Kaip atrasti save ir išgyti feisbukitą? [+ 33 faktai apie mane]

Per­spė­ji­mas: Šian­dien išei­siu iš savo įpras­tos pato­gumo erd­vės ir pasi­da­lin­siu fak­tais apie save, kurių nie­kas pasau­lyje neži­nojo.

Didžioji dalis šių pri­si­pa­ži­nimų man labai inty­mūs,
todėl buvo sunku juos para­šyti.

Vis­kas, ko tavęs pra­šau: per­skai­tyk įžangą iki pri­si­pa­ži­nimų. Ir tuo­met komen­ta­ruose apa­čioje pasi­da­link vienu dalyku apie save, kurio tai­pogi nie­kas neži­nojo. Ačiū!

Ar kar­tais jau­tiesi: Pasie­kęs mažiau nei aplin­ki­niai? Žmo­gumi, kurio nie­kas išties nepa­žįsta? Ar neran­dan­tis, kuo esi išskir­ti­nis?

Gali būti, kad susir­gai Feis­bu­kitu.

Taip, tai žodis, kurį ką tik sukū­riau. Ir kadangi esu šio žodžio kūrė­jas, gaunu progą jį api­brėžti:

Feis­bu­ki­tas - savaime plin­tanti psi­cho­lo­ginė liga. Pasi­žymi sutri­ku­siais savęs ir aplin­ki­nių ver­ti­nimo suge­bė­ji­mais. Ligos simp­to­mai: liū­de­sys, dep­re­sija ir sumen­ku­sios asme­ni­nio augimo gali­my­bės.

Skamba bai­siai? Ir turėtų. Tiesa, laimė – tai išgy­doma.

Ką tu PAMIRŠTI, kai vertini kitus ir save?

Trumpa užduo­tis:

Pri­si­mink tą vieną itin sėk­mingą, visa­pu­siš­kai labai šaunų, pro­tingą
bei šim­tus ger­bėjų sutrau­kiantį asmenį.

Taip, TĄ šiknių, kuriam šiek tiek (ar labiau nei tiek) pavydi sėk­mės ir mie­lai norė­tum susi­keisti vie­to­mis. 1

Kaip jį/​ją ver­tini? Paly­gink, ką pasiekė tas asmuo ir ką pasie­kei tu.

Ar jauti tą nema­lonų jausmą, apimantį tave?

Neži­nau, kaip tau, bet man nuo tokių lygi­nimų darosi tik liūd­niau – norisi bėgt į vir­tuvę ir sugriaužti kokį kilo­gramą sau­sai­nių.

Be abejo, nemaža dalis to, ką prieš aki­mirką paly­gi­nai, nėra lygia­ver­tiška. Jie juk patyrė visai kito­kius išgy­ve­ni­mus nei tu. Arba jiems tie­siog labiau sekėsi… Kaž­kur min­tyse tik­rai taip save guodi.

Bet ar įsi­są­mo­nini?

Čia bėda ne lygi­nime. Bėda atsi­randa, kai PAMIRŠTAME, kodėl mes atro­dome ir esame skir­tingi.

…Ar kodėl tau atrodo, jog kitiems sekasi geriau? Tai gerai iliust­ruoja šis, dviejų su puse minu­čių truk­mės, fil­mu­kas:

Tai kaip atrasti tikrąjį save?

Realus gyvenimas vs Facebookas
Rea­lus gyve­ni­mas vs Face­bo­o­kas

…Kokia feis­buko dalis blo­giau­sia?

Ne, ne ta, jog jame pilna reklamų, jog jis rodo tik tai, ką pats nori rodyti ar kad jo dizai­nas klai­kus. 2

Didžiau­sia feis­buko ir bet kokio kito socia­li­nio tinklo bėda, jog čia NĖRA blogų nau­jienų.

Leisk, paaiš­kin­siu. Įsi­vaiz­duok, kad nuvy­kai į savo geriau­sio draugo gim­ta­dienį. Ir jame pasi­da­rei 300 su tru­pu­čiu foto­gra­fijų.

Klau­si­mas. Jas visas įkelsi? O gal atrinksi tik gra­žiau­sias ir geriau­sias?

Be abejo, ren­kiesi tą variantą, kur atro­dai geriau. Beveik visi žmo­nės ren­kasi rodyti geresnę savo pusę, kai tik jie gali rink­tis.

