Turiu savotišką ryšį su YouTube, Netflix bei įvairiais video žaidimais: malonu vartoti vaizdus... Bet užknisa. Norisi sustoti. Ir kažkaip negaliu.
Kai pagalvoju, būdamas 15-kos žaidžiau daug video žaidimų. Programėlė Xfire 1 skaičiavo dešimtis tūkstančių valandų ir neketinau sustoti.
Šiandien – labai panašiai skaičiuoju tūkstančius valandų darbuose, rašyme... Na, visokio plauko veiklose. Ir laikas, kažkaip, dingsta.
- Smagu: Mano anglų kalbos žinios atėjo iš „World of Warcraft“, o kantrybė iš „Runescape“. Tos dienos kai žiūrėjau visus filmus iš eilės, turbūt, prisidėjo prie dizaino suvokimo, o...
- Nesmagu: Žiūrėjimas 📺, žaidimas 🎮, kitas vartojimas atima belekiek laiko, kurį galėčiau leisti kitur. Jaučiuosi kažką prarandantis.
...Tai ką daryti? Vartoti ir toliau mėgautis gyvenimu? Ar mėgautis gyvenimu bandant pabėgti nuo video pramogų, laiką skiriant kitam?
Todėl 2013-tųjų gruodį išsikėliau pirmąjį savo iššūkį: mėnesį vengti judančių vaizdų – filmų, žaidimų ir net reklamų.
Štai, kaip man sekėsi.
Trumpa versija nekantriems: Susitelk, nebėk.
Bėgti nuo savų įpročių smagu. Tada gali galvoti, kad, va, jei pabėgsi nuo X, tai patirsi geresnį gyvenimą, viskas pasikeis, bus tobula.
Bet tai ne ligos. Tavo neigiami įpročiai yra prabanga.
- Kaip nerasti laiko mankštai? Praleisk laiką su teliku.
- Kaip nerasti laiko knygai? Praleisk laiką su feisbuku.
- Kaip nerasti laiko... rūkymui? Darbo pertraukėles leisk su kita veikla.
Tai tiesiog tiek. Tavo „priklausomybė“ nuo rūkymo, filmų, atidėliojimo, lošimo, valgymo ar kitų „neigiamų įpročių“ yra labiau prabanga, nei priklausomybė.
Taip, šios priklausomybės tikrai egzistuoja. Apie jas labai išsamiai (ir kaip jas įveikti) pasakoja psichologas Lukas Marcinkevičius.
Bet jei neturėtum laiko, taigi nepriimtum auginti šių pramogų...
Aišku, tai sunku.
Tinginiauti norisi. Nes tinginystė – kritiškai svarbi tavo dienos dalis. Jei netinginiausi, išvis nepajėgsi dirbti. Apie tai parašiau visą knygą.
Taigi gali:
- Nuo savo neigiamų įpročių bėgti. Ir palikti tuštumą rutinoje. O tuščias laikas – laikas kitoms pramogoms. Jei yra laiko, ateis ir pramogos. Arba kuo daugiau trukdysi sau pasiekti seną malonumą – tuo labiau bandysi rasti dar kitą būdą pasiekti tą patį. Bėgimas taps žaidimu.
- Savo poreikį poilsiui priimti, nes nesi robotas. Ir pasiekti balansą. Susitelkei į darbą, padirbai, susitelkei į poilsį, pailsėjai. Pradėjai sąmoningai tinginiauti. Nebekovoji su savimi.
Ilgus metus rinkausi pirmąjį metodą. Tolesnė straipsnio dalis – būtent iš šių dienų. Bėgau, blokavau, sakiau sau „daugiau nebebus“, bet tai nepadėjo.
...Viskas pasikeitė, kai susitelkiau.
Ko noriu išvis šiam gyvenime? Kas mane išvis džiugina? Kiek man poilsio reikia, kad galėčiau pasiekti savo tikslus? Nuo ko pradedu?
Neigiami įpročiai yra prabanga. Laiko ir dėmesio prabanga.
Todėl kviečiu: susitelk. 2
Seniena!
Tolesnė įrašo dalis – archyvinė. Apie šį iššūkį pasakojau 2013 metais, po kurių daug kas pasikeitė. Bet tikiuosi, kad tau bus įdomu ir naudinga. Kviečiu palikti komentarą straipsnio gale.
