Štai, kas buvo išbandyta Kad klaidų nereikėtų daryti tau

Stu­di­jos yra ver­tin­gos tik tada, jei stu­di­juoji tai, ką mėgsti. Kitas die­nos pra­ne­šė­jas buvo visiška prie­šin­gybė prieš tai buvu­siam – iškart dekla­ravo, kad neken­čia kelio­nių. Tačiau jis die­vina kitas bepro­tiš­kas veik­las, meta sau neįti­kė­ti­nus iššū­kius, tokius kaip mėnuo be inter­neto, pie­šimo mėnuo, anks­taus kėli­mosi mėnuo, 100 naujų pažin­čių ir pana­šius, ir jais mėgaujasi.

Danie­lius Goriu­no­vas rašo tink­la­raštį „Debe­syla“, kuriame dali­nasi savo patir­timi – net ir tais iššū­kiais, kurių nepa­vyko įvyk­dyti. Jis pabrė­žia, kad „iššū­kius rei­kėtų daryti tik dėl savęs, nerei­kia ban­dyti kažką kaž­kam įrodyti“.

Šiuo įsi­ti­ki­nimu Danie­lius rėmėsi ir pra­ne­šimo metu. Kal­bė­da­mas apie stu­di­jas, jis sakė, kad ir stu­di­juoti rei­kia tik dėl savęs, ir tik tai, ką myli, nes jei moky­sies tai, kas tau nepa­tinka, nau­dos nebus, stu­di­jos bus bever­tės. Jis taip pat patarė pirma veiklą išban­dyti ir tik tada rink­tis stu­di­jas, kai jau aišku, kad ta veikla patiks ir bus galima tiks­lin­gai ties ja dirbti. 

Radau Debe­sylą atsi­tik­ti­nai, skai­ty­dama Monaco straips­nius. Labai patiko. Būti­nai reko­men­duo­siu savo drau­gams ir pažįstamiems.

Debe­syla savo pavyz­džiu įrodė, kad galima išmokti ne tik rašyti, bet ir rašymu veikti. O dar – kad svarbu atkak­lu­mas, žino­ji­mas ko nori ir žai­di­mas. Žaisk ir toliau taip šir­din­gai! Linkėjimai 😉

Kol kas mažai žinau apie Debe­sylą, bet jau reko­men­da­vau kelioms savo pažįs­ta­moms vien dėl to, kad viską išban­dai savo kailiu.

Aš jau seniai nerandu vidi­nės ramy­bės. Artėja mano gyve­nimo šeš­toji dešim­tis, o kiek dar noriu savyje pakeisti ir pato­bu­linti… Tik vis dar nesu­vo­kiu, kad per rutiną ir pilką kas­die­nybę bėgu tikė­dama, jog dar viską suspė­siu rytoj… Bet Debe­syla pačiumpa mane už skvernų ir trūk­teli… Daryk dabar, tuo­jau pat… Tiek daug gali judė­dama po tru­putį, bet savo sva­jo­nių link. Man jos rei­kia, kad neiš­duo­čiau savęs ir suspėčiau…

Šį inter­ne­tinį pus­lapį atra­dau prieš kurį laiką, man labai patinka rašymo sti­lius, temos, auto­riaus atvi­ru­mas. Daug ir daž­nai gir­dim apie įvai­rius meto­dus ir recep­tus kaip būti lai­min­giems, labai smagu pasi­skai­tyti apie tai, kaip šitie meto­dai atrodo prak­tiš­kai. Auto­riaus teks­tai per­skai­čius lieka atmin­tyje, o man tai ryš­kiau­sias požy­mis, jog pra­lei­dau laiką skai­ty­dama ne veltui!

Wow, geras – tavo „sai­tas“ – kaip pas Marką Men­soną, kaip tik gal­vo­jau per­kelti savo žalia­val­gius į panašų, gra­žus dizainas.

Pana­šiom temom raši­nėju, kaip ir tu. Dabar pas Augustą į www​.gera​gy​venti​.lt įdė­jau kelis straips­niu­kus. Matau, iš Leo Babou­tos taip pat imi pavyzdį ir neblo­gai gau­nasi. Labai įdomu, kaip sekasi mone­ti­zuoti savo darbą. Tie­siog pama­čiau tave ir iškilo klau­si­mas: ar Lie­tu­vos inter­nete eina uždirbti kiek nors iš blog’o? Pasi­gir­siu, kad zalia​val​giai​.lt jau turi virš 1100 subscriber’ių, bet neat­eina į galvą, ką su jais veikti. :)

Kaž­kada pagal­vo­jau, kad Danie­lius yra kaip lie­tu­viš­kas Tim Fer­riss (rim­tai!), eks­per­i­men­tuo­da­mas su gyve­nimu ir tomis patir­ti­mis besidalindamas.

Tokio tie­saus rašymo ir ban­dymų gyventi kitaip, nei siūlo visuo­me­nės sce­na­ri­jai, labai rei­kia, pasi­daro kiek leng­viau (ir sma­giau) kvė­puoti. Esu dėkinga jam už atviro rašymo pavyz­džius ir pui­kius atsa­ky­mus mano Inter­viu Projektui.

Susi­pa­ži­nau su Danie­liumi kūry­bi­nio rašymo sto­vyk­loje „Iš tylos“. Tai buvo neti­kėta ir smagi pažin­tis, įkve­pianti šio auto­riaus užmo­jais ir, svar­biau­sia – jų įgy­ven­di­nimu iki galo. Lin­kiu ir toliau nepa­mesti ener­gi­jos ir šmaikštumo!

Man Debe­syla patinka tuo, jog kitu kampu pama­tau tam tik­rus daly­kus, ji apver­čia min­tis kurios atrodo buvo susi­gu­lė­ju­sios, tie­siog jas išju­dina, pakrato.. Tad ir suvo­ki­mas kinta.

