Pirmą kartą čia?
Atnaujinta:

Nuo mėmės iki superžvaigždės: Debesylos autobiografija

Labas, aš Danielius! 25-erių metų mokymosi fanatikas, prieš dvejus metus baigęs statybos inžineriją KTU ir rašantis tinklaraštį, kuriame esi dabar.

Nelaikau savęs labai ypatingu: patyrusiu, protingu, gražiu, juokingu ar kitaip gamtos apdovanotu. Taigi ir rašyti apie save ne itin mėgstu.

Tačiau vis sulaukiu laiškų iš įvairių skaitytojų, 1 mokytojų, žurnalistų ar vos pažįstamų žmonių…

  • Danieliau, kas tu toks?
  • Kodėl rašai šį tinklaraštį?
  • Ko sieki iš jo ir savo gyvenimo?
  • Ar visada buvai toks, koks esi šiandien?
  • Koks tavo batų dydis…? 2

…Taigi, leisk, šiandien peržengsiu savo ribas ir papasakosiu istoriją.

Aš tikiu, kad šis pasakojimas gali tave įkvėpti įveikti senas baimes ir pagyventi kitaip nei įpratai. Jei nematai šviesos rytojuje – aš galiu pabūti įrodymu, jog gerai pasistengus ją galima sukurti.

Nes kadaise tikrai nebuvau toks žmogus, kuriuo didžiuočiausi. Bet dabar suprantu, kad visa tai, ką išgyvenau, mane privedė prie šio momento – rašymo tau, mokymo, nuotykių ir augimo.

Kitaip tariant – įvyko transformacija, kurios nesitikėjau.

Iš karto perspėju: šiame įraše pasakosiu intymiausias savo gyvenimo detales. Panašiai, kaip rašydamas šiuos 33 prisipažinimus. Viskas, ko prašau – perskaityk šį pasakojimą iki galo…

…Ir palik komentarą apačioje.

Nesvarbu, ką parašysi: pasidalinsi savo istorija, pakomentuosi manąją ar atsakysi į kitų debesyliečių mintis. Man svarbiausia, kad kažką parašytum. Nes su kiekvienu žodžiu žinosu, kad atsivėriau ne veltui. :)

Labas! Aš Danielius ir man malonu su Tavimi susipažinti!
Labas! Man malonu su Tavimi susipažinti!

Štai mano istorija.

Viskas, kaip ir įprasta mūsų gyvenimuose, prasidėjo lėtai. Įsivaizduok aštuonmetį vaikį – guli jis, štai, užsikoręs kieme ant obels šakos ir akimis ryja dar vieną mokslinės fantastikos knygą. 3 Pavasaris. Paukščiai gieda savo treles, o vaikio mama kažkur kieme laisto gėlyną.

Iš kažkur atidūzgusi bitė nutupia jam ant antakio. Tas, nesuprasdamas, deja, koks tai vabzdys, grubiai nusibraukia veidą…

Toliau seka tai, ko ir buvo galima tikėtis. Akimirksniu ištinusi akis, skrydis nuo medžio šakos ant krūmo ir velniop išskridusi knyga.

…Auč!

Toks vaikystėje buvau aš. Patologiškai nedrąsus knygų graužikas, neturintis nė vieno draugo (išskyrus brolį) ir dažniausiai savo kambaryje ką nors konstruojantis iš popieriaus bei kalno kitų medžiagų.

Prasukime laiką aštuoniais metais į priekį.

Aš – šešiolikos metų vaikinas, jau turintis du draugus 4 ir milijonu ne-bijau-nenoriu-bendrauti „pažįstamų“. Taip pat esu tas keistuolis, mokyklon vaikštantis neplauta galva, o likusias 18 valandų per parą maniakiškai paniręs į internetinius žaidimus ir pornografiją. 5

Šis vaikis neapkenčia visų pamokų, išskyrus dailę ir fiziką. O baisiausia jam – lietuvių kalba, kurios nemėgsta vien todėl, kad mokytojos kėdėje sėdi Hitleris su papais. Metaforiškai, be abejo. Vaikis dar nenutuokia, jog po ketverių metų gailėsis, jog nieko šiose pamokose nesimokė.

Vaizdas keliais metais vėliau – atsiiminėju „Metų ateivio“ apdovanojimą mokykloje.
Vaizdas keliais metais vėliau – atsiimu „Metų ateivio“ apdovanojimą mokykloje. Į šį apdovanojimą taip pat pretendavo abu mano draugai! :-D

2011-tų metų Kovas. Dar du metai į priekį.

Likus mėnesiui iki devynioliktojo gimtadienio, mažai pasikeitęs mūsų herojus pirmą kartą įsimyli. Vėlokai, tačiau, ei, kažkada juk reikia.

…Ir, turbūt kaip ir reikėjo tikėtis, ši mergina (vardu Gerda) visai manimi nesusižavi ir pasiūlo likti tik draugais. Sutrikęs ir sugniuždytas sutinku su pasiūlymu, o grįžęs vakare namo puolu daryti tai, ką moku geriausiai – naršyti internetus ieškodamas atsakymo „Kaip ištrūkti iš draugų zonos“.

Atsakymo tuomet taip ir neradau, tačiau netyčiomis aptikau begalinius puslapius, seminarus, mokymus ir knygas apie merginų kabinimą, psichologiją bei saviugdą.

Tuomet dar nenutuokiau, ką man tai reikš ateityje.

Aš tik bandžiau apgauti savo pirmąją meilę, kuri man liko abejinga.

Bet mėnesiu vėliau…

Velniai žino kokiu būdu 6 mūsų herojus sutinka antrąją merginą. Nuo to laiko balandžio ir gegužės mėnesiai jam tampa pačiais mėgstamiausiais.

Birželį baigiu mokyklą ir paseku pramintu „Daryk, ką tėvai sako“ taku: pirmu numeriu įrašau statybos inžinerijos specialybę. Antro numerio nerašiau, nes tokio nesugalvojau.

Likusią vasaros dalį pradeda veikti kažkokia magija, gal dėl jaunos meilės,
o gal dėl begalinių saviugdos straipsnių.

Pats netikėdamas savo pasikeitimais pamirštu žaidimus, 7 pradedu rūpintis išvaizda, o kasdienybėje vis daugiau vietos atsiranda iššūkiams.

Rugpjūčio 31-mą dieną, grįžus iš šeimos atostogų Kretoje, baigiasi 100 mano vasaros dienų. Išsiskiriu su pirmąja mergina ir įstoju į statybos inžineriją. Prasideda studentavimo era.

2012 metų sausis. Pusę metų į priekį.

Šį mėnesį pirmą kartą pagalvoju, kad studijuoju visai ne tai, kas man patinka, o mieliau užsiimčiau rašymu ar kitokia kūryba. Tačiau pabijau ką keisti ir tęsiu ką daręs: piešiu fantastinius žemėlapius, mokausi bendrauti su merginomis ir tyrinėju religiją krikščioniškuose Alfa mokymuose.

Per tuos metus mažai kas keičiasi.

Tačiau po 70+ pasimatymų su skirtingomis merginomis 8 ir daugiau nei 300 naujų pažinčių 9 pradedu suvokti, kad merginos irgi žmonės. Cha… Tau gal juokinga, tačiau man tai buvo naujiena.

Pusmečiu vėliau vėl viskas keičiasi.

Jau antrakursis mūsų herojus visą savo laisvalaikį leidžia skaitydamas ir asmeniškai išbandydamas patarimus iš puslapių, tokių kaip Zen Habits ar Art of Manliness. Iššūkiai ir mokymasis jam tampa gyvenimo dalimi.

Tų metų rugsėjį aš sutikau antrą savo gyvenimo merginą, tačiau greitai su ja išsiskyriau ir tapome tiesiog geriausiais draugais, kokiais esame iki šiol. Taip nutinka ne tik filmuose.

Spalį iš mokymosi repertuaro išmetu merginų kabinimo studijas.

Tą mėnesį suvokiau, kad man to nebereikia – merginų nebebijojau, o ir neliko ką daugiau šioje srityje atrasti. Aišku, vietos tobulėjimui buvo, tačiau to, ką turėjau – pakako. 10

…O lapkritį sukuriu naują tinklaraštį ir pavadinu jį Debesyla.

Taip pradžioje atrodė Debesyla. Dabar gražiau, ar ne?
Taip jis pradžioje atrodė. Dabar gražiau?

2013 metų vasaris. Dar keturiais mėnesiais priekin.

Tinklaraštis ir būtybė vardu Debesyla pradeda įgauti savo spalvą. Nors pirmais mėnesiais rašiau nedaug, o ir temos neturėjau… Vasarį tai pasikeitė – Debesyla rado pirmąjį šūkį ir misiją.

„Nuo šiol gyvenk lengvai kaip debesis!“

Kažkur šią mūsų istorijos akimirką pradedu ieškoti panašių tinklaraščių. Angliškų randu begalę (įskaitant temą įkvėpusį Zen Habits)… Tačiau lietuviškų ne tiek ir daug. Tuo metu jau buvo rašoma „Super Gentis“, bet tai buvo tik išskirtinumas.

Pradedu suvokti: rašyti mėšlą gali bet kas, tačiau pateikti išbandytas, moksliškai ar bent asmeniškai patikrintas žinias sugeba retas.

Bet tai neatbaido nuo išsikeltos misijos. Nors kokybės kelias ir yra kur kas sunkesnis, nei kopijuoti tekstus bei citatas ir klijuoti tai ant nuotraukų su mašinomis bei papais.

Pamažu bėga mėnesiai, o Debesyla tai lėčiau, tai greičiau auga. Keičiasi ir rašymo gebėjimai. Gali palyginti progresą nuo pirmojo straipsnio  11 iki naujausio. Debesyla pamažu pradeda garsėti Lietuvoje.

Prasukime laiką iki šiandienos.

Debesyla tapo mano dalimi. Kadaise vienas vaikis turėjo mažytį pomėgį užsikorus medyje skaityti knygas. Tačiau viskas išaugo iki puslapio, enciklopedijos ar žurnalo, 12 jungiančio tūkstančius augti trokštančių lietuvaičių. Debesyliečių.

Ir štai…

Prieš kelias savaites žiūrėjau Gintaro Varno spektaklį „Biografija“. Tai buvo vienas geriausių mano matytų spektaklių, su velniškai geru klausimu, kuris ilgai nekrenta iš galvos:

„Jei galėtum pakeisti savo gyvenimą, ar žinotum, ką jame keisti?
Ar norėtum?“

…Kuo toliau mąstau, tuo labiau įsitikinu, kad visgi ne – nežinočiau, ką keisti savo gyvenime.

Nors mano gyvenimas nebuvo nuostabus, tačiau jis atvedė mane iki šio taško. Kiekvienas mano sprendimas atvedė iki to, kad rašau tau šį laišką. Ir kuriu šį tinklaraštį, kuriu savo gyvenimą, bandau padėti tau.

Aš tikiu, kad jei skaitai šį tekstą, turbūt nelabai kuo skiriesi nuo manęs. Taip, tavo gyvenimas kitoks, bet tu irgi esi Debesylos dalis. Tu mokaisi, augi, turi tikslų ateičiai, iššūkių dabarčiai… Trokšti kurti savo gyvenimą ir gyventi be vargų.

Tu esi Debesylos dalis. Lygiai, kaip esu ir aš.

Ir nors mano pasakojimas čia sustoja, jis nesibaigia. Mūsų gyvenimai atvedė mus iki šio bendro taško! Dabar galime žiūrėti į ateitį drąsiau. Nes praeitis buvo praeitis, o ateitis neša tik gėrį, kurį tereikia pagriebti.

O kas dabar?

O dabar… Na, visų pirma, ačiū, kad perskaitei šį pasakojimą. Į jį sudėjau visą savo sielą ir stengiausi nepagražinti nė dalelės. Kartu stengiausi ir įkvėpti tave augti – tikiuosi man tai pavyko. :)

Viskas, ko dabar tavęs prašau – palik komentarą apačioje.

Nesvarbu kokį. Tau tai neužtruks nė akimirkos. 13 O su kiekvienu atsiliepimu galėsiu žinoti, kad atsivėriau ne veltui.

Taip pat, jei dar neprenumeruoji tinklaraščio, skatinu prenumeruoti čia. Taip gausi pranešimus apie naujausius įrašus tiesiai į savo el. paštą.

O dabar, perduodu žodį tau, debesylieti! ❤

Pilnai tavo,


  1. Taip, tu nesi vienintelis.

  2. Na, gerai, paskutinio klausimo nieks neklausė. Bet mano išmiera 43-ia.

  3. Turbūt „Plieninės žiurkės“, „Fondo“ arba „Juodosios gvardijos“ serijas.

  4. Vienas jų – programavimo guru Henrikas, kuriam visada pavydėjau charizmos, o antrasis – Ernestas, šiek tiek primenantis Eriką iš „South park“ animacinio filmo.

  5. /b/ yra jo namai.

