Štai, ką aš išbandžiau Kad klaidų nereikėtų daryti tau

Ir vie­nas pra­šy­mė­lis, jei gali­ma. Nesu­stok rašęs! Skai­tau tavo straips­nius ir jie įkve­pia. Kodėl? Mane suža­vė­jo sti­lius, veržlu­mas, drą­sa. Nie­kas pana­šiai nera­šo, nie­ko pana­šaus nebu­vau mačiu­si. Debe­sy­los straips­niai man pade­da ieš­kant įkvė­pi­mo, drą­sos, pas­ka­ti­ni­mo. Paskai­tai ir supran­ti – gal­būt, vis­kas yra daug papras­čiau nei mums atro­do? Gal tik­rai rei­kia gyven­ti leng­viau? Ar reko­men­duo­čiau Debe­sy­lą kitiems? Atsa­ky­mas papras­tas – jau reko­men­da­vau.

Jūsų tink­la­py radau labai daug įdo­mių straips­nių. Jūs – šau­nus žmo­gus, pasau­lį daro­te gra­žes­niu. Jūsų min­tys išties nau­din­gos, pui­kios ir kupi­nos geru­mo.

Pir­miau­sia, Debesyla.lt blo­gus skai­ty­ti pra­dė­jau dėl pačios įdo­mios sti­lis­ti­kos bei iliust­ra­ci­jų. Po kurio lai­ko, paste­bė­jau, jog tai tapo mano įpro­tis: skai­ty­ti nau­jas skil­tis apie įvai­riau­sius daly­kus. Džiau­giuo­si, už Danie­lių!!!

Nau­dos dau­giau­sia gali gau­ti, saky­čiau, jau­ni­mas, nes Danie­lius pade­da užbėg­ti įvy­kiams už akių, nepa­da­ry­ti sku­bo­tų spren­di­mų… O pats labiau­siai išmo­kau: MYLĖTI, atsi­pa­lai­duo­ti ir kar­tais patin­gi­niau­ti, nes juk tik­rai to rei­kia. Čia nuo­sta­bi vie­ta pasi­krau­ti pozi­ty­vu­mo!

Debe­sy­la yra pašė­lęs atra­di­mas mano gyve­ni­me, su neti­kė­tu žvilgs­niu į gyve­ni­mą, su besi­ver­žian­čia ener­gi­ja ir žmo­giš­ku papras­tu­mu (jau­na­tviš­ku papras­tu­mu:)).

Akty­vus, drą­sus ir atvi­ras – tokį matau Danie­lių ir Debe­sy­lą :)

Man labai patin­ka Debe­sy­la. Joje daug ko suži­no­jau, todėl galiu savo pasau­lį dary­ti tobu­les­nį. Manau, kad kiek­vie­nas žmo­gus mažiau­siai 10 kar­tų per metus turė­tų paskai­ty­ti straips­nius Debe­sy­lo­je.

Debe­sy­lą atra­dau visai neti­kė­tai. Lan­kiau­si vie­na­me pus­la­py­je ir ten buvo sky­re­lis „Pata­ri­mai, kaip pra­dė­ti rašy­ti“. Taip ją radau. Nuo­sta­bus pasau­lis (rim­tai, čia pasau­lis, o ne pus­la­pis), suži­no­jau daug tie­sų ir, po galais, nuo­sta­biai pra­lei­dau lai­ką. Tai­gi žinok, nau­jo­ke, jei tau vie­nas straips­nis nepa­ti­ko, skai­tyk kitus, o tada ir spręsk.

Nedaž­nai turiu lai­ko paskai­ty­mui ar net nie­ko nevei­ki­mui, tačiau jo atras­da­ma būti­nai patik­ri­nu Debe­sy­lą, nes, mano nuo­mo­ne, tai šiek tiek kitoks pus­la­pis, lygi­nant su daž­niau­siai lan­ko­mais website’ais.

Debe­sy­la tau neįteiks nuo­mo­nės ar kaž­ko­kios spe­ci­fi­nės išmo­nės apie tam tik­rus daly­kus, manau, kad tu ją pats susi­kur­si. Čia nėra tik gerai arba tik blo­gai, tai pri­klau­sys nuo to, pro kokią priz­mę į tai pažiū­rė­si. Taip pat ver­ti­nu žmo­nes, kurie dir­ba su auto­riu­mi. Nice work!

Svei­ki visi, šis pus­la­pis ver­tas 100 pro­cen­tų visų skai­ty­to­jų dėme­sio. Tai, kas para­šy­ta, po visais šiais žodžiais sle­pia­si kaž­kas nepa­pras­to, tai nesu­me­luo­ta, nesu­vai­din­ta, tai sklin­da iš pačios šir­dies gel­mių. Nuo­sta­bu. Ačiū, ačiū tau, Danie­liau!

Kai pama­tai talen­tą, tie­siog nega­li jo nepa­ste­bė­ti! Atsi­ver­tu­si Debe­sy­lą, buvau suža­vė­ta rašy­mo sti­liu­mi, tačiau visai nesi­ti­kė­jau, kad būsiu suža­vė­ta ir idė­ja, kuri sle­pia­si straips­niuo­se.

Kitur teko susi­dur­ti su dirb­ti­na moty­va­ci­ja, tačiau čia radau tai, kas tik­ra. O pagal­vo­ju­si apie tai, kas gali iš viso to išaug­ti, tie­siog nega­liu nesi­šyp­so­ti. Nekant­rau­ju pama­ty­ti toli­mes­nius dar­bus! Sėk­mės rašant ir AČIŪ už įkvė­pi­mą! :)

Susi­ti­ki­mas su Debe­sy­la pali­ko šil­tą įspū­dį. Na, o pas­kui mūsų keliai susi­ti­ko bend­ruo­se pro­jek­tuo­se. Ačiū ir už pata­ri­mus dėl pir­mo­sios kny­gos, jau­čiuo­si pasi­ta­ru­si su pro­fe­sio­na­lu ;)

Skai­čiau jūsų Debe­sy­lą. Pati­ko, įkvė­pė, padė­jo, padrą­si­no… Dėkui, kad esa­te ir kuria­te!

Noriu padė­ko­ti už suža­din­tą dar dides­nį pasi­ti­kė­ji­mą savim! Suži­no­jau, kad vis­kas įma­no­ma jei nebi­jai klys­ti! :)

Debe­sy­la… Kaip atsi­ra­do mano gyve­ni­me? Vie­ną die­ną nar­džiau inter­ne­te ir ieš­ko­jau kaž­ko­kių pozi­ty­vių ar įdo­mių min­čių. Tie­są pasa­kius, nepa­me­nu, ar kaž­kas pasi­da­li­no Debe­sy­los straips­niu „facebook’e“ ar pati neti­kė­tai radau… Pati­ko tai, kaip išdės­ty­tos min­tys ir pata­ri­mai, man pati­ko ir pri­li­po. :) Iki šiol drau­gau­jam, todėl visiem reko­men­duo­ju.

Debe­sy­la paža­dins tavo min­tis, šir­dį ir sie­lą. Skai­ty­da­mas jo straips­nius šyp­sai­si, nes vis žavie­si įsta­biu žodžių žais­mu, kurie kute­na tavo įsi­ti­ki­ni­mus ir pri­sta­to įžval­gas, su kurio­mis sun­ku gin­čy­tis. Debe­sy­la yra pui­ki vie­ta praskaidrin­ti nuo­tai­ką, pasi­da­lin­ti nuo­mo­nė­mis ir pasi­sem­ti dar giles­nių apmąs­ty­mų. O nuo to tik­rai page­rė­ja gyve­ni­mas, nes išmoks­ti ji maty­ti tru­pu­tį kitaip!