(Paskutinį kartą atnaujinta 2020 metų rugpjūtį.)
Kopija iš dienoraščio, 2013 metų gruodį:
Pradžioje maniau, kad iššūkis bus sunkus.
Visgi, kaip galima taip apsukti gyvenimą į kitą pusę? Argi ne rutina didžiausias kiekvieno mūsų, norinčio keistis, priešas?
Imdamasis iššūkio maniau, kad jis mane išvargins. Maniau, kad atsispirti pagundoms pažiūrėti tą draugės rekomenduotą filmą ar pažaisti tą brolio išgirtą žaidimą bus neįtikėtinai sunku. Kad tai bus tikras iššūkis.
Ir dalinai aš neklydau – iššūkis tikrai nebuvo toks, kad jau po dienos būčiau galėjęs pasakyti „padaryta“. Bet kartu jis nebuvo ir toks sunkus... Nors pirmomis dienomis dar dažnai nuklysdavau į Youtube ar paleisdavau Facebook sienoje pasirodžiusius video, greitai išmokau juos ignoruoti.
...Tiesa, ne taip, kaip tikėjausi.
Maniau, kad turėdamas laisvo laiko eisiu ir rašysiu naujus, įtraukiančius straipsnius. Ar mokysiuosi gelžbetonio plokščių konstrukcijų stiprius universitetui. 3 Bet vietoj to, aš radau alternatyvų ir toliau dariau tai, ką norėjau nugalėti – švaisčiau laiką veltui.
Pasirodo, kad filmų ir video žaidimų atsisakymas nepridėjo papildomų minučių dienoje, o tik vienas minutes pakeitė kitomis.
...Tai, beje, dažna situacija visų narkomanų gyvenimuose. 4 Nes tuštuma yra baisiau nei užpildymas. Beje, apie tai užsiminiau ir viename straipsnyje apie sveiką mitybą.
Ko aš išmokau iš šio iššūkio:
Didžioji dalis pastebėjimų anaiptol nebuvo kažkas netikėto ar naujo, bet dabar jau viską galiu pagrįsti ir sava patirtimi:
1. Bandant atsikratyti ar įgauti įpročių, nuovargis yra priešas.
Aukšta temperatūra (mėnesio pradžioje sirgau), fizinis nuovargis, miego trūkumas, alkis ir taip toliau neigiamai veikia dėmesį. O būtent dėl dėmesio trūkumo ir įvyksta didžioji dalis klaidų.
...Ne tik iššūkiuose, bet ir automobilių avarijose. Nevairuok pavargus arba teks susimokėti dažnai labai nemalonią kainą. Taip pat – neplanuok dienos ir nepirk dovanų prieš miegą, nes tuomet tavo dėmesys silpniausias. Spėk, kodėl naktis yra pelningiausias metas, anot interneto marketingo specialistų.
2. Jei nori atsikratyti veiklos – neduok jai laiko.
Tomis dienomis, kai iš visų jėgų stengiausi pabaigti kursinius darbus, video pramogoms nedaviau nė minutės. Taigi nebijok nukreipti savo dėmesio šalin, jei to prireiks.
Įdomu, kad tai padeda ir sveikstant. Kai kuriose ligoninėse ligoniams suteikiamos progos daug skaityti, žaisti video žaidimus ir kitaip stumti laiką nekrapštant žaizdų bei nekeliant sau streso. Tiesa, toks dėmesio nukreipimas gali būti nenaudingas kaip A. Huxley knygoje „Puikus naujas pasaulis“ (orig. pasirodė 1932 metais pavadinimu „Brave New World“). Duok kaliniams ar mokiniams veiklos ir jie negalvos apie svarbesnius dalykus. Šiaurės Korėjoje ir Sovietų sąjungoje, tai, beje, irgi veikė.
3. Dideli, matomi priminimai veikia.
Pirmomis dienomis, po kelių netyčinių pasimiršimų, aš tiesiai ant stalo nuvalomu markeriu užsirašiau priminimą, ko siekiu. Ir tai suveikė – mačiau, taigi prisiminiau.
Dėl šios priežasties ir sukūriau Mūsų 15 debesyliško gyvenimo taisyklių plakatą. Jį gali atsispausdinti ant popieriaus ir pasikabinti matomoje vietoje!
4. Mažų klaidelių sunku išvengti.
Menkų klaidelių, mano atveju – kelių akimirkų vėpsant į filmuotą medžiagą, sunkiai išvengsi. Man dažnai būdavo, kad tik po 1-2 sekundžių suvokdavau, kad žiūriu filmuotą medžiagą. Taigi, jei šiek tiek užsimiršti – nebijok, pamažu išmoksi pastebėti save. Naudingą straipsnį apie savistabą yra rašęs psichologas Lukas Marcinkevičius.
5. Aplinkiniai gali pamiršti, ką bandai pasiekti.
Kartoti draugams, kad negali žiūrėti jų siūlomų video nei malonu, nei lengva. Gerai, jei kai kurie patys prisimena tavo iššūkį, bet daugumai vis vien tenka tai priminti. Į mėnesio pabaigą mane tai baigė užknisti.
Bet tu nepasiduok vien dėl to, kad tavo išbandymas kitiems skamba nesuprantamai. Su iššūkiais panašiai kaip su gėrimais ir fetišais: kiekvienas turi savo skonį. Tau nereikia pykti, jei kažkas tavęs nesupras, tačiau ir per daug dėl to nesirūpink.
6. Gyventi be judančių vaizdų sunku ir nenaudinga.
Gruodį teko ieškoti informacijos universiteto darbams bei kitoms veikloms (pavyzdžiui, maisto ruošimo receptų). Daugelis atsakymų buvo vos pusės minutės video filmuke, tačiau dėl iššūkio teko ieškoti kitų šaltinių. Visiškai atsisakant video atmetami ne tik juokingi kačių filmukai, bet ir visas informacijos pateikimo kanalas, kuriuo nesinaudoti kartais nepraktiška.
(Nepaisant to, kad tekstu lengviau aprėpti didelį kiekį informacijos (lengviau peršokti nuo vienos įdomios antraštės prie kitos), tokiems dalykams, kaip maisto ruošimui ar mankštoms, video paaiškinimai naudingi. Turbūt tą irgi pastebėjai.)
7. Ir žinai ką? Man visai netrūksta TV pramogų.
Aš visai nepasigedau visų tų tariamai juokingų laidų ir laidelių interneto gilybėse. Galite, brangieji, ir toliau man jų nesiųsti. 😉
Štai, kaip nuo šiol gyvensiu:
Dabar, iššūkiui pasibaigus, aš planuoju, kad:
- Ir toliau valgydamas ignoruosiu video laidas. Nes valgant daug smagiau skaityti dienos naujienas laikraščiuose, kuriuos prenumeruoja mano šeimyna. 5 Arba mėgautis maistu, kurį pasiruošei arba jį paruošė tavo mylimieji!
- Taip pat žiūrėsiu filmuotą medžiagą, jei taip bus greičiau, lengviau ir suprantamiau. Nors be teksto išgyventi negalėčiau, tačiau filmuota informacija kartais išsamesnė.
- Savo video žaidimų laiką ribosiu iki, tarkim, dviejų valandų per savaitę. Nors, rodos, net ir tiek nepasieksiu. 6
Tai va! Tokia buvo mano kelionė.
O dabar turiu prašymą tau: Turi draugų, kurie leidžia dienas žiūrėdami TV ar žaisdami video žaidimus? Pasidalink šiuo straipsniu su jais! Ir tikiu, kad juos galbūt įkvėpsi pokyčiams. Arba duosi gerų idėjų.