  6. Taip, aš dar vis nenutuokiu, ką manyje matei, Laimona. Bet tu buvai ir vis dar esi nuostabi.

  7. Tai lengviau, nei aprašoma baisiuose straipsniuose. Tereikia gyventi taip, kad nesinorėtų bėgti į žaidimus. Meilė visai padeda. (Taikoma ir alkoholikams bei kitiems narkomanams.)

  8. Taip, aš skaičiavau.

  9. Šį skaičių tik spėju.

  10. Dabar suprantu, kad išvis tai abejotinos vertės studijos. „Moterys irgi žmonės“ yra stebėtinai taikli frazė – tiesiog atsipalaiduok ir nereikia čia tų triukų!

  11. Kurio specialiai netaisiau.

  12. Nesvarbu, kaip pavadinsi.

  13. Nors jei nori pasidalinti ir savo pasakojimu – prašom!

parama=gėris

Ačiū, kad skaitei! Jei patiko – prašau pasidalink feisbuke, palik komentarą... Arba padėk man skirti daugiau laiko kūrybai! :) Gausi ir papildomų dovanų: kiekvienas, paaukojęs bent 7,50 €, gauna mano knygos „Tinginio manifestas“ audio įrašą. Ir daug meilės! ❤

banko pavedimu

Paaukok bankiniu pavedimu arba kitokiu Lietuvoje įprastu būdu:
 

paypal

Arba vienu paspaudimu per Paypal sistemą:
Paremti dabar  Paremti dabar

346 komentarų... Pritari? Prieštarauji? O ką manai tu?

  • Labai patiko, ir ašarą nubraukiau ir aš nenorėčiau nieko savo gyvenime keisti. Ačiū, įkvėpei :)

  • Galvoju kad minčių, pamąstymų turim kiekvienas. Kaip ir noro pasidalinti. Jei esi ne pastorius, politikas ar dar koks žinomas žmogus-veikejas kad tavęs klausysis šansų nėra daug. O kad girdės dar mažiau. Lieka tik artimiausi žmonės.
    Surinkti informaciją apdoroti ją ir įdomiai pateikti nelengva.
    Bet savais žodžiais (gal geriau nereikia nieks nesupras) iš jau esamų žodžių sudėlioti savus tekstus kad būtų įdomu kitiems, dar sunkiau. Jei tavo rašliava skaito ir savo noru tai matomai įdomu. O jei dar ir naudinga dar geriau.
    Gerų tau žodžių dėlionių.

  • Taip viskas paprasta,bet neradau atsakymo i viena klausima ! Gal but jis ne čia turėtų buti pateiktas ar ne tau ( yra tam pasirenge specialistai ).
    Kaip naujas tavo gyvenimo kelias,veikla ,netaptu laiškų ar žine jai ?! Ateina tokie momentai kada supranti kad tai nepasiekė adresato arba pasiekė bet adresatas nesiruošia atsakyti .
    Ir visa tai netenka jokios prasmės daryti ,veikti, stengtis . Kaip, neatsidurti tokiame taške kada tu supranti kad žiurėjimas filmų per tv yra paprastesnis ir lengvesnis keles atsidurti tam taške?

  • Esu sužavėta jūsų lengvumo ir noro suvokti. To, kad viskas kas išgyventa, įprasminta, suvokta ir perjausta (tik nežinau ar iki galo ir kokia seka) ir taikoma (nors šito irgi išties nežinau).
    Manau įdomu kaip čia atsiradau, jau kelintą kartą Onbo.lt perskaičiau Danieliaus straipsnį ir mergaitiškas smalsumas atvedė patikrinti kas yra tas Debesyla, ką jis dar rašo ar veikia ;)

    • Talentą ar įgūdį?

      Manau, kad įgūdį – visgi prieš vos kelis metus bandžiau primesti kietą bičą, ale ten pasitikintį savimi ir panašiai. Kol nenusimečiau tų spektaklių, tol ir niekur nejudėjau… :))

  • Prisipažinsiu, ilgos litanija mane vargina ir neturiu kantrybės perskaityti iki galo, o jei ir perskaitau tai, daug ką prametu. Bet Debesylo rašymo stilius man labai patinka. Nes skaitydamas jautiesi ne nuošaly, esi įtraukiamas į pasakojimą. Man tai labai patinka! Ačiū, kad esi, rašai, įkvepi, aš tai vertinu. Sėkmės!

  • Šaunu, kad taip gerai paaugai, Debesyla!
    Kerokis ir šakokis. Jaunystė veža!
    Randu teisingų minčių Tavo svetainėje. Ačiū

  • Apie Debesylą man papasakojo viena draugė, o va dabar dar goodread’uose užmačiau „Tinginio manifestą“, susidomėjau, ir prieš pirkdama nutariau čia užsukti. Bandau iš darboholikės atvirsti į žmogų, kuris turi laiko normaliai išsimiegoti, skaityti knygas, sportuoti, smagiai leisti laiką su šeima ir draugais.

    • Sveika atvykusi, Asta! „Tinginio manifestas“ kaip tik ir bus gera vieta tavo tinginystės pradžiai! :’)

  • Ganėtinai keista, jog Debesyla radau tik prieš keletą dienų. Vis dar sunku patikėti, jog ankščiau „akis neužkliuvo“, o ir „širdis neužsikabino“. Matyt, slenkant laikui keičiuosi ir aš, ir mano domėjimosi sritys, skaitomi portalai bei tinklaraščiai.

    Ir dar.. 75 knygos per metus!!! Pavyzdys grąžinęs kiek priblėsusį norą skaityti. AČIŪ.

  • Su pakylimais ir nuomukiais :) mažyte dalimi palietei ir mane, nes vaikystėje buvau knygų graužikė, kad net eidavau į mokyklą su knyga rankoje. :) Ir ačiū už paraginimą palikti komentarą, ko įprastai nesu linkusi to daryti, bei už pasidalintą klausimą, – jei norėčiau pakeisti gyvenimą, kaip jį keisčiau. Supratau, kad turiu atlikti namų darbus ir išanalizuoti save taip kaip tu. Tada gal rasiu atsakymą ir svajonės pasipils…

  • Labas,

    gražus tavo vardas :) Lengva skaityti tavo straipsnį, nors prieš gerą pusvalandį verkiau įsikniaubusi į pagalvę.
    Man 33, sausio pabaigoje išsiskyriau su vyru. Pragyvenome 10 metų santuokoje ir 5 draugavome iki jos. Viso 15 metų. Daug… Labai daug laiko. Per tą laiką gimė dvi dukrytės, pastatėme namą ir viskas bum subyrėjo. Aš papašiau skyrybų. Kodėl? Nes pavargau gyventi ne savo gyvenimą, pavargau nuolat kęsti jo psichologinį žeminimą, nuolat girdėti, kad skirsiuos, kad vyras gyvena su manim tik dėl vaikų ir pan. Skyrybos buvo trumpos ( per 3 mėn.), bet labai sunkios ir skausmingos. Buvo ir policijos ir vaikų teisės įsikišusios, ir grasinimų, buvo visko. Bet tai jau praeitis. Skyrybos įvyko, mergytės ramesnės ir gyvena su manim, parduodu namą (tiksliau pirkėjai jau yra, laukiu kol atsiskaitys), nusipirkau kitą namuką, mažesnį ir patogesnį, palengva jį įsirenginėju. Tikriausiai kyla klausimas, tai kodėl prisijungiau prie Debesyliečių jei nuėjau tokį ilgą kelią? Aš nesurenku savęs. Kai šitiek metų pragyvenau girdėdama, jog aš nieko nesugebu, esu niekam tikusi, kalta be kaltės, tiesiog pamečiau save, įtikėjau tais žodžiais, esu su „spygliukais“, bijau, kad mane gali vėl įskaudinti. Labai nepasitikiu savo sprendimais, savimi, man vis atrodo, kad negaliu, man nepavyks, kam to reikia. Protas dirba šaltai. Sprendimus priimu logiškai apmąsčiusi, bet negirdžiu širdies balso, savo vidinio balso. Kai manęs paklausia, o kas tau patinka, ką darai laisvalaikiu, koks tavo hobis – aš nežinau, ką atsakyti? Nežinau, kas man patinka? Nežinau, kaip atrasti tai -kas mane „vežtų“. Ieškau informacijos, kaip pamilti save, kaip priimti save, kaip atrasti save? Nuo ko pradėti? Konkrečiai. Iki skyrybų mano gyvenimą reguliavo mano mama ir vyras. Visad „plėšiausi“ tarp jų. O dabar net nežinau nuo ko pradėti. Šiaip esu veikli, aktyvi, energinga, visur manęs pilna ;) Tikiu, kad laikas išgydys mano praeities žaizdas, bet noriu ir sau padėti. Draugės manęs nebesupranta, kai pradedu kalbėti, jog reikia save išmokti mylėti. Ieškau, tokių savęs ieškančių, mylinčių, ieškau su kuo galėčiau pasikalbėti (susirašyti) ir pasidalinti mintimis, idėjomis, ar tiesiog padėti kitiems, taip pat savęs ieškantiems, išgyvenantiems sunkų laiką.

  • Tai viena geriausiu mano skaitytu motyvaciju ever! :))) As tik neseniai pradejau eiti sąmoningumo keliu, eiti pirmyn. Danieliau, Tavo mintys man pades juo eiti dar greiciau ir kokybiskiau. Tu saunuolis! ;)

  • Pasakojimas labai smagus. Ta vieta, kurioje pasakojai apie tai, kad tavo mėgstamiausi mėnesiai balandis ir gegužė. Prisiminiau kaip sutikau tavo bendravardį ir jį įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio balandį Ach aliuzija…

    • Berods rimtai nebūsiu toks išskirtinis, kaip maniau! :D Džiugu, kad patiko, Laura :3

  • Koks įdomus reiškinys. Kažkada ir aš galvojau,kad nesu gabi kalboms. O dabar pati mokau kitus užsienio kalbos:). Viskas realiai vyksta tikm mūsų galvoje, mes galime tapti gydytojais, policininkais, prezidentais, statybininkais ir t.t. tiesiog mes turime to norėti ir atlikti vaiksmus link tikslo. Ir vissiškai nereikia nuliūsti, kad išpildai visas savo svajonės ir norisi judėti kitur ir pasiekti kitos svajonės.

  • Aš ieškau ir štai tas ieškojimas atvedė čia. Kaip buvo minėta tekste apie gyvenimus, atvedusius iki šio taško. Tai keista ir šaunu, nes jaučiamas autentiškumas, atvirumas ir laisvė leidžia pasijusti nevienišam kelyje. Tai turbūt pirmas mano komentaras, rašomas internete ne tik po Facebook’o draugų nuotraukomis ar ant savo „sienos“. Ir dar, istorija įkvepia pozytivumui. Kad viskas tikrai gali keistis. Dėkui!

  • Ačiū už atvirumą ir nenuobodu strapsni. (atsiprašau, kad nevisai lietuviškai rašau, klaviatūra pusiau turi Lt raidyną). Taigi , ištikruju pradejau ieskoti informacijos kaip padėti kitam žmogui išsikapanoti iš savo baimiu, nepasitikejimo, pavydo ir pan. Kaip kovoti su vidiniais „demonais“ . Savo pavyzdžiu (nera jis labai geras, bet gan ryškus skirtumas tarp „demonu“) , savo patarimais, paguodimais, paglostymais ir t.t. nėra lengva tvarkytis su tuo. Be to spaust nesinori, kad nesigautu atvirkštinė reakcija. Tikiuosi, rasiu nors kokius atsakymus. Ačiū

  • Po tokio nuoširdumu kvepiančio prašymo palikti komentarą, darau tai, ko beveik niekad nedarau: jį rašau! :) Perskaičiau, patiko, lieki mintyse.

  • Patiko tavo prisistatymas ir nuoširdumas. Manau visi tave skaitantys turi kažką bendro su tavim :)

  • Labai puiki trumpa autobiografija, tikiuosi, laukiu tęsinio.
    Turiu klausimą, gal ne visai į temą.
    Kaip matau Tavo savivertė yra aukšta, patark Danieliau, kaip man savają savivertę iškrapštyti iš po plintusų :)
    Ačiū iš anksto Anonimė

  • Labai malonu susipažinti, Danieliau :) Užsukau vieno straipsnio vedina, bet taip užkabino tavo rašymo stilius, kad nutariau pasilikti, pažinti tave ir įtraukti tavo puslapį į savo asmeninio tobulėjimo įrankių dėklą.