Reko­men­duo­čiau žmo­nėms kurie ieško, tyri­nėja, gili­nasi mėgsta para­dok­sus ir šiaip įdo­mius prieš­ta­ra­vi­mus, kurie nori, jog jų min­čių pasau­lis apsi­verstų bent kokiais 60 laips­nių, kurie nori į ele­men­ta­rius daly­kus pažiū­rėti kitu kampu.

Kiek­vie­nas Danie­liaus straips­nis sukels tik­ras idėjų audras!

Kai pama­tai talentą, tie­siog negali jo nepa­ste­bėti! Atsi­ver­tusi Debe­sylą, buvau suža­vėta rašymo sti­liumi, tačiau visai nesi­ti­kė­jau, kad būsiu suža­vėta ir idėja, kuri sle­piasi straipsniuose.

Kitur teko susi­durti su dirb­tina moty­va­cija, tačiau čia radau tai, kas tikra. O pagal­vo­jusi apie tai, kas gali iš viso to išaugti, tie­siog nega­liu nesi­šyp­soti. Nekant­rauju pama­tyti toli­mes­nius dar­bus! Sėk­mės rašant ir AČIŪ už įkvėpimą! :)

Pir­miau­sia, Debe​syla​.lt blo­gus skai­tyti pra­dė­jau dėl pačios įdo­mios sti­lis­ti­kos bei iliust­ra­cijų. Po kurio laiko, paste­bė­jau, jog tai tapo mano įpro­tis: skai­tyti nau­jas skil­tis apie įvai­riau­sius daly­kus. Džiau­giuosi, už Danielių!!!

Nau­dos dau­giau­sia gali gauti, saky­čiau, jau­ni­mas, nes Danie­lius padeda užbėgti įvy­kiams už akių, nepa­da­ryti sku­botų spren­dimų… O pats labiau­siai išmo­kau: MYLĖTI, atsi­pa­lai­duoti ir kar­tais patin­gi­niauti, nes juk tik­rai to rei­kia. Čia nuo­stabi vieta pasi­krauti pozityvumo!

Dar nese­niai lan­kausi Debe­sy­loje, bet spė­jau ją pamilti. Tik dabar supra­tau, kaip svarbu išsi­kelti tikslą, o tada pastebi, kad neti­kė­tai jį ir pasieki. Tik Debe­sy­loje supra­tau, jog sva­jo­nės nėra tiks­lai, kad sva­joti galima ir visą gyve­nimą, o jei nori ką nors pasiekti, tai turi išsi­kelti tikslą. Debe­syla labai padeda ir su moty­va­cija. Tie­siog laaabai įdomu lan­ky­tis Debesyloje.

Man patiko Debe­sy­los straips­nis apie tin­gi­nystę ir tin­gė­jimą – tie­siog „užka­bino“ daly­kai, apie kuriuos visada gal­voji, kad tai nėra gerai, bet pasi­rodo yra žmo­nių, kurie tie­siog pasako, kad tai nėra blo­gai. Per­skai­tai ir jau­tiesi pakylėtas.

Taip pat patiko straips­nis, kuriame pasiū­lyta blo­gus daly­kus pasiųsti „vel­niop“. Šau­nuo­lis, Debe­syla. Aš esu sta­ty­bos inži­nierė – dirbu dėl to, kad turė­čiau pinigų išpil­dyti savo sva­jo­nes – bend­rauti, keliauti, pažinti… Norisi, kad dar­bas sutaptų su pomėgiais…

Ir vis dar ieš­kau, nors man 55 metai. Dabar jau kartu su Debe­syla ieš­koti lengviau.

Gaila, kad Debe­sy­los nebuvo tuo­met, kai dar mokiausi mokyk­loje ar stu­di­ja­vau uni­ver­si­tete, tik­rai nebū­čiau jau­tu­sis tokia vie­niša keis­tuole. Jo straips­niai galėtų būti įkvė­pi­mas kiek­vie­nam jau­nam pro­tui, ieš­kan­čiam atsa­kymų ir savęs. Ir nors ne visada matome pasaulį vie­no­dai – tame ir žave­sys. Danie­liau, nesustok.

Danie­lius sugeba para­šyti teks­tus, į kuriuos pasi­neri taip, lyg kal­bė­tum su juo gyvai. Jo klau­sy­tis galė­čiau valandų valan­das, nes min­tis jis dėlioja lygiai taip pat, kaip rašy­da­mas. Kas matė Danie­lių, kal­bantį prieš audi­to­riją, gali paliu­dyti, jog nieko pana­šaus nere­gėjo. Džiau­giuosi turė­da­mas tokį draugą, kolegą ir amato brolį.

Apti­kau tink­la­lapį gana nese­niai, tiesą pasa­kius, tai jį anks­čiau aptiko mano 13-kos metų sesuo ir pamanė, kad man gali patikti. Ir ji buvo teisi. :) Tik­rai įkve­pian­tis tinklaraštis. :)

Debe­sylą jau buvau radusi per nuo­rodą drau­gės sve­tai­nėje. Kad patiko, tai ne tas žodis – tie­siog suža­vėjo! Per­skai­tyti visko neper­skai­čiau, netu­riu įpro­čio daug skai­tyti, tie­siog akis užkliūna už tų dalykų, kurių man reikia.

Pagal fizinį amžių tik­čiau į mamas, tačiau sie­los metai kitaip skai­čiuo­jami. Tai, kas sklinda iš šios sve­tai­nės, mai­tina ir stip­rina tą mano dalį, kurią jau­čiu savyje, kuri ieško, kaip išeiti į pavir­šių, tačiau dar gležna ir neiš­si­sklei­dusi visa jėga. O Debe­sy­loje visko tiek daug! Ačiū, kad esate.