Tai juk natū­ralu – malonu, kai tu ar kaž­kas su tavimi susi­ju­sio patinka kitiems.

(Pla­čiau, anglų kalba: Need of Esteem, Recipro­cal liking.)

Tik čia atsi­randa trys prob­le­mos:

  1. Taip suke­lia­mos iliu­zi­jos, kad tau einasi geriau, nei yra iš tiesų.
  2. Taip suke­liama gerų patir­čių (gra­žių nuo­traukų, video, muzi­kos…) inf­lia­cija. Išties geros nau­jie­nos pra­randa vertę.
  3. Ir, galiau­siai, mažos bėdos pra­deda atro­dyti mil­ži­niš­kos.

Matant tik gerus daly­kus, pra­dedi jų nebe­ver­tinti. Dar geres­nių dalykų paieš­kos veda į liū­desį bei dep­re­siją. O blogi daly­kai pra­deda atro­dyti nepro­por­cin­gai siau­bingi.

Tavo pasau­lio ver­ti­ni­mas griūna ir vis­kas atrodo tik blo­giau. Gali net nebūti blo­gai, o tik atro­dyti, jog taip yra. 3

Aš tau šito patirti nelin­kiu. Todėl siū­lau:

Atsi­verk. Paro­dyk tik­rąjį AŠ savo šei­mai, drau­gams ir visam pasau­liui.

Pamiršk blo­gus daly­kus, pamiršk ir gerus. Išvis, pamiršk viską. Vie­toj to – pateik gry­nąjį save. Gry­nuolį be pakei­timų ir pato­bu­li­nimų. Visgi, tik paro­dant TIKRĄJĮ save suprasi, kad nesi vien­pu­sis žmo­gus.

Tik taip suprasi, kad ir kiti nėra vien­pu­siai.

Tik atsi­ve­riant tapsi tik­ruoju savimi.

Taigi, štai tau užduo­tis:

  1. Nusi­leisk į šio straips­nio komen­ta­rus apa­čioje.
  2. Ir pasi­da­link vienu faktu apie save, kurio nie­kas pasau­lyje iki šiol neži­nojo. Tai gali būti bet kas.

…Svarbu tik, kad būtų tei­sybė ir nuo­širdu. :)

O jei jau tai pada­rei – dalis, kurios lau­kei:

33 faktai, kurių nežinojai apie mane. Arba koks yra tikrasis Danielius.

  1. Aš mėgstu išsi­dir­bi­nėti it koks idio­tas. Kiek­vieną mielą dieną.

    Taip, tai aš. Džeimso bondo poza dovanojantis pienę.
    Taip, tai aš, Džeimso Bondo poza gim­ta­die­nio proga dova­no­jan­tis pienę.
  2. 2013-tų metų rug­sėjį ban­džiau gauti karinį laipsnį, tačiau grei­tai apsi­gal­vo­jau, pabū­gęs kario prie­sai­kos Lie­tu­vai.
    Tų metų bir­želį buvau rim­tai susi­do­mė­jęs išban­dyti jau­nes­niųjų kari­ninkų vadų moky­mus, per­ėjau visus medi­ci­ni­nius patik­ri­ni­mus ir išbu­vau juose lygiai mėnesį.

    Mečiau juos, nes tikė­jau, jog moky­mams (ir liku­siai kario karje­rai) rei­kia šim­ta­pro­cen­ti­nio pasi­ry­žimo eiti iki galo. Pasi­šven­timo, kurį jau buvau sky­ręs menui. Galė­jau tęsti moky­mus, bet gali­my­bės atsi­sa­kiau.
  3. Aš die­vinu tvarką ir tvar­ky­mąsi.
    Tvar­ky­mas yra vie­nas didžiau­sių mano hobių. Daiktų, duom­ba­zių, min­čių, idėjų, žmo­nių ir kitų sis­temų. Tai man patinka – sudė­lioti daik­tus į jiems geriau­sias vie­tas, išmesti visą, kas trukdo gyventi.