  • Keista… Skeptiškai, su ironija veide ir mintimis tipo „ir ką man pasakysi, vaikeli?..“ pradėjau skaityti prisistatymą. Perskaičius paliko šilta ir šviesu širdyje. Juk visi mes vienaip ar kitaip ieškom savęs gyvenime ir pasaulyje. Vienokius ar kitokius „save“ atrandam ir kartais vėl prarandam. Ir supranti žmogau, įpusėjus gyvenimą, kad tiek daug priklauso nuo tavęs pačio. Priklauso nuo to kur dėsi save, kam skirsi savo energiją ir kaip galvosi gyvenime – gerai ar blogai apie viską galvosi… Juk viskas priklauso nuo mūsų pačių…

  • Kai nesiseka, tai atrodo, kad tik man vienam taip. Visgi tai nėra tiesa ir ačiū tau Danieliau pasidalintas patirtis, mintis. Žinosiu, kad aš ne vienas! ;)

  • Sveiks, Danieliau, labai malonu skaityti tavo mintis, pats vis svarstau pradėti rašyti kažką panašaus, nes manau mus vienija tai, kad abu norime tobulėti, nepriklausomai kuria kryptimi, tačiau noras augti kyla iš vidaus. Visgi baimė stabdo mane kažką pradėti ir nežinau kaip ją nugalėti.

  • Oho. Uzkibau! Atsisedus bibliotekoj ant nuosalios sofutes kramsnojau „pietus“ ir (is smerktino iprocio) uzsukau i FB. Pamaciau idomu straipsni apie kuryba ir originalumo nebuvima. Prarijau greiciau ir sklandziau, nei „pietus“ :D (tie pietus tai batonelis su siaubingai daug seklu. Skanu, bet kol sukramtai, boze moi.) Straipsnio pabaigoj manes kazkas klausia, ar noriu daugiau geru straipsniu. Aisku, kad noriu! Dar visgi nespaudziu, vaziuoju toliau ir skaitau komentarus. Visi tokie protingi, be jokio stumimo. Keistenybes, kokiu reta! Po kiek laiko suprantu, kad pats tinklarascio autorius komentuoja ir bendrauja su skaitytojais. As nebeturiu vietos stebetis, tiesiog uzsiprenumeruoju.
    Bet! Toliau man siulomi dar trys variantai, dvieju nepamenu, o vienas – susipazint su autorium. Nu gi tikrai labai idomu – graziai ir protingai raso, bendrauja su visais, isvaizdus. Kokia gi ta istorija??
    Na ir stai as cia. Nezadejau komentuot. Bet visgi: parasei taip, lyg atskleistum siaubingo juodumo paslapti („nieko nepagrazinu“), bet is tikruju tiesiog parodei, kad esi zmogus su savo gyvenimu, savo issukiais ir laimejimais. Tai padaro cia viska taip ypatinga – paprastumas. Iki ko dasigyvenom, ane? :D kai zmogus tiesiog buna zmogumi, jautiesi atrades dalele pasaulio stebuklo. Bet tai ir yra stebuklas :)
    Kitas dalykas, as nezinau, kodel pavadinimas „debesylas“, bet man grazu, nes mano rusakalbis tetis paaiskino, kad yra augalas debesylas, ir rusiskai pagal prasme issiverstu „devynios sielos“, kazkoks labai ypatingas augalas. Turbut zinojai, nes daug skaitai, bet tik del visa ko sakau. Kazkaip labai grazu.
    Ir dar, kazkurioj vetoj sakai klausti visko, rasyt net jei siaip tik susipazint noresiu. O vat liko tik zingsnis, ir tikrai parasysiu! Dabar tiesiog vienas klausimas sukasi: kokios dainos/muzikinio kurinio paskutinio klauseisi?

  • tas kelias niekada nesibaigia, jis tik keičia pavidalus. Pamiršome stebėti gamtą. O viskas taip paprasta, viskas ridos ratu, banguoja kaip sinusoidė :). sėkla į žemę nukrenta ir laukia palankios progos sudygti. Užaugina daigą, pirmuosius lapelius, kurie stiebiasi į saulę ir lyg vaikai džiugina ir moko mus, prašydami jais pasirūpinti. Augalas auga, bręsta, pražysta ir džiugina ne tik globėjus, bet ir praeivių žvilgsnius. Žiedas skleidžia aromatą, kuris privilioja vabzdžius. Tai jaunystė, kuri mus visus taip džiugina ir žavi. Dažnai ji būna apgaulinga dėl savo išorinio spindesio ir ryškių spalvų. O štai ir branda, kai spalvos nugęsta saulėlydžio žaroj. Žiedlapiai apvysta ir nukrenta… Tik ar pastebi, kas ten viduj? Tai žino, sėkla, kuri nukritusi į žemę ir sulaukusi palankios progos sudygs!!!!!

  • Pradėdama skaityti galvojau, kad tai bus eilinis, niekuom neišsiskiriantis žmogaus pasisakymas apie save, bet po kelių minučių supratau, kad aš labai klydau! Puiki istorija, kuri sukėlė man šypseną, bei paskatino pagaliau pačiai pradėti kurti savo tinklaraštį! Ačiū ir sėkmės tau! :)

  • gyvenimo istorija tokia pažįstama, su savais posūkiais ir atradimais. Super, kad radai sritį kuri patinka :) nesustok kurti

  • Pirma syki skaitau Debesyla. Paieskos lauke tiesiog irasiau „idomiausi lietuviski puslapiai“. Stai as ir cia :) Suintrigavo, ir sudomino tavo straipsnis. Sekmes darbuose, o as cia dar sugrisiu :)

  • susiruošusi ir laukianti naujų metų vakarėlio, nusprendžiau, kad kažkaip ir dvasiškai reikia save paruošti naujų metų, iššūkių ir tikslų sutikimui. Nagi!…debesyla.lt…. Ačiū!:)

  • Hm.. Taip iki galo ir nesupratau, tai kaip gi tu išdrįsai ir pradėjai rašyti? Supratai, kad studijos, kuriose esi (buvai) ne tau ir tai tave paskatino rašyti ar sukurti Debesylą?
    Dėl tinklaraščių – visiškai pritariu, kad kokybiškų rasti ne taip ir paprasta. Aš pati (kiek save atsimenu) visada mėgau rašyti. Prasidėjo viskas nuo poezijos, o dabar.. Net nežinau, kaip pavadinti, turbūt „rašliava“. Pasvajoti apie savo tinklaraštį drįstu, bet įgyvendinti ne. Paprasčiausiai suvokiu, kad mano rašymas daugiau pagalba man pačiai, tarsi savo minčių raizgalynės narpliojimas, o tam, kad kurti tinklaraštį jis turi būti daugiau nei tai. Bet gal ateityje su patirtimi, ateis ir tai :) Anyway, tavo tinklaraštis puikus, tik va, kirba man tas klausimas, ar visada tikėjai tuo, kad turi ką pasakyti? Kad tavo turinys išties vertingas?
    ačiū.

  • As irgi viska pradejau nuo pickup mokymosi, o dabar be „daily“ saviugdos nebegaliu.. ;)

  • Ieškoti savęs ir savo pašaukimo niekada nevėlu! Džiugu skaityti tokias brandžias mintis iš jauno žmogaus.Sėkmės! Prisijungsiu ir aš:)

  • Svarbiausia gerus tikslus įgyvendint nuoširdžiai ir kokybiškai, tuomet rezultatas džiugins daugelį. Sėkmės :)

  • Jungiuosi ir aš :) Malonu buvo paskaityt pristatymą ir tikiuosi kad naudinai praleisiu laiką skaitydama straipsnius

  • „Prašviesinai“ mąstymą. Gera suprasti, kad ne aš viena esu tokia intravertė, nuolat besidominti tikslų siekimu, ieškanti motyvacijos, gyvenimo prasmės apibrėžimų, visokiausių minčių ir citatų. Kai apsidairau aplinkui, atrodo, kad tik ekstravertai „iškyla“, pradedu nebesuprasti, kas esu ir ar išvis verta tokiai būti.. Ačiū už padrąsinimą!..

    • O ar tikrai tik ekstravertai iškyla? Mano rate kaip tik daugiau veiklių intravertų (t.y. jėgas atgaunančių namuose, vieni). Tai nėra nedrąsumas :3

  • Niekada nekomentuoju straipsnių. Gražiai dėlioti minčių nemoku, bet kaip nenoriu ir aplamai – tingiu komentuoti. Bet jei aš nieko neparašysiu tai kaip Jus sužinosite, kad aš iš eilės perskaičiau 3 straipsnius kurie tikrai nėra trumpi. Jie intriguojantys, įtraukiantys, nuoširdūs, gražiai parašyti. Patiko Jūsų atvirumas ir manau Jūsų (33) „problemos“ lašas jūroje lyginant su manosiomis. Man patinka Jūsų dėstomos mintys. Ačiū ir sėkmės !

    • Šiuo metu sustoję. Religijos geras dalykas – jose suspausta informacija suvokiamu formatu. Gal tik erzina, kad jos visos labai vienpusės… Bet buvo smagu, kol tęsėsi!

  • Hey, šaunu, kad tave atradau ;) Aš rašau čia: http://vviikkccee.blogspot.lt/ Būsiu dar viena debesylietė, kuri DUOS GĖRIO sau ir kitiems ;) Vienas iš Beprotiškų tikslų ir bus – „Savo bloge aprašyti pirmą susiėjimą su Debesyla“ :)

  • Linkiu niekada nesustoti augti:) o žavias akimirkas sustabdyti ir jomis mėgautis. Tik padėdamas kitiem tapsi didis:)

  • Nuostabu, kad nepaisant jauno amziaus ikvepi ir suburi zmones. Aciu Tau uz tai. Kas yra tas, kuri laikai sau pavyzdziu ar mokytoju?

    • O ačiū tau, Leo, už padrąsinimą!

      Mano herojai yra keli: Leo Babauta (iš zenhabits.net), Ignas Bakėjus (su Insanity LT), Andrius Tapinas (laisvasis žurnalistas), o taip pat labai žaviuosi beveik visais stoiškais vyrais – ir Nyče, ir Seneka, ir savo seneliu.

  • Aš kažkada seniai taip pat susimastęs buvau dėl pokyčių galimybės, o jei galėčiau ką pakeisti? Dažniausiai šis klausimas iškyla mums sunkiausiomis akimirkomis, apimti nevities ar nesėkmių laikotarpyje… Bet visgi blaiviu protu mastant, jei ką pakeitę ar išties dabar būtumėme tokie išmintingi, ar turėtume tuos pačius draugus ar mylimuosius…(svarbius mums žmones). Viskas kas mums nutinka, tai nutinka ne be priežasties, veiksmas = atoveiksmis, nes mūsų likimas keičiasi kiekvieną akimirką… Man buvo malonu perskaityti šį kaip ir daugelių jau Debesyloje parašytų kitų straipsnių, tai išties suteikia išminties, sutelkia susimastymui, su pagarba Raimondas.

    • Skaičiau nesenai Šeakspyro kūrinius… Ir juose kalbama beveik tas pats. Ačiū, Raimi!

  • Kaip zmogui siekianciam tobuleti palinkesiu prasmingesniu svaloniu.. Beja dar norisi pridurt, kad gyvenimas ne visada buna nuostabus, o juolab labai daznai pakripsta visai nenumatyta linkme nepaisant to kiek pastagu ir energijos idedi… Tad linkiu patikrti tikra gyvenima.. Nesuplanuota..

  • Saunu, kai zmogus atsiveria, taip jis eina tobulejimo linkme. Sekmes, Danieliau!
    O as.gyvenime si bei ta buciau dariusi kitaip-jei tuo metu tureciau dabartine patirti

  • Labas…
    As irgi nezinau ..ka keisti savo gyvenime… bet kazkas lyg gyvenime ne taip…

  • O man trūko tavęs šioj istorijos. Visas straipsnis buvo tarsi užslėptu pranešimu „tobulėk,auk, nes aš tai padariau!“ Nesakau, kad tai blogai, bet jame per daug „pozetyvo“…kitaip tariant trūko realistiškumo…tu aplenkei situacijas, kurias tau buvo sunku spręsti. Viskas skambėjo per daug optimistiškai:D O šaip man tavo straipsniai patinka, rekomenduočiau juos savo visiems pažįstamiems, nes jose nemalama per daug teorijos ir pamokymų į viena krūva :D

  • Gražus, nuoširdus straipsnis :) kažkas yra pasakęs, kad ne iš lengvo gyvenimo geri ir gabūs žmonės užauga. Kuo toliau, tuo labiau tuo įsitikinu. O pačiai truputuką baltai pavydu kaip šauniai tau sekasi vystyti puslapį ir pritraukti skaitytojus. Guodžiuosi, kad pati dar tik pabaiginėju pirmą pusmetį ir kada nors pavyks ir man. Ir šis straipsnis puikus postūmis pirmyn :) Ačiū!

  • Nice! O mano idėja susijusi taip pat su debesim (!!!) (jai jau kokie 6 metai turbūt) vis dar mano galvoje :) Vieną dieną ji tikrai išvys dienos šviesą! Tikiu.

  • Danieliau, džiaugiuosi Tavo ėjimu į priekį… Tavo nuoširdumu. Tavo straipsniai (įskaitant ir šį) visada labai įdomūs, nuoširdūs, įkvepiantys, kupini šviesos… ir su gera humoro doze (su malonumu juos skaitau). Esi nuostabus, šaunus jaunas žmogus – pavyzdys daugeliui kad reikia nestovieti vietoje, kaip reikia atrasti save ir, kad viskas yra mūsų galvose tik reikia jas truputį „pasukti“, ir susikursime gyvenimą tokį kokio trokštame… Tai tik pirmyn, Danieliau ir didžiausios Tau sėkmės tame KELYJE! Ir ačiū už straipsnį.