Neži­nau ar Debe­sylą skaito mamos. :) Bet viena tai tik­rai. Ačiū už straipsnį apie klai­das! :)) Neži­nau, kaip čia gra­žiai para­šyti tas liaup­ses… Bet jūs iš tikro rašot labai gerai. Sukur­kite app’są, kad ryte galė­tume išma­nia­jame atsi­da­ryti Jus, o ne delfį ar instagramą! :)

Pasau­lyje plinta nuo­stabi mada – sveika gyven­sena, pozi­ty­vus mąs­ty­mas, rytų filo­so­fija, gyve­nimo moky­tojų paieška ir t.t. Kar­tais atrodo, kad dau­gu­mai žmo­nių, kurie tei­gia gyve­nan­tys tokiais ieš­ko­ji­mais, tai tik­rai yra tik mados rei­ka­las. Atrodo melas, bet kai įsi­gi­lini, tai supranti, jog tai puiku. Na, tegul tai tik dėl mados, bet, nori nenori, visiems pri­si­lie­tu­siems prie tikrų dalykų, jie palieka tik gera. Debe­syla – vie­nas iš tų šal­ti­nių, kuriame ran­dame šios, „XXI amžiaus mados“ pamo­kas pateik­tas savi­tai ir įdo­miai, visada palie­kan­čias erd­vės ir savam supratimui.

Danie­lius – įdo­mus ir kont­ra­ver­siš­kas žmo­gus, netra­di­ciš­kai žvel­gian­tis į pasau­lio rea­lybę. Nau­dos neieš­ko­jau, tie­siog gerai pra­lei­dau laiką su įdo­miu pašnekovu :)

Jau­nas, veik­lus, pil­nas naujų idėjų, daly­vau­jan­tis visur ir visame, trokš­tan­tis padėti kitiems ir t.t.t. – Debe­sy­los kūrė­jas. Labai geras pavyz­dys visuo­me­nei! Kuo dau­giau tokių atsi­da­vu­sių žmo­nių! Šaunuolis.

Šau­nuo­lis, Debe­syla! Giliai kasi – toli eisi (turiu ome­nyje būtent tau svar­bią sferą). Toliau taip laikyk. ;-)

Kodėl „Debe­syla“? Man taip norisi su kuo nors paple­pėti ir būti supras­tai, bet neiš­juok­tai, rasti atgai­vos ir palai­kymo bei pastip­rinti pačią save.

Per­skai­čiau iki galo, ką retai darau – pra­dė­jusi nepa­bai­giu arba imuosi skai­tyti kitą.. Bet tik­rai nepa­si­gai­lė­jau. Labai įdomu, verta dėme­sio ir apmąs­tymo.. Žavinga. Šian­dien tai geriau­sia iš visko, ką mačiau, ką gir­dė­jau ir ką radau skai­ty­dama. Dide­lis džiaugs­mas man, kad yra tokių žmo­nių, kurių min­tys iš vidaus lie­jasi į lauką, ir kurie save išda­lina kitiems.

Debe­syla visuo­met randa būdų, kaip nuste­binti: nere­tai imasi pro­vo­kuo­jan­čių temų ir klau­simų, o kar­tais ir širdį atve­ria, todėl abe­jingų jam nelieka.

JOKIOS poli­ti­kos. JOKIŲ kalbų apie tai, kad KIEKVIENAS pri­valo būti vers­lus. JOKIŲ kalbų apie pini­gus ir kaip jų turėti dau­giau. Švie­žia, lengva, šviesu, pro­tinga, laisva! Visa tai – DEBESYLA.

Šian­dien suži­no­jau apie Debe­sy­los egzis­ta­vimą. Kaip keista ir kaip įdomu ir kiek daug viso­kių min­čių, pri­si­mi­nimų, jausmų sukėlė. Gal reiks, kaip Danie­lius moko, išsi­kelt tikslą ir viską apra­šyt raštu ;D Danie­lius, kuris visad savy turėjo kito „tobu­les­nio“ pasau­lio sukū­rimo idėją ir piešė savo Pasau­lio žemė­lapį, kurio pra­s­mės gal net nie­kas nesu­prato, dabar sukū­ręs tik­rai platų, pozi­tyvų, pro­fe­sio­nalų inter­ne­tinį „pasaulį“.

Mėgstu Debe­sylą, nes šis pus­la­pis man visuo­met pri­mena, jog nebū­tina eiti pra­min­tais takais, kad jaus­tu­meis sėk­min­gas – galima atrasti savo takelį. 

Debe­syla man pra­p­lėtė fan­ta­ziją kaip paįvai­rinti kas­die­nybę, čia visuo­met pasi­se­miu moty­va­ci­jos save atrasti ir ugdyti, taip pat daž­nai pake­lia nuotaiką. 

Ačiū Danie­liau, kad esi savimi bei įkvėpi ir mane tokia būti!

Pui­kus blog’as, labai sma­giai skai­tosi, gra­žus dizai­nas. Komanda pui­kiai pasi­dar­bavo. Tikiuosi ir toliau džiu­gin­sit savo turiniu.

Danie­liau, esu nuste­binta Jūsų apsi­skai­tymu, supra­t­imu apie dau­gelį gyve­nimo tiesų, kurias mes vieni ran­dame, kiti – ne, vieni jas vie­naip supran­tame, kiti – kitaip.

Jei dau­guma jau­nimo tiek skai­tytų, tiek domė­tųsi, oi kaip pasau­lis keistųsi.

Mes vieni su kitais susiję, vieni iš kitų moko­mės, patys įta­ko­jam ir for­muo­ja­mės, kaip asme­ny­bės, jei tik gyve­nime moko­mės, moko­mės visą laiką. Jei pri­pa­žįs­tame, kad dar nieko neži­nom, nemo­kam, bet dėlto ir sten­gia­mės, kad vis į priekį – savęs link – tai jau gerai.

Ačiū už pasiū­lymą gauti Jūsų straips­nius į el.paštą, bet džiugu, kad ir facebook’e tai galiu rasti. Su pagarba, Aušra. Sėkmės!