    Aš tai taip mėgstu, kad tvar­kau ne tik savo, bet ir draugų namus. Aišku, jei jie dėl to nepa­ni­kuoja, kaip bepro­čiai. 4
  4. Nepa­te­kau į dai­lės gim­na­ziją, nes man trūko vaiz­duo­tės.
    Ar bent tai buvo ofi­ciali prie­žas­tis. Kai buvau 11-kos (būsi­mas penk­to­kas), krikš­ta­t­ėviai bandė mane pra­kišti į Kauno dai­lės gim­na­ziją. Nepra­ėjau pas­ku­ti­nio išban­dymo – natiur­morto pie­šimo.

    Neži­nau, ko iš manęs tenai tikė­josi, nes natiur­morto pie­ši­mas lyg­tais nėra tokia veikla, kuriai rei­kia daug vaiz­duo­tės… Ar klystu?
  5. Man patinka ran­ko­mis gliau­dyti graiki­nius rie­šu­tus.
    Argi tai ne smagu? Paimi ir gniau­žai, o gniau­žant traška! Traiš­kau pri­re­miant prie stal­vir­šio, traiš­kau tarp pirštų, traiš­kau dan­ti­mis.

    (Beje, išgliau­dytų rie­šutų pir­ki­mas man atrodo kaip rie­šutų val­gymo cere­mo­ni­jos švent­va­gystė!)
  6. Kartą mane atstūmė mer­gina. Tada pra­dė­jau moky­tis bend­ra­vimo ir mer­ginų kabi­nimo mokslo.
    Buvo lai­kai, kai bend­ra­vi­mas su mote­riš­ko­mis būty­bė­mis man buvo kan­čia. Tie­siog neži­no­jau, ką joms pasa­kyti.

    Po to skau­daus atstū­mimo pra­dė­jau moky­tis Neu­ro­ling­vis­ti­nio prog­ra­ma­vimo (NLP) 5 ir bend­ra­vimo psi­cho­lo­gi­jos, kad tai dau­giau nepa­si­kar­totų. 

    Išties turė­čiau dėkoti tai mer­gi­nai (Gerda, jei tai skai­tai – tai tu), nes tik dėka jos atsi­kra­čiau bend­ra­vimo bai­mių. Ačiū.
  7. Aš kar­tais tiek dirbu, kad pamirštu paval­gyti.
    Tai mano die­tos dalis. Kam val­gyti vaka­rienę, jei yra tiek neper­skai­tytų knygų ir nepa­ra­šytų straips­nių?
  8. Iš manęs išeitų siau­bin­gas redak­to­rius.
    Aš galiu tekstą per­skai­tyti 5 kar­tus ir vis vien pra­leisti krūvą rašy­bos bei sky­ry­bos klaidų. Tai lyg koks užkei­ki­mas! 6
  9. Aš tris metus kūriau fan­ta­s­tinę enciklo­pe­diją… Kol ją pamir­šau.
    „Pasau­lis – tai roma­nas, žemė­la­pių komp­lek­tas ir enciklo­pe­dija vie­name. Tik­ram fan­ta­s­ti­kos ger­bė­jui.“

    Toks buvo šios kūry­bos šūkis. Tris metus kūriau ir per­kū­ri­nė­jau mil­ži­nišką fan­ta­s­tinę enciklo­pe­diją. Dar ir dabar galite rasti jos nebaigtą enciklo­pe­diją inter­nete: „Pasau­lis“.

    Kur­da­mas taip ir nespė­jau į šią enciklo­pe­diją sudėti visų idėjų. Didžioji dalis kūry­bos nuslūgo atski­ruose lapuose, stal­čiuose.

    Pasaulio klimato zonos
    Pasau­lio kli­mato zonos. Ori­gi­na­las (mil­ži­niš­kas)
  10. Iš šešių mano arti­miau­sių draugų, ketu­rios yra mer­gi­nos.
    Aš net pats neži­nau, kaip tai nutiko. Bet pasi­rodo, kad moku geriau bend­rauti su mer­gi­no­mis nei su vai­ki­nais.

    (Arba: kaip susiję tai, kad su tri­mis iš ketu­rių mer­ginų pirmą kartą susi­ti­kau pasi­ma­ty­muose. *kos­teli, kos­teli*)
  11. Kartą su mokyk­los draugu Erne­stu susprog­di­nom kavi­nės klo­zetą.
    Pasi­rodo, van­duo klo­zete nespėja užge­sinti degan­čios petar­dos. Kas galėjo pagal­voti? Dar dabar pamenu bėgimą pro kavi­nės duris, sker­sai Vil­niaus gatvę ir atgal į mokyklą. Dau­giau ten neuž­su­kom. Prie­žas­tis? Ai, kam rei­kia prie­žas­ties 15-mečiams pyp­liams?
  12. Kai buvau 13-kos, vos nenu­si­su­kau gal­vos.
    Mate­ma­tika: dvi­ra­tis + sta­tus kal­nas – šal­mas + važia­vi­mas žemyn + van­duo = vel­niš­kai prasta kom­bi­na­cija. Kata­st­ro­fos metu suge­bė­jau pra­si­skelti galvą kak­toje IR pakau­šyje.
  13. Mano maisto ruo­šimo įgū­džiai (iki visai nese­niai) buvo tra­giški.
    Rim­tai – sudė­tin­giau­sias recep­tas, kurį mokė­jau, yra virti ir pakepti maka­ro­nai be padažų. O kartą kep­da­mas bly­nus suge­bė­jau juos pamiršti pus­va­lan­džiui ir grį­žęs rasti ang­liu­kus ir daug dūmų. Geriau maistą ruošti pra­mo­kau sulau­kęs 24-verių su tru­pu­čiu. Maž­daug prieš pus­metį nuo šios aki­mir­kos. :) 7
  14. Aš moku Žaliojo agur­kė­lio dai­nelę min­ti­nai ir dainuoju ją, kai lyja.
    Jei dar nema­tei šio ani­ma­ci­nio, štai ištrauka su dai­nele:
  15. Aš mėgstu vaikš­čio­da­mas dai­nuoti ir dai­nuoju visur.
    Pavyz­džiui, Lais­vės alė­joje, kokiam miške ar Akro­po­lyje. Rep­er­tu­aras nuo senojo mokyk­los himno, iki Frank Sina­tra “Stran­gers in the night” (die­vinu šią dainą).
  16. Mano muzi­ki­nis sko­nis klai­kus ir aš tuo paten­kin­tas.
    Klau­sau Lady Gaga, Cara­van Palace, Čai­kov­skio gul­bių ežero, Frank Sinat­ros ir viso tar­puose. Mano muzi­kos gro­ja­raš­tis – žanrų kak­o­fo­nija.
  17. Prieš kelis metus aš maniau, kad esu asek­su­alus.
    Tiesą sakant, dar ir dabar manau, bet jau nesu toks tik­ras. Gali būti, kad aš esu tie­siog pil­kai-asek­su­alus – jau­čian­tis sek­su­a­linį potraukį, bet tik po artimo bend­ra­vimo.

    P.S. Atleisk už tokį for­ma­lumą, man tie­siog nejauku kal­bėti šia tema.
    Kiek žinau, asek­su­alai lai­komi net dides­niais iškry­pė­liais nei homo­sek­su­alai. Tai nepri­deda drą­sos apie tai kal­bėti gar­siai.
  18. Aš pra­lei­dau vie­ne­rius savo metus gyve­nimo vien tik žais­da­mas video žai­di­mus.
    Ir ne, aš netu­riu ome­nyje, kad žai­džiau žai­di­mus vie­ne­rius metus nuo­lat. Turiu ome­nyje, kad sudė­jus visą žai­dimų, laiką gau­tųsi bent metai GRYNAI žai­dimų. Tai dau­giau nei 10 tūks­tan­čių valandų.

    Sep­ty­nis metus aš buvau mil­ži­niš­kas žai­dimų mania­kas. Nuo visiems žinomo Lineage II, iki anks­ty­vos paaug­lys­tės Runes­cape, iki vėly­vos paaug­lys­tės World of Warc­raft.
    Tai kurį laiką buvau aš. Ir taip, tai elfas su ausimis.
    Tai kurį laiką buvau aš. Ir taip, tai elfas su kiš­kio ausi­mis.

    Pagal mano žai­dimų sta­tis­tiką, kurią vedžiau vos tris metus iš tų sep­ty­nių, aš pra­žai­džiau, mažų mažiau­siai, 5 mėne­sius savo gyve­nimo. Gry­nai.