Ačiū, Danie­liau, už pažin­tį!

Daž­nai nesu­pran­tu kas daro­si ir deda­si kitų žmo­nių gal­vo­je ir šir­dy­je, o net ir savęs supra­t­i­mas kar­tais atro­do neįma­no­mas, bet tai kas deda­si Debe­sy­los gal­vo­je ir kuo dali­nie­si – nu KAŽKAS pri­lim­pan­čio ir tin­ka­mo. Noriu visiems mano bran­giems žmo­nėms tai įrė­mi­nu­si pado­va­no­ti – štai pui­ki dova­na bet kokiai pro­gai! Bet gal net pro­gos nelauk­siu. Žodžiu… Skai­tau, skai­tau ir dar noriu :D labai tei­gia­ma sumaiš­ties bom­ba tie­siai į tai­ki­nį. Ačiū.

Norė­čiau para­šy­ti kaž­ką atvi­ro. Ko kiek­vie­nam iš mūsų rei­kia. Gal­būt skel­siu vis­ką į temas ir rašy­siu dve­jo­pai (visa­da matau dvi meda­lio puses (neži­nau ar taip gau­sis fina­le)).

ŪSAI prieš: jau­nes­nis, be ūsų, nuo­trau­ko­se atro­dai gra­žiau ir patrauk­liau. Not gay, just an opi­nion. ŪSAI už: Imi­džas, visai geras, sma­gus. Tu kitoks, tai yra gerai. Tik ar tik­rai trau­ki tuos, kuriuos NORI trauk­ti? Skai­ty­ti, domė­tis, bend­rau­ti, dis­ku­tuo­ti. Tie­siog skirk lai­ko pagal­vo­ti apie tavo paslau­gų gavė­ją – koks jis? Ir ką dary­ti, kad jį pasiek­tum.

UŽSISPYRIMAS: Daly­kas, kurio „flip side“ nera­siu ir neban­dy­siu suras­ti, nes, manau, kad tai yra gera savy­bė ir aš jos pavy­džiu, nes to, manau, kad netu­riu. Kai tu raš­ei, ir aš pra­dė­jau rašyt, tada aš susto­jau rašyt, o tu tebe­ra­šai. Na, tai reiš­kia, kad, arba tu radęs SAVO, arba tu labai kant­rus ir eini iki galo, kas yra vis­gi 10/10. Bet tie­siog noriu pasi­džiaug­ti ir pašauk­ti – keep going!

VIEŠASIS KALBĖJIMAS: Žaviuo­si tavo gali­my­be kal­bė­ti, nusi­kal­bė­ti į toli toli, į lan­kas ir momen­ta­liai grįž­ti prie min­ties, kuri turi eiti sekan­ti pagal kal­bos pla­ną.

NORAS TIKRINTI: Tavo eks­per­i­men­tai mala­dec ir manau, kad tau tie­siog zjb juos daryt, o žmo­nėms mldc juos skai­tyt. Čia tie mėne­sio iššū­kiai.

Esi kant­ry­bės pavyz­dys, kurio noriu sek­ti. Sustip­ri­nai norą tik­rin­ti fak­tus. Sustip­ri­nai susi­gau­dy­mą, kad, nu, pasi­nau­dok fuc­king goog­le, jei kaž­ko neži­nai. Ačiū!

Danie­lius – įdo­mus ir kont­ra­ver­siš­kas žmo­gus, netra­di­ciš­kai žvel­gian­tis į pasau­lio rea­ly­bę. Nau­dos neieš­ko­jau, tie­siog gerai pra­lei­dau lai­ką su įdo­miu pašne­ko­vu :)

Danie­liau, esu nuste­bin­ta Jūsų apsi­skai­ty­mu, supra­t­imu apie dau­ge­lį gyve­ni­mo tie­sų, kurias mes vie­ni ran­da­me, kiti – ne, vie­ni jas vie­naip supran­ta­me, kiti – kitaip.

Jei dau­gu­ma jau­ni­mo tiek skai­ty­tų, tiek domė­tų­si, oi kaip pasau­lis keis­tų­si.

Mes vie­ni su kitais susi­ję, vie­ni iš kitų moko­mės, patys įta­ko­jam ir for­muo­ja­mės, kaip asme­ny­bės, jei tik gyve­ni­me moko­mės, moko­mės visą lai­ką. Jei pri­pa­žįs­ta­me, kad dar nie­ko neži­nom, nemo­kam, bet dėl­to ir sten­gia­mės, kad vis į prie­kį – savęs link – tai jau gerai.

Ačiū už pasiū­ly­mą gau­ti Jūsų straips­nius į el.paštą, bet džiu­gu, kad ir facebook’e tai galiu ras­ti. Su pagar­ba, Auš­ra. Sėk­mės!

Kaip džiau­giuo­si tokį gėrį atra­dus inter­ne­te!!!! Sėdė­jau gilioj paaug­liš­koj dep­re­si­joj kelias die­nas, per­skai­čiau visus šio blo­go įra­šus ir iškart paki­lo moty­va­ci­ja bei nuo­tai­ka – vis­kas taip aiš­kiai ir tik­rai moty­vuo­tai para­šy­ta, o ne taip, kaip būna: dviem žodžiais – „eik ir daryk“. Tik­rai vis­ką skai­ty­siu dar kar­tą ir net į užra­ši­nę išsi­ra­šy­siu kai ką. Dėkui už šį blo­gą, nesu­stok.

Džiau­giuo­si atra­dęs šį tink­la­pį. Labai įdo­mūs straips­niai, įkve­pian­čios min­tys, idė­jos ir iššū­kiai. Būti­nai ką nors pri­tai­ky­siu. Tie­są sakant, jau žinau ką. Sėk­mės kūry­bo­je!

Šian­dien suži­no­jau apie Debe­sy­los egzis­ta­vi­mą. Kaip keis­ta ir kaip įdo­mu ir kiek daug viso­kių min­čių, pri­si­mi­ni­mų, jaus­mų sukė­lė. Gal reiks, kaip Danie­lius moko, išsi­kelt tiks­lą ir vis­ką apra­šyt raš­tu ;D Danie­lius, kuris visad savy turė­jo kito „tobu­les­nio“ pasau­lio sukū­ri­mo idė­ją ir pie­šė savo Pasau­lio žemė­la­pį, kurio pra­s­mės gal net nie­kas nesu­pra­to, dabar sukū­ręs tik­rai pla­tų, pozi­ty­vų, pro­fe­sio­na­lų inter­ne­ti­nį „pasau­lį“.

Manau, kad „Debe­sy­la“ yra šau­nus tink­la­raš­tis, kuria­me gali­ma ras­ti įvai­rių temų apie gyve­ni­mą ir jo geri­ni­mą.

Šau­nuo­lis, Debe­sy­la! Giliai kasi – toli eisi (turiu ome­ny­je būtent tau svar­bią sfe­rą). Toliau taip lai­kyk. ;-)

Neiš­pa­sa­ky­tas sma­gu­mas ras­ti bend­ra­min­tiš­kai rašan­tį žmo­gų! :) Gera kar­tu griau­ti ne tik išori­nius, bet ir vidi­nius barje­rus, įveik­ti savo nuo­sta­tų sukur­tas kliū­tis, sma­giai per­šok­ti per senste­lė­ju­sius įsi­ti­ki­ni­mus. Visu grei­čiu pir­myn! :)

Radau Debe­sy­lą atsi­tik­ti­nai, skai­ty­da­ma Mona­co straips­nius. Labai pati­ko. Būti­nai reko­men­duo­siu savo drau­gams ir pažįs­ta­miems.

Pui­kus tink­la­pis ieš­kant savęs! Taip tink­la­pį ir radau: goog­lėj įra­šiau: „kaip atras­ti save?“. Pir­mas išmes­tas pus­la­pis buvo būtent Debe­sy­la. Danie­lius rašo tik­rai pui­kius straips­nius, min­tis. Čia galė­si­te pasi­sem­ti idė­jų ir įkvė­pi­mo, taip pat bepro­tiš­kų užduo­čių, kurios pri­ver­čia elg­tis kitaip, negu esi įpra­tęs. Žodžiu, tink­la­pis tin­kan­tis visiems.

Stu­di­jos yra ver­tin­gos tik tada, jei stu­di­juo­ji tai, ką mėgs­ti. Kitas die­nos pra­ne­šė­jas buvo visiš­ka prie­šin­gy­bė prieš tai buvu­siam – iškart dekla­ra­vo, kad neken­čia kelio­nių. Tačiau jis die­vi­na kitas bepro­tiš­kas veik­las, meta sau neįti­kė­ti­nus iššū­kius, tokius kaip mėnuo be inter­ne­to, pie­ši­mo mėnuo, anks­taus kėli­mo­si mėnuo, 100 nau­jų pažin­čių ir pana­šius, ir jais mėgau­ja­si.

Danie­lius Goriu­no­vas rašo tink­la­raš­tį „Debe­sy­la“, kuria­me dali­na­si savo patir­ti­mi – net ir tais iššū­kiais, kurių nepa­vy­ko įvyk­dy­ti. Jis pabrė­žia, kad „iššū­kius rei­kė­tų dary­ti tik dėl savęs, nerei­kia ban­dy­ti kaž­ką kaž­kam įro­dy­ti“.

Šiuo įsi­ti­ki­ni­mu Danie­lius rėmė­si ir pra­ne­ši­mo metu. Kal­bė­da­mas apie stu­di­jas, jis sakė, kad ir stu­di­juo­ti rei­kia tik dėl savęs, ir tik tai, ką myli, nes jei moky­sies tai, kas tau nepa­tin­ka, nau­dos nebus, stu­di­jos bus bever­tės. Jis taip pat pata­rė pir­ma veik­lą išban­dy­ti ir tik tada rink­tis stu­di­jas, kai jau aiš­ku, kad ta veik­la patiks ir bus gali­ma tiks­lin­gai ties ja dirb­ti.

Debe­sy­la savo pavyz­džiu įro­dė, kad gali­ma išmok­ti ne tik rašy­ti, bet ir rašy­mu veik­ti. O dar – kad svar­bu atkak­lu­mas, žino­ji­mas ko nori ir žai­di­mas. Žaisk ir toliau taip šir­din­gai! Lin­kė­ji­mai 😉

Debe­sy­lą radau atsi­tik­ti­nai, ieš­ko­da­ma straips­nių apie lai­ko pla­na­vi­mą. Susi­do­mė­jau, pra­dė­jau skai­ty­ti ir man pati­ko. Tada užsi­sa­kiau Debe­sy­los nau­jien­laiš­kius į savo el. paš­tą. Tik­rai reko­men­duo­ju tap­ti Debe­sy­lie­čiu ir pakeis­ti savo požiū­rį į gyve­ni­mą, o gal net patį gyve­ni­mą. Čia daug moty­va­ci­jos, nau­din­gos infor­ma­ci­jos, sma­gu skai­ty­ti kai vis­kas pateik­ta su humo­ru bei papras­ta, aiš­kia kal­ba.

Ačiū už kny­ge­lę apie kūry­bos varik­lio susto­ji­mą. Tave skai­ti­nė­ju jau seno­kai ir man labai patin­ka tai, kaip tu rašai ir ką rašai. Atei­ty­je norė­čiau paskai­ti­nė­ti ir tavo „Tin­gi­nio mani­fes­tą“, tikiuos atsi­ras pro­ga įsi­gy­ti. Patin­ka tavo iššū­kiai, jie tik­rai įdo­mūs ir kar­tu moty­vuo­jan­tys. Įdo­miai „konst­ruo­ji“ savo tink­la­raš­tį, jame atran­du įdo­mių įdė­ju, kurias galė­čiau pri­tai­ky­ti sau. Ačiū, kad esi!

Kol kas mažai žinau apie Debe­sy­lą, bet jau reko­men­da­vau kelioms savo pažįs­ta­moms vien dėl to, kad vis­ką išban­dai savo kai­liu.

Labas, Danie­liau, tu esi nuo­sta­bus, o tavo dar­bas yra labai pra­smin­gas ir rei­ka­lin­gas. Aš netu­riu (bepro­tiš­kų) tiks­lų, norų, dar­bų. Turiu du vai­kus, už kuriuos atsa­kau tik aš. Pati gana giliai domiuo­si ezo­te­ri­ka. Kai ką stu­di­juo­ju, bet tai nereiš­kia, kad tavo Debe­sy­la man neįdo­mi. Man labai vis­kas patin­ka, nes jau ko, ko, bet opti­miz­mo tai mokau­si iš jūsų. Jūs mano vita­mi­nas. Moki jau­na­tviš­kai, links­mai išaiš­kin­ti prob­le­mų spren­di­mo būdus. Ačiū,kad esat. Labai lin­kiu ir noriu, kad kuo dau­giau Lie­tu­vos jau­ni­mo domė­tų­si tavo veik­la ir pri­si­jung­tų. Manau, kad atei­ty būsi­me sąmo­nin­ga ir lai­min­ga tau­ta.

Šau­nu, kai jau­nas žmo­gus turi ką pasa­ky­ti ir nesi­bo­di to dary­ti. Aki­vaiz­du, kad Danie­lius – skai­tan­tis, mąs­tan­tis ir išra­din­gas žmo­gus. Kuo dau­giau bus tokių žmo­nių, tuo toliau neke­liau­si­me… Nesu­sto­ki­te! O tobu­lė­ji­mui ribų nėra. :)) Sėk­mės. :)

Comon, Danie­liau, ban­dai patei­sin­ti tin­gi­nius?! O pats varai iš peties – va, ir kny­ga nė tris­de­šim­ties nesu­lau­kus, ir tink­la­raš­tis kie­čiau­sias, o kur dar roma­no rašy­mas (atleisk, išda­viau). Tin­gi­niau­ji, tipo?! Na taip, esi atsi­pū­tęs, kiek tave pažįs­tu ir net pavy­das ima! Tik­rai ver­ta tokios tin­gi­nys­tės pasi­mo­ky­ti.

Pažin­tis su Debe­sy­la įvy­ko per smal­su­mą. „Hm…ir ką gi ver­tin­go gali pasa­ky­ti šis jau­nuo­lis?“ – min­ty­jau. O gali. Seku įra­šus, skai­tau ir supran­tu – kai­fuo­ju. Ypač nuo tų, kurie erzi­na pro­tą, ver­čia mąs­ty­ti ir pasi­žiū­rė­ti į daly­kus kitu kam­pu.

O kad seku jau kele­tą metų, ste­biu kaip Debe­sy­la auga, kei­čia­si, tobu­lė­ja. Atkak­liai, užsi­spy­ru­siai, įdo­miai. Dėko­ju savo smal­su­mui ir min­ti­mis – Debe­sy­lai ☺

Rea­ly­bė­je Danie­lių atpa­žįs­tu tik iš ūsų, nors Facebook’e drau­gau­ti pra­dė­jo­me dar tada, kai Jis gyve­no be jų: visa­da turin­tis savi­tą sko­nį gyve­ni­mui ir nepa­ils­tan­tis jį lavin­ti, ragau­jant vis nau­jų ingre­di­en­tų.