Danie­liaus sura­šy­tos min­tys atvė­sina arba­tos puo­delį. Čia fak­tas. Ir juos Danie­lius būna lin­kęs patikrinti :) 

Rim­tai. Kai pama­tau, kad Debe­sy­loje pasi­rodė nau­jas straips­nis, tai žinau, kad jo per­skai­ty­mas užims laiko: „užsi­bo­okinu“ jį, pasi­ruo­šiu puodą arba­tos, skai­tau ir tarsi dis­ku­tuoju su Danie­lium iki, kol galiau­siai paste­biu, kad straipsnį per­skai­čiau, o arbatą pamir­šau. Tada geriu atvė­su­sią, o min­tyse vis šyp­sausi, kaip jis neju­čia taip įtraukė. Ačiū! Visada.

Išties, manau, džiugu yra tai, kad žmo­nės nepa­tingi ir įke­lia tai, kas iš tiesų padeda žmo­nėm tobulėti.

Iš tiesų, Debe­sylą atra­dau neti­kė­tai, net nebe­pa­menu, kaž­ku­rioje „facebook‘o“ gru­pėje. Ar tai buvo komen­ta­rai, ar šiaip koks post’as… Tai nela­bai svarbu, svar­biau­sia, kad aš nemėgstu tokių raš­liavų, nemėgstu knygų, bet Debe­syla pri­lipdė mane prie kom­piu­te­rio vos tik pra­dė­jus skaityt.

Tik­riau­siai dėl savo ori­gi­na­lumo ir SVARBIAUSIA – papras­tumo. Die­vinu papras­tumą, tad iš Debe­sy­los straips­nių galiu pasi­semti kaž­ko­kios išmin­ties. Gal­būt tai, kas rašoma, visiš­kai žinoma ir išban­dyta, tačiau į visą tai galiu pažiū­rėti iš kito kampo ir pasam­pro­tauti. Esu dėkinga tai neti­kė­tai aki­mir­kai, kurios metu atra­dau Debesylą.

Skai­ty­dama tik­rai nega­liu pasa­kyti, jog švais­tau savo laiką (prie­šin­gai nei sėdė­jimą „facebook’e“). Ir AČIŪ Danie­liui, kuris atranda laiko bend­rauti ir dalin­tis patarimais. :)

Debe­sylą radau atsi­tik­ti­nai, ieš­ko­dama straips­nių apie laiko pla­na­vimą. Susi­do­mė­jau, pra­dė­jau skai­tyti ir man patiko. Tada užsi­sa­kiau Debe­sy­los nau­jien­laiš­kius į savo el. paštą. Tik­rai reko­men­duoju tapti Debe­sy­lie­čiu ir pakeisti savo požiūrį į gyve­nimą, o gal net patį gyve­nimą. Čia daug moty­va­ci­jos, nau­din­gos infor­ma­ci­jos, smagu skai­tyti kai vis­kas pateikta su humoru bei paprasta, aiš­kia kalba.

Pažin­tis su Debe­syla įvyko per smal­sumą. „Hm…ir ką gi ver­tingo gali pasa­kyti šis jau­nuo­lis?“ – min­ty­jau. O gali. Seku įra­šus, skai­tau ir suprantu – kai­fuoju. Ypač nuo tų, kurie erzina protą, ver­čia mąs­tyti ir pasi­žiū­rėti į daly­kus kitu kampu.

O kad seku jau keletą metų, ste­biu kaip Debe­syla auga, kei­čiasi, tobu­lėja. Atkak­liai, užsi­spy­ru­siai, įdo­miai. Dėkoju savo smal­su­mui ir min­ti­mis – Debesylai ☺

Debe­syla… Kaip atsi­rado mano gyve­nime? Vieną dieną nar­džiau inter­nete ir ieš­ko­jau kaž­ko­kių pozi­ty­vių ar įdo­mių min­čių. Tiesą pasa­kius, nepa­menu, ar kaž­kas pasi­da­lino Debe­sy­los straips­niu „facebook’e“ ar pati neti­kė­tai radau… Patiko tai, kaip išdės­ty­tos min­tys ir pata­ri­mai, man patiko ir pri­lipo. :) Iki šiol drau­gau­jam, todėl visiem rekomenduoju.

Labas, Debe­syla /​ Danie­liau :),

Tik­riau­siai reiktų pra­dėti nuo to, jog komen­ta­rai ir laiškų rašy­mas blog’ų auto­riams nėra dažna mano veikla (vie­nas iš int­ra­ver­tiš­kumo pri­va­lumų :)), bet, skai­ty­dama Tavo laišką, pagal­vo­jau, kad būtų pats lai­kas padė­koti už straips­nius, kuriuos rašai ir daliniesi.

Nepa­menu, kada (spėju, kad jau seniai), kaip ir kur atra­dau Debe​syla​.lt, tik žinau, kad atra­dau labai tin­kamu laiku, kai man rei­kėjo naujų min­čių ir, šiaip, viską gal­voje „per­dė­lioti” iš naujo.

Tad labai ačiū. :) Beje, su bend­ra­dar­biu kal­bė­jom apie blog’us, kuriuos skai­tom. Užsi­mi­niau, kad skai­tau Debe​syla​.lt. Po valan­dos į dar­binį el. paštą gavau daug­maž tokį jo atsa­kymą: „Vis­kas, šian­dien nebe­dirb­siu, skai­ty­siu Debe­sy­los straipsnius.”

Žinant, kad mano kolega išran­kus ir kri­tiš­kas žmo­gus, tai yra labai dide­lis komp­li­men­tas. Sėk­mės ir nesustok! :)

Mane papirko min­čių bran­du­mas, buvo labai keista, kai suži­no­jau tavo amžių. Teks­tai neįky­rūs, neper­šan­tys savos tie­sos, moty­vuo­jan­tys. Skai­ty­da­mas Debe­sylą, radau kitus gerus tink­la­la­pius, kuriais pasi­da­li­nai su skai­ty­to­jais. Ačiū, kad esi.

Moty­va­ci­nis žur­na­las, nes šio tink­la­pio nepa­va­din­čiau tink­la­raš­čiu, nepai­sant to, kad nau­do­jama ta pati prog­ra­minė įranga.