    Tik atra­dus naują hobį – moky­tis bend­ra­vimo su mer­gi­no­mis, aš suma­ži­nau žai­di­mams ski­riamą laiką. Išties, dar vis kar­tais pažai­džiu, bet dabar žai­di­mai sudaro vos valandą per savaitę. 8  Dau­giau ir neiš­ken­čiu.

  19. Aš kar­tais būnu mil­ži­niš­kas žioplys.
    Pavyz­džiui, prieš pus­metį para­šiau 10-ties tūks­tan­čių žodžių ilgio romaną… Ir jį nety­čia ištry­niau iš kom­piu­te­rio bei atsar­gi­nės sau­gyk­los Google Drive vienu metu. Apie egza­mi­nus, į kuriuos atei­da­vau per vėlai ar pamirš­tus gim­ta­die­nius net nekal­bė­siu.
  20. Man Holi­vudo fil­mai patinka labiau nei kuriami nepri­klau­somų stu­dijų.
    Neži­nau, gal aš tie­siog iš filmų tikiuosi koky­bės ir sma­gios pra­mo­gos. Fil­mai juk tam ir sukurti – pra­mo­gai. Min­čių man geriau sutei­kia kny­gos ar pokal­biai su žmo­nė­mis.
  21. Aš nie­kad nesu­pra­tau poe­zi­jos.
    Atlei­s­kit, poe­tai, bet jūsų raš­lia­vos man yra visiš­kai nesu­pran­ta­mos. Žinau, kad yra žmo­nių, kuriems patinka poe­zija, bet nesu vie­nas iš jų.
  22. Aš ne visada darau tai, ką turė­čiau daryti.
    Aš kiek­vieną savaitę skai­tau KRŪVAS knygų, straips­nių ir kitų tekstų apie svei­kesnį gyve­nimą, pro­duk­ty­vumą ir karje­ros kūrimą… Bet ne visada to, ką man pata­ria, sugebu lai­ky­tis. Labai daž­nai neiš­ken­čiu ir nepa­da­rau visko taip, kaip man gal­būt būtų geriau.
  23. Kar­tais aš taip neken­čiu savo žadin­tuvo melo­di­jos, kad noriu jį išmesti pro langą. 
    Ar dar rei­kia komen­tarų? Tu tur­būt irgi rytais tai patiri.
  24. Man patinka ste­bėti savo atvaiz­dus veid­ro­džiuose ar lan­guose.
    Atspin­džiai mane daž­nai užbu­ria. Kaž­ko­dėl tais momen­tais pasi­jau­čiu taip, tary­tum būčiau filme.
  25. Aš mėgstu moky­tis ir galiu visą dieną pra­leisti enciklo­pe­di­jose.
    Esu knygų žiurkė ir tuo didžiuo­juosi. Daž­niau­siai pra­dė­jęs paprastu klau­simu apie tai, kada grįžta straz­dai (taip, tokie mano kas­die­ni­niai klau­si­mai), per Viki­pe­diją nuke­liauju iki Kini­jos isto­ri­jos.

    Moky­ma­sis kartu yra ir viena iš prie­žas­čių, kodėl aš rašau. Čia man dar daug vie­tos augti rašy­boje, tink­la­raš­čio prie­žiū­roje ar skai­ty­tojų (taip, jūsų) bėdų išspren­dime.sasiuviniai-2
  26. Aš daž­nai tikiu, kad jeigu nepa­si­ruo­šiu iki galo, aš sukly­siu.
    Nepa­menu, kada pas­ku­tinį kartą dariau kažką naujo, bet tam nesi­ruo­šiau dvi­gu­bai ilgiau, nei derėtų. Pavyz­džiui, pirmą kartą vir­da­mas kiau­šinį (tur­būt papras­čiau­sias visų laikų recep­tas) aš pus­va­landį inter­nete žiū­rė­jau video, kaip tai pada­ryti.

