą nepateko. Šie dalykai yra daug greičiau suvartojami, nei lova.
  4. ...Ir išskyrus namo dalis. Nes jos, visgi, nėra daiktai – jų nei paimsi į rankas, nei pakeisi nedarant remonto. Todėl vandens šildytuvo, krosnies ir virtuvės spintelių neskaičiavau. Lovą pajudinti galiu lengvai, kaip ir atsisakyti. Tačiau jei tektų keisti radiatorius, vienas to nepadaryčiau.

Ir siekiau:

  1. Pamatyti tai, kas svarbiausia mano gyvenime.
  2. Atsisakyti visko, kas blaškytų, trukdytų ir erzintų.
  3. Pasijausti laimingiau, nes kažką veikiu su savo gyvenimu, ne tik sėdžiu dėmesį vagiančių daiktų apsuptame kalėjime.

Štai – 100 naujausių daiktų iš visų, kuriuos turiu:

Daiktui dingus iš mano gyvenimo jo nuotrauką ištrinu. Daiktui atsiradus – pridedu. Tau patariu daryti taip pat, tačiau, galbūt, sudarant visų turimų daiktų sąrašą raštu. Taip tau bus lengviau. 20

Va kokie gali būti tavo žingsniai:

  1. Susirašyk viską, ką turi. Neįmanoma suprasti kiek visko turi, kol neturėsi įrodymo priešaky. Dėžės bei spintos pernelyg gerai ištrina turtą iš atminties.
  2. Pasižymėk BŪTINUS daiktus.
  3. Pasižymėk daiktus, kurie lyg ir būtini, lyg ir ne. Abejoti natūralu. Ir, vėlgi, juk tau nereikia išmesti absoliučiai visko.
  4. Visko, kas netelpa į sąrašą, atsikratyk. Jei daiktas nėra būtinas ir dėl jo net neabejoji… Kam tau jo? 21 Ne, nenešk viso to šlamšto į palėpę, nedėk į spintos kampą. Taip problemos neišspręsi. Jei netelpa į sąrašą – mesk iš namų. Padovanok draugams, paaukok arba parduok.
  5. Peržiūrėk sąrašą iš naujo. Jei tik nori.

Bendrai:

  • Elkis protingai: tris daiktus, kuriuos gali pakeisti vienu – keisk į vieną; daiktus, kuriuos gali išsaugoti nuotraukos pavidalu 22 – fotografuok ir išsisaugok kompiuteryje. Ir panašiai.
  • Ir nebijok – dovanoti daiktus nėra nusikaltimas. Viena mano draugė vakar kraustėsi į naują butą. Ji neturėjo nieko, nes tai buvo jos pirmasis butas. Aš jai padovanojau seną virdulį, net neišpakuotus virtuvės peilius ir man, asmeniškai, nepatogią pagalvę. Abu buvome laimingi.

Tikiuosi, kad šiandien prisijungsi prie manęs. Tau neprivalu eiti ir išmesti pusę spintos. Bet gali žengti pirmąjį žingsnį ir pagalvoti, ar tikrai visko, ką turi, tau reikia?

Laisvė, visgi, gimsta ne iš pasikeitusių valstybės pavadinimų ar net didesnių atlyginimų. Laisvė gimsta iš sugebėjimo gyventi laisvai.

...Ar ne? 😉


  1. Mokaisi mokykloje? Studijuoji? Nori mesti psichologiškai žudantį darbą? Taip – žinai, jei tai esi tu.

  2. Techniškai kalbant – viskas yra gamta. Tu, aš, mūsų automobiliai… Tai atsirado per evoliuciją. Tačiau čia labiau turiu omenyje amžiais augusius miškus, šimtų tūkstančių metų senumo gyvybės rūšis ir švarų vandenį, žemę ir orą. Tai lengva sunaikinti, tačiau vis dar techniškai sunku atkurti.

  3. Žmones, kurie vadovavosi Paprastumo principais, mes prisimename. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ar Chiune Sugihara buvo vieni tokių žmonių.

  4. Ją sau susikuri tu. Bet apie tai plačiau jau po akimirkos.

  5. Taip, tai taikoma ir šioms trims taisyklėms.

  6. Ir kuriems įprastai išleistum šimtus eurų

  7. Prisiekiu – LED apšvietimas ir geras šildymo katilas buvo turbūt dvi geriausios mano investicijos. Per mėnesį elektrai išleidžiu po vos 5 eurus (!!!), įskaičiuojant ir indukcinės kaitlentės veikimą. Šildymui žiemos metu – apie 15 eurų per mėnesį. Aišku, gyvenu vienas, tačiau visgi… Ir tai 50 kvadratų namas. 🙂

  8. Ehei! Iššūkių sąrašai, iššūkių metai… Turbūt pastebėjai. 😉

  9. Ar tikrai tuojau? Tikrai?

  10. Ir tik įpročius kartu parūkyti.

  11. Ir kankintis.

  12. Ypač tuo pasižymi seno raugo asmenybės. Mano tėvai ir seneliai per sovietmetį spėjo įprasti rinkti viską, kas papuls, „Nes gali prireikti“. Tada juk ir prekybos centrų ties kiekvienu kampu nebuvo. Šiandiena – jau kitokia.

