Pirmą kartą čia?
Atnaujinta:

Kas tu esi – žmogus ar feisbuko profilis? (Vaistas nuo feisbukito)

Perspėjimas: Šiandien išeisiu iš savo įprastos patogumo erdvės ir pasidalinsiu faktais apie save, kurių niekas pasaulyje nežinojo.

Didžioji dalis šių prisipažinimų man labai intymūs,
todėl buvo sunku juos parašyti.

Viskas, ko tavęs prašau: perskaityk įžangą iki prisipažinimų. Ir tuomet komentaruose apačioje pasidalink vienu dalyku apie save, kurio taipogi niekas nežinojo. Ačiū!

Ar kartais jautiesi: Pasiekęs mažiau nei aplinkiniai? Žmogumi, kurio niekas išties nepažįsta? Ar nerandantis, kuo esi išskirtinis?

Gali būti, kad susirgai Feisbukitu.

Taip, tai žodis, kurį ką tik sukūriau. Ir kadangi esu šio žodžio kūrėjas, gaunu progą jį apibrėžti:

Feisbukitas – savaime plintanti psichologinė liga. Pasižymi sutrikusiais savęs ir aplinkinių vertinimo sugebėjimais. Ligos simptomai: liūdesys, depresija ir sumenkusios asmeninio augimo galimybės.

Skamba baisiai? Ir turėtų. Tiesa, laimė – tai išgydoma.

Ką tu PAMIRŠTI, kai vertini kitus ir save?

Trumpa užduotis:

Prisimink tą vieną itin sėkmingą, visapusiškai labai šaunų, protingą
bei šimtus gerbėjų sutraukiantį asmenį.

Taip, TĄ šiknių, kuriam šiek tiek (ar labiau nei tiek) pavydi sėkmės ir mielai norėtum susikeisti vietomis. 1

Kaip jį/ją vertini? Palygink, ką pasiekė tas asmuo ir ką pasiekei tu.

Ar jauti tą nemalonų jausmą, apimantį tave?

Nežinau, kaip tau, bet man nuo tokių lyginimų darosi tik liūdniau – norisi bėgt į virtuvę ir sugriaužti kokį kilogramą sausainių.

Be abejo, nemaža dalis to, ką prieš akimirką palyginai, nėra lygiavertiška. Jie juk patyrė visai kitokius išgyvenimus nei tu. Arba jiems tiesiog labiau sekėsi… Kažkur mintyse tikrai taip save guodi.

Bet ar įsisąmonini?

Čia bėda ne lyginime. Bėda atsiranda, kai PAMIRŠTAME, kodėl mes atrodome ir esame skirtingi.

…Ar kodėl tau atrodo, jog kitiems sekasi geriau? Tai gerai iliustruoja šis, dviejų su puse minučių trukmės, filmukas:

Tai kaip atrasti tikrąjį save?

Realus gyvenimas vs Facebookas
Realus gyvenimas vs Facebookas

…Kokia feisbuko dalis blogiausia?

Ne, ne ta, jog jame pilna reklamų, jog jis rodo tik tai, ką pats nori rodyti ar kad jo dizainas klaikus. 2

Didžiausia feisbuko ir bet kokio kito socialinio tinklo bėda, jog čia NĖRA blogų naujienų.

Leisk, paaiškinsiu. Įsivaizduok, kad nuvykai į savo geriausio draugo gimtadienį. Ir jame pasidarei 300 su trupučiu fotografijų.

Klausimas. Jas visas įkelsi? O gal atrinksi tik gražiausias ir geriausias?

Be abejo, renkiesi tą variantą, kur atrodai geriau. Beveik visi žmonės renkasi rodyti geresnę savo pusę, kai tik jie gali rinktis.

Tai juk natūralu – malonu, kai tu ar kažkas su tavimi susijusio patinka kitiems.

(Plačiau, anglų kalba: Need of Esteem, Reciprocal liking.)