...Galbūt jiems iššūkis be video vaizdų suveiks geriau. Arba, jei ne, bent įsitikins, kad televizorius nėra blogis – svarbiau surasti veiklą, kuri būtų geresnė nei televizorius. 7
Toks senas „Steam“ ir „Discord“ mišinys, 2015 metais užlenkęs kojas. Įsivaizduok kaip video žaidimų mėgėjų pokalbių programėlę.↩
Rekomenduoju Valtininko knygą „Kaip apginti savo svajonę?“, jei nežinai ko nori iš savo gyvenimo. Tai nuoširdžiai gera knyga, iš kurios pats atradau naudingų minčių. Valtininko aprašomi mąstymo metodai paprasti, tačiau veiksmingi.↩
2011 metais esu padaręs siaubingą pasirinkimą – pradėjau studijuoti Statybos inžineriją. Kodėl? Ogi todėl, kad nieko kito tais metais nesugalvojau, o tėvai spaudė kažkur įstoti. Nedarykit to, ką padariau aš.↩
Kaip rodo Gene Heyman tyrimai, didelei daliai narkomanų narkotikai nėra religija – metus vieną priklausomybę – pasiima kitą. Tai diagnozuojamas ir kaip psichologinis sutrikimas, kurį galima įžvelgti daugelyje mūsų.↩
Tai „Kauno diena“, kadangi esu kaunietis, bei „Lietuvos rytas“, kadangi šis laikraštis visai naudingas prakuroms žiemą... Juokauju dėl antrojo. 🙂 Šiaip nežinau, antrojo man nereikia, tačiau jį gaunu kartu – skaito seneliai.↩
Labiausiai dėl to, kad paskutiniu metu nėra išleidžiama gerų realaus laiko strategijos arba RPG žaidimų. Eh.↩
Neturi idėjų, kokia veikla tai galėtų būti? Štai dar kelios idėjos: Beprotiškų tikslų sąrašas ir Ką daryti, jei nežinai kuo užsiimti.↩
Laukiu nesulaukiu įrašo apie laiko planavimą. Man tai aktuali tema, nes dar neradau man labiausiai tinkančio ir efektyvaus būdo, tai daryti :/ Sėkmės tau ir lauksiu tavo įspūdžių ir atsiliepimų 🙂
Ačiū, būtinai mėnesio gale pasidalinsiu kaip sekėsi ir ką išsirinkau! :))
O kol kas gali sekti kaip man sekasi mano dienoraštyje: http://bit.ly/19UyPwz 🙂
Man iškilo klausimas, kam save taip varžyti 🙂 Domiuosi asmeniniais tobulėjimais, visokiais iššūkiais, pats krūvą esu išbandęs, įveikęs ir ne, ir supratau vieną dalyką, kad jeigu tai nėra žalingas įprotis, nebūtina jo atsisakyti. Tarkim video žaidimai. Tu minėjai, kad turint daugiau laisvo laiko, galima jį skirti poilsiui, bet video žaidimai ir yra (bent man) kaip poilsis. Fiziškai, gal ir nepailsi, akys pavargsta, bet psichologiškai man žiauriai gera yra atsipalaiduoti su video žaidimais:)
Teisybė, geri pastebėjimai, bet man tų 2-3 valandų žaidimų užtenka poilsiui.
Aš realiai noriu apriboti tai ne todėl, kad kur perskaičiau, kad taip geriau. Ne, tiesiog man pačiam taip maloniau. Aš taip randu daugiau laiko rašymui ir Debesylos tobulinimui. 🙂
http://i.imgur.com/rEyO9Gi.jpg Gal kažką panašaus su exceliu ar kitu formatu turi, kad iškart galima būtų ir pc pildytis? Jei taip, būtų nuostabu, jei pasidalintumei :)) Tikrai nustebau 🙂 Super! 🙂
O, puiku, šiandien vakare dienoraštyje (http://bit.ly/19UyPwz) pasidalinsiu. Kaip tik buvau radęs ir exeliui, ir naršyklėje online, ir net rodos mobiliems appsų. 🙂
Ačiū TAU 🙂 Smagiai taip viską radau ir net daugiau nei tikėjausi. Labai laukiu apibendrinto įrašo apie laiko planavimo įrankius ir t.t.. Linkiu tik "nepasimesti" ir laiko planavimo nepaversti vienu iš darbų, kuriam skiriama ooooj kiek daug laiko, nes pati tai susiduriu jau su ta problema. :))
Na, valgant geriau išvis neskaityti – nei popieriniame nei el. variante, geriau sutelkti dėmesį į vieną dalyką (veiklą) vienu metu.
…Bet tai taip nuobodu! D:
Na, ar bent jau aš niekaip negaliu susikaupti. 😀
Sveikas! Labai šaunus eksperimentas, kad ir dešimtmečio senumo, bet vis dar labai aktualus 🙂 neseniai pradėjau ir aš jausti, kad kiekvieną „tuštumą” rutinoje užpildau ne visai taip, kaip norėčiau. Kažkur skaičiau, kad kaip tik nuobodulyje ir tose „tuščiose” akimirkose dažnai gimsta kūrybiškos idėjos, tad stengiuosi tai sau vis priminti kas kartą, kai pvz.: pašte laukiu eilėj ir norisi išsitraukti telefoną 🙂