Žinau, kad moder­niame pasau­lyje yra daug tokių prob­lemų, kurių pats negali išspręsti – vie­nos bėdos yra finan­si­nės, o kitos yra dva­si­nės, tačiau daž­niau­sia būna taip, kad jei šlu­buoja finan­sai, tai šlu­buoja ir dva­sia arba atvirkš­čiai. Danie­lius Goriu­no­vas, Debe​syla​.lt auto­rius, sukūrė šį tink­lapį žmo­nėms, kurie yra paklydę gyve­nimo vingiuose.

Pats šiuo metu nesu moty­va­ci­nių straips­nių skai­ty­to­jas, bet esu seniau skai­tęs pana­šių, tik ang­liškų, tad mane džiu­gina, jog paga­liau ir mes turime kaž­ko­kią lie­tu­višką alter­na­tyvą, kuria galime visi drau­giš­kai pasi­džiaugti, nes šiame pasau­lyje stinga nuo­šir­džių žmo­nių, kurie nori padėti kitiems vis­kuo, kuo tik gali ir pajėgia.

Aš pats, asme­niš­kai, noriu atgai­vinti lie­tu­višką blo­gos­ferą, nes ji yra mirusi arba komer­cia­li­zuota, tai mane pama­lo­nintų, jei auto­rius sukurtų asme­ninį blogą apie save bei savo gyve­nimą ir tai, ką jis pats gal­voja – nes šis tink­la­pis, na, jis komer­ci­nis – nors neži­nau auto­riaus galu­ti­nio tikslo. Danie­liau, sėk­mės rašant!

Dėkoju Auto­riui už supe­ri­nius straips­nius! Visai nety­čia atra­dau šitą tink­lapį ir jis mane tie­siog įtraukė. Debe­sy­los straips­nius labai įdomu skaityti. :)

Debe​syla​.lt yra tie­siog atgaiva šiuo­lai­ki­niam inter­neto triukšme. Struk­tū­ri­zuota, susis­te­minta ir labai ver­tinga infor­ma­cija vie­noje vie­toje, įvilkta į labai sko­ningą for­matą. Ačiū už pri­dė­tinę vertę, kurią kuri, Danie­liau! Čia radau keletą nau­dingų pata­rimų ir daug įdo­maus skaitymo!

Rea­ly­bėje Danie­lių atpa­žįstu tik iš ūsų, nors Facebook’e drau­gauti pra­dė­jome dar tada, kai Jis gyveno be jų: visada turin­tis savitą skonį gyve­ni­mui ir nepa­ils­tan­tis jį lavinti, ragau­jant vis naujų ingredientų.

Nors ir neseku kiek­vieno Danie­liaus teksto, man labai patinka žinoti, jog sekan­tis, kurį skai­ty­siu, bus tik­rai kitoks nei pas­ku­ti­nis. Ačiū, Ūsuo­ta­sis Vir­tu­alu­sis Drauge, už tai! Iki kitų susi­skai­tymų, susi­ra­šymų, pra­si­len­kimų, pla­nuotų susitikimų.

Labiau­siai Debe­syla patinka todėl, kad čia visa infor­ma­cija yra tei­giama. Ir, kai man pris­tinga jėgų sie­kiant savo tikslų, aš atsi­ver­čiu šį pus­lapį, per­skai­tau keletą straips­nių ir visos abe­jo­nės, kurios buvo aplan­kiu­sios mane prieš tai, išsi­skirsto. :) Dėkoju nuo­sta­biai Debe­sy­los koman­dai, kuri dalina žmo­nėms džiaugsmą ir laimę. :)

Susi­ti­ki­mas su Debe­syla paliko šiltą įspūdį. Na, o pas­kui mūsų keliai susi­tiko bend­ruose pro­jek­tuose. Ačiū ir už pata­ri­mus dėl pir­mo­sios kny­gos, jau­čiuosi pasi­ta­rusi su profesionalu ;)

Malonu sutikti tave čia. Kuo pui­kiau­siai įsi­vaiz­duoju, manau, esi didis žmo­gus savo viduje, pasi­ti­kė­jimo savimi tau užtenka tiek, kad net gali juo dalin­tis su visais. Šau­nuo­lis, ačiū tau už gerus straipsnius.

Ne karta esu įsi­ti­ki­nusi, kad tik­rai mylėti ir jausti meilę gali duoti tik vyras. Nors yra tei­giama, kad būtent mote­ris yra mei­lės glo­bėja ir nešėja, bet būtent vyras sugeba taip tiks­liai api­brėžti mei­lės jausmą. Šiuo­lai­ki­niame pasau­lyje mote­rys „ima“. Jos mokosi „imti“ nuo pat mažens, nes to mokosi kas­dien iš savo mamų. Ieš­koti tam paaiš­ki­nimų tie­siog neverta ir nėra noro užsi­imti tai. Tie­siog noriu para­šyti, kad gerai kar­tais paskai­tyti tokias min­tis, kaip šiame laiške: NUORODA. Labai džiau­giuosi, kad yra gera­šir­džių žmo­nių. Gal per skam­biai pasa­kyta. Visi turime juodų ir baltų atspalvų, o tiks­liau visi turime įvai­rių spal­vių. Visgi.. Gera, malonu skai­tyti tokias min­tis. Ačiū.

„Moks­liš­kai patik­rinta“ – tai klai­di­nan­tis tei­gi­nys. Juk daž­nai netu­rite veri­fi­ka­ci­jos – tyrimų ata­skaitų, įro­dymų. Bet įdomu. Lan­kausi pirmą kartą. Lin­kiu sėk­mės kelio – sau ir jums. :)

Debe­syla yra pašė­lęs atra­di­mas mano gyve­nime, su neti­kėtu žvilgs­niu į gyve­nimą, su besi­ver­žian­čia ener­gija ir žmo­gišku papras­tumu (jau­na­tvišku paprastumu:)).