Nors ir nese­ku kiek­vie­no Danie­liaus teks­to, man labai patin­ka žino­ti, jog sekan­tis, kurį skai­ty­siu, bus tik­rai kitoks nei pas­ku­ti­nis. Ačiū, Ūsuo­ta­sis Vir­tu­alu­sis Drau­ge, už tai! Iki kitų susi­skai­ty­mų, susi­ra­šy­mų, pra­si­len­ki­mų, pla­nuo­tų susi­ti­ki­mų.

Debe­sy­la visuo­met ran­da būdų, kaip nuste­bin­ti: nere­tai ima­si pro­vo­kuo­jan­čių temų ir klau­si­mų, o kar­tais ir šir­dį atve­ria, todėl abe­jin­gų jam nelie­ka.

Aš jau seniai neran­du vidi­nės ramy­bės. Artė­ja mano gyve­ni­mo šeš­to­ji dešim­tis, o kiek dar noriu savy­je pakeis­ti ir pato­bu­lin­ti… Tik vis dar nesu­vo­kiu, kad per ruti­ną ir pil­ką kas­die­ny­bę bėgu tikė­da­ma, jog dar vis­ką suspė­siu rytoj… Bet Debe­sy­la pačium­pa mane už skver­nų ir trūk­te­li… Daryk dabar, tuo­jau pat… Tiek daug gali judė­da­ma po tru­pu­tį, bet savo sva­jo­nių link. Man jos rei­kia, kad neiš­duo­čiau savęs ir suspė­čiau…

Kaž­ka­da pagal­vo­jau, kad Danie­lius yra kaip lie­tu­viš­kas Tim Fer­riss (rim­tai!), eks­per­i­men­tuo­da­mas su gyve­ni­mu ir tomis patir­ti­mis besi­da­lin­da­mas.

Tokio tie­saus rašy­mo ir ban­dy­mų gyven­ti kitaip, nei siū­lo visuo­me­nės sce­na­ri­jai, labai rei­kia, pasi­da­ro kiek leng­viau (ir sma­giau) kvė­puo­ti. Esu dėkin­ga jam už atvi­ro rašy­mo pavyz­džius ir pui­kius atsa­ky­mus mano Inter­viu Pro­jek­tui.

Iš tie­sų, Debe­sy­lą atra­dau neti­kė­tai, net nebe­pa­me­nu, kaž­ku­rio­je „facebook‘o“ gru­pė­je. Ar tai buvo komen­ta­rai, ar šiaip koks post’as… Tai nela­bai svar­bu, svar­biau­sia, kad aš nemėgs­tu tokių raš­lia­vų, nemėgs­tu kny­gų, bet Debe­sy­la pri­lip­dė mane prie kom­piu­te­rio vos tik pra­dė­jus skai­tyt.

Tik­riau­siai dėl savo ori­gi­na­lu­mo ir SVARBIAUSIA – papras­tu­mo. Die­vi­nu papras­tu­mą, tad iš Debe­sy­los straips­nių galiu pasi­sem­ti kaž­ko­kios išmin­ties. Gal­būt tai, kas rašo­ma, visiš­kai žino­ma ir išban­dy­ta, tačiau į visą tai galiu pažiū­rė­ti iš kito kam­po ir pasam­pro­tau­ti. Esu dėkin­ga tai neti­kė­tai aki­mir­kai, kurios metu atra­dau Debe­sy­lą.

Skai­ty­da­ma tik­rai nega­liu pasa­ky­ti, jog švais­tau savo lai­ką (prie­šin­gai nei sėdė­ji­mą „facebook’e“). Ir AČIŪ Danie­liui, kuris atran­da lai­ko bend­rau­ti ir dalin­tis pata­ri­mais. :)

Ne kar­ta esu įsi­ti­ki­nu­si, kad tik­rai mylė­ti ir jaus­ti mei­lę gali duo­ti tik vyras. Nors yra tei­gia­ma, kad būtent mote­ris yra mei­lės glo­bė­ja ir nešė­ja, bet būtent vyras suge­ba taip tiks­liai api­brėž­ti mei­lės jaus­mą. Šiuo­lai­ki­nia­me pasau­ly­je mote­rys „ima“. Jos moko­si „imti“ nuo pat mažens, nes to moko­si kas­dien iš savo mamų. Ieš­ko­ti tam paaiš­ki­ni­mų tie­siog never­ta ir nėra noro užsi­im­ti tai. Tie­siog noriu para­šy­ti, kad gerai kar­tais paskai­ty­ti tokias min­tis, kaip šia­me laiš­ke: NUORODA. Labai džiau­giuo­si, kad yra gera­šir­džių žmo­nių. Gal per skam­biai pasa­ky­ta. Visi turi­me juo­dų ir bal­tų atspal­vų, o tiks­liau visi turi­me įvai­rių spal­vių. Vis­gi.. Gera, malo­nu skai­ty­ti tokias min­tis. Ačiū.

Labiau­siai Debe­sy­la patin­ka todėl, kad čia visa infor­ma­ci­ja yra tei­gia­ma. Ir, kai man pris­tin­ga jėgų sie­kiant savo tiks­lų, aš atsi­ver­čiu šį pus­la­pį, per­skai­tau kele­tą straips­nių ir visos abe­jo­nės, kurios buvo aplan­kiu­sios mane prieš tai, išsi­skirs­to. :) Dėko­ju nuo­sta­biai Debe­sy­los koman­dai, kuri dali­na žmo­nėms džiaugs­mą ir lai­mę. :)

Debe­sy­la – tai Danie­liaus gyve­ni­mas. Tuo vis­kas ir pasa­ky­ta.

Mane papir­ko min­čių bran­du­mas, buvo labai keis­ta, kai suži­no­jau tavo amžių. Teks­tai neįky­rūs, neper­šan­tys savos tie­sos, moty­vuo­jan­tys. Skai­ty­da­mas Debe­sy­lą, radau kitus gerus tink­la­la­pius, kuriais pasi­da­li­nai su skai­ty­to­jais. Ačiū, kad esi.

Danie­lius suge­ba para­šy­ti teks­tus, į kuriuos pasi­ne­ri taip, lyg kal­bė­tum su juo gyvai. Jo klau­sy­tis galė­čiau valan­dų valan­das, nes min­tis jis dėlio­ja lygiai taip pat, kaip rašy­da­mas. Kas matė Danie­lių, kal­ban­tį prieš audi­to­ri­ją, gali paliu­dy­ti, jog nie­ko pana­šaus nere­gė­jo. Džiau­giuo­si turė­da­mas tokį drau­gą, kole­gą ir ama­to bro­lį.

Danie­lius ir jo koman­da palie­ka įspū­dį kaip nuo­šir­dūs, atvi­rai bend­rau­jan­tys žmo­nės. Todėl Debe­sy­lą leng­va ir malo­nu skai­ty­ti. Tie­sa, kai kurie meto­dai neat­ro­do labai tin­ka­mi ir pati­ki­mi, tačiau rei­kia pri­si­min­ti, kad čia dau­giau­sia asme­ni­nė patir­tis (o ne moks­li­niai tyri­mai), ir tai, kad man tai netin­ka, nereiš­kia, kad netiks jums. Kai kurios idė­jos iš tie­sų būna gana įdo­mios, ir turiu taip pat paste­bė­ti, kad išban­do­ma daug įvai­rių meto­dų iš įvai­rių šal­ti­nių, pasa­ko­jant tiek apie jų pliu­sus, tiek apie minu­sus. Tai man ir atro­do ver­tin­giau­sia Debe­sy­los dalis.