    Net nekalbu apie tink­la­raš­čio įra­šus – juos rašau 8–10 valandų. Ir taip, žinau, kad tai bepro­tiška. Logi­kos aš ir pats nerandu, bet tai man tie­siog įprasta.
  27. Aš kar­tais galiu būti vel­niš­kai užsi­spy­ręs.
    Ir daž­nai man tai būna ne į naudą. Vir­da­mas tą kiau­šinį aš galė­jau paklausti tėvų, kaip tai daryti, bet aš norė­jau „pada­ryti pats“. Nujau­čiu, kad mano užsi­spy­ri­mas daryti daly­kus savaip yra kan­čia mano arti­mie­siems.
  28. Ar minė­jau tai, kad mano atmin­tis prasta?
    Jei tu su manimi kažką pla­na­vai, o aš neuž­si­ra­šiau – manyk, kad aš jau tai pamir­šau.
  29. Aš dar nera­ga­vau alko­ho­li­nio gėrimo, kurio sko­nis man patiktų.
    Ir aš jau pra­dedu manyti, kad alko­ho­lis išvis nėra ska­nus, o žmo­nės, kurie jį geria, geria visai ne dėl sko­nio. (Tiesa, tai nepa­aiš­kina alaus ar vyno gur­manų.)
  30. Gali būti, kad aš turiu dvy­li­ka­me­čio sko­nio recep­to­rius.
    Aš nie­kad nera­ga­vau ska­naus alko­ho­li­nio gėrimo, mėgstu kara­me­li­nius ledus su laz­dyno rie­šu­tais, die­vinu maka­ro­nus, apel­si­nus ir tie­siog neap­ken­čiu žuvies patie­kalų. Ai, ir taip, aš kar­tais val­gau šoko­la­di­nius dri­bs­nius pus­ry­čiams.
  31. Kai buvau vai­kas, itin mėgau užsi­imti įvai­riais rank­dar­biais.
    Tai tur­būt mano mamos įtaka – mūsų namuose visada buvo krū­vos medžiagų, popie­riaus, siūlų ričių ir adatų, klijų ir dažų. Dar ir dabar man patinka pačiam pasi­da­ryti įvai­rius daik­te­lius.
  32.  Aš noriu išmokti megzti, bet nie­kaip nepri­si­ruo­šiu to pra­dėti.
    Gal kas įsi­vaiz­duo­jate, kur rasti vyrų mez­gėjų klu­belį Lie­tu­voje? Ar tie­siog mez­gėjų klu­belį kur Kaune? Tai būtų man šioks toks postū­mis nusi­megzti tas pirš­ti­nes, apie kurias visada sva­jo­jau.
  33. Aš šią aki­mirką bijau ir jau­di­nuosi.
    Rašant šiuos žodžius man šiek tiek dreba ran­kos. Nes aš bijau.

    Aš neži­nau, kaip tu įver­tinsi šiuos mano pri­si­pa­ži­ni­mus. Aš net neįsi­vaiz­duoju, kokios tavo reak­ci­jos tikė­tis.

Bet gal tai tik geriau?

…Gal tik bijo­da­mas pajau­čiu, kad esu gyvas?

Aš neįsi­vaiz­duoju, kaip atsi­liepsi. Ir pra­šau tik vieno – pri­si­junk prie manęs.

Pasi­da­link bent vienu dalyku apie save, kurio dar nie­kas neži­nojo.

Štai ten, komen­ta­ruose apa­čioje.

Tavo,


  1. Pavyz­džiui, mano atveju tai būtų And­rius Užkal­nis ar Haruki Mura­ka­mis.

  2. Nors tai irgi jo bėdos.

  3. Pla­čiau ang­liš­kai: Why Gene­ra­tion Y Yup­pies Are Unhappy.

  4. Žinote, kas esate. Jums daik­tai yra gyve­nimo prie­žas­tis, be kurių eitu­mėte šokti nuo tilto. Dėl to taip ir ner­vi­na­tės, kai kas nors prie jų lie­čiasi… ;-)

  5. Kuris NĖRA moks­las ir, pra­šau, neda­ryk šios klai­dos, kaip dariau aš.

  6. Šį tekstą taiso nuo­stabi redak­torė Agnė Ginio­tytė. Be jos – būtų pras­čiau.

  7. Padėjo tai, kad išsi­kraus­čiau į nuo­sa­vus namus, atski­rai nuo tėvų. Nėra mamos, yra įgū­džiai!

  8. Beje, gali pri­dėti mane per Bliz­zard: Debesyla#2681. Dar vis pažai­džiu World of Warc­raft.

786 netikėtos mintys... Prisijunk ir tu!

Rikiuoti pagal:   naujausius | seniausius | mėgstamiausius
wpDiscuz