  • Šaunu, kad gali mums atsiverti! Vadinasi, mes (tie kurie skaitome Debesylą), esame Tau artimi tarsi draugai. O kaip baigėsi skrydis iš medžio?

    • Dabar jau nepamenu, kuo baigėsi. Bet kadangi nepamenu – spėju tik kokia mėlyne ant šlaunies (kažkaip ant jų nuolat nusileidžiu). :)

  • Pradžia istorijos prajuokino, nes prisiminiau save :) tik ne bitė, o vapsva buvo įgėlusi beveik į akį, ištino kaip reikiant :) ir taip pat tokio amžiaus skaičiau daug, medžiuose, po medžiais..
    nuoširdus pasakojimas! :)

  • Danieliau, o tu gražus bičas
    Patiko atviras ir detaliai nupieštas pasakojimas apie save. Ypač apie tą bitę
    Linkiu sėkmės ir sparnuotų idėjų rašant debesylą ir ne tik
    P.S. Džiaugiuosi, kad atradau šį blogą ☺

  • Truko ne vienerius metus, tai yra 24-erius gyvenimo metus (nors dabar man jau 26) kol pagaliau supratau paprasta dalyką, kad reikia būti SAVIMI, būti ŽMOGUMI, kuris yra lygus kitam ŽMOGUI. Būti TIKRU, o ne „miniažmogiu“. Gerbti ir mylėti kitą taip, kaip to pats trokšti. Elgtis taip, kaip norėtum, jog su Tavimi elgtusi. Daryti tai, ką širdis/vidus sako, o ne ko kiti nori ir savo tiesa „skatina“ (Nors dar nemanau, kad pats tai gyvenime darau, bet Tikrai darysiu). Skamba paprastai, bet tik „skamba“, tam reikia daug darbo su savimi (visais savo kampais ir pusėmis), žinių, minčių, patirčių, pojučių, emocijų (karčių ir saldžių), vienam sunku, bet kai matai, jog gyvenime ne toks esi vienas, daliniesi tuo, sukuri Teisingą aplinka apie save, renkiesi tinkamai Sau, viskas keičiasi tik į gerą, visomis prasmėmis.

    Džiaugiuosi už kiekvieną, kuris eina Savo Asmeninės gyvenimo kelionės keliu ir stengiasi dalintis, įkvėpti, sujudinti tą sumautai per ilgai užsistovėjusią/užšalusią „emociją“ pas kitus, kurie dar vis žiūri į veidrodį ir supranta, arba dar kolkas ne, bet supras,nes gyvenimas per trumpas, kad „kažkas“ čia ne taip, lyg ir Aš čia, bet ne, „kažkas“, „kažkur“, „kažkodėl“ čia ne taip.

    Danieliau, Tavo mintys, (JŪSŲ/Komandos) darbas sukuria gerą jausmą viduje.

  • Debesyla! Nebuvai netyčia ieškodamas google kaip pakabinti merginą užsukęs į puslapį zaleskis.lt ? :))) Ir b*** dėjau , ėmiau ir parašiau, vietoj to, kad išjungčiau! Varyk toliau pirmyn, Danieliau!

  • Buvo labai malonu skaityti, atviras ir nuoširdus pasakojimas, Jėga, kad atradau debesyla, Ačiū!!

  • Dėkui už nuoširdumą. :) Kas dėl „gyvenimo keitimo“, tai prisiminiau šią pasakėčią : atėjo žmogelis pas Dievą ir sako : „Viešpatie, Tu davei visiems mums nešti savo kryžius, bet pasielgei neteisingai, duodamas vienam lengvesnį. o kitam sunkesnį. Mano kryžius yra man per sunkus ir aš norėčiau, kad Tu man jį pakeistum.“ Dievas nusišypsojo ir mostelėjo ranka į įvairių įvairiausių kryžių eilę. Žmogus ilgai ilgai rinkosi, galiausiai išsirinko tokį iš pažiūros labai lengvą, grakštų, ažūrinį kryželį, padėkojo ir nuėjo savais keliais. Po kiek laiko Jis grįžta pas Dievą ir puola ant kelių : „Grąžink man, maldauju, manąjį kryžių. Manasis man buvo kaip tik, o šis svetimas yra pernelyg sunkus ir nepanešamas. „

  • Pirmas įspūdis: Linksma, nes
    1.Viskas pažįstama, nes esu mokytoja
    2. Esu lietuvių kalbos mokytoja :) ir kai kuriems esu Hitleris :) . Ne visada ir mokiniai objektyviai sugeba įsivertinti (kurie sugeba, tie mane ir vertina).
    Be to,
    1. Savo amžiumi labiau tinki į anūkus nei į sūnus (savo laikmečio stebėtojo žvilgsniu vertinu tavo mintis)
    2. Nepaisant amžiaus skirtumo, išgyvenau panašius „pragarus“ (per įvairias paieškas išbridau)
    3. Sunku patikėti, jog turėjai problemų, susijusių su lietuvių kalba.

  • pirmas straipsnis kurį skaičiau debesyloj, šaunu, kad sugebi atsiverti, pagarba. Žiūrėsim kas bus toliau:)

  • Paminėjai spektaklyje išgirstus žodžius „Jei galėtum pakeisti savo gyvenimą, ar žinotum, ką jame keisti? Ar norėtum?“. Jie man kaip reikiant įstrigo į galvą… Mano atsakymas taip pat būtų – nežinau ką keisti ir ar išties norėčiau keisti, nors dažnai tenka pagalvoti apie tai ko norėčiau, kur galima būtų pasitempti… Toks tarsi nesutapimas tarp to ką galvoju ir kas esu, bet išties nieko nenoriu keisti. Tai gal vis gi esu savo vietoj ir man užtenka to ką turiu. Gal galiausiai reikia nustoti graužti save ir gilintis ką dar padarius, pasiekus šiame gyvenime (ką beveik visos savipagalbos knygos skanduoja „siek, veik, būk sėkmingas“) ir tiesiog išgyventi šią akimirką, nes daugiau tokios nebus??? Na jau čia filosofuot pradėjau, bet kartais tai išties išryškina mintis ;)
    P.S. Ačiū, Danieliau, už atvirą pasidalinimą (medžio dalis išties žavinga;))

  • Ačiū. :) Tikrai naudingas ir labai įdomus bei informatyvus šis puslapis. Turbūt taip jį derėtų vadinti ? :)

  • Ačiū, tu ir Debesyla esate nuostabūs. Tikiuosi, tau pavyks artimiausiu metu atvykti į Klaipėdą

  • DANIELIUS.Kodel didziosiom,-augi,uzaugsi,didelis,kaip visi dideli ir didziosios.Na truputi neramu del 300 ir t.t.greitu tavo tirinejimu.(tikiuosi su jomis -ais viskas gerai).Treneris visada gerai.(Man reiketu specifinio).Tau buvo sunku,labai.Jauciasi.Buna?Tavo „gelbetojas“nuoseklus darbstumas,uzsibresto tikslo siekimas tikrai ikvepentis.Isties esam panasus,visi savaip.Gerai pastebejai irgi zmones.Aciu.

  • Debesylą atradau visai neseniai, prieš 1,5 sav, bet jaučiuosi taip lyg būčiau kokiam anoniminių saviugdoholikų ir bendraminčių pasaulyje, kuris duoda TIEEKKK DAUG, kad žodžiais tai labai sunku nusakyti… Ačiū Danieliui už šį gėrį.. sėmės jam!

  • Labai džiugu atrasti paprastus ir nuoširdžius pasakojimus, kuriuos lengva skaityti, tuo pačiu gerinti savo dvasinį pasaulį. Ačiū tau, sėkmės! :)

  • Nors atrodo paprasta, bet įkvepianti istorija. Vis dėlto, ne veltui gyvenime kažkas atsitinka…

  • Turbūt labiausiai džiugina tas momentas, kai supranti, kad esi ne vienas, o turi ir gali atrasti bendraminčių!! Jėėga, kad atradau DEBESYLA (pagaliau,reikės pasižymėti šią dieną) AČIŪ!

  • Puikus projektas, jauniems ir ne tik…. žmonėms, kurie pasimetę ir turi visokių problemėlių. O beje, ar yra žmonių, kurie neturi jokių problemėlių? Ar kas tokį pažystat?
    Vienas geriausias būdas išsikalbėti,
    o kitas geriausias būdas padėti kitiems, nes tada veikia vienas visatos dėsnis : kai tu padedi kitiems pagalba tau ateina savaime.

  • Kaip nekasdieniška ieškant rašymo patarimų rasti ir artimą sielą! Žaviuosi tavo minčių dėstymu, tokiu draugišku atvirumu ir gebėjimu savo įrašais padrąsinti pagaliau suimti save į rankas, mažiau blaškytis ir kažką tikrai nuveikti. Ačiū, Danieliau, jungiuosi į būrį! :)

  • Perskaičiau apie tave, debesylos kūrėjau. Ir ką galiu pasakyti…
    Tikiesi, kad ne veltui atsivėrei. Nors trykšti jaunatvišku optimizmu, noru būti reikalingas, padėti savęs auginime ne tik sau, bet ir kitiems, tuo pačiu kaip ir visi kiti mirtingieji žmonės prisibijai visiškai atsiverti. Taip, šiais kaukių laikais, tai rizikinga. Bet tavo rizika pasiteisino. Nuostabu, kad dar yra tokių žmonių: paprastų ir grynų, nebijančių pasakyti tiesos apie savo nepopuliarumą.
    Tavo atveju, nepopuliarumas lygu išskirtinumui.
    Linkiu ir toliau žavėti debesyliečius savo laisva, banguojančia ir išskirtine mintimi.

    P.s. Pamaloninai suprasdamas, kad ir moteris yra žmogus ☺.

  • Žaviuosi Tavo nuoširdumu ir stiprumu. Myliu gyvenimą ir džiaugiuosi bei mėgaujuosi jo malonumais. Mano sielos gelmėje yra amžinas dėkingumo šaltinis. Tegu dėkingumas sklinda po visą pasaulį ir grįžta man, kad turėčiau dar daugiau už ką dėkoti.

  • Perskaiciau dar tik tavaja istorija, uzkabino. Zinau, skaitysiu ir kitus straipsnius :) Smagu, kad jaunas zmogus taip pozityviai i viska ziuri ir iesko saves. Reikes parodyt Debesyla sunui. Jis 19-os taip pat prasideda didysis gyvenime ieskojimas -SAVES.

  • Labai graži istorija. Straipsniai naudingi, prasmingi, smagūs, šmaikštūs, įdomūs ir labai reikalingi, smagu juos skaityti :) Taip ir toliau. Sėkmės!

  • Ačiū už atvirumą, kuris padeda kurti ryšius su skaitytoju ir labiau pasitikėti rašytoju.

  • Aš esu įsitikines, kad kiekvienas žmogus yra prigimtinai užprogramuotas būti nevykeliu kol neatranda savo kelio.

    Tau jį pavyko atrasti, man dar ne, bet tikiu,kad ir aš ir visi kiti kurė skaito tavo blogą atrasime savo kelę.

    O tą savo kelę atrasti galima sujungent gyvenimo taškus. (Kaip Steve Jobs kalba savo video)
    Tu savo taškus sujungiai. Aš dar juos tik jungiu

  • Skaičiau su šypsena :)
    Smagu, kai yra žmonių, kurie į pasaulį žiūri optimistiškai nusiteikę… Gaila, kad tokių labai mažai :)

  • Jei neina paaiškinti logiškai visada bus kuklūs tyrimai. Čia reik pačiam bandyti.. :)

  • Sveikas, pasirodo ne aš vienas toks.. tik gaila, kad neturėjau tiek ryžto save keisti kaip tu. Tik dabar po daug metų iš esmės save į rankas suėmiau… ..geriau vėliau nei niekada.. :)). Dėl kėlimosi.. pagal silvos metodą nesunku.. kai prieš naktį pažiūri į rodyklinį laikrodį ir sau galvoje užfiksuoji laiką..pvz.: 06:00 h. Ryte garanuoju jei ne 6 tai 05:55 pabusi. Nesu bandes iš eilės mėnesį, bet esu bandęs dienos bėgyje kai daug susitikimų turėjau.. kad į ofisa gryšiu pvz 16 val. Visada iki arba lygiai 16 gryždavau. Galėdavau į susitikimus neimti laikrodžio. Visada budavo laiku.. Šis dalykas veikia 100%.

    • Būtent – geriau dabar, nei niekada. Sveikas prisijungęs, Sauliau. Ir ačiū, kažkada apie tai girdėjau. Nors moksliniai tyrimai kuklūs :)

  • Labas, Aurimai, labai džiaugiuosi atradusi Debesylą, čia radau daug įdomių minčių, pamąstymų, patarimų.Dėkoju, jūs esate mano gelbėtojai.