P. Danie­liau, dėko­ju už mai­šą šyp­se­nos, kurios užteks visai savai­tei, o gal ir ilgiau.. :) O aš dar pas kau­če­rį lan­kiau­si, kuris tiek nepa­dė­jo, kaip Jūsiš­kiai para­šy­ti laiš­kai. :) Dar kar­tą AČIŪ. :) Pagar­biai,

Čia kaip juo­do­ji sky­lė – atei­ni ir nega­li išei­ti, nes straips­niai užbu­ria. Ir lai­ko nepra­lei­di vel­tui – kiek­vie­nas straips­nis moty­vuo­ja, pamo­ko. Labai sma­gu maty­ti, jog tokie žmo­nės dali­na­si min­ti­mis su kitais ir sklei­džia pozi­ty­vą. Tie­siog, lin­kiu sėk­mės ir dar daug daug metų dalin­tis tokiais įkve­pian­čiais straips­niais! :)

Apti­kau tink­la­la­pį gana nese­niai, tie­są pasa­kius, tai jį anks­čiau apti­ko mano 13-kos metų sesuo ir pama­nė, kad man gali patik­ti. Ir ji buvo tei­si. :) Tik­rai įkve­pian­tis tink­la­raš­tis. :)

Neži­nau ar Debe­sy­lą skai­to mamos. :) Bet vie­na tai tik­rai. Ačiū už straips­nį apie klai­das! :)) Neži­nau, kaip čia gra­žiai para­šy­ti tas liaup­ses… Bet jūs iš tik­ro rašot labai gerai. Sukur­ki­te app’są, kad ryte galė­tu­me išma­nia­ja­me atsi­da­ry­ti Jus, o ne del­fį ar ins­tag­ra­mą! :)

Debesyla.lt – kaip labi­rin­tas, kuriuo klai­džio­jant ran­du nau­din­gų pata­ri­mų, įdo­mių isto­ri­jų ir daug daug įkvė­pi­mo. Su kiek­vie­nu straips­niu vis labiau įsi­pai­nio­ju į šito suma­naus bičo pink­les ir išmin­tį. Ačiū, kad dali­nies!

Mėgs­tu Debe­sy­lą, nes šis pus­la­pis man visuo­met pri­me­na, jog nebū­ti­na eiti pra­min­tais takais, kad jaus­tu­meis sėk­min­gas – gali­ma atras­ti savo take­lį.

Debe­sy­la man pra­p­lė­tė fan­ta­zi­ją kaip paįvai­rin­ti kas­die­ny­bę, čia visuo­met pasi­se­miu moty­va­ci­jos save atras­ti ir ugdy­ti, taip pat daž­nai pake­lia nuo­tai­ką.

Ačiū Danie­liau, kad esi savi­mi bei įkvė­pi ir mane tokia būti!

Danie­liaus sura­šy­tos min­tys atvė­si­na arba­tos puo­de­lį. Čia fak­tas. Ir juos Danie­lius būna lin­kęs patik­rin­ti :)

Rim­tai. Kai pama­tau, kad Debe­sy­lo­je pasi­ro­dė nau­jas straips­nis, tai žinau, kad jo per­skai­ty­mas užims lai­ko: „užsi­bo­oki­nu“ jį, pasi­ruo­šiu puo­dą arba­tos, skai­tau ir tar­si dis­ku­tuo­ju su Danie­lium iki, kol galiau­siai paste­biu, kad straips­nį per­skai­čiau, o arba­tą pamir­šau. Tada geriu atvė­su­sią, o min­ty­se vis šyp­sau­si, kaip jis neju­čia taip įtrau­kė. Ačiū! Visa­da.

Ačiū už kny­ge­lę. Anks­čiau nejaus­da­vau jokių stab­džių, kai rei­kė­da­vo pade­monst­ruo­ti kūry­bi­nius suge­bė­ji­mus. Tačiau su metais matyt ir tos prak­ti­kos lik­da­vo mažiau, ir mano gal­ve­lė nebe taip gerai ima­si tokio dar­bo. Tie­są sakant dabar tik per­me­čiau aki­mis vis­ką, bet dar per­skai­ty­siu vis­ką nuo pra­džios iki galo. Labai įdo­mus ir tink­la­raš­tis, manau padės man atras­ti save patį. Ačiū.

Gai­la, kad Debe­sy­los nebu­vo tuo­met, kai dar mokiau­si mokyk­lo­je ar stu­di­ja­vau uni­ver­si­te­te, tik­rai nebū­čiau jau­tu­sis tokia vie­ni­ša keis­tuo­le. Jo straips­niai galė­tų būti įkvė­pi­mas kiek­vie­nam jau­nam pro­tui, ieš­kan­čiam atsa­ky­mų ir savęs. Ir nors ne visa­da mato­me pasau­lį vie­no­dai – tame ir žave­sys. Danie­liau, nesu­stok.

Šį inter­ne­ti­nį pus­la­pį atra­dau prieš kurį lai­ką, man labai patin­ka rašy­mo sti­lius, temos, auto­riaus atvi­ru­mas. Daug ir daž­nai gir­dim apie įvai­rius meto­dus ir recep­tus kaip būti lai­min­giems, labai sma­gu pasi­skai­ty­ti apie tai, kaip šitie meto­dai atro­do prak­tiš­kai. Auto­riaus teks­tai per­skai­čius lie­ka atmin­ty­je, o man tai ryš­kiau­sias požy­mis, jog pra­lei­dau lai­ką skai­ty­da­ma ne vel­tui!

Pasau­ly­je plin­ta nuo­sta­bi mada – svei­ka gyven­se­na, pozi­ty­vus mąs­ty­mas, rytų filo­so­fi­ja, gyve­ni­mo moky­to­jų paieš­ka ir t.t. Kar­tais atro­do, kad dau­gu­mai žmo­nių, kurie tei­gia gyve­nan­tys tokiais ieš­ko­ji­mais, tai tik­rai yra tik mados rei­ka­las. Atro­do melas, bet kai įsi­gi­li­ni, tai supran­ti, jog tai pui­ku. Na, tegul tai tik dėl mados, bet, nori neno­ri, visiems pri­si­lie­tu­siems prie tik­rų daly­kų, jie palie­ka tik gera. Debe­sy­la – vie­nas iš tų šal­ti­nių, kuria­me ran­da­me šios, „XXI amžiaus mados“ pamo­kas pateik­tas savi­tai ir įdo­miai, visa­da palie­kan­čias erd­vės ir savam supra­t­imui.

Debe­sy­lą jau buvau radu­si per nuo­ro­dą drau­gės sve­tai­nė­je. Kad pati­ko, tai ne tas žodis – tie­siog suža­vė­jo! Per­skai­ty­ti vis­ko neper­skai­čiau, netu­riu įpro­čio daug skai­ty­ti, tie­siog akis užkliū­na už tų daly­kų, kurių man rei­kia.

Pagal fizi­nį amžių tik­čiau į mamas, tačiau sie­los metai kitaip skai­čiuo­ja­mi. Tai, kas sklin­da iš šios sve­tai­nės, mai­ti­na ir stip­ri­na tą mano dalį, kurią jau­čiu savy­je, kuri ieš­ko, kaip išei­ti į pavir­šių, tačiau dar glež­na ir neiš­si­sklei­du­si visa jėga. O Debe­sy­lo­je vis­ko tiek daug! Ačiū, kad esa­te.

Kodėl „Debe­sy­la“? Man taip nori­si su kuo nors paple­pė­ti ir būti supras­tai, bet neiš­juok­tai, ras­ti atgai­vos ir palai­ky­mo bei pastip­rin­ti pačią save.

Visiems, kurie nori peraug­ti save, reko­men­duo­ju skai­ty­ti ir sek­ti Debe­sy­lą. Tai vie­nas bepro­tiš­kiau­sių eks­per­i­men­ta­to­rių Lie­tu­vo­je.

Labas Danie­liau Man sma­gu ste­be­ti tavo jude­ji­ma i prie­ki. Ir zinai kas labiau­siai zavi: tu tem­pi pas­kui save ir kitus. Esi atvi­ras pasau­liui ir kitiems. Ir tai veza.… Tavo kny­ge­le kazkam gali pada­ry­ti mil­zi­nis­ka ita­ka. Bet tai nera nei blo­gai nei gerai. Never­ti­nu. Tie­siog netu­riu tam tei­ses. Ir kar­tai pavyks­ta. Arba ne. Tau rei­kia iver­ti­ni­mo nes tu mokai­si ir nori dar paju­de­ti i prie­ki tokia kryp­ti­mi kuria pasi­rin­kai. Man si kryp­tis nei­do­mi nes tai pro­to ar inte­lek­to zai­di­me­liai. Ar testi? Ar tau ido­mu kas mane moty­vuo­ja ir veda i prie­ki?

Moty­va­ci­nis žur­na­las, nes šio tink­la­pio nepa­va­din­čiau tink­la­raš­čiu, nepai­sant to, kad nau­do­ja­ma ta pati prog­ra­mi­nė įran­ga.

Žinau, kad moder­nia­me pasau­ly­je yra daug tokių prob­le­mų, kurių pats nega­li išspręs­ti – vie­nos bėdos yra finan­si­nės, o kitos yra dva­si­nės, tačiau daž­niau­sia būna taip, kad jei šlu­buo­ja finan­sai, tai šlu­buo­ja ir dva­sia arba atvirkš­čiai. Danie­lius Goriu­no­vas, Debesyla.lt auto­rius, sukū­rė šį tink­la­pį žmo­nėms, kurie yra pakly­dę gyve­ni­mo vin­giuo­se.

Pats šiuo metu nesu moty­va­ci­nių straips­nių skai­ty­to­jas, bet esu seniau skai­tęs pana­šių, tik ang­liš­kų, tad mane džiu­gi­na, jog paga­liau ir mes turi­me kaž­ko­kią lie­tu­viš­ką alter­na­ty­vą, kuria gali­me visi drau­giš­kai pasi­džiaug­ti, nes šia­me pasau­ly­je stin­ga nuo­šir­džių žmo­nių, kurie nori padė­ti kitiems vis­kuo, kuo tik gali ir pajė­gia.

Aš pats, asme­niš­kai, noriu atgai­vin­ti lie­tu­viš­ką blo­gos­fe­rą, nes ji yra miru­si arba komer­cia­li­zuo­ta, tai mane pama­lo­nin­tų, jei auto­rius sukur­tų asme­ni­nį blo­gą apie save bei savo gyve­ni­mą ir tai, ką jis pats gal­vo­ja – nes šis tink­la­pis, na, jis komer­ci­nis – nors neži­nau auto­riaus galu­ti­nio tiks­lo. Danie­liau, sėk­mės rašant!

Man Debe­sy­la patin­ka tuo, jog kitu kam­pu pama­tau tam tik­rus daly­kus, ji apver­čia min­tis kurios atro­do buvo susi­gu­lė­ju­sios, tie­siog jas išju­di­na, pakra­to.. Tad ir suvo­ki­mas kin­ta.

Reko­men­duo­čiau žmo­nėms kurie ieš­ko, tyri­nė­ja, gili­na­si mėgs­ta para­dok­sus ir šiaip įdo­mius prieš­ta­ra­vi­mus, kurie nori, jog jų min­čių pasau­lis apsi­vers­tų bent kokiais 60 laips­nių, kurie nori į ele­men­ta­rius daly­kus pažiū­rė­ti kitu kam­pu.

Kiek­vie­nas Danie­liaus straips­nis sukels tik­ras idė­jų aud­ras!

Pui­kus blog’as, labai sma­giai skai­to­si, gra­žus dizai­nas. Koman­da pui­kiai pasi­dar­ba­vo. Tikiuo­si ir toliau džiu­gin­sit savo turi­niu.

Susi­pa­ži­nau su Danie­liu­mi kūry­bi­nio rašy­mo sto­vyk­lo­je „Iš tylos“. Tai buvo neti­kė­ta ir sma­gi pažin­tis, įkve­pian­ti šio auto­riaus užmo­jais ir, svar­biau­sia – jų įgy­ven­di­ni­mu iki galo. Lin­kiu ir toliau nepa­mes­ti ener­gi­jos ir šmaikš­tu­mo!

Per­skai­čiau iki galo, ką retai darau – pra­dė­ju­si nepa­bai­giu arba imuo­si skai­ty­ti kitą.. Bet tik­rai nepa­si­gai­lė­jau. Labai įdo­mu, ver­ta dėme­sio ir apmąs­ty­mo.. Žavin­ga. Šian­dien tai geriau­sia iš vis­ko, ką mačiau, ką gir­dė­jau ir ką radau skai­ty­da­ma. Dide­lis džiaugs­mas man, kad yra tokių žmo­nių, kurių min­tys iš vidaus lie­ja­si į lau­ką, ir kurie save išda­li­na kitiems.

Įdo­mus pus­la­pis tiems, kurie nori save tobu­lin­ti ir ugdy­ti. Patei­kia­mas išsa­mus kitų tink­la­raš­ti­nin­kų sąra­šas, kaip nie­kur kitur neras­tum. Manau, kad tie, kurie eina sun­kes­niu keliu, yra labiau ver­ti dėme­sio nei tie, kurie išvis nie­ko neda­ro ir plau­kia pasro­viui.

Aš žaviuo­si žmo­nė­mis, kurie suran­da šir­džiai mėgs­ta­mą veik­lą. Džiau­giuo­si, kad esi jau­nas žmo­gus ir tai – labai svar­bu, nes aš pati augi­nu 8 metų sūnų ir tikiuo­si, kad šia­me infor­ma­ci­jos bei tech­no­lo­gi­jų pasau­ly­je mano vai­kas turės iš ko rink­tis, kai paaugs ir aš nebe­ga­lė­siu jo kont­ro­liuo­ti.

Tikiuo­si, kad bus tokių pus­la­pių ir žur­na­lų kaip šis, o ne vien nega­ty­vas ir var­to­to­jiš­kas absur­das. Paaug­liams sun­ku iš viso srau­to išsi­rink­ti infor­ma­ci­ją. O dar ber­niu­kai – juk taip svar­bu neiš­si­skir­ti ir būti gru­pė­je. Tikiuo­si, kad rasi­te savo pase­kė­jų ratą. Jau­na­tviš­kas entu­ziaz­mas yra daug, mes, vyres­ni, daž­nai jo pri­trūks­ta­me, o tuo­met sun­ko­ka keis­ti savo gyve­ni­mą.

Debe­sy­lą užti­kau visai atsi­tik­ti­nai ir ji užka­bi­no savo sti­liu­mi, bend­ra­vi­mu kaip su drau­gais. Jau vien ko ver­ti suas­me­nin­ti krei­pi­niai „Labas Auš­ra, pasi­il­gau tavęs“ (ar pana­šiai). Kal­bant apie straips­nius, vis­kas būna pateik­ta: šal­ti­niai, reko­men­da­ci­jos, išva­dos. Gerai, kad Danie­lius pats išban­do ir patei­kia ne tik sau­są teo­ri­ją.

Man patin­ka, kad Danie­lius nepa­si­ro­do visa galin­tis ir žinan­tis. Jis toks rea­lus, neati­trū­kęs nuo žemės. Paro­do ir savo patir­tas klai­das. Jo straips­niuo­se daug kas gali atras­ti save. Užka­bi­na, įtrau­kia, moty­vuo­ja.

Dėko­ju Auto­riui už supe­ri­nius straips­nius! Visai nety­čia atra­dau šitą tink­la­pį ir jis mane tie­siog įtrau­kė. Debe­sy­los straips­nius labai įdo­mu skai­ty­ti. :)

Lai­ko patik­rin­tas blo­gas. Danie­lius rašo jau virš ketu­rių metų, ir… Vis dar nesu­sto­jo, straips­nių koky­bė vis kyla ir jo blo­gas yra nuo­la­tos atnau­ji­na­mas. Kuo Debe­sy­la išsi­ski­ria? Na, visu pir­ma savo asme­ny­be. Danie­lius – žmo­gus, mėgs­tan­tis vis­ką dary­ti pagal savo stan­dar­tus, nors tai gali būti ir dary­mas atvirkš­čiai (o ką jūs drau­gai gal­vo­ja­te? Juk rei­kia gyven­ti pagal savo, o ne kitų ver­ty­bes), taip pat jis yra bepro­tiš­kų iššū­kių fana­ti­kas ir kas mėne­sį išban­do nau­jus iššū­kius. Spau­džiam 5 Danie­liui ir Debe­sy­lai. WOO!

„Moks­liš­kai patik­rin­ta“ – tai klai­di­nan­tis tei­gi­nys. Juk daž­nai netu­ri­te veri­fi­ka­ci­jos – tyri­mų ata­skai­tų, įro­dy­mų. Bet įdo­mu. Lan­kau­si pir­mą kar­tą. Lin­kiu sėk­mės kelio – sau ir jums. :)

Nuo­sta­bu, kad Lie­tu­vo­je yra žmo­nių, kurie nebi­jo atskleis­ti savo lai­mės paslap­čių! Vie­nas iš jų yra Danie­lius. „Tin­gi­nio mani­fes­tą“ reko­men­duo­ju per­skai­ty­ti visiems, kas nori atsi­pa­lai­duo­ti ir pasi­mė­gau­ti gyve­ni­mu dabar, o ne po Nau­jų­jų arba kai užsi­dirbs pir­mą­jį mili­jo­ną. Tai­gi, jei­gu nori kuo grei­čiau pri­si­jau­kin­ti lai­mę, siū­lau pasi­nau­do­ti Danie­liaus pamo­ko­mis ir žinio­mis, kurios jam pačiam padė­jo sukur­ti save.

Labas, Danie­liau, seno­kai jus skai­tau. :) Man labai patin­ka jūsų rašy­mo sti­lius! Savo kūry­bo­je jūs betar­piš­kas, įdo­mus, kar­tu papras­tas, bet nepa­vir­šu­ti­niš­kas. Bal­tai pavy­džiu, ;) o kar­tu ir džiau­giuo­si, kad yra tokie ypa­tin­gi žmo­nės, kad kuria, kad dali­na­si. Viso­ke­rio­pos jums sėk­mes!

Labas, Debe­sy­la / Danie­liau :),

Tik­riau­siai reik­tų pra­dė­ti nuo to, jog komen­ta­rai ir laiš­kų rašy­mas blog’ų auto­riams nėra daž­na mano veik­la (vie­nas iš int­ra­ver­tiš­ku­mo pri­va­lu­mų :)), bet, skai­ty­da­ma Tavo laiš­ką, pagal­vo­jau, kad būtų pats lai­kas padė­ko­ti už straips­nius, kuriuos rašai ir dali­nie­si.

Nepa­me­nu, kada (spė­ju, kad jau seniai), kaip ir kur atra­dau Debesyla.lt, tik žinau, kad atra­dau labai tin­ka­mu lai­ku, kai man rei­kė­jo nau­jų min­čių ir, šiaip, vis­ką gal­vo­je „per­dė­lio­ti” iš nau­jo.

Tad labai ačiū. :) Beje, su bend­ra­dar­biu kal­bė­jom apie blog’us, kuriuos skai­tom. Užsi­mi­niau, kad skai­tau Debesyla.lt. Po valan­dos į dar­bi­nį el. paš­tą gavau daug­maž tokį jo atsa­ky­mą: „Vis­kas, šian­dien nebe­dirb­siu, skai­ty­siu Debe­sy­los straips­nius.”

Žinant, kad mano kole­ga išran­kus ir kri­tiš­kas žmo­gus, tai yra labai dide­lis komp­li­men­tas. Sėk­mės ir nesu­stok! :)

Švie­su­liai, spal­vos ir gai­vus oro gūsis. Čia radau. Šir­džiai gera skai­ty­ti tokį gėrį – jau­čiuo­si radu­si užs­lėp­tą, nežy­mią kny­gą mil­ži­niš­ko­je bib­lio­te­ko­je. Nori­si kuo dau­giau žmo­nių paro­dy­ti, kur leng­viau kvė­puo­ti inter­ne­te. :) Nesu­stok rašęs.

Debesyla.lt yra tie­siog atgai­va šiuo­lai­ki­niam inter­ne­to triukš­me. Struk­tū­ri­zuo­ta, susis­te­min­ta ir labai ver­tin­ga infor­ma­ci­ja vie­no­je vie­to­je, įvilk­ta į labai sko­nin­gą for­ma­tą. Ačiū už pri­dė­ti­nę ver­tę, kurią kuri, Danie­liau! Čia radau kele­tą nau­din­gų pata­ri­mų ir daug įdo­maus skai­ty­mo!

Wow, geras – tavo „sai­tas“ – kaip pas Mar­ką Men­so­ną, kaip tik gal­vo­jau per­kel­ti savo žalia­val­gius į pana­šų, gra­žus dizai­nas.

Pana­šiom temom raši­nė­ju, kaip ir tu. Dabar pas Augus­tą į www.geragyventi.lt įdė­jau kelis straips­niu­kus. Matau, iš Leo Babou­tos taip pat imi pavyz­dį ir neblo­gai gau­na­si. Labai įdo­mu, kaip seka­si mone­ti­zuo­ti savo dar­bą. Tie­siog pama­čiau tave ir iški­lo klau­si­mas: ar Lie­tu­vos inter­ne­te eina uždirb­ti kiek nors iš blog’o? Pasi­gir­siu, kad zaliavalgiai.lt jau turi virš 1100 subscriber’ių, bet neat­ei­na į gal­vą, ką su jais veik­ti. :)

Rašy­da­ma atsi­lie­pi­mą pri­si­mi­niau, kokia gera buvo kny­ga ir kilo klau­si­mas: O kada pla­nuo­ja­ma šios kny­gos popie­ri­nė ver­si­ja?

Atsi­lie­pi­mas:

Skai­ty­da­ma „Tin­gi­nio mani­fes­tą“ suvo­kiau, kad ši kny­ga yra skir­ta kaip tik man! Žino­ma, ji būtų pra­ver­tu­si labiau, kai prieš du metus ver­čiau­si per gal­vą mėgin­da­ma atlik­ti dau­giau dar­bų per parą, nei joje yra lai­ko. Vis­gi, šian­dien ją skai­ty­da­ma nesi­prie­ši­nu toms idė­joms, nes iš savo patir­ties žinau, kad dar­bas iki nukri­ti­mo nie­kur nenu­ves. Suži­no­ji­mas apie Karos­hi (jei neži­nai, kas tai yra, matyt, teks per­skai­ty­ti kny­gą) tai patvir­ti­no. Bee­et… ką tada dary­ti? Negi nedirb­ti?

Danie­lius savo kny­go­je į veik­lą žiū­ri svei­kai. Saky­čiau vie­nas iš tų retų atve­jų, kai asme­ni­nio tobu­lė­ji­mo kny­ga išties Tau pade­da, o ne apdu­mia akis ir ragi­na siek­ti nepa­sie­kia­mo, nusi­vil­ti savi­mi ir, galiau­siai, nie­ko nebe­da­ry­ti. Per­skai­čiu­si pir­mus sky­rius tie­siog nesu­sto­da­ma drau­gėms pasa­ko­jau įdo­mius fak­tus, kuriuos suži­no­jau, o vėliau ėmiau­si veiks­mo. Buvau tiek suža­vė­ta mini­ma­liz­mo idė­jos, kad nė nesu­si­mąs­čiu­si ėmiau­si 100 daik­tų iššū­kio! Dabar kam­ba­ry­je vie­tos dau­giau, o ir gal­va atro­do šva­res­nė nuo nerei­ka­lin­gų daly­kų. Saky­čiau, kad tai yra vie­na ver­tin­giau­sių kny­gų, kurias per­skai­čiau pasta­ruo­ju metu. Ją nėra sun­ku pri­tai­ky­ti savo kas­die­ny­bė­je, o pri­tai­kius gyve­ni­mas atro­do tie­siog papras­tes­nis!

P.S. Tie­są sakant pra­dė­ti skai­ty­ti šią kny­gą tru­pu­tį… tin­gė­jau. Pasa­kiau sau: „Na, gerai. Bent įva­dą paskai­ty­siu“. Ir žinot, ką? Mane taip įtrau­kė šios kny­gos para­šy­mo sti­lius ir idė­ja, kad nega­lė­jau atsi­trauk­ti!

P.P.S. Vis dar turiu dide­lę pagun­dą pasi­da­lin­ti ar papa­sa­ko­ti apie šią kny­gą visiems, kuriuos pažįs­tu.

Dar ką tie­siog Tau norė­jau pasa­ky­ti, tai klau­siau ir audio ver­si­ją. Mane labai malo­niai nuste­bi­no tai, kaip moki val­dy­ti savo bal­są! Neži­nau ar tai buvo užs­lėp­ta, ar tiek išsi­to­bu­li­nai, bet labai sma­giai susi­klau­sė! Super super super! :))

Jau­nas, veik­lus, pil­nas nau­jų idė­jų, daly­vau­jan­tis visur ir visa­me, trokš­tan­tis padė­ti kitiems ir t.t.t. – Debe­sy­los kūrė­jas. Labai geras pavyz­dys visuo­me­nei! Kuo dau­giau tokių atsi­da­vu­sių žmo­nių! Šau­nuo­lis.

Apie Debe­sy­lą galiu pasa­ky­ti tik tiek, kad tai yra pui­kus pus­la­pis tiems, kurie neran­da savy­je moty­va­ci­jos, kuriems rei­kia spy­rio į užpa­ka­lį, kad pra­dė­tų ženg­ti mažą žings­nį dide­lių pasie­ki­mų link, nes pir­mas žings­nis visa­da yra sun­kiau­sias.

Sėdžiu ir šyp­saus, vadi­nas gerai. Daly­kai. Geri daly­kai.

Kole­ga ir drau­gas, su kuriuo ne kar­tą teko kar­tu dary­ti daly­kus – rašy­ti, orga­ni­zuo­ti paskai­tas, dis­ku­tuo­ti apie mar­ke­tin­go stra­te­gi­jas.

O bene ryš­kiau­siai Danie­lio požiū­rį į Debe­sy­lą ir skai­ty­to­jus atspin­di vie­nas klau­si­mas, kurį jis visa­da iške­lia gal­vo­da­mas nau­jas temas teks­tams, kel­da­mas iššū­kius ir dary­da­mas bepro­tiš­kus daly­kus: „O kokia iš to nau­da skai­ty­to­jams? Ką nau­jo galiu duo­ti žmo­nėms?“.

Debe­sy­la, paskai­tos, kny­gos – vis­kas, ką daro Danie­lius yra daro­ma tam, kad padė­tų kitiems.

Man pati­ko Debe­sy­los straips­nis apie tin­gi­nys­tę ir tin­gė­ji­mą – tie­siog „užka­bi­no“ daly­kai, apie kuriuos visa­da gal­vo­ji, kad tai nėra gerai, bet pasi­ro­do yra žmo­nių, kurie tie­siog pasa­ko, kad tai nėra blo­gai. Per­skai­tai ir jau­tie­si paky­lė­tas.

Taip pat pati­ko straips­nis, kuria­me pasiū­ly­ta blo­gus daly­kus pasiųs­ti „vel­niop“. Šau­nuo­lis, Debe­sy­la. Aš esu sta­ty­bos inži­nie­rė – dir­bu dėl to, kad turė­čiau pini­gų išpil­dy­ti savo sva­jo­nes – bend­rau­ti, keliau­ti, pažin­ti… Nori­si, kad dar­bas sutap­tų su pomė­giais…

Ir vis dar ieš­kau, nors man 55 metai. Dabar jau kar­tu su Debe­sy­la ieš­ko­ti leng­viau.

Na Danie­lius yra „nurau­tas“ bičas su savo „keis­tuo­lio“ sti­liu­mi. Tačiau tuo jis ir žavus ir uni­ka­lus. Būtent dėl to jo teks­tai yra uni­ka­lūs ir… SUPER!

Išties, manau, džiu­gu yra tai, kad žmo­nės nepa­tin­gi ir įke­lia tai, kas iš tie­sų pade­da žmo­nėm tobu­lė­ti.

Dar nese­niai lan­kau­si Debe­sy­lo­je, bet spė­jau ją pamil­ti. Tik dabar supra­tau, kaip svar­bu išsi­kel­ti tiks­lą, o tada paste­bi, kad neti­kė­tai jį ir pasie­ki. Tik Debe­sy­lo­je supra­tau, jog sva­jo­nės nėra tiks­lai, kad sva­jo­ti gali­ma ir visą gyve­ni­mą, o jei nori ką nors pasiek­ti, tai turi išsi­kel­ti tiks­lą. Debe­sy­la labai pade­da ir su moty­va­ci­ja. Tie­siog laaabai įdo­mu lan­ky­tis Debe­sy­lo­je.

Malo­nu sutik­ti tave čia. Kuo pui­kiau­siai įsi­vaiz­duo­ju, manau, esi didis žmo­gus savo vidu­je, pasi­ti­kė­ji­mo savi­mi tau užten­ka tiek, kad net gali juo dalin­tis su visais. Šau­nuo­lis, ačiū tau už gerus straips­nius.

JOKIOS poli­ti­kos. JOKIŲ kal­bų apie tai, kad KIEKVIENAS pri­va­lo būti vers­lus. JOKIŲ kal­bų apie pini­gus ir kaip jų turė­ti dau­giau. Švie­žia, leng­va, švie­su, pro­tin­ga, lais­va! Visa tai – DEBESYLA.