Tik čia atsiranda trys problemos:

  1. Taip sukeliamos iliuzijos, kad tau einasi geriau, nei yra iš tiesų.
  2. Taip sukeliama gerų patirčių (gražių nuotraukų, video, muzikos…) infliacija. Išties geros naujienos praranda vertę.
  3. Ir, galiausiai, mažos bėdos pradeda atrodyti milžiniškos.

Matant tik gerus dalykus, pradedi jų nebevertinti. Dar geresnių dalykų paieškos veda į liūdesį bei depresiją. O blogi dalykai pradeda atrodyti neproporcingai siaubingi.

Tavo pasaulio vertinimas griūna ir viskas atrodo tik blogiau. Gali net nebūti blogai, o tik atrodyti, jog taip yra. 3

Aš tau šito patirti nelinkiu. Todėl siūlau:

Atsiverk. Parodyk tikrąjį AŠ savo šeimai, draugams ir visam pasauliui.

Pamiršk blogus dalykus, pamiršk ir gerus. Išvis, pamiršk viską. Vietoj to – pateik grynąjį save. Grynuolį be pakeitimų ir patobulinimų. Visgi, tik parodant TIKRĄJĮ save suprasi, kad nesi vienpusis žmogus.

Tik taip suprasi, kad ir kiti nėra vienpusiai.

Tik atsiveriant tapsi tikruoju savimi.

Taigi, štai tau užduotis:

  1. Nusileisk į šio straipsnio komentarus apačioje.
  2. Ir pasidalink vienu faktu apie save, kurio niekas pasaulyje iki šiol nežinojo. Tai gali būti bet kas.

…Svarbu tik, kad būtų teisybė ir nuoširdu. :)

O jei jau tai padarei – dalis, kurios laukei:

33 faktai, kurių nežinojai apie mane. Arba koks yra tikrasis Danielius.

  1. Aš mėgstu išsidirbinėti it koks idiotas. Kiekvieną mielą dieną.

    Taip, tai aš. Džeimso bondo poza dovanojantis pienę.
    Taip, tai aš, Džeimso Bondo poza gimtadienio proga dovanojantis pienę.
  2. 2013-tų metų rugsėjį bandžiau gauti karinį laipsnį, tačiau greitai apsigalvojau, pabūgęs kario priesaikos Lietuvai.
    Tų metų birželį buvau rimtai susidomėjęs išbandyti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, perėjau visus medicininius patikrinimus ir išbuvau juose lygiai mėnesį.

    Mečiau juos, nes tikėjau, jog mokymams (ir likusiai kario karjerai) reikia šimtaprocentinio pasiryžimo eiti iki galo. Pasišventimo, kurį jau buvau skyręs menui. Galėjau tęsti mokymus, bet galimybės atsisakiau.
  3. Aš dievinu tvarką ir tvarkymąsi.
    Tvarkymas yra vienas didžiausių mano hobių. Daiktų, duombazių, minčių, idėjų, žmonių ir kitų sistemų. Tai man patinka – sudėlioti daiktus į jiems geriausias vietas, išmesti visą, kas trukdo gyventi.

    Aš tai taip mėgstu, kad tvarkau ne tik savo, bet ir draugų namus. Aišku, jei jie dėl to nepanikuoja, kaip bepročiai. 4
  4. Nepatekau į dailės gimnaziją, nes man trūko vaizduotės.
    Ar bent tai buvo oficiali priežastis. Kai buvau 11-kos (būsimas penktokas), krikštatėviai bandė mane prakišti į Kauno dailės gimnaziją. Nepraėjau paskutinio išbandymo – natiurmorto piešimo.

    Nežinau, ko iš manęs tenai tikėjosi, nes natiurmorto piešimas lygtais nėra tokia veikla, kuriai reikia daug vaizduotės… Ar klystu?
  5. Man patinka rankomis gliaudyti graikinius riešutus.
    Argi tai ne smagu? Paimi ir gniaužai, o gniaužant traška! Traiškau priremiant prie stalviršio, traiškau tarp pirštų, traiškau dantimis.

    (Beje, išgliaudytų riešutų pirkimas man atrodo kaip riešutų valgymo ceremonijos šventvagystė!)
  6. Kartą mane atstūmė mergina. Tada pradėjau mokytis bendravimo ir merginų kabinimo mokslo.
    Buvo laikai, kai bendravimas su moteriškomis būtybėmis man buvo kančia. Tiesiog nežinojau, ką joms pasakyti.

    Po to skaudaus atstūmimo pradėjau mokytis Neurolingvistinio programavimo (NLP) 5 ir bendravimo psichologijos, kad tai daugiau nepasikartotų. 

    Išties turėčiau dėkoti tai merginai (Gerda, jei tai skaitai – tai tu), nes tik dėka jos atsikračiau bendravimo baimių. Ačiū.
  7. Aš kartais tiek dirbu, kad pamirštu pavalgyti.
    Tai mano dietos dalis. Kam valgyti vakarienę, jei yra tiek neperskaitytų knygų ir neparašytų straipsnių?
  8. Iš manęs išeitų siaubingas redaktorius.
    Aš galiu tekstą perskaityti 5 kartus ir vis vien praleisti krūvą rašybos bei skyrybos klaidų. Tai lyg koks užkeikimas! 6
  9. Aš tris metus kūriau fantastinę enciklopediją… Kol ją pamiršau.
    „Pasaulis – tai romanas, žemėlapių komplektas ir enciklopedija viename. Tikram fantastikos gerbėjui.“

    Toks buvo šios kūrybos šūkis. Tris metus kūriau ir perkūrinėjau milžinišką fantastinę enciklopediją. Dar ir dabar galite rasti jos nebaigtą enciklopediją internete: „Pasaulis“.

    Kurdamas taip ir nespėjau į šią enciklopediją sudėti visų idėjų. Didžioji dalis kūrybos nuslūgo atskiruose lapuose, stalčiuose.

    Pasaulio klimato zonos
    Pasaulio klimato zonos. Originalas (milžiniškas)
  10. Iš šešių mano artimiausių draugų, keturios yra merginos.
    Aš net pats nežinau, kaip tai nutiko. Bet pasirodo, kad moku geriau bendrauti su merginomis nei su vaikinais.

    (Arba: kaip susiję tai, kad su trimis iš keturių merginų pirmą kartą susitikau pasimatymuose. *kosteli, kosteli*)
  11. Kartą su mokyklos draugu Ernestu susprogdinom kavinės klozetą.
    Pasirodo, vanduo klozete nespėja užgesinti degančios petardos. Kas galėjo pagalvoti? Dar dabar pamenu bėgimą pro kavinės duris, skersai Vilniaus gatvę ir atgal į mokyklą. Daugiau ten neužsukom. Priežastis? Ai, kam reikia priežasties 15-mečiams pypliams?
  12. Kai buvau 13-kos, vos nenusisukau galvos.
    Matematika: dviratis + status kalnas – šalmas + važiavimas žemyn + vanduo = velniškai prasta kombinacija. Katastrofos metu sugebėjau prasiskelti galvą kaktoje IR pakaušyje.
  13. Mano maisto ruošimo įgūdžiai (iki visai neseniai) buvo tragiški.
    Rimtai – sudėtingiausias receptas, kurį mokėjau, yra virti ir pakepti makaronai be padažų. O kartą kepdamas blynus sugebėjau juos pamiršti pusvalandžiui ir grįžęs rasti angliukus ir daug dūmų. Geriau maistą ruošti pramokau sulaukęs 24-verių su trupučiu. Maždaug prieš pusmetį nuo šios akimirkos. :) 7
  14. Aš moku Žaliojo agurkėlio dainelę mintinai ir dainuoju ją, kai lyja.
    Jei dar nematei šio animacinio, štai ištrauka su dainele:
  15. Aš mėgstu vaikščiodamas dainuoti ir dainuoju visur.
    Pavyzdžiui, Laisvės alėjoje, kokiam miške ar Akropolyje. Repertuaras nuo senojo mokyklos himno, iki Frank Sinatra “Strangers in the night” (dievinu šią dainą).
  16. Mano muzikinis skonis klaikus ir aš tuo patenkintas.
    Klausau Lady Gaga, Caravan Palace, Čaikovskio gulbių ežero, Frank Sinatros ir viso tarpuose. Mano muzikos grojaraštis – žanrų kakofonija.
  17. Prieš kelis metus aš maniau, kad esu aseksualus.
    Tiesą sakant, dar ir dabar manau, bet jau nesu toks tikras. Gali būti, kad aš esu tiesiog pilkai-aseksualus – jaučiantis seksualinį potraukį, bet tik po artimo bendravimo.

    P.S. Atleisk už tokį formalumą, man tiesiog nejauku kalbėti šia tema.
    Kiek žinau, aseksualai laikomi net didesniais iškrypėliais nei homoseksualai. Tai neprideda drąsos apie tai kalbėti garsiai.
  18. Aš praleidau vienerius savo metus gyvenimo vien tik žaisdamas video žaidimus.
    Ir ne, aš neturiu omenyje, kad žaidžiau žaidimus vienerius metus nuolat. Turiu omenyje, kad sudėjus visą žaidimų, laiką gautųsi bent metai GRYNAI žaidimų. Tai daugiau nei 10 tūkstančių valandų.

    Septynis metus aš buvau milžiniškas žaidimų maniakas. Nuo visiems žinomo Lineage II, iki ankstyvos paauglystės Runescape, iki vėlyvos paauglystės World of Warcraft.

    Tai kurį laiką buvau aš. Ir taip, tai elfas su ausimis.
    Tai kurį laiką buvau aš. Ir taip, tai elfas su kiškio ausimis.

    Pagal mano žaidimų statistiką, kurią vedžiau vos tris metus iš tų septynių, aš pražaidžiau, mažų mažiausiai, 5 mėnesius savo gyvenimo. Grynai.

    Tik atradus naują hobį – mokytis bendravimo su merginomis, aš sumažinau žaidimams skiriamą laiką. Išties, dar vis kartais pažaidžiu, bet dabar žaidimai sudaro vos valandą per savaitę. 8  Daugiau ir neiškenčiu.

  19. Aš kartais būnu milžiniškas žioplys.
    Pavyzdžiui, prieš pusmetį parašiau 10-ties tūkstančių žodžių ilgio romaną… Ir jį netyčia ištryniau iš kompiuterio bei atsarginės saugyklos Google Drive vienu metu. Apie egzaminus, į kuriuos ateidavau per vėlai ar pamirštus gimtadienius net nekalbėsiu.
  20. Man Holivudo filmai patinka labiau nei kuriami nepriklausomų studijų.
    Nežinau, gal aš tiesiog iš filmų tikiuosi kokybės ir smagios pramogos. Filmai juk tam ir sukurti – pramogai. Minčių man geriau suteikia knygos ar pokalbiai su žmonėmis.
  21. Aš niekad nesupratau poezijos.
    Atleiskit, poetai, bet jūsų rašliavos man yra visiškai nesuprantamos. Žinau, kad yra žmonių, kuriems patinka poezija, bet nesu vienas iš jų.
  22. Aš ne visada darau tai, ką turėčiau daryti.
    Aš kiekvieną savaitę skaitau KRŪVAS knygų, straipsnių ir kitų tekstų apie sveikesnį gyvenimą, produktyvumą ir karjeros kūrimą… Bet ne visada to, ką man pataria, sugebu laikytis. Labai dažnai neiškenčiu ir nepadarau visko taip, kaip man galbūt būtų geriau.
  23. Kartais aš taip nekenčiu savo žadintuvo melodijos, kad noriu jį išmesti pro langą. 
    Ar dar reikia komentarų? Tu turbūt irgi rytais tai patiri.
  24. Man patinka stebėti savo atvaizdus veidrodžiuose ar languose.
    Atspindžiai mane dažnai užburia. Kažkodėl tais momentais pasijaučiu taip, tarytum būčiau filme.
  25. Aš mėgstu mokytis ir galiu visą dieną praleisti enciklopedijose.
    Esu knygų žiurkė ir tuo didžiuojuosi. Dažniausiai pradėjęs paprastu klausimu apie tai, kada grįžta strazdai (taip, tokie mano kasdieniniai klausimai), per Vikipediją nukeliauju iki Kinijos istorijos.

    Mokymasis kartu yra ir viena iš priežasčių, kodėl aš rašau. Čia man dar daug vietos augti rašyboje, tinklaraščio priežiūroje ar skaitytojų (taip, jūsų) bėdų išsprendime.sasiuviniai-2
  26. Aš dažnai tikiu, kad jeigu nepasiruošiu iki galo, aš suklysiu.
    Nepamenu, kada paskutinį kartą dariau kažką naujo, bet tam nesiruošiau dvigubai ilgiau, nei derėtų. Pavyzdžiui, pirmą kartą virdamas kiaušinį (turbūt paprasčiausias visų laikų receptas) aš pusvalandį internete žiūrėjau video, kaip tai padaryti.

    Net nekalbu apie tinklaraščio įrašus – juos rašau 8-10 valandų. Ir taip, žinau, kad tai beprotiška. Logikos aš ir pats nerandu, bet tai man tiesiog įprasta.
  27. Aš kartais galiu būti velniškai užsispyręs.
    Ir dažnai man tai būna ne į naudą. Virdamas tą kiaušinį aš galėjau paklausti tėvų, kaip tai daryti, bet aš norėjau „padaryti pats“. Nujaučiu, kad mano užsispyrimas daryti dalykus savaip yra kančia mano artimiesiems.
  28. Ar minėjau tai, kad mano atmintis prasta?
    Jei tu su manimi kažką planavai, o aš neužsirašiau – manyk, kad aš jau tai pamiršau.
  29. Aš dar neragavau alkoholinio gėrimo, kurio skonis man patiktų.
    Ir aš jau pradedu manyti, kad alkoholis išvis nėra skanus, o žmonės, kurie jį geria, geria visai ne dėl skonio. (Tiesa, tai nepaaiškina alaus ar vyno gurmanų.)
  30. Gali būti, kad aš turiu dvylikamečio skonio receptorius.
    Aš niekad neragavau skanaus alkoholinio gėrimo, mėgstu karamelinius ledus su lazdyno riešutais, dievinu makaronus, apelsinus ir tiesiog neapkenčiu žuvies patiekalų. Ai, ir taip, aš kartais valgau šokoladinius dribsnius pusryčiams.
  31. Kai buvau vaikas, itin mėgau užsiimti įvairiais rankdarbiais.
    Tai turbūt mano mamos įtaka – mūsų namuose visada buvo krūvos medžiagų, popieriaus, siūlų ričių ir adatų, klijų ir dažų. Dar ir dabar man patinka pačiam pasidaryti įvairius daiktelius.
  32.  Aš noriu išmokti megzti, bet niekaip neprisiruošiu to pradėti.
    Gal kas įsivaizduojate, kur rasti vyrų mezgėjų klubelį Lietuvoje? Ar tiesiog mezgėjų klubelį kur Kaune? Tai būtų man šioks toks postūmis nusimegzti tas pirštines, apie kurias visada svajojau.
  33. Aš šią akimirką bijau ir jaudinuosi.
    Rašant šiuos žodžius man šiek tiek dreba rankos. Nes aš bijau.

    Aš nežinau, kaip tu įvertinsi šiuos mano prisipažinimus. Aš net neįsivaizduoju, kokios tavo reakcijos tikėtis.

Bet gal tai tik geriau?

…Gal tik bijodamas pajaučiu, kad esu gyvas?

Aš neįsivaizduoju, kaip atsiliepsi. Ir prašau tik vieno – prisijunk prie manęs.

Pasidalink bent vienu dalyku apie save, kurio dar niekas nežinojo.

Štai ten, komentaruose apačioje.

Tavo,


  1. Pavyzdžiui, mano atveju tai būtų Andrius Užkalnis ar Haruki Murakamis.

  2. Nors tai irgi jo bėdos.

  3. Plačiau angliškai: Why Generation Y Yuppies Are Unhappy.

  4. Žinote, kas esate. Jums daiktai yra gyvenimo priežastis, be kurių eitumėte šokti nuo tilto. Dėl to taip ir nervinatės, kai kas nors prie jų liečiasi… ;-)

  5. Kuris NĖRA mokslas ir, prašau, nedaryk šios klaidos, kaip dariau aš.

  6. Šį tekstą taiso nuostabi redaktorė Agnė Giniotytė. Be jos – būtų prasčiau.

  7. Padėjo tai, kad išsikrausčiau į nuosavus namus, atskirai nuo tėvų. Nėra mamos, yra įgūdžiai!

  8. Beje, gali pridėti mane per Blizzard: Debesyla#2681. Dar vis pažaidžiu World of Warcraft.

parama=gėris

Ačiū, kad skaitei! Jei patiko – prašau pasidalink feisbuke, palik komentarą... Arba padėk man skirti daugiau laiko kūrybai! :) Gausi ir papildomų dovanų: kiekvienas, paaukojęs bent 7,50 €, gauna mano knygos „Tinginio manifestas“ audio įrašą. Ir daug meilės! ❤

banko pavedimu

Paaukok bankiniu pavedimu arba kitokiu Lietuvoje įprastu būdu:
 

paypal

Arba vienu paspaudimu per Paypal sistemą:
Paremti dabar  Paremti dabar

810 komentarų... Pritari? Prieštarauji? O ką manai tu?

  • Jūra parašė:

    Kartais, nors gal tiksliau lb dažnai noriu būti nematoma mieste, viešoje erdvėje ir pasivaikščioti po miesta taip, kad niekas nematytų. Nemėgstu ir jaučiuosi labai nejaukiai kai į mane spokso ypač nepažįstami žmonės. Bet koks bendravimas man kainuoja nemažai jėgų, nes, kaip gerai pagalvojus kodėl, suprantu, kad kiekvienoj situacijoje vaidinu kažkokį vaidmenį, elgiuosi skirtingai su skirtingais žmonėmis, stengiuosi prie jų prisitaikyti, suprasti, čia kaip kažkokia nuolatinė psichoanalizė…:)

  • Svajoklė parašė:

    Iš tikro tai labai keista, kad niekam nesu to sakiusi, bet labai dažnai (ypač kažkur eidama ar važiuodama) kuriu įvairiausias versijas visokiausių nelaimingų atsitikimų, apokalipsių ir t.t., po kurių tik aš viena likčiau gyva. Sukuriu visą istoriją, ką daryčiau toliau, iškur gaučiau maisto ir atsargų, kur eičiau ir kur gyvenčiau… Gal tai nėra labai keista, tačiau dar niekam to nesakiau…

  • Gali būti netikras parašė:

    Dėl 17. pamenu, kai lankiausi darni pora. lt ir ten buvo klausimynas ir buvo klausimas daugmaž kada atsiranda sexualinis potraukis ir aš pasirinkau, kad žmogus man pasidaro sexualinis ir geidžiamas, kai su juo pabendrauju. Tai mane tada išjuokė ir atsisveikino. Čia buvo labai seniai ir iki kol perskaičiau tavo šitą įrašą ir nesupratau, ko ten mane išjuokė. O pasirodo čia kažkas matai blogo :DD tarp mano draugų daug tokių, kuriems sexualinis potraukis nėra pirmenybė, jiems svarbiau santykiai, bendravimas, todėl aš net nesusimąsčiau, kad čia kažkas gali laikyti blogiu :)
    Ir šiaip atėjau čia tik dėl tų paatviravimų. Pavydžiu tau tokio savęs pažinimo! ♥

    • Debesyla parašė:

      Cha, taip, kai kam labai nesuprantama būna… Bet niekis, tereik apsupt save žmonėmis, kurie supranta! Ačiū, kad prisijungei!! :)

  • Martina parašė:

    1. Susipažinus su nauju žmogumi, po jo vardo, paklausiu, koks jo zodiako ženklas. Esu priklausoma nuo žinojimo, koks žmogus yra. Mėgstu juos sudėti į tam tikras kategorijas ir žinoti, su kuo įmanoma susibendrauti, su kuo ne. Nemėgstu daugelio (o gal ir visų) Skorpionų. Jei sužinau, kad žmogus Skorpionas – nustoju bendrauti.
    2. Nekenčiu, kai kažkas geria iš mano puodelio, taurės, valgo su mano šakute, šaukšteliu, peiliu.
    3. Ryte visuomet viską darau tam tikra eilės tvarka. Jei nepavyksta – diena JAU būna sugadinta.
    4. Nesu niekam trenkusi per veidą, bet labai norėčiau.
    5. Negaliu klausyti, kai kas nors kalba apie skriaudžiamą gyvūną (nebūtinai augintinį).
    6. Parašiau 4 romanus – tik vienas jų turi pabaigą.
    7. Dažnai nusikeliu į savo fantaziją ir įsijungusi muziką, pradedu joje gyventi – įsivaizduoju tam tikras situacijas ir jas suvaidinu. Labai nervina, kai tenka grįžti į realybę.
    8. Giliai širdy labai norėčiau turėti karališko kraujo ir gyventi XVI amžiaus Anglijoje ar Prancūzijoje.
    9. Baletas ar opera man trigubai maloniau, nei seksas.
    10. Labai mėgstu flirtuoti. Bet tik flirtuoti. Ėjimas prie lovos ne man. Aš pasitenkinu intelektualiniu santykiu.

    • Debesyla parašė:

      Ak! Opera! Opera išties gerai :)) Ačiū, Martina!

      • Martina parašė:

        11. Intelektualiai įsimylėjau Danielių dar niekam to nesakiau. Ypač savo vaikinui!

      • Debesyla parašė:

        Oi!!! :))

  • Rusnė parašė:

    penale nešiojuosi bent 10 paprastų pieštukų. be priežasties.

    • Debesyla parašė:

      O gal priežastim? Kad būtų smagiau? ;-)

  • Agata parašė:

    Nuo mažens turiu krūvą baimių. Bijojau būti kitokia nei dauguma, bet nelabai sekėsi pritapti mokykloje. Atvykus studijuoti bijodavau viena važiuoti į miestą, nes ten daug nepažįstamų žmonių tuščiais žvilgsniais. Paniškai bijau plaukti, jei po kojomis nėra dugno. Po dviejų metų vis dar bijau vairuoti mieste, ypač jei šalia niekas nesėdi. Norėdama įveikti scenos baimę kartą šokau rytietišką šokį solo ir nulipusi nuo scenos iš baimės apsiverkiau.

  • ecka parašė:

    gal ir ne į temą..facebookas suvedė su žmogumi , dėl kurio gyvenimas tapo nebemielas. Norėčiau jo atsikratyti , bet nekyla ranka:(((

  • Ieva parašė:

    Labas, esu čia naujokė ir bijau jūsų neigiamo vertinimo. Apskritai man labai rūpi ką apie mane galvoje, man vaidenasi, kad aš tokia svarbi, kad visi tik ir galvoja apie mane, aptarinėja mano išvaizdą baseine ir pan. Nelabai teigiamai save vertinu visose srityse. dar esu kontrolės maniakė. Noriu, kad viskas pagal mano scenarijų. Per daug laiko praleidžiu scrolindama telefoną, facebook…

  • Vilma parašė:

    Pamaciusi gatveje pazistama, megstu apsimesti, kad jo nematau

  • Septynii parašė:

    Aaaaaaaaaaaaaaa, man labaiii patinka tavo įrašaiii
    faktas, kurio niekas nežinojo, tai kad kai buvau jaunesnė, bandžiau rašyti eilėraščius, o dabar negaliu pakęst poezijos :DDDD

  • Agnė parašė:

    Faktas apie mane kurio nežino niekas:
    ♦ Kai einu miegoti visus veidrodžius uždengiu. Kvaila, bet man taip ramiau… :’)
    ♦ Mėgstų žiemines kojines, nes jos žieminės. Kalėdinės ir šiltos… :’D
    Netgi 2 faktai kurių nieks nežino! :D

    • Debesyla parašė:

      Che, che! Ačiū, Agne!

  • Vytas parašė:

    Kartais pagalvoju kad noreciau gyventi kaip friganas, ar bent ten paieskoti kazko naudingo. daznai praeinu pro konteineri ir prie jo matau viena kita man galimai praversianti daikta bet nedrystu jo paimti nes atrodo, kad tai zema ir bijau kitu zmoniu zvilgsniu.

    • Debesyla parašė:

      Eh, o ką kiti padarys? Aš tai, jei randu, tai imu – juk tik geriau visiems :)

  • Marija parašė:

    Che, geras. Tarp Tavo prisipažinimų buvo ne vienas mano prisipažinimų. Tiesa, manieji – nėra paslaptis.
    Danieliau, fainai rašai. Išties talentingai. (Och, kad žinotum, kaip retai vartoju šį epitetą!)

    P.S. Agne Giniotyte, užmeskit akį į Nr. 13 (-:

  • Jurgita parašė:

    Hmmm….. Po šiai dienai aš tebekompleksuoju dėl savo šypsenos. Prieš maždaug 8 metus turėjau veido nervo uždegimą ir mano veidas neatsisatė pilnai. Tebeturiu kompleksą fotografuotis, šypsotis atvirai ir dar kitų keistų dalykų. Aš dar negaliu su tuom susitaikyti ir man tai trukdo. O būdo kaip atsikratyti komplekso ir baimių dėl šypsenos, kol kas neradau. Man baisu, kad mane tai stabdo. O FB matant tobulas žmonių šypsenas, tobulas dienas, ne visada tai mane teigiamai veikia… Aišku kažkokia dalimi džiaugiesi dėl artimų draugų, bet kai turi „šū…ną“ dieną, tai yra tokia demotivacija….

    • Debesyla parašė:

      Ačiū už pasidalinimą, Jurgita! O nemanai, kad šypsena tik labai maža dalis žmogaus išvaizdos (ir turbūt 0% jo veiksmų)? :’)

  • Tomas parašė:

    Megstu verkti, neskubeti, netvarka, tvarkytis neskubant, dirbti tik kai patinka, rekti.

    • Debesyla parašė:

      Girdėjau iš vienų dirbtuvių vyrams autoriaus (nepamenu, berods Saulius Bagdonas tai buvo(?)), kad rėkimas – vienas geriausių būdų išlaisvinti vidines jėgas darbui. Tai, ei, JĖGA!!

  • Sam parašė:

    Iš pradžių pagalvojau, ką čia galėčiau parašyti, bet man taip atsibodo ta mano psichologinė būsena, kai vieną dieną jaučiuosi pakylėta ir tikiu, kad savo talentą galiu išnaudoti darbui, kitą dieną jau manau, kad nieko nepavyks, nes šimtai už mane geresnių. Skaitau knygas, vyras motyvuoja ir atrodo to neužtenka, negi neįmanoma savo neigiamų minčių įveikti?… Noriu, kad jos pranyktų!!! Esu pozityvