Netikėti gyvenimo pokyčiai arba Debesylos atsiradimo istorija

Skaityk toliau!

Labas, aš Danielius! 25-erių metų mokymosi fanatikas, prieš dvejus metus baigęs statybos inžineriją KTU ir rašantis tinklaraštį, kuriame esi dabar.

Nelaikau savęs labai ypatingu: patyrusiu, protingu, gražiu, juokingu ar kitaip gamtos apdovanotu. Taigi ir rašyti apie save ne itin mėgstu.

Tačiau vis sulaukiu laiškų iš įvairių skaitytojų, 1 mokytojų, žurnalistų ar vos pažįstamų žmonių…

  • Danieliau, kas tu toks?
  • Kodėl rašai šį tinklaraštį?
  • Ko sieki iš jo ir savo gyvenimo?
  • Ar visada buvai toks, koks esi šiandien?
  • Koks tavo batų dydis…? 2

…Taigi, leisk, šiandien peržengsiu savo ribas ir papasakosiu istoriją.

Aš tikiu, kad šis pasakojimas gali tave įkvėpti įveikti senas baimes ir pagyventi kitaip nei įpratai. Jei nematai šviesos rytojuje – aš galiu pabūti įrodymu, jog gerai pasistengus ją galima sukurti.

Nes kadaise tikrai nebuvau toks žmogus, kuriuo didžiuočiausi. Bet dabar suprantu, kad visa tai, ką išgyvenau, mane privedė prie šio momento – rašymo tau, mokymo, nuotykių ir augimo.

Kitaip tariant – įvyko transformacija, kurios nesitikėjau.

Iš karto perspėju: šiame įraše pasakosiu intymiausias savo gyvenimo detales. Panašiai, kaip rašydamas šiuos 33 prisipažinimus. Viskas, ko prašau – perskaityk šį pasakojimą iki galo…

…Ir palik komentarą apačioje.

Nesvarbu, ką parašysi: pasidalinsi savo istorija, pakomentuosi manąją ar atsakysi į kitų debesyliečių mintis. Man svarbiausia, kad kažką parašytum. Nes su kiekvienu žodžiu žinosu, kad atsivėriau ne veltui. :)

Labas! Aš Danielius ir man malonu su Tavimi susipažinti!
Labas! Man malonu su Tavimi susipažinti!

Štai mano istorija.

Viskas, kaip ir įprasta mūsų gyvenimuose, prasidėjo lėtai. Įsivaizduok aštuonmetį vaikį – guli jis, štai, užsikoręs kieme ant obels šakos ir akimis ryja dar vieną mokslinės fantastikos knygą. 3 Pavasaris. Paukščiai gieda savo treles, o vaikio mama kažkur kieme laisto gėlyną.

Iš kažkur atidūzgusi bitė nutupia jam ant antakio. Tas, nesuprasdamas, deja, koks tai vabzdys, grubiai nusibraukia veidą…

Toliau seka tai, ko ir buvo galima tikėtis. Akimirksniu ištinusi akis, skrydis nuo medžio šakos ant krūmo ir velniop išskridusi knyga.

…Auč!

Toks vaikystėje buvau aš. Patologiškai nedrąsus knygų graužikas, neturintis nė vieno draugo (išskyrus brolį) ir dažniausiai savo kambaryje ką nors konstruojantis iš popieriaus bei kalno kitų medžiagų.

Prasukime laiką aštuoniais metais į priekį.

Aš – šešiolikos metų vaikinas, jau turintis du draugus 4 ir milijonu ne-bijau-nenoriu-bendrauti „pažįstamų“. Taip pat esu tas keistuolis, mokyklon vaikštantis neplauta galva, o likusias 18 valandų per parą maniakiškai paniręs į internetinius žaidimus ir pornografiją. 5

Šis vaikis neapkenčia visų pamokų, išskyrus dailę ir fiziką. O baisiausia jam – lietuvių kalba, kurios nemėgsta vien todėl, kad mokytojos kėdėje sėdi Hitleris su papais. Metaforiškai, be abejo. Vaikis dar nenutuokia, jog po ketverių metų gailėsis, jog nieko šiose pamokose nesimokė.

Vaizdas keliais metais vėliau – atsiiminėju „Metų ateivio“ apdovanojimą mokykloje.
Vaizdas keliais metais vėliau – atsiimu „Metų ateivio“ apdovanojimą mokykloje. Į šį apdovanojimą taip pat pretendavo abu mano draugai! :-D

2011-tų metų Kovas. Dar du metai į priekį.

Likus mėnesiui iki devynioliktojo gimtadienio, mažai pasikeitęs mūsų herojus pirmą kartą įsimyli. Vėlokai, tačiau, ei, kažkada juk reikia.

…Ir, turbūt kaip ir reikėjo tikėtis, ši mergina (vardu Gerda) visai manimi nesusižavi ir pasiūlo likti tik draugais. Sutrikęs ir sugniuždytas sutinku su pasiūlymu, o grįžęs vakare namo puolu daryti tai, ką moku geriausiai – naršyti internetus ieškodamas atsakymo „Kaip ištrūkti iš draugų zonos“.

Atsakymo tuomet taip ir neradau, tačiau netyčiomis aptikau begalinius puslapius, seminarus, mokymus ir knygas apie merginų kabinimą, psichologiją bei saviugdą.

Tuomet dar nenutuokiau, ką man tai reikš ateityje.

Aš tik bandžiau apgauti savo pirmąją meilę, kuri man liko abejinga.

Bet mėnesiu vėliau…

Velniai žino kokiu būdu 6 mūsų herojus sutinka antrąją merginą. Nuo to laiko balandžio ir gegužės mėnesiai jam tampa pačiais mėgstamiausiais.

Birželį baigiu mokyklą ir paseku pramintu „Daryk, ką tėvai sako“ taku: pirmu numeriu įrašau statybos inžinerijos specialybę. Antro numerio nerašiau, nes tokio nesugalvojau.

Likusią vasaros dalį pradeda veikti kažkokia magija, gal dėl jaunos meilės,
o gal dėl begalinių saviugdos straipsnių.

Pats netikėdamas savo pasikeitimais pamirštu žaidimus, 7 pradedu rūpintis išvaizda, o kasdienybėje vis daugiau vietos atsiranda iššūkiams.

Rugpjūčio 31-mą dieną, grįžus iš šeimos atostogų Kretoje, baigiasi 100 mano vasaros dienų. Išsiskiriu su pirmąja mergina ir įstoju į statybos inžineriją. Prasideda studentavimo era.

2012 metų sausis. Pusę metų į priekį.

Šį mėnesį pirmą kartą pagalvoju, kad studijuoju visai ne tai, kas man patinka, o mieliau užsiimčiau rašymu ar kitokia kūryba. Tačiau pabijau ką keisti ir tęsiu ką daręs: piešiu fantastinius žemėlapius, mokausi bendrauti su merginomis ir tyrinėju religiją krikščioniškuose Alfa mokymuose.

Per tuos metus mažai kas keičiasi.

Tačiau po 70+ pasimatymų su skirtingomis merginomis 8 ir daugiau nei 300 naujų pažinčių 9 pradedu suvokti, kad merginos irgi žmonės. Cha… Tau gal juokinga, tačiau man tai buvo naujiena.

Pusmečiu vėliau vėl viskas keičiasi.

Jau antrakursis mūsų herojus visą savo laisvalaikį leidžia skaitydamas ir asmeniškai išbandydamas patarimus iš puslapių, tokių kaip Zen Habits ar Art of Manliness. Iššūkiai ir mokymasis jam tampa gyvenimo dalimi.

Tų metų rugsėjį aš sutikau antrą savo gyvenimo merginą, tačiau greitai su ja išsiskyriau ir tapome tiesiog geriausiais draugais, kokiais esame iki šiol. Taip nutinka ne tik filmuose.

Spalį iš mokymosi repertuaro išmetu merginų kabinimo studijas.

Tą mėnesį suvokiau, kad man to nebereikia – merginų nebebijojau, o ir neliko ką daugiau šioje srityje atrasti. Aišku, vietos tobulėjimui buvo, tačiau to, ką turėjau – pakako. 10

…O lapkritį sukuriu naują tinklaraštį ir pavadinu jį Debesyla.

Taip pradžioje atrodė Debesyla. Dabar gražiau, ar ne?
Taip jis pradžioje atrodė. Dabar gražiau?

2013 metų vasaris. Dar keturiais mėnesiais priekin.

Tinklaraštis ir būtybė vardu Debesyla pradeda įgauti savo spalvą. Nors pirmais mėnesiais rašiau nedaug, o ir temos neturėjau… Vasarį tai pasikeitė – Debesyla rado pirmąjį šūkį ir misiją.

„Nuo šiol gyvenk lengvai kaip debesis!“

Kažkur šią mūsų istorijos akimirką pradedu ieškoti panašių tinklaraščių. Angliškų randu begalę (įskaitant temą įkvėpusį Zen Habits)… Tačiau lietuviškų ne tiek ir daug. Tuo metu jau buvo rašoma „Super Gentis“, bet tai buvo tik išskirtinumas.

Pradedu suvokti: rašyti mėšlą gali bet kas, tačiau pateikti išbandytas, moksliškai ar bent asmeniškai patikrintas žinias sugeba retas.

Bet tai neatbaido nuo išsikeltos misijos. Nors kokybės kelias ir yra kur kas sunkesnis, nei kopijuoti tekstus bei citatas ir klijuoti tai ant nuotraukų su mašinomis bei papais.

Pamažu bėga mėnesiai, o Debesyla tai lėčiau, tai greičiau auga. Keičiasi ir rašymo gebėjimai. Gali palyginti progresą nuo pirmojo straipsnio  11 iki naujausio. Debesyla pamažu pradeda garsėti Lietuvoje.

Prasukime laiką iki šiandienos.

Debesyla tapo mano dalimi. Kadaise vienas vaikis turėjo mažytį pomėgį užsikorus medyje skaityti knygas. Tačiau viskas išaugo iki puslapio, enciklopedijos ar žurnalo, 12 jungiančio tūkstančius augti trokštančių lietuvaičių. Debesyliečių.

Ir štai…

Prieš kelias savaites žiūrėjau Gintaro Varno spektaklį „Biografija“. Tai buvo vienas geriausių mano matytų spektaklių Su velniškai geru klausimu, kuris ilgai nekrenta iš galvos:

„Jei galėtum pakeisti savo gyvenimą, ar žinotum, ką jame keisti?
Ar norėtum?“

…Kuo toliau mąstau, tuo labiau įsitikinu, kad visgi ne – nežinočiau, ką keisti savo gyvenime.

Nors mano gyvenimas nebuvo nuostabus, tačiau jis atvedė mane iki šio taško. Kiekvienas mano sprendimas atvedė iki to, kad rašau tau šį laišką. Ir kuriu šį tinklaraštį, kuriu savo gyvenimą, bandau padėti tau.

Aš tikiu, kad jei skaitai šį tekstą, turbūt nelabai kuo skiriesi nuo manęs. Taip, tavo gyvenimas kitoks, bet tu irgi esi Debesylos dalis. Tu mokaisi, augi, turi tikslų ateičiai, iššūkių dabarčiai… Trokšti kurti savo gyvenimą ir gyventi be vargų.

Tu esi Debesylos dalis. Lygiai, kaip esu ir aš.

Ir nors mano pasakojimas čia sustoja, jis nesibaigia. Mūsų gyvenimai atvedė mus iki šio bendro taško! Dabar galime žiūrėti į ateitį drąsiau. Nes praeitis buvo praeitis, o ateitis neša tik gėrį, kurį tereikia pagriebti.

O kas dabar?

O dabar… Na, visų pirma, ačiū, kad perskaitei šį pasakojimą. Į jį sudėjau visą savo sielą ir stengiausi nepagražinti nė dalelės. Kartu stengiausi ir įkvėpti tave augti – tikiuosi man tai pavyko. :)

Viskas, ko dabar tavęs prašau – palik komentarą apačioje.

Nesvarbu kokį. Tau tai neužtruks nė akimirkos. 13 O su kiekvienu atsiliepimu galėsiu žinoti, kad atsivėriau ne veltui.

Taip pat, jei dar neprenumeruoji tinklaraščio, skatinu prenumeruoti čia. Taip gausi pranešimus apie naujausius įrašus tiesiai į savo el. paštą.

O dabar, perduodu žodį tau, debesylieti! <3

Pilnai tavo,
Danielius


  1. Taip, tu nesi vienintelis(-ė).

  2. Na, gerai, paskutinio klausimo nieks neklausė. Bet mano išmiera 43-ia.

  3. Turbūt „Plieninės žiurkės“, „Fondo“ arba „Juodosios gvardijos“ serijas.

  4. Vienas jų – programavimo guru Henrikas, kuriam visada pavydėjau charizmos, o antrasis – Ernestas, šiek tiek primenantis Eriką iš „South park“ animacinio filmo.

  5. /b/ yra jo namai.

  6. Taip, aš dar vis nenutuokiu, ką manyje matei, Laimona. Bet tu buvai ir vis dar esi nuostabi.

  7. Tai lengviau, nei aprašoma baisiuose straipsniuose. Tereikia gyventi taip, kad nesinorėtų bėgti į žaidimus. Meilė visai padeda. (Taikoma ir alkoholikams bei kitiems narkomanams.)

  8. Taip, aš skaičiavau.

  9. Šį skaičių tik spėju.

  10. Dabar suprantu, kad išvis tai abejotinos vertės studijos. „Moterys irgi žmonės“ yra stebėtinai taikli frazė – tiesiog atsipalaiduok ir nereikia čia tų triukų!

  11. Kurio specialiai netaisiau.

  12. Nesvarbu, kaip pavadinsi.

  13. Nors jei nori pasidalinti ir savo pasakojimu – prašom!

326 netikėtos mintys... Prisijunk ir tu!

avatar
Rikiuoti pagal:   naujausius | seniausius | mėgstamiausius
DeividasK
DeividasK

Truko ne vienerius metus, tai yra 24-erius gyvenimo metus (nors dabar man jau 26) kol pagaliau supratau paprasta dalyką, kad reikia būti SAVIMI, būti ŽMOGUMI, kuris yra lygus kitam ŽMOGUI. Būti TIKRU, o ne „miniažmogiu“. Gerbti ir mylėti kitą taip, kaip to pats trokšti. Elgtis taip, kaip norėtum, jog su Tavimi elgtusi. Daryti tai, ką širdis/vidus sako, o ne ko kiti nori ir savo tiesa „skatina“ (Nors dar nemanau, kad pats tai gyvenime darau, bet Tikrai darysiu). Skamba paprastai, bet tik „skamba“, tam reikia daug darbo su savimi (visais savo kampais ir pusėmis), žinių, minčių, patirčių, pojučių, emocijų (karčių ir saldžių), vienam sunku, bet kai matai, jog gyvenime ne toks esi vienas, daliniesi tuo, sukuri Teisingą aplinka apie save, renkiesi tinkamai Sau, viskas keičiasi tik į gerą, visomis prasmėmis.

Džiaugiuosi už kiekvieną, kuris eina Savo Asmeninės gyvenimo kelionės keliu ir stengiasi dalintis, įkvėpti, sujudinti tą sumautai per ilgai užsistovėjusią/užšalusią „emociją“ pas kitus, kurie dar vis žiūri į veidrodį ir supranta, arba dar kolkas ne, bet supras,nes gyvenimas per trumpas, kad „kažkas“ čia ne taip, lyg ir Aš čia, bet ne, „kažkas“, „kažkur“, „kažkodėl“ čia ne taip.

Danieliau, Tavo mintys, (JŪSŲ/Komandos) darbas sukuria gerą jausmą viduje.

Danutė
Danutė

Pirmas įspūdis: Linksma, nes
1.Viskas pažįstama, nes esu mokytoja
2. Esu lietuvių kalbos mokytoja :) ir kai kuriems esu Hitleris :) . Ne visada ir mokiniai objektyviai sugeba įsivertinti (kurie sugeba, tie mane ir vertina).
Be to,
1. Savo amžiumi labiau tinki į anūkus nei į sūnus (savo laikmečio stebėtojo žvilgsniu vertinu tavo mintis)
2. Nepaisant amžiaus skirtumo, išgyvenau panašius „pragarus“ (per įvairias paieškas išbridau)
3. Sunku patikėti, jog turėjai problemų, susijusių su lietuvių kalba.

Rūta
Rūta

Ačiū už atvirumą, kuris padeda kurti ryšius su skaitytoju ir labiau pasitikėti rašytoju.

Lukas Savickas
Lukas Savickas

Šauni istorija! Fenikso (tavęs) įkvėpti žmonės gali daug daugiau… Lai pakyla jie iš pelenų ir sukonstruoja mūsų – šį pasaulį!

Danielius
Danielius

Aukštyn ir aukštyn!

R.S.
R.S.

taip ir norisi parodyti savo klasiokams gamer’iams. Gal pasikeistų įkvėpti istorijos?

Danielius
Danielius

Galima. Nors per prievarta jų nekeisčiau – nei jiems nuo to geriau, nei maloniau. Viskas savu laiku. Arba niekada. Bet tai jų gyvenimai, mes galime tik duoti pavyzdį, jei labai norisi :)

Kristina
Kristina

atėjau čia pirmą kartą.. ir ši istorija nustebino, pirmiausiai dėl jauno rašančiojo amžiaus :) smagu:) Smagu, kad turi kuo pasidalinti su kitais. Bandysiu dažniau užeiti :)

J
J
Iš dalies kiekvienas tokio pobūdžio puslapis siekia ir skatina tobulėti, o jų pakankamai didelis populiarumas tiesiog atvirai pabrėžia mūsų tautos problemas – mes norim keistis ir atrasti tikrąsias savo vertybes, bet savo sėkmės istorijos vis dėlto kaip Danielius kol kas nerandame. Ir tai sakyčiau labiausiai kankina jaunąją kartą, kuri dabar turi galimybę formuoti naują požiūrį į visą juos supančią aplinką bei pačius save. Šiuo atveju man labiausiai įstrigo „Tu mokaisi, augi, tobulėji, turi tikslų ateičiai, iššūkių dabarčiai…“ sakinys. Būtent jame matau save, tik skirtumas tame, kad man priešingai nei Danieliui jau greitai 25. Ir galbūt tai net nebūtų pati didžiausia problema, bet gyvenime kol kas jaučiasi tas sumišimas apie kurį kalbėjau pirmoje pastraipoje. Tu puikiai suvoki, kad turi kažką keisti, kad nenori būti pilka masė, kad nori turėti aiškią viziją ir gyvenimo tikslą… Bet tos mintys pilnai nesusidėlioja nors tu ką. Nors ir jau perskaitei turbūt šimtus tokių tekstų kaip rašo Danielius, bet pilnai perprasti ir pritaikyti tuose tekstuose glūdinčios patirties tiesiog nepavyksta. Kitaip sakant save dabar galėčiau pastatyti į tą tarpą tarp šešiolikmečio ir devyniolikmečio Danieliaus. Nors dėl perdėto perfekcionizmo tu tobulai baigei mokslus, turi hobį, kuris taip pat yra rašymas (tik kita tema), tikriausiai išmanai ir supranti apie… Skaityk toliau...
Danielius

Oho… Aš sužavėtas, ačiū, J, už nuostabų atsiliepimą! :Aš tau parašysiu tuoj laišką! ;)

šešiolikmetė
šešiolikmetė

„Prašviesinai“ mąstymą. Gera suprasti, kad ne aš viena esu tokia intravertė, nuolat besidominti tikslų siekimu, ieškanti motyvacijos, gyvenimo prasmės apibrėžimų, visokiausių minčių ir citatų. Kai apsidairau aplinkui, atrodo, kad tik ekstravertai „iškyla“, pradedu nebesuprasti, kas esu ir ar išvis verta tokiai būti.. Ačiū už padrąsinimą!..

J.Mindaugas
J.Mindaugas

Aš esu įsitikines, kad kiekvienas žmogus yra prigimtinai užprogramuotas būti nevykeliu kol neatranda savo kelio.

Tau jį pavyko atrasti, man dar ne, bet tikiu,kad ir aš ir visi kiti kurė skaito tavo blogą atrasime savo kelę.

O tą savo kelę atrasti galima sujungent gyvenimo taškus. (Kaip Steve Jobs kalba savo video)
Tu savo taškus sujungiai. Aš dar juos tik jungiu

Danielius
Danielius

Ačiū, Mindaugai. Pavyks ir tau! :)

Inga
Inga

Rodos nieko nenoriu pakeisti savo gyvenime, bet kazkodel vis tiek norisi tyliai raudoti is nevilties.
Tu Saunuolis.

Rūta
Labas, Danieliau Debesuotasis :) pamačiau tavo paskelbtą naują straipsnį apie geriausius ir įdomiausius tinklaraščius tobulėjimui Facebook „Norintiems tobulėti“ grupėje, ir, žinoma, susidomėjau. Taip atradau tavąjį debesyla.lt. Ačiū už nuoširdumą rašant šį straipsnį apie savo metamorfozę, netgi su asmeninio archyvo nuotraukomis. Nuoširdumas visada paperka. Bent jau mane.;) Tavo tinklalapio kol kas nespėjau patyrinėti daugiau, bet tikrai tai padarysiu artimiausiu metu, nes vėl grįžta noras domėtis savęs tobulinimu, skaityti literatūrą, kuri plečia akiratį, saviugdos knygas ir straipsnius, pradėjau vėl dirbti prie topalaipsniui, neskubant (pasiskolinau keletą idėjų iš tavo kolegų, kurie taip pat rašo tinklaraščius, skirtus žmonėms, kurie nori siekti saviugdos bei iš seniai skaitytų savipagalbos knygų. Manau, kad tavo tinklalapyje taip pat rasiu labai pravarčių idėjų, tiesą sakant, jau radau – minėtąjį geriausių tobulėjimui dedikuotų tinklalapių sąrašą, kuris ir atvedė mane į tavo Debesimis puoštą erdvę (nepyk, jei Debesylos vardo kilmė kilęs ne tiesiogiai nuo debesų ir aš interpretuoju klaidingai. Jeigu taip ir būtų, visgi tik įdomiau, ar ne? Juk visi tuos pačius dalykus regime ir apibūdiname skirtingai…:) )). Tad noriu padėkoti tau už puikų, kantriai „atsijotą“ sąrašą, už nuoširdumą pasakojant savo istoriją, kaip gimė debesyla.lt ir kaip tu atradai pats save bei už šmaikštų+patrauklų prenumeratos pasiūlymo būdą. Pralinksmino tavo „Gauti gėrio“… Skaityk toliau...
Danielius
Danielius

Ooooohooooo! Ačččiūūūū, Rūta! Jau skaitau tavo blogą, bo įdomiai skamba :))

Asta
Asta

Apie Debesylą man papasakojo viena draugė, o va dabar dar goodread’uose užmačiau „Tinginio manifestą“, susidomėjau, ir prieš pirkdama nutariau čia užsukti. Bandau iš darboholikės atvirsti į žmogų, kuris turi laiko normaliai išsimiegoti, skaityti knygas, sportuoti, smagiai leisti laiką su šeima ir draugais.

Lina
Lina
Labas, gražus tavo vardas :) Lengva skaityti tavo straipsnį, nors prieš gerą pusvalandį verkiau įsikniaubusi į pagalvę. Man 33, sausio pabaigoje išsiskyriau su vyru. Pragyvenome 10 metų santuokoje ir 5 draugavome iki jos. Viso 15 metų. Daug… Labai daug laiko. Per tą laiką gimė dvi dukrytės, pastatėme namą ir viskas bum subyrėjo. Aš papašiau skyrybų. Kodėl? Nes pavargau gyventi ne savo gyvenimą, pavargau nuolat kęsti jo psichologinį žeminimą, nuolat girdėti, kad skirsiuos, kad vyras gyvena su manim tik dėl vaikų ir pan. Skyrybos buvo trumpos ( per 3 mėn.), bet labai sunkios ir skausmingos. Buvo ir policijos ir vaikų teisės įsikišusios, ir grasinimų, buvo visko. Bet tai jau praeitis. Skyrybos įvyko, mergytės ramesnės ir gyvena su manim, parduodu namą (tiksliau pirkėjai jau yra, laukiu kol atsiskaitys), nusipirkau kitą namuką, mažesnį ir patogesnį, palengva jį įsirenginėju. Tikriausiai kyla klausimas, tai kodėl prisijungiau prie Debesyliečių jei nuėjau tokį ilgą kelią? Aš nesurenku savęs. Kai šitiek metų pragyvenau girdėdama, jog aš nieko nesugebu, esu niekam tikusi, kalta be kaltės, tiesiog pamečiau save, įtikėjau tais žodžiais, esu su „spygliukais“, bijau, kad mane gali vėl įskaudinti. Labai nepasitikiu savo sprendimais, savimi, man vis atrodo, kad negaliu, man nepavyks, kam to reikia. Protas dirba šaltai. Sprendimus… Skaityk toliau...
Viktorija L.
Viktorija L.

Hey, šaunu, kad tave atradau ;) Aš rašau čia: http://vviikkccee.blogspot.lt/ Būsiu dar viena debesylietė, kuri DUOS GĖRIO sau ir kitiems ;) Vienas iš Beprotiškų tikslų ir bus – „Savo bloge aprašyti pirmą susiėjimą su Debesyla“ :)

Raimondas

Aš kažkada seniai taip pat susimastęs buvau dėl pokyčių galimybės, o jei galėčiau ką pakeisti? Dažniausiai šis klausimas iškyla mums sunkiausiomis akimirkomis, apimti nevities ar nesėkmių laikotarpyje… Bet visgi blaiviu protu mastant, jei ką pakeitę ar išties dabar būtumėme tokie išmintingi, ar turėtume tuos pačius draugus ar mylimuosius…(svarbius mums žmones). Viskas kas mums nutinka, tai nutinka ne be priežasties, veiksmas = atoveiksmis, nes mūsų likimas keičiasi kiekvieną akimirką… Man buvo malonu perskaityti šį kaip ir daugelių jau Debesyloje parašytų kitų straipsnių, tai išties suteikia išminties, sutelkia susimastymui, su pagarba Raimondas.

Julija
Julija

Kaip zmogui siekianciam tobuleti palinkesiu prasmingesniu svaloniu.. Beja dar norisi pridurt, kad gyvenimas ne visada buna nuostabus, o juolab labai daznai pakripsta visai nenumatyta linkme nepaisant to kiek pastagu ir energijos idedi… Tad linkiu patikrti tikra gyvenima.. Nesuplanuota..

Astra
Astra

Saunu, kai zmogus atsiveria, taip jis eina tobulejimo linkme. Sekmes, Danieliau!
O as.gyvenime si bei ta buciau dariusi kitaip-jei tuo metu tureciau dabartine patirti

Ieva Vas
Ieva Vas

Gražus, nuoširdus straipsnis :) kažkas yra pasakęs, kad ne iš lengvo gyvenimo geri ir gabūs žmonės užauga. Kuo toliau, tuo labiau tuo įsitikinu. O pačiai truputuką baltai pavydu kaip šauniai tau sekasi vystyti puslapį ir pritraukti skaitytojus. Guodžiuosi, kad pati dar tik pabaiginėju pirmą pusmetį ir kada nors pavyks ir man. Ir šis straipsnis puikus postūmis pirmyn :) Ačiū!

Austėja
Austėja

Įkvėpi keisti savo gyvenimo ritmą! Ačiū ^^

Valerija
Valerija

Debesylą atradau visai neseniai, prieš 1,5 sav, bet jaučiuosi taip lyg būčiau kokiam anoniminių saviugdoholikų ir bendraminčių pasaulyje, kuris duoda TIEEKKK DAUG, kad žodžiais tai labai sunku nusakyti… Ačiū Danieliui už šį gėrį.. sėmės jam!

wpDiscuz