  13. Žinoma, kad raudoni automobiliai yra greitesni dėka Doplerio efekto. Dėl to ir vairuoju raudoną 2001 metų Fiat Punto, kuris geba užlįsti prieš kiekvieno vairuotojo nosį. Tiesa, aš juk neužlindinėju. Chm, chm.

  14. Nors šitai turėtų būtų įdomu. Noriu pabandyt!

  15. Jie juk niekada nebūna galutiniai – tikiuosi tai jau pastebėjai.

  16. ...išploviau skalbimo mašinoje, išdžiovinau...

  17. Chi, chi. Smagu juk. Laisvu laiku dabar žiūriu, kaip spaudžiami įvairūs daiktai.

  18. Pavyzdžiui, didžiąją dalį puodukų, kuriuos esu gavęs, naudoja mano tėvai ir brolis.

  19. Tikiuosi teko, antraip esi nevala!

  20. Aš tiesiog pasirinkau nuotraukas, nes reikėjo tikro pavyzdžio šiam iššūkiui.

  21. Mano senelis 30 metų turėjo ir saugojo garaže automobilio varžtų kibirą. Neprireikė, nes per tiek laiko automobiliai paprasčiausiai pasikeitė. O ar manai, kad nenaudojamas vaizdajuosčių grotuvas ar kitoks niekalas stebuklingai grįš į madą?

  22. Kad ir tą suvenyrinį magnetuką iš Kipro, kabantį ant tavo šaldytuvo durelių.

    • “Apple” parduotuvėse. “Ferarri” automobiliuose. Stilingų žmonių vestuvėse. Ar tai dėl to, kad tai brangu? Ne – tai brangu, nes tai paprasta.

      Ar ne? :’)

  • Labas Danieliau, tavo straipsni perskaiciau visiskai atsitiktinai. Mane “patrauke” tos surikiuotos fotografijos niekuciu. Greiciausiai tu jau “nebekvepuoji” situo straisniu, bet noreciau parasyti trumpai 🙂
    p.s. ar nieko tokio, jei komentara paliksiu be LT raidyno?
    Skaityti straipsni buvo nelengva del daug ir tirsto teksto. Spalvos, raidziu dydis, skirtingi rastai, pasvyrimai, pajuodinimai, taskeliai, pabrezimai ir t.t. Kilo pirma mintis: sitam zmogui tikrai reikia tokio tipo issukio, taciau sprendziant is teksto, apie minimalizma kalbeti dar anksti 🙂 Nepriimk siu minciu nei kaip destruktyvios nuomones, nei kaip asmenines kritikos. O kur dar tarnyste daiktams. Skaiciuoti, fotografuoti, vesti suvestines kiek atejo, kiek isejo…. Ar tai netapo didsene vergyste? Gulint ant lovos nereikia jos kas karta myluoti. Bet gulint tik ant ciuzinio, mintimis apsilankai saviapsipatenkinime ir ciuzinio ivertinime dazniau, nei tiesiog gulint ant lovos 🙂
    Man patiko pati ideja, kad jau visgi tau sukirbejo “egzistenciniai klausimai”.
    Pati ideja tobula, taciau jinai uzgimsta kiekvienam pati. Idealiu, neplanuotu bei nesitiketu laiku. Dazniausiai tai buna kai jau pasisotini silkes ir misrainiu kompleksu ir nosis uzuodzia, kad kazkur egzistuoja dar ir ne is maisto bliudu kilusi palaima.
    Mane labiausiai “uzvelka” jausmas duoti, dovanoti, nustebinti ir elgtis be priezasties. Nepirkdama daiktu pas mane ju kazkokiu budu atsiranda vistiek. O tada atsiveria galimybe dalintis su kitais, kuriems ju labiausiai reikia. Pamilau isnaudoti “panaudotus” daiktus ir juos issaugoti perdavimui kitiems. Savotiska panaudotu daiktu cirkuliacija praktiskai uzverianti kelia nauju daiktu vartojimui. O kaip su ekonomika tada? Gal ir aciu dievams, kad kartais pasiduodu sventam naivumui ir nusiperku koki kompiuteri, kurio deka galiu skleisti save…?
    Sakiau, kad komentuosiu trumpai, tai siam kartui butu tiek.

    • Ak, tikrai ne taip jau trumpai! Ačiū, Greta! :)) Išties dabar iššūkis, taip, kaip ir kiek sustojęs – aš tiesiog neturiu naujų daiktų. Tai vieną kartą susirašei, pasižymėjai ir ramus!

      Manau tokį iššūkį pakartoti reiktų kiekvienam, kurio namie kalnai turto. Tai smagu, o vėliau tikrai nėra kažkokia vergystė – ne daugiau, nei būtų kasdien valant dulkes nuo milijono statulėlių/stalelių/paviršių ir panašiai.

      Ačiū, vėlgi!!

  • Aš po truputį einu link to, kad nebereiktų rytais galvoti ką rengtis – spintoje lieka tik vienodi drabužiai. Juodi marškinėliai, juodi džinsai. Juodas švarkelis. Tinka visur ir visada. Panašiai berods darė Steve Jobs, vis dar daro Mark Zuckenberg 🙂 rytais labai faina – apsirengi ir tiek, jokio galvos sukimo!

    • Tai rengiesi dabar visiškai juodai? Aš mieliau imčiau kokią spalvą ar, kaip tik, baltai nebent tik 😀 Bet šauniai!! 🙂

  • >