Akty­vus, drą­sus ir atvi­ras – tokį matau Danie­lių ir Debesylą :)

Apie Debe­sylą galiu pasa­kyti tik tiek, kad tai yra pui­kus pus­la­pis tiems, kurie neranda savyje moty­va­ci­jos, kuriems rei­kia spy­rio į užpa­kalį, kad pra­dėtų žengti mažą žingsnį dide­lių pasie­kimų link, nes pir­mas žings­nis visada yra sunkiausias.

Rašy­dama atsi­lie­pimą pri­si­mi­niau, kokia gera buvo knyga ir kilo klau­si­mas: O kada pla­nuo­jama šios kny­gos popie­rinė versija? 

Atsi­lie­pi­mas:

Skai­ty­dama „Tin­gi­nio mani­festą“ suvo­kiau, kad ši knyga yra skirta kaip tik man! Žinoma, ji būtų pra­ver­tusi labiau, kai prieš du metus ver­čiausi per galvą mėgin­dama atlikti dau­giau darbų per parą, nei joje yra laiko. Visgi, šian­dien ją skai­ty­dama nesi­prie­šinu toms idė­joms, nes iš savo patir­ties žinau, kad dar­bas iki nukri­timo nie­kur nenu­ves. Suži­no­ji­mas apie Karoshi (jei neži­nai, kas tai yra, matyt, teks per­skai­tyti knygą) tai patvir­tino. Beeet… ką tada daryti? Negi nedirbti?

Danie­lius savo kny­goje į veiklą žiūri svei­kai. Saky­čiau vie­nas iš tų retų atvejų, kai asme­ni­nio tobu­lė­jimo knyga išties Tau padeda, o ne apdu­mia akis ir ragina siekti nepa­sie­kiamo, nusi­vilti savimi ir, galiau­siai, nieko nebe­da­ryti. Per­skai­čiusi pir­mus sky­rius tie­siog nesu­sto­dama drau­gėms pasa­ko­jau įdo­mius fak­tus, kuriuos suži­no­jau, o vėliau ėmiausi veiksmo. Buvau tiek suža­vėta mini­ma­lizmo idė­jos, kad nė nesu­si­mąs­čiusi ėmiausi 100 daiktų iššū­kio! Dabar kam­ba­ryje vie­tos dau­giau, o ir galva atrodo šva­resnė nuo nerei­ka­lingų dalykų. Saky­čiau, kad tai yra viena ver­tin­giau­sių knygų, kurias per­skai­čiau pasta­ruoju metu. Ją nėra sunku pri­tai­kyti savo kas­die­ny­bėje, o pri­tai­kius gyve­ni­mas atrodo tie­siog paprastesnis!

P.S. Tiesą sakant pra­dėti skai­tyti šią knygą tru­putį… tin­gė­jau. Pasa­kiau sau: „Na, gerai. Bent įvadą paskai­ty­siu“. Ir žinot, ką? Mane taip įtraukė šios kny­gos para­šymo sti­lius ir idėja, kad nega­lė­jau atsitraukti!

P.P.S. Vis dar turiu didelę pagundą pasi­da­linti ar papa­sa­koti apie šią knygą visiems, kuriuos pažįstu.

Dar ką tie­siog Tau norė­jau pasa­kyti, tai klau­siau ir audio ver­siją. Mane labai malo­niai nuste­bino tai, kaip moki val­dyti savo balsą! Neži­nau ar tai buvo užs­lėpta, ar tiek išsi­to­bu­li­nai, bet labai sma­giai susi­klausė! Super super super! :))

Manau, kad „Debe­syla“ yra šau­nus tink­la­raš­tis, kuriame galima rasti įvai­rių temų apie gyve­nimą ir jo gerinimą.

Skai­čiau jūsų Debe­sylą. Patiko, įkvėpė, padėjo, padrą­sino… Dėkui, kad esate ir kuriate!

P. Danie­liau, dėkoju už maišą šyp­se­nos, kurios užteks visai savai­tei, o gal ir ilgiau.. :) O aš dar pas kau­čerį lan­kiausi, kuris tiek nepa­dėjo, kaip Jūsiš­kiai para­šyti laiš­kai. :) Dar kartą AČIŪ. :) Pagarbiai,

Švie­su­liai, spal­vos ir gai­vus oro gūsis. Čia radau. Šir­džiai gera skai­tyti tokį gėrį – jau­čiuosi radusi užs­lėptą, nežy­mią knygą mil­ži­niš­koje bib­lio­te­koje. Norisi kuo dau­giau žmo­nių paro­dyti, kur leng­viau kvė­puoti inter­nete. :) Nesu­stok rašęs.

Džiau­giuosi atra­dęs šį tink­lapį. Labai įdo­mūs straips­niai, įkve­pian­čios min­tys, idė­jos ir iššū­kiai. Būti­nai ką nors pri­tai­ky­siu. Tiesą sakant, jau žinau ką. Sėk­mės kūryboje!

Debe­syla paža­dins tavo min­tis, širdį ir sielą. Skai­ty­da­mas jo straips­nius šyp­saisi, nes vis žaviesi įsta­biu žodžių žaismu, kurie kutena tavo įsi­ti­ki­ni­mus ir pri­stato įžval­gas, su kurio­mis sunku gin­čy­tis. Debe­syla yra puiki vieta praskaidrinti nuo­taiką, pasi­da­linti nuo­mo­nė­mis ir pasi­semti dar giles­nių apmąs­tymų. O nuo to tik­rai page­rėja gyve­ni­mas, nes išmoksti ji matyti tru­putį kitaip!

Ačiū, Danie­liau, už pažintį!

Sveiki visi, šis pus­la­pis ver­tas 100 pro­centų visų skai­ty­tojų dėme­sio. Tai, kas para­šyta, po visais šiais žodžiais sle­piasi kaž­kas nepa­prasto, tai nesu­me­luota, nesu­vai­dinta, tai sklinda iš pačios šir­dies gel­mių. Nuo­stabu. Ačiū, ačiū tau, Danieliau!