    • Turbūt mano istorija gal gana dažna? Na, Lietuvoje arba esi tas prie kompiuterio, arba tas gatvėje? Ar kažkas tokio? Na, bet niekis, turbūt natūralu, kad mes visi bent šiek tiek panašūs. Tikiuosi, kad tau, Aurimai, bus impulsas irgi! :)

      • Dabar jau kiek kitaip, patobulėjau. Bet labai kankina visokios abejonės, baimės ir todėl nepradedu naujų, didesnių dalykų.

  • Gana panašios gyvenimo patirtys į manąsias. Svarbiausia – atsibusti. O tada neužmigti.

    • …Na, iki kol labai pavargsti ir tada eini miegoti. Tada pamiegojus sveika vėl atsibusti. ;-)

      * Apsimeta, kad nesupranta metaforos :D *

  • Tikiuosi po 2023 metais suprasi koks lėkštas ir be galo naivus tavo tekstas aukščiau. Nenustok tobulėti! :)

  • Skaitant kelia nuoširdžią šypseną. Džiaugiuosi prisijungusi prie šio užburto rato, nes turbūt kiekvienas mūsų čia rastų kažką savo, jau patirto ir išgyvento… Labai noriu sugebėti suimti save į rankas ir keisti ne tik požiūrį į gyvenimą bet ir patį gyvenimą. :) Ačiū Tau, Danieliau, kad tokiems žmonėms kaip AŠ (kuriems pritrūksta pastangų kažką pakeisti) suteiki įkvėpimo!

  • Linkiu, kad Tavo gyvenimas taptų toks, apie kokį svajoji.. ;)
    Ir kuo daugiau Tau įkvėpimo!!! Šaunuolis ;)

  • Labai nuosirdu! Kazkuom primena ir mano gyvenima, mano budo savybes.. turbut tuom ir traukia paskaityti Debesylos straipsnius, nes jie tiesiog nuosirdus! Gera pasisemti teigiamu minciu pries miega:)

  • Ačiū Dievui ir Visatai už tokius žmones kaip Tu, Danieliau. Ačiū, Tau, Danieliau, kad pasidalinai šia įkvepiančia istorija ir įkūrei Debesylą – čia randu išsamius ir aiškius atsakymus į savo klausimus ir gaunu patvirtinimą dėl dalykų, kuriuos jau žinau (arba bent jau manau, kad žinau). Tiesiog ačiū!

  • Dėkoju, kad sukūrei Debesylą :) Tikrai skaitydamas pasijunti, jog ne tu vienas eini tobulėjimo keliu.

  • Man labai patiko atvirumas! Tikrai nedaugelis prisiverstų taip tiesiai šviesiai parašyti apie save dalykus, kurie kitiems gali pasirodyti gėdingi ar juokingi. Ir šiaip, Debesylos straipsniai mane įkvepia (nors tik kelis perskaičiau, bet dar spėsiu ir daugiau), norisi ir pačiai bent vieną kitą iššūkį įvykdyt, bet ir kažkaip nesinori kopijuot…
    Norėčiau ir aš papasakoti savo tobulėjimo istoriją, tik gaila, kad kol kas turiu tik pradžią, t. y. prie tobulėjimo dalies dar nepriėjau :D Pas mane kažkaip įdomiai: tobuliausia buvau iki 10 metų – gal kiek ir tyli, bet drąsi ir laisva – o paskui su kiekvienais metais kažkaip ne progresas matyti, o vis prastyn ir prastyn… bet, na, vilties turiu kažką iš savo asmenybės išspaust, tai gal ir tie straipsniai padės, tad ačiū, Danieliau, kad rašai :)

    • Ačiū, Kristina! …Ir po perkūnais – iššūkius ir reiktų kopijuoti, jei tau pačiai jie gerai skamba! daryk tai drąsiai. :))

  • Rodos nieko nenoriu pakeisti savo gyvenime, bet kazkodel vis tiek norisi tyliai raudoti is nevilties.
    Tu Saunuolis.

  • Šauni istorija! Fenikso (tavęs) įkvėpti žmonės gali daug daugiau… Lai pakyla jie iš pelenų ir sukonstruoja mūsų – šį pasaulį!

  • taip ir norisi parodyti savo klasiokams gamer’iams. Gal pasikeistų įkvėpti istorijos?

    • Galima. Nors per prievarta jų nekeisčiau – nei jiems nuo to geriau, nei maloniau. Viskas savu laiku. Arba niekada. Bet tai jų gyvenimai, mes galime tik duoti pavyzdį, jei labai norisi :)

  • Ačiū už nuostabų ir labai atvirą straipsnį. Debesyla tampa mano kasdiene mokslo pertraukėlių vieta, kur galiu pasisemti įkvėpimo ir motyvacijos. Žaviuosi tuo, kad savo mintimis daliniesi su žmonėmis, jiems padedi, aš taip pat svajoju padėti žmonėms, tik žinoma kitaip, išpildant savuosius troškimus.

  • Labas, Danieliau Debesuotasis :) pamačiau tavo paskelbtą naują straipsnį apie geriausius ir įdomiausius tinklaraščius tobulėjimui Facebook „Norintiems tobulėti“ grupėje, ir, žinoma, susidomėjau. Taip atradau tavąjį debesyla.lt. Ačiū už nuoširdumą rašant šį straipsnį apie savo metamorfozę, netgi su asmeninio archyvo nuotraukomis. Nuoširdumas visada paperka. Bent jau mane.;)

    Tavo tinklalapio kol kas nespėjau patyrinėti daugiau, bet tikrai tai padarysiu artimiausiu metu, nes vėl grįžta noras domėtis savęs tobulinimu, skaityti literatūrą, kuri plečia akiratį, saviugdos knygas ir straipsnius, pradėjau vėl dirbti prie topalaipsniui, neskubant (pasiskolinau keletą idėjų iš tavo kolegų, kurie taip pat rašo tinklaraščius, skirtus žmonėms, kurie nori siekti saviugdos bei iš seniai skaitytų savipagalbos knygų. Manau, kad tavo tinklalapyje taip pat rasiu labai pravarčių idėjų, tiesą sakant, jau radau – minėtąjį geriausių tobulėjimui dedikuotų tinklalapių sąrašą, kuris ir atvedė mane į tavo Debesimis puoštą erdvę (nepyk, jei Debesylos vardo kilmė kilęs ne tiesiogiai nuo debesų ir aš interpretuoju klaidingai. Jeigu taip ir būtų, visgi tik įdomiau, ar ne? Juk visi tuos pačius dalykus regime ir apibūdiname skirtingai…:) )).

    Tad noriu padėkoti tau už puikų, kantriai „atsijotą“ sąrašą, už nuoširdumą pasakojant savo istoriją, kaip gimė debesyla.lt ir kaip tu atradai pats save bei už šmaikštų+patrauklų prenumeratos pasiūlymo būdą. Pralinksmino tavo „Gauti gėrio“ ir prenumeratos patvirtinimo iliustruoti žingsneliai :) Pakėlei nuotaiką. Labai tau ačiū. Net neabejoju, kad dar teks padiskutuoti – galbūt po kitais tavo straipsniais, gal asmeniais el. laiškais.

    Ir dar keletas komplimentų – tikrai žavus tavo sugalvotas būdas pasiūlyti prenumeruoti tavo tinklaraštį – šaunuolis. Ir esi dailus vaikinas. Gražūs tavo ūseliai, tau tinka.:)

    Beje, minėjai, kad mielai lauki komentaruose ir pasidalinimų savo istorijomis. 2012-2014 metais rašiau internetinį dienoraštį (daugiau 2012-2013 m., kai su Erasmus mainų programa studijavau vienerius metus Italijos Turino universitete), kuris daugiausia buvo skirtas papasakoti įspūdžius artimiesiems, draugams bei pažįstamiems bei pasidalinti nuotraukomis, kadangi tiesiog fiziškai neužtekdavo laiko visiems atrašyti ir plačiau papasakoti, kaip man ten sekasi; gyvenimo ir keliavimo Italijoje ypatumus (tuo metu turėjau vaikiną sicilietį, tai ir pasakojimų iš Sicilijos netrūksta); pasidalinti savo pamąstymais, pozityvu, gera energija; paskatinti kitus (iš dalies savo straipsnius adresavau ir kitiems studentams, kurie galbūt norėtų, bet nesiryžta dalyvauti mainų programose). Tu pasidalinai su manimi ir kitais savo asmenine istorija – aš irgi dalinuosi trupinėliu savo asmeninio gyvenimo iš netolimos praeities. Be to, kaip supratau keliavęs po Italiją jau esi, tad galbūt tau būtų įdomu peržvelgti įspūdžius apie tas pačias vietas, kuriose gal pats lankeisi, kito žmogaus akimis.

    http://knygairarbata.blogas.lt/

    Iki malonaus, Danieliau,

    Rūta

    • Ooooohooooo! Ačččiūūūū, Rūta! Jau skaitau tavo blogą, bo įdomiai skamba :))

  • Sveikas, Danieliau.Jau kuri laika ieskau bendraminciu interneto pagalba ir …radau kelis jaunus zmones rasancius ikvepiancius, motyvuojancius straipsnius, paremtus asmeniska patirtimi.Keista, bet neradau taip rasanciu savo bendraamziu[esu beveik dvigubai uz tave vyresne :) ].Tavo straipsnyje atpazinau savo sunu, su kuriuo vakar labai intensyviai diskutavom apie tai, kaip padaryti pasauli geresni…Labai dziaugiuosi, kad parasei apie save taip atvirai ir linkiu neprarasti drasos, siekiant igyvendinti naujus issukius , sekmes kuryboje…

  • Drąsu… Prisijungusi prie „debesyliečių“, galvojau, kam Tau, Danieliau, to reikia. Manau, atsakymą radau perskaičiusi Debesylos atsiradimo istoriją: „Kuriu savo gyvenimą. Padedu jums“. Palaikau Tavo pasirinktą kelią pačiam ieškant,atrandant ir pritaikant. Padėdamas kitiems (o tokių pasimetusių, ieškančių ir niekaip savęs nerandančių yra daugoka ir kiek tenka susidurti, dar vis daugėja, tad net šiaudas tiktų, kad tik būtų už ko užsigriebti), padedi ir sau. Ir kaip tai yra smagu – daryti tai, ką nori daryti. Sėkmės!

  • Na ką. (tokiais žodžiais prasideda iškalbingumo ceremonija) Jau antra diena, kaip leidžiu savo laiką debesyloj. Ach, žinai, nieko nesakysiu. Gal tik parodysiu. :)

    http://oi60.tinypic.com/2yuyerb.jpg

    Štai kas darosi mano naršyklės tab’ų juostoje,

    http://oi58.tinypic.com/8x6d8n.jpg

    ir ką gi jau pasirašiau. Štai kaip mane paveikė tavo paties straipsniai. Gal pinigėlio tu iš to kolkas ir negauni. Bet pagal žmonių komentarus, share’us ir gaunamą energiją iš šios svetainės,patikėk, darai DAUG. Linkiu nesustoti, palaikyti šią „AFIGĖNĄ“ aurą, o mes stensimės palaikyti tave, Danieliau ;)
    Geros dienos!

    • O velniai, aš net nežinojau, kad iliustracijos štai kaip įdomiai pasirodo šiuos komentaruos! :-D

      Ačiū, Viktorija! Mes dabar jau esame kartu. ;P

  • Visiškai atsitiktinai naršydama facebook ir stūmdama laiką spustelėjau ant link’o, kuris nuvedė į šį blog’ą. Tiesą sakant, beskaitydama jau praleidau valandą+ ir nors šiek tiek gaila laiko, kurį skyriau mokymuisi, tačiau nenuvylė tas praėjęs laikas čia, o kaip tik, įkvėpė ir paskatino šiek tiek rimčiau gal kiek pažiūrėti į gyvenimą ir jo detales. Neįtikėtinai „faina“ (nerandu kito žodžio, bet kabutės – tikrai ne sarkazmo šešėlis), kai atsitiktinai ir netikėtai užkliūni į gerų žmonių gerą svetainę.
    Tiesiog, ačiū ir keep on going!

  • Perskaiciau ir rasau :)
    Tiesiog nuosirdumas yra gerai. Pats ta kazkada pajutau ir dabar tai nuolat vartoju. Kol busi nuosirdus, o jei jau toks tapai neisivaizduoju kodel turetum toks nebebuti, nes tame minusu visiskai nera, tol viskas rodysis esant lyg koks smagus nuotykis. Su pabaiga, bet nuotykis!

    Sekmes. As irgi keliauju. Visi mes debesyse, ir keliaujam.
    Kosmosa as cia siek tiek parasiau, bet kas nores supras.

  • Danieliau, tu eini teisingu keliu. Tu jau darai, ką nori daryti, darai, kas tau patinka. Aš žaviuosi tavo drąsa. Tavo straipsniai (perskaičiau tik 2) įkvepia. Tu šaunuolis! Klausimas: kodėl vis dar studijuoji tai, ko nenori (jei taip supratau)?

    • Jau studijas baigiau. Tas pačias, kurių nekenčiau.

      Kodėl studijavau? Na, pats nežinau. Nes nesugalvojau nieko kito, turbūt.

  • Šaunuolis Danieliau, o žmonių (mano bendraamžių) nėra nė vieno kuris sedėtų medyje ir skaitytų (pati irgi taip sedėčiau , bet kieme nėra patogaus medžio). Tai pat labai laukiu dar neužbaigtų tavo straipsnių ir … mažytė paslaptis (kurios labai laukiu) Sekmės užbaigti kitus straipsnius ;)

    • Viiisaaadaaa yra medžių paaarkuose! :3 Aš jau draugų rate kaip ir kultą pradėjau medžių skaitymo. c:

  • Danieliau – tau pagarba ir lenkiu galvą. Dėl pateikimo, straipsnių, dalijimosi… šaunuolis, taip ir toliau.

  • atėjau čia pirmą kartą.. ir ši istorija nustebino, pirmiausiai dėl jauno rašančiojo amžiaus :) smagu:) Smagu, kad turi kuo pasidalinti su kitais. Bandysiu dažniau užeiti :)

  • Perskaitęs šią istoriją ir peržiūrėjęs komentarus, pamąsčiau jog čia debesyloje turėtu būti daug įdomių žmonių:) (Oo kiek daug merginų komentarų;))) Norėčiau sudalyvauti kokiame meete gyvai su šia kompanija :) itariu čia daug dorų žmonių ir manau iš to kiekvienas pasisemtu labai daug pozityvios energijos keistis,tobulėti.. o jei ir tiek daug merginų būtų kiek komentuoja, tai man kaip vyrui dideli šansai būtu atrasti savo antrąja pusę :)) Stiprybes realizuojant save ir sėkmės uždirbant pinigų;)

  • Perskaičiau visą laišką-istoriją ir noriu pasidžiaugti, kad atveri kelius kitiems atsivėrimo link. Yra tiek nuostabių žmonių, tačiau tą gėrį slepia savy, bijo vidinių perversmų. Tu – šaunuolis! :)

  • Kol kas perskačiau tik Debesylos atsiradimo istoriją. Manau, kad pamažu perskaitysiu visus čia nugulusius tekstus. (O prenumeratos žingsneliai kad pralinksmino!) Ačiū :)

  • Man patiko. Ypač, kai pamačiau kokio amžiaus žmogus taip mąsto. Žaviuosi ir džiaugiuosi, kad daliniesi tokia informacija. Atrodo viskas taip elementaru ir lengvai suprantama. Tiesiog gyvenimo rutinoj trūksta laiko sustoti pagalvot ką veiki. Artimoj aplinkoj nedaug žmonių,kurie nori ką nors keisti. Jeigu ir nori, tai bijo. Ir pradedi ieškoti informacijos, bendraminčių, nes noriu realizuot savo svajones. Sėkmės realizuojant savąsias :)

  • jau nebepamenu, kodėl fb paspaudžiau Debesylai ‘patinka’, bet, matyt, kažkuris straipsnis tikrai užkabino :)
    mažutė pastabėlė, kodėl šiame, visiškai šviežiame straipsnyje nuorodos jau neaktyvios? konkrečiai norėjau pamatyti tildą (atsidaro puslapis, kuriame jos nėra) ir panaršyti super gentį (šio puslapio iš viso neranda)

  • Puikus pasakojimas, panašiai kaip klausant geros dainos šiurpuliukai bėgioja kūnu, taip ir skaitant šią istoriją šiurpuliukai bėgioja. Šaunu, kad esi drąsus atsiskleisti ir padėti žmonėms.

  • Aš ir rašau :) nuo 14 metų, aštuntą man rodos dienoraštį. Man tai taip įprasta tapo..galiu sėdėti sau ir rašyti.. taip būna kartais smagu atsiversti pvz liepos 26d iš kiekvieno dienoraščio, ir paskaityti, kaip jaučiausi tądien, ar maždaug tą dieną..ir šiaip..paskaitinėti, kaip keičiuosi, kaip keičiasi mąstymas, patirtis, požiūris į gyvenimą.. jėga. Aišku, sulaukiu prašymų leisti paskaityti, bet…čia taip intymu! Kartą mama vedama smalsumo atsivertė ir pradėjo tyrinėti apie mano studentiško gyvenimo smagumus. O ten rašiau apie laiką klube.. Šiaip aš dora mergaitė, bet jausmelis buvo…tikrai nekoks :) Ir dar..kai neturi su kuo pasikalbėti, visada žinai, kad tušinukas ir gražus sąsiuvinis su tavimi! Tačiau..taip ir neišmokau rišliai visko sudėti į vieną gražų tekstą :D ne visad gaunasi. Sėkmės!

  • Kazkaip ne is eiles i viska bandau inikti, bet sirdis jaucia, panasumu turiu su tavim, Danieliau. Esu keleta metu uz tave vyresne , bet jei pasakociau savo istorija , tai esme butu ta pati pirma buvau niekuo neissiskiriantis vaikas, paauglysteje emiau ieskoti atsakymu i daugybe gyvenimisku klausimu ivairiausiais budais, nors tinkamu ir nerasdavau iki pat to momento (daugmaz 22m.kai gyvenime eme „ziauriai“ nesisekti) emiau skaityti skaityti ir skaityti(mokykloje visos knygos nesu perskaiciusi) apie gyvenimo kokybe, sekme, tobulejima. Zinot kodel tokiu kaip mes daugeja ? Nes mes neradome atsakymu savu laiku, nei mokykloje, nei studiju metu nei is tevu pavyzdzio (nebent jusu tevai tobuli ) niekas neismoko gyventi tikraja ta zodzio prasme. Daugumai pazistamu net negaliu papasakoti kiek visko noriu suzinoti, ismokti ir isbandyti, nes jiems gerai ir taip kaip yra , t.y. lindeti komforto zonoje, nieko nekeisti ir tarnauti laikui, pinigams ir stereotipams. Jie nemato prasmes kapstytis giliau. Esame nauja nuolat auganti karta, savo noru besimokanti gyvenimo „ismokykloje“, kurie nebijo neatitikti normu, nori kazko daugiau, nori save realizuoti, tiesiog troksta gyvenimo kokybes.

  • Danieliau, turbūt labiausia įkvepia tavo drąsa būti savimi, būti atviru, netobulu ir nuolat besimokančiu. Pranašų ir savipagalbos patarimų yra begalė, bet jie niekada neatstos tikros asmeniškos patirties, kuria tu pasidalini su kitais. Sėkmės tęsti, ką pradėjai.

  • Labas, mano vardas Kšištof, man 28m. ir aš esu debesylietis! :( tapau priklausomas nuo tavo rašymo ir dalijimosi žiniomis, nuo stiliaus, nuo to, koks paprastas žmogus esi! Prisistatymas skamba kaip kokiame „Anoniminių … klube“ (padėjau daugtaškį, nes tinka bet kuri priklausomybė :).

    Labai patiko tavo istorija, ir ačiū Tau, kad atsiveri. Suprantu kaip nelengva atskleisti dalelę savęs – bet tu tai jau darai, nuo pat pirmo įrašo. Liuks! Debesylą esu užmatęs gal jau prieš porą metų, bet įvairus gyvenimo įvykiai atitraukdavo pasigilinti toliau, į save, į tobulėjimą, į savęs atradimą. Iš tikrųjų, skaičiau ne tiek daug tavo ‘straipsnių’, bet visada visi patikdavo. Planuoju perskaityti ir senesnius. Ai, taigi apie mane? :D Nagi, drąsiau! Oki! Pats tobulėjimu domiuosi jau ilgą laiką (kartais su didelėmis pertraukomis), žaviuosi ką galime pasiekti veikdami, išnaudodami proto galią ir taip panašiai… bet pats pradėjęs kažką rimčiau daryti greitai užmesdavau, kol galiausiai nustodavau. Pagaliau pradėjau veikti nuolatos. Padėjo ir tęstiniai mokymai, kuriuos dabar einu – jų trukmė vieneri metai. Gerai, kad esi motyvuotas veikti ištisus metus, jei palūžti, vėl susikaupi ir judi į priekį. Išsikėliau savo vertybes, turiu ilgalaikius tikslus.. Judu link jų. Permainos džiugina! Kartais tai pabosta, ir ieškai įkvėpimo iš šalies, kitų pasiekimai vėl motyvuoja – o tavo blogas patinka tuo, nes viskas glaustai ir lengva kalba sudėliota didi mintis.

    Taip ir toliau, žaviuosi, seku – ir tikiu kad dalijimasis žiniomis, patirtimi duoda dar didesnę, visapusišką naudą. Hmm.. Gal ir aš turėčiau labiau dalintis savo patirtimi ;) o ne bijoti, kad kažkas nenusisekė. Svarbiausia pats judėjimas link geresnio!

    • Ei, sveikas prisijungęs, Krištofai! :-D Ačiū už pasidalinimus, o dar žiū, sudominai – o kokius testinius mokymus turi omenyje? :))

  • Kai pasakojai apie savo vaikystę, tai pagalvojau, jog mes esame labai panašūs. Tu studijuoji statybų inžineriją (baigi kaip supratau), o širdyje esi tikrai ne tipinis tiksliukas, o meniškos sielos žmogeliukas. Tikriausiai, jei susikoncentruotum tik į inžineriją… Matomai, pradėtum “pūti“ iš vidaus, noriu tikėti, kad tu ir 40 metų sulaukęs nenustosi rašyti.:)

      • O pats planuoji dirbti su inžinerija susijusį darbelį? :)

      • Tikiuosi, kad ne. Nors nežinau – gal kitaip pinigų neuždirbsiu, kad Debesylą pavyktų rašyt, tada ir prisiminsiu ką mokiausi… :-D

      • Kaip supratau tu bakalaurą apsigynei! Sveikinu!!!!! Jėėėė!!! Tikiuosi, jog nesigaili 4metus prasimokęs inžinerijos. Tikiuosi, jog pritaikysi praktikoje tas žinias. :) Aš gal apsirodysiu per daug smalsi, bet man įdomu… Ką dabar veiksi? Jau diplomas praktiškai tavo rankytėse. :)

  • Hm… paskaiciau ir pamasciau, kad zmones galima atskirti i tuos kurie rado savo kelia ir i tuos kurie begioja ratais (savo samoneje) jo bejieskodami. Savo gyvenimo ir situaciju suasmeninimas, tai tik etapas, link tos ribos, kuri skire nezinia, nuo giliai suvokiamos kripties. Kryptis tai ne tai, apie ka mano dauguma, tai visu pirma vidine busena, kai yra vidinis vientisumas, tarp vidaus ir isores, o ne konkretus darbas, konkretus partneris, konkreti gyvenama vieta. Bet kokios pajieskos prasideda nuo vidiniu krastutinumu sprendimu. Idomiausia tai, kad kai jie issiprendzia, jus tiesiog isgyvenate, ta tikraji save. Todel nereikia begti, lekti, siekti kuo daugiau, kuo geriau, reikia grysti i save, mes tai savyje o ne isoreje. Vidinis ramumas ir vidine pusiausvyra, tai rodiklis, parodantis, kad mes esame savo kelyje.

  • Tikiu, kad kiekvienas savo gyvenime prieinam prie tam tikros ribos, kuri tampa paspirtimi ar įkvėpimu ieškoti kažko daugiau, kažko prasmingiau, kažko naudingiau. Tokie pasidalinimai ką tik užgimusiam slaptam norui yra puikus padrąsinimas.
    Tai nuoširdu ir ne pagražinta, tai nepasakoja apie rožėmis klotą lengvą kelią, tai nepavadina tavęs nevykėliu, už tai, kad iki šiol dar nesugebėjai rasti savo vietos. Visa tai, tave pavadina visko DALIMI. Tikrai reikia pripažinti, kad tai pakelia iki euforijos :) juk taip gera būti.

  • Labai šilta ir sava, pažįstama – lyg skaitytum savas, nors ir deformuotas, patobulintas mintis! :)

  • As irgi noriu daryti kazka panasaus, bet visad kirba abejone ar mokesiu rasyti… knygu nemegstu skaityti, taigi net nenutuokiu kaip reikia regzti sakinius ir mintis :)

  • Kažkas neįtikėtino. Perskaičiau ir atrodo, jog tai būtų aprašytas mano gyvenimas. Tavo gyvenimo istorija kone identiška manajai. Smagu, kad paminėjai L2. Patys smagiausi nolifinimo laikai iš tos pauglystės :) Buvo ir maniškiame gyvenime įdomių posūkių, visko metimo per bortą ir pradėjimo iš pradžių. Dabar ir aš atradęs kūrybą, o gal tiksliau būtų jos užuomazgas. Keep it going!

  • Danieliau, šaunuolis! Dar po kelių metų ir šis straipsnis atrodys kitaip nei dabar. Nėra skirtumo Tavo amžius. Nereikia būti „senu“, kad turėtum žinių. Dalinkis išmintimi. Pasaulyje yra 7+ mlrd žmonių. Jie laukia. Paskui pradės ir veikti ;)

  • Labai sutrigdo mintis, kai skaitai straipsnį, tave žavi ir traukia kiekvienas žodis bei sakinys, o pabaigoje palik komentarą :) Tuomet mintys sprogsta tarsi oro balionėlis :)
    Tiesiog norėčiau pagirti už tokią nuoširdžią kalbą apie savo vaikystę, savo trumpą gyvenimo istoriją. Asmeniškai labiausiai susižavėjau, kad būdamas vaikas, paauglys ir galbūt nepritapėlis dabar tapai puikiu rašytoju, kuris vis daugiau žmonių traukia savo kūryba :)
    Kas keisčiausiai, skaitydama straipsnį mėginau sutapatinti su savo gyvenimo istorija :) Pas mane tiek daug knygų nebuvo kaip pas tave, nors karstymas medžiais buvo geriausias laisvalaikis, vėliau paauglystė, mėginimas suprasti pasaulį, didelė neapykanta dėl betkokio žodžio, vėliau tobula draugystė, kuri pasaulį pirmą kartą nudažė raudonai :D Ir dabar, nepasiekiau tiek kiek tu, bet taippogo baigiau statybos inžineriją, dirbu pakankamai nuobodų darbą bet vis dar viliuosi, kad kažkur, kažkas pastumės mane kardinaliems pokyčiams gyvenime, jog išeičiau iš savo ribų ir tapčiau tokia mergina(moteris) apie kokią visą gyvenimą svajojau :)

    Ačiū už istoriją, tikiuosi man ji padės :) , o tau dideliausios sėkmės ;)

    • Ei. Ačiū, Viktorija! Tik pokyčius, tiesa, teks susikurti pačiai, nes kitų žmonių postūmiai nėra geriausia pasaulyje motyvacija. ;-))

  • Sakai parašyti komentarą, tai ką gi, mano situacija dabar yra panaši kaip tavo. Domiuosi pickup’u (intesyviai), skaitau asmeninio tobulėjimo straipsnius, tačiau labiau teoriškai, nors pokyčius jaučiu, noriu kažką sukurti, kažkur išnaudoti savo potencialą, tačiau atrodo nėra užsidegimo, atrodo turiu tikslų, bet jie gan greitai žlunga. Atradęs tavo puslapį tikiuosi gero spyrio į.., kad vis dėl to pradėčiau VEIKTI, o ne vien skaityti tuos pačius motyvacinius straipsnius, jaučiu, kad man padės.
    Sėkmės kūryboj.

  • Šiaip nerašau komentarų po straipsniais .Bet pamaniau galbūt tau bus smagu sužinoti ,kad tavo tinklaraštį pradėjo skaityti dar vienas žmogeliukas . :)
    Džiugu ,kad radau Debesyla ,nes man jau senokai reikėjo rasti tokių straipsnių . Noriu pasikeisti ir pakeisti savo gyvenimo dalelę .
    Puikiai rašai tikiuosi tai ir tesi ;)

  • Palieku komentarą, nes esu primygtinai prašoma autoriaus (o gal jis žino, kad perskaičiau ir jei nepakomentuosiu jis mane suras ir susidoros… niekada negali žinot…). Ką tik atradau šį tinklalapį, kol kas dar nelabai supratau kas ir su kuo čia valgoma, nes dar nieko nespėjau perskaityti, bet pradžia suintrigavo. Einu paskaitysiu bent porą įrašų, apsižiūrėsiu kas čia kaip…

    • (Aha, aš stoviu lauke jūsų lango ir stebiu jūsų kiekvieną jūsų žingsnį! Pažvelkite! >:-D )

      (Na gerai, juokauju :-D)

      Ačiū už komentarą ir tikiuosi, kad Debesyla patiks! :))

  • Nuostabu. Parastumas, atvirumas – tiesa visada yra tobula. Smagu paskaityti tavo istoriją, nors nepasakyčiau, kad daug čia prirašei :) Priminei knygą ir visą judėjimą vadinamu „Radical Honesty“, kur praktikuojamas absoliutus tiesos sakymas visiškai nieko neslepiant, ativrai viską sakant kiekviename gyvenimo žingsnyje, o tai labai keičia bei išlaisvina mūsų gyvenimus.

    Kai kuriuose dalyse skaitydamas tavo istoriją mačiau save, na manoji kitokia, dar daug sudėtingesnė, bet džiugu, kad keliaujame tame pačiame kelyje :)

    Labai džiaugiuosi, kad daliniesi tuo, ką patiri, pritaikai ir patikrini savimi. Tinklaraščių šiaip neskaitau, o šis užkabino, ir esu pasiryžęs perskaityti maždaug viską. Didelė pagarba ;) Džiaugiuosi, kad nepasididžiuoji ir bendrauji su visais savo skaitytojais, palaikai ryšį. Taip ir toliau – auk, tobulėk, klestėk, mokykis, pažink ir būk savimi :)

  • Ačių už tokį begalinį nuoširdumą ir sielos grožį…Labai gera būti kartu….

  • Jūs šaunus žmogus. Darau tokią išvadą perskaičius ne tik Jūsų gyvenimo istoriją, bet ir kelis straipsnius. Nuostabu, kad yra tokios tyros širdies žmonių :)

  • tiesiog aciu uz istorija, kuria taip skaniai suskaiciau darbe kai darbo nebuvo :)))

  • Labas, šendien atradau tavo tinklaraštį. Gerai varai. Antarštės įdomios, užkabino pasižiūrėti kas po jomis. Dizainas, usability blogo puikus. Daugiau feedbacko – kai susipažinsiu su turiniu, bet pirmas įspudis (y).

  • Skaičiau Tavo gyvenimo istoriją ir staiga apėmė toks kvailas džiugesys: „Va! Ten mes ir susipažinom! Ir aš bent 1/300 dalimi prisidėjau prie to, kad pradėjai laikyti moteris žmonėmis!“. Kitaip tariant, džiugu atrasti ir save Tavo pasakojime :)
    Ačiū, kad daliniesi, tai išties įkvepia :)

  • Iš dalies kiekvienas tokio pobūdžio puslapis siekia ir skatina tobulėti, o jų pakankamai didelis populiarumas tiesiog atvirai pabrėžia mūsų tautos problemas – mes norim keistis ir atrasti tikrąsias savo vertybes, bet savo sėkmės istorijos vis dėlto kaip Debesyla kol kas nerandame. Ir tai sakyčiau labiausiai kankina jaunąją kartą, kuri dabar turi galimybę formuoti naują požiūrį į visą juos supančią aplinką bei pačius save.

    Šiuo atveju man labiausiai įstrigo „Tu mokaisi, augi, tobulėji, turi tikslų ateičiai, iššūkių dabarčiai…“ sakinys. Būtent jame matau save, tik skirtumas tame, kad man priešingai nei Danieliui jau greitai 25. Ir galbūt tai net nebūtų pati didžiausia problema, bet gyvenime kol kas jaučiasi tas sumišimas apie kurį kalbėjau pirmoje pastraipoje. Tu puikiai suvoki, kad turi kažką keisti, kad nenori būti pilka masė, kad nori turėti aiškią viziją ir gyvenimo tikslą… Bet tos mintys pilnai nesusidėlioja nors tu ką. Nors ir jau perskaitei turbūt šimtus tokių tekstų kaip rašo Debesyla, bet pilnai perprasti ir pritaikyti tuose tekstuose glūdinčios patirties tiesiog nepavyksta.

    Kitaip sakant save dabar galėčiau pastatyti į tą tarpą tarp šešiolikmečio ir devyniolikmečio Danieliaus. Nors dėl perdėto perfekcionizmo tu tobulai baigei mokslus, turi hobį, kuris taip pat yra rašymas (tik kita tema), tikriausiai išmanai ir supranti apie daugiau dalykų nei bet kuris kitas vidutinis tavo amžiaus žmogus. Vis dėlto apsižvalgius aplinkui pastebi, kad esi per daug vienišas ir tarsi praradęs kitas žmogiškasias vertybes. Ir kas svarbiausia, kad tu jauti jog tas nedidelis žmonių ratas su kuriais bendrauji dažniausiai tavimi žavisi, tiki ir kartais net bando lygiuotis, bet tu pats savyje neturi pakankamo pasitikėjimo savimi, nes, pavyzdžiui, negali užkalbinti gatvėje patikusios merginos. Ir čia problema ta, kad kaip mėgstu sakyti, išsilaikius teises ir nevažinėjant tavo įgūdžiai visiškai dingsta. Kitaip sakant laikui bėgant netreniruojami įgūdžiai nusilpsta, todėl patikusią merginą užkalbinti ir palaikyti pokalbį su jas vis labiau tampa misija neįmanoma.

    Taigi mano moralas iš esamos gyvenimo patirties būtų toks, kad niekada nesikoncentruokite į pavienius faktus, o kurkite save plačioje perspektyvoje. Mano paskutinė išmokta pamoka yra ta, kad tokio pobūdžio tekstuose kaip Danieliaus ieškokite ne faktų kuriuos jau tikrai žinote, o veiksmų, kurių turite imtis. Taip pat, manau, kad savęs atradimo kelyje labai svarbus gali tapti ir surastas mylimas žmogus, kuris galiausiai gali tapti pačiu geriausiu motyvatoriumi vien dėl tos priežasties, nes palaiko tavo pokyčius ir tobulėjimą bei džiaugiasi jais kartu su tavimi.

    O tau, Danieliau, tiesiog dėkoju už tavo darbą. Kažkaip galvoju, kad tavo svajonė susijusi su uždarbiu iš Debesylos labai reali net gi pasinaudojant jau turimais resursas. Galvoje turiu tai, kad lietuviams apie gyvenimo tikslus ir motyvaciją knygas gali rašyti ne tik budistų vienuoliai, bet ir statybos inžinierius Debesyla :)

    • Šiuo atveju man labiausiai įstrigo „Tu mokaisi, augi, tobulėji, turi tikslų ateičiai, iššūkių dabarčiai…“ sakinys. Būtent jame matau save, tik skirtumas tame, kad man priešingai nei Danieliui jau greitai 25. Ir galbūt tai net nebūtų pati didžiausia problema, bet gyvenime kol kas jaučiasi tas sumišimas apie kurį kalbėjau pirmoje pastraipoje. Tu puikiai suvoki, kad turi kažką keisti, kad nenori būti pilka masė, kad nori turėti aiškią viziją ir gyvenimo tikslą… Bet tos mintys pilnai nesusidėlioja nors tu ką. Nors ir jau perskaitei turbūt šimtus tokių tekstų kaip rašo Debesyla, bet pilnai perprasti ir pritaikyti tuose tekstuose glūdinčios patirties tiesiog nepavyksta.

      Kitaip sakant save dabar galėčiau pastatyti į tą tarpą tarp šešiolikmečio ir devyniolikmečio Danieliaus. Nors dėl perdėto perfekcionizmo tu tobulai baigei mokslus, turi hobį, kuris taip pat yra rašymas (tik kita tema), tikriausiai išmanai ir supranti apie daugiau dalykų nei bet kuris kitas vidutinis tavo amžiaus žmogus. Vis dėlto apsižvalgius aplinkui pastebi, kad esi per daug vienišas ir tarsi praradęs kitas žmogiškasias vertybes. Ir kas svarbiausia, kad tu jauti jog tas nedidelis žmonių ratas su kuriais bendrauji dažniausiai tavimi žavisi, tiki ir kartais net bando lygiuotis, bet tu pats savyje neturi pakankamo pasitikėjimo savimi…“

      taip pat jauciuosi ;/

  • Šaunuolis ;) Bet dar tik pradžia ;) Rinkis rimtus dvasinius mokymus ir eik į priekį ;)

  • Ačiū tau už atvirumą ir dalinimąsi. Tavo istoriją man primena kitą panašią istoriją :) Sėkmės tau tavo kelyje.

  • Paversk svajone realybe…. Tiesiog imk ir paversk. Tikrai pasiseks. Net neabejoju.

  • Danieliau, esi nuostabus kurejas :) Tavo atvirumas, drasa, paprastumas ir….daug kitu geru dalyku ikvepia kiekviena, besiblaskanti siame pasaulyje :) Aciu, kad esi ;)

  • Džiaugiuosi, kad perskaičiau. Teisingos ir sąmoningos mintys. O juk dar tik pradžia… Smagu, kai pamatai jaunus ir jau brandžius savo vidumi žmones. Viliuosi, kad šis sąmoningumas yra ir realybėje, ne tik žodžiuose.

  • Na, kažkada, kai buvo jogos bazinis kursas savaitę, per vieną užsiėmimų turėjom užduotį. „Atsisėskit visi po tris – keturis žmones (jei atėjai su kažkuo, stenkis, kad jo šalia nebūtų). Kiekvienas turi po tris minutes. O dabar pradėk. Žerk tiems keliems žmonėms kas tu esi ir koks tavo gyvenimas“. Ir ką tu manai? Tie dalykai, kurie pirmi ateina į galvą pasakojant kažkam nepažįstamam apie save, greičiausiai tau yra svarbiausi, nes ne be reikalo jie pirmi šovė galvon.
    Manau, kad dideli gyvenimo sukrėtimai (nesvarbu jie teigiami ar neigiami) yra tos gyvenimo patirtys, kritiniai taškai, kurie galėtų apie tave daug papasakoti ir pritempti prie to, kad įtakojo debesylos atsiradimą ir suformavo tave tokį, koks esi.
    Gražus, lengvas pasakojimas. Pradėjus skaityti apie aštuonmetį vaiką, pagalvojau o kur aš buvau aštuonerių. Ir supratau, kad mano istorija prasidėtų, greičiausiai, šešerių. Kai sėdint darželyje, pasitarus su drauge, nusprendėm bėgti iš namų. Nu kiek ta mama man gali neleisti eit į lauką arba aiškinti, kad tvarkyti kambarį yra smagu?? Tai va „Aš pasiimsiu iš šaldytuvo lašinių, tu – svogūnų ir einam“..
    Na.. Aštuonių? Meh, ėjau į antrą klasę. Eidama savo gimto kaimo keliu iki parduotuvės pasisveikindavau su visais praeiviais (nu gi mama sakė, kad mandagu!), išėjus pas draugus į kiemą, pamiršdavau ne kada grįžti, o kad apskritai reikia grįžti. Susimušdavau su klasioku suole, nes va nepatinka man kaip jis prie manęs lenda.
    Toliau sekė metai, kurie buvo maištavimo, neklausymo. Atėjus paauglystei – pirmoji meilė. Mokykloje bandymas pritapti prie draugių, kurios, na, ne tos, kurioms galėtum pritarti, na bet ką daryt, kad negaliu be draugų? Po kiek laiko supratusi, kad geriau jokių, nei betkokie, buvau ta nesuprasta, kuri su vaikinais neranda kalbos, nes jiems ji negraži (kam reikia tokios mergos, kuri neduos, matai, už šiknytės 9 klasėj paimti), o jie jai kvaili. Taip pat keista, kad draugų namai, drabužiai ir daiktai nėra tai, dėl ko galiu būti šalia. Na, taip, tokių metų pasėkmė paprasta – nei vieno klasioko su kuriuo bendrauju po mokyklos, o jau beveik 5 metai.
    Na, išaugau į beveik suaugųsį žmogų. Dar vis su daug vidinių problemų, bet linksmą, su milžinišku ir neužmušamu draugų poreikiu, tik sugebėjimu atsirinkti, su supratimu, kad rūpiu tikrai ne visiems, bet milžiniška empatija nesvarbu kiek kažkam rūpi.
    Mhm, kažkuriam šių gyvenimo tarpsnių susipažinau su Tavimi. Džiugu. Va nebūčiau peržengus kažkokio kolektyvinio mąstymo,kad VDU studentai nedirba KTU universitete, tai dabar nei debesylą žinočiau, nei Antano kopiją pažinočiau, nei šitą komentarą rašyčiau. O va įdomu, kas būtų jeigu būtų..? :O

  • Nepamenu, kur radau nuorodą į šitą puslapį, bet labai džiaugiuosi, kad radau. Labai laukiu naujų laiškų su naujais straipsniais :) Buvo įdomu ir apie tave patį paskaityti :) Nustebau, kad toks jaunas esi. Faina, kad taip anksti atradai save. Sėkmės tau tolimesniuose ieškojimuose ir laukiame naujų pasidalinimų :)

  • Paprastas straipsniukas apie ypatingą asmenybę. Ačiū. Lauksime tolesnių minčių. P.s.tikrai esi pralenkęs laiką – tau tik 22 metai ;)

  • Mane labai žavi, kad tu jaunas ėmeisi savęs eiškojimų… Nėjei tuo lengviausiu keliu…nors tikrai tikiu, tau kaip ir visiems , budavo ir bus matyt dar ir visokių abejonių;] bet tai , kaip augi, gyveni , mokaisi, eiškai tikrai įkvepia ne vieną. Sėkmės Tau kuryboje ;]

  • Atrodo, kad skaitau savo istorija..puikus straipsnis. Aciu Danieliau uz puiku,pozityvu straipsni!:)

  • Labas, Danieliau! Perskaičiusi Tavo straipsnį, supratau, jog Tu esi unikali asmenybė! Linkiu Tau ir toliau žengti tobulėjimo keliu, stiprinti savo dvasinį pasaulį! Nemažai kas atsiliepė apie Tavo amžių – keista, mes beveik bendraamžiai :D Būtų labai įdomu su Tavim susipažinti asmeniškai. :) Laimės Tau! :)

  • smagu žinoti kas slepiasi po Debesylos vardu ;) ir malonu žinoti kad jauni žmonės tiek daug skaito ;) ir supranta kad moterys irgi žmonės ;)

  • Prašei palikt komentarą, tai tą ir padarysiu – Tau labiau tinka vat tokia maža barzdikė ir ūsai, kaip nuotraukoje, nei didelė :)

  • Tai va, kodėl tu taip mane užknisi. Esi liurbis (atsiprašau). Pasikėlęs liurbis (dar kartą). Ir darai tiek daug rašybos bei skyrybos klaidų, kad tavo tekstus skaityti mažų mažiausiai baisu. Šį kartą jau nesusiturėjau.

    Pabandyk atsikratyti arogancijos. Ne ne, apie save kalbėti tau tikrai nepatinka, bet savo nuomonę reiški visur kur reikia ir kur nereikia, negana to, kad ji visad yra „svarbiausia“.

    Kažin, ar tik nesigailėsiu vėliau šio komentaro, bet žinai… geriau jau tau pačiam pamatyti, kad ne visi taip gerai tave vertina.

    Iš tavo rašomų žodžių jaučiasi pasipūtimas. Sakai, kad nevertini savęs geriau nei kitus žmones, bet atrodo priešingai… Nenoriu įžeisti, bet nenoriu ir švelniai rašyti. Tai tavo paties labui. Galbūt padės, galbūt ne. Bet tobulėjimo mes siekiam kiekvienas (beveik). Tad, bet kokiu atveju, sėkmės tau.

    P.S. Arba aš tiesiog matau tavyje tai, ką turiu savyje. Juk aplinkos, kitų žmonių vaizdą kuria mūsų smegenys… Tai, ką matom, esam mes patys. Gal.

  • Žinai,esi laimingas,nes tavo įdomioji gyvenimo dalis prasidejo esant labai jauname amžiuje ! Tai taip mane nustebino tavo amžius.Esi subrandines daug geru minčiu,o ju įgyvendinimui turi visą gyvenimą .Sėkmės,bus įdomu stebėti kaip tau sekasi

  • Debesylą radau vos prieš keletą dienų.. Ir supratau, kad mano gyvenimas mane atvedė ten, kur man ir reikėjo. Man reikėjo paskatinimo ir motyvacijos, kurios nebegalėjau gauti iš savęs. Nors visada buvau tas žmogus, kuris motyvuodavo kitus, bet kartais gyvenimas tave nugramzdina į duobę ir priverčia vėl sukaupti jėgas pakilimui. AČIŪ, viena nebūčiau pasirinkus tinkamo kelio! :)

  • Nepamenu, kuris konkrečiai pirmasis straipsnis mane užkabino, bet tikrai suradau kažką savito ir artimo mano mintims Debesyloje. Vėliau pastebėjau tave INTJ grupėje. Supratau iš kur tas analitinis mąstymas. Tikrai smagu skaityti. Ir nustebau sužinojęs tavo amžių :) Maniau esi vyresnis. Žodžiu nesustok, nes dabar tik ir prasideda tavo kelionė :)

  • Ačiū, Danieliau. Labai džiugu, kai jauni žmonės nori ir siekia tobulėjimo. Taip pat džiugu, jog nori tuo dalintis su kitais ir jiems padėti. Daugiau tokio jaunimo ir Lietuva turės šviesią ateitį:) Rasa

  • Iki šiol atrodydavo, kad atviri realūs pasakojimai (gyvenimiška dokumentika) yra sunkiai skaitomi ir gal net nelabai įdomūs – kaip vadovėliai. o čia toks patrauklus literatūriškas tekstas, Danieliau, turi talentą rašyti! Ir gal jį reiktų naudoti ne vien saviugdos tekstams?..

    • Dėkui, Gintare. Moki kaip savimeilę paglostyti! C:

      Ir taip – visgi rašau ne tik Debesyloje: per lapkritį parašiau apysaką (juodraštis dar, bet šiais metais ištaisyt noriu), o laisvalaikiu, kai įsimyliu naują merginą, rašau meilės laiškus. Maža (kol kas) dalis jų – gyvena čia: http://danieliusg.tumblr.com/ ;)

      Vėlgi – dėkui! c:

  • Ačiū, Danieliau. Patiko tavo straipsnis, ir ypač įstrigo, iš kur tavo atėjusi motyvacija
    tobulėjimui.
    Kaip tik vakar per youtube žiūrėjau žmogaus goltis.info pasisakymus ir pratimus.
    Jo gyvenime viena iš priežasčių tobulėjimui nuo 8 metų tapti stipriu, kai mergina, į kurią jis įsimylėjo kritiškai pažiūrėjo ir pasakė kad jis toks kūdas, kaip skeletas.
    Aš irgi turiu savo bėdų – galiu dirbti, gilintis į tam darbus, tik krauk daugiua – ir bešiu, tačiau paniškai bijau pokalbių apie nieką, vakarėlių ir eiti į svečius, nors ir kviečia žmonės.
    Kaip tik šią savaitę man 36 metai sueis (et šiek tiek gėda kad tokia jau „pagyvenusi“ o tokią „juokingą“ problemą turiu). Tad labai norėčiau kad rimti pokyčiai prasidėtų pagaliau ir sau tariu „Nuo šiol gyvenk lengvai kaip debesis!“.

    • Ačiū, Inga, ir už pastebėjimus, ir už prisipažinimą! C:

      Laisvalaikiu pabandysiu google translate dėka paskaitinėti Goltis, o jums sakau, kad… Na, jei išties norėsite ir (dar svarbiau) darysite – pasieksite savo. Svarbiau, kad tik pradėtumėte ( http://debesyla.lt/pradek/ ) ;)

  • Galbūt tikėjausi kiek kitokio straipsnio. Nežinau, kodėl, bet tikėjausi, jog tavo gyvenime buvo stipresnių sukrėtimų. Bet matyt, juk mūsų pačių gyvenimas ir jame nutikę įvykiai, mums atrodo svarbiausi ir reikšmingiausi nei kitų. O ir taip atvirai kalbėti ir pripažinti, savo sunkiausius etapus nėra taip lengva. Ne kiekvienas galėtų ir norėtų parodyti savo silpnybes. Hmm. Dabar netgi kilo idėja apie projektą “ Mano istorija“, kuriame galėtų kiekvienas papasakot savo istoriją, įvykį ar kitą reikšmingą momentą, kuris turėjo įtakos žmogaus gyvenime. Nors iš vienos pusės tai labiau tiktų psichologinei pagalbai, bet aš manau, jog rašymas itin gera meditacija, kuri padeda dar kartą prisiminti tą įvykį, dar kartą jį išgyvent ir tuo pačiu paleist. Danieliau, gal kažkas panašaus galėtų atsirasti tavo puslapyje… Nors čia tik pamąstymas, kuris ką tik atėjo į galvą paskaičius tavo straipsnį.

    • Labai ačiū už atsiliepimą, Ieva! Išties gerą idėją davei – kadaise mačiau vienas angliškas tinklalapis panašų dalyką darė, o skaitytojams tikrai patiko ir patiems pasakotis, ir skaityti kitų žmonių pasakojimus. Bene verta pabandyti ir Debesyloje? :))

      Išties taip, jei atsiras daugiau norinčių – būtinai tai pabandysiu! C: Gal, Ieva, norėtum pabūti pirmoji? ;)

      • Žinai, kaip yra sakoma, jog nepabandžius nesužinosi. Galbūt ir gautųsi kažkas, kas padėtų kitiems ir pačiam žmogui susivokt, jog visi mes turim vienokių ar kitokių problemų. Bet manau, jog reiktų labai gerai pagalvoti apie viešumo ar konfidencialumo aspektus. Juk labiausiai to ir bijom, jog kažkas supras, kad tai mano istorija ir, kad ji apie mane. O visi turim draugų ir artimųjų, kurių nelabai norime velti į šį reikalą, tiksliau parodyti, jog ta laiminga mergina, ne visada buvo laiminga. Mano istorija? Hmm. Galbūt… :) Tik aš nelabai moku sutilpti į vieną lapą, o ilgos istorijos niekam nepatinka :)

      • Tuomet užsirašau į savo metų planą – po mėnesio ar kelių, kai atsilaisvins tvarkaraštis, būtinai paklausti Debesyliečių. Ir jūs, jei dar norėsite pasisakyti (o matau, jog gebate), būsite pirmoji! Valio! :)