Ir vie­nas pra­šy­mė­lis, jei galima. Nesu­stok rašęs! Skai­tau tavo straips­nius ir jie įkve­pia. Kodėl? Mane suža­vėjo sti­lius, veržlu­mas, drąsa. Nie­kas pana­šiai nerašo, nieko pana­šaus nebu­vau mačiusi. Debe­sy­los straips­niai man padeda ieš­kant įkvė­pimo, drą­sos, pas­ka­ti­nimo. Paskai­tai ir supranti – gal­būt, vis­kas yra daug papras­čiau nei mums atrodo? Gal tik­rai rei­kia gyventi leng­viau? Ar reko­men­duo­čiau Debe­sylą kitiems? Atsa­ky­mas papras­tas – jau rekomendavau.

Aš žaviuosi žmo­nė­mis, kurie suranda šir­džiai mėgs­tamą veiklą. Džiau­giuosi, kad esi jau­nas žmo­gus ir tai – labai svarbu, nes aš pati auginu 8 metų sūnų ir tikiuosi, kad šiame infor­ma­ci­jos bei tech­no­lo­gijų pasau­lyje mano vai­kas turės iš ko rink­tis, kai paaugs ir aš nebe­ga­lė­siu jo kontroliuoti.

Tikiuosi, kad bus tokių pus­la­pių ir žur­nalų kaip šis, o ne vien nega­ty­vas ir var­to­to­jiš­kas absur­das. Paaug­liams sunku iš viso srauto išsi­rinkti infor­ma­ciją. O dar ber­niu­kai – juk taip svarbu neiš­si­skirti ir būti gru­pėje. Tikiuosi, kad rasite savo pase­kėjų ratą. Jau­na­tviš­kas entu­ziaz­mas yra daug, mes, vyresni, daž­nai jo pri­trūks­tame, o tuo­met sun­koka keisti savo gyvenimą.

Danie­lius ir jo komanda palieka įspūdį kaip nuo­šir­dūs, atvi­rai bend­rau­jan­tys žmo­nės. Todėl Debe­sylą lengva ir malonu skai­tyti. Tiesa, kai kurie meto­dai neat­rodo labai tin­kami ir pati­kimi, tačiau rei­kia pri­si­minti, kad čia dau­giau­sia asme­ninė patir­tis (o ne moks­li­niai tyri­mai), ir tai, kad man tai netinka, nereiš­kia, kad netiks jums. Kai kurios idė­jos iš tiesų būna gana įdo­mios, ir turiu taip pat paste­bėti, kad išban­doma daug įvai­rių metodų iš įvai­rių šal­ti­nių, pasa­ko­jant tiek apie jų pliu­sus, tiek apie minu­sus. Tai man ir atrodo ver­tin­giau­sia Debe­sy­los dalis.

Kolega ir drau­gas, su kuriuo ne kartą teko kartu daryti daly­kus – rašyti, orga­ni­zuoti paskai­tas, dis­ku­tuoti apie mar­ke­tingo strategijas.

O bene ryš­kiau­siai Danie­lio požiūrį į Debe­sylą ir skai­ty­to­jus atspindi vie­nas klau­si­mas, kurį jis visada iške­lia gal­vo­da­mas nau­jas temas teks­tams, kel­da­mas iššū­kius ir dary­da­mas bepro­tiš­kus daly­kus: „O kokia iš to nauda skai­ty­to­jams? Ką naujo galiu duoti žmonėms?“.

Debe­syla, paskai­tos, kny­gos – vis­kas, ką daro Danie­lius yra daroma tam, kad padėtų kitiems.

Šaunu, kai jau­nas žmo­gus turi ką pasa­kyti ir nesi­bodi to daryti. Aki­vaizdu, kad Danie­lius – skai­tan­tis, mąs­tan­tis ir išra­din­gas žmo­gus. Kuo dau­giau bus tokių žmo­nių, tuo toliau neke­liau­sime… Nesu­sto­kite! O tobu­lė­ji­mui ribų nėra. :)) Sėkmės. :)

Labas, Danie­liau, seno­kai jus skai­tau. :) Man labai patinka jūsų rašymo sti­lius! Savo kūry­boje jūs betar­piš­kas, įdo­mus, kartu papras­tas, bet nepa­vir­šu­ti­niš­kas. Bal­tai pavy­džiu, ;) o kartu ir džiau­giuosi, kad yra tokie ypa­tingi žmo­nės, kad kuria, kad dali­nasi. Viso­ke­rio­pos jums sėkmes!

Nuo­stabu, kad Lie­tu­voje yra žmo­nių, kurie nebijo atskleisti savo lai­mės paslap­čių! Vie­nas iš jų yra Danie­lius. „Tin­gi­nio mani­festą“ reko­men­duoju per­skai­tyti visiems, kas nori atsi­pa­lai­duoti ir pasi­mė­gauti gyve­nimu dabar, o ne po Nau­jųjų arba kai užsi­dirbs pir­mąjį mili­joną. Taigi, jeigu nori kuo grei­čiau pri­si­jau­kinti laimę, siū­lau pasi­nau­doti Danie­liaus pamo­ko­mis ir žinio­mis, kurios jam pačiam padėjo sukurti save.

Laiko patik­rin­tas blo­gas. Danie­lius rašo jau virš ketu­rių metų, ir… Vis dar nesu­stojo, straips­nių kokybė vis kyla ir jo blo­gas yra nuo­la­tos atnau­ji­na­mas. Kuo Debe­syla išsi­ski­ria? Na, visu pirma savo asme­nybe. Danie­lius – žmo­gus, mėgs­tan­tis viską daryti pagal savo stan­dar­tus, nors tai gali būti ir dary­mas atvirkš­čiai (o ką jūs drau­gai gal­vo­jate? Juk rei­kia gyventi pagal savo, o ne kitų ver­ty­bes), taip pat jis yra bepro­tiškų iššū­kių fana­ti­kas ir kas mėnesį išbando nau­jus iššū­kius. Spau­džiam 5 Danie­liui ir Debe­sy­lai. WOO! 

Norė­čiau para­šyti kažką atviro. Ko kiek­vie­nam iš mūsų rei­kia. Gal­būt skel­siu viską į temas ir rašy­siu dve­jo­pai (visada matau dvi meda­lio puses (neži­nau ar taip gau­sis finale)).

ŪSAI prieš: jau­nes­nis, be ūsų, nuo­trau­kose atro­dai gra­žiau ir patrauk­liau. Not gay, just an opi­nion. ŪSAI už: Imi­džas, visai geras, sma­gus. Tu kitoks, tai yra gerai. Tik ar tik­rai trauki tuos, kuriuos NORI traukti? Skai­tyti, domė­tis, bend­rauti, dis­ku­tuoti. Tie­siog skirk laiko pagal­voti apie tavo paslaugų gavėją – koks jis? Ir ką daryti, kad jį pasiektum.

UŽSISPYRIMAS: Daly­kas, kurio „flip side“ nera­siu ir neban­dy­siu surasti, nes, manau, kad tai yra gera savybė ir aš jos pavy­džiu, nes to, manau, kad netu­riu. Kai tu rašei, ir aš pra­dė­jau rašyt, tada aš susto­jau rašyt, o tu tebe­ra­šai. Na, tai reiš­kia, kad, arba tu radęs SAVO, arba tu labai kant­rus ir eini iki galo, kas yra visgi 10/​10. Bet tie­siog noriu pasi­džiaugti ir pašaukti – keep going!

VIEŠASIS KALBĖJIMAS: Žaviuosi tavo gali­mybe kal­bėti, nusi­kal­bėti į toli toli, į lan­kas ir momen­ta­liai grįžti prie min­ties, kuri turi eiti sekanti pagal kal­bos planą.

NORAS TIKRINTI: Tavo eks­per­i­men­tai mala­dec ir manau, kad tau tie­siog zjb juos daryt, o žmo­nėms mldc juos skai­tyt. Čia tie mėne­sio iššūkiai.

Esi kant­ry­bės pavyz­dys, kurio noriu sekti. Sustip­ri­nai norą tik­rinti fak­tus. Sustip­ri­nai susi­gau­dymą, kad, nu, pasi­nau­dok fuc­king google, jei kažko neži­nai. Ačiū!

Neiš­pa­sa­ky­tas sma­gu­mas rasti bend­ra­min­tiš­kai rašantį žmogų! :) Gera kartu griauti ne tik išori­nius, bet ir vidi­nius barje­rus, įveikti savo nuo­statų sukur­tas kliū­tis, sma­giai per­šokti per senste­lė­ju­sius įsi­ti­ki­ni­mus. Visu grei­čiu pirmyn! :)

Čia kaip juo­doji skylė – ateini ir negali išeiti, nes straips­niai užbu­ria. Ir laiko nepra­leidi vel­tui – kiek­vie­nas straips­nis moty­vuoja, pamoko. Labai smagu matyti, jog tokie žmo­nės dali­nasi min­ti­mis su kitais ir sklei­džia pozi­tyvą. Tie­siog, lin­kiu sėk­mės ir dar daug daug metų dalin­tis tokiais įkve­pian­čiais straipsniais! :)

Jūsų tink­lapy radau labai daug įdo­mių straips­nių. Jūs – šau­nus žmo­gus, pasaulį darote gra­žes­niu. Jūsų min­tys išties nau­din­gos, pui­kios ir kupi­nos gerumo.

Įdo­mus pus­la­pis tiems, kurie nori save tobu­linti ir ugdyti. Patei­kia­mas išsa­mus kitų tink­la­raš­ti­ninkų sąra­šas, kaip nie­kur kitur neras­tum. Manau, kad tie, kurie eina sun­kes­niu keliu, yra labiau verti dėme­sio nei tie, kurie išvis nieko nedaro ir plau­kia pasroviui.

Labas, Danie­liau, tu esi nuo­sta­bus, o tavo dar­bas yra labai pra­smin­gas ir rei­ka­lin­gas. Aš netu­riu (bepro­tiškų) tikslų, norų, darbų. Turiu du vai­kus, už kuriuos atsa­kau tik aš. Pati gana giliai domiuosi ezo­te­rika. Kai ką stu­di­juoju, bet tai nereiš­kia, kad tavo Debe­syla man neįdomi. Man labai vis­kas patinka, nes jau ko, ko, bet opti­mizmo tai mokausi iš jūsų. Jūs mano vita­mi­nas. Moki jau­na­tviš­kai, links­mai išaiš­kinti prob­lemų spren­dimo būdus. Ačiū,kad esat. Labai lin­kiu ir noriu, kad kuo dau­giau Lie­tu­vos jau­nimo domė­tųsi tavo veikla ir pri­si­jungtų. Manau, kad ateity būsime sąmo­ninga ir lai­minga tauta.

Man labai patinka Debe­syla. Joje daug ko suži­no­jau, todėl galiu savo pasaulį daryti tobu­lesnį. Manau, kad kiek­vie­nas žmo­gus mažiau­siai 10 kartų per metus turėtų paskai­tyti straips­nius Debesyloje.

Debe­sylą atra­dau visai neti­kė­tai. Lan­kiausi vie­name pus­la­pyje ir ten buvo sky­re­lis „Pata­ri­mai, kaip pra­dėti rašyti“. Taip ją radau. Nuo­sta­bus pasau­lis (rim­tai, čia pasau­lis, o ne pus­la­pis), suži­no­jau daug tiesų ir, po galais, nuo­sta­biai pra­lei­dau laiką. Taigi žinok, nau­joke, jei tau vie­nas straips­nis nepa­tiko, skai­tyk kitus, o tada ir spręsk.

Visiems, kurie nori peraugti save, reko­men­duoju skai­tyti ir sekti Debe­sylą. Tai vie­nas bepro­tiš­kiau­sių eks­per­i­men­ta­to­rių Lietuvoje.

Debe­syla – tai Danie­liaus gyve­ni­mas. Tuo vis­kas ir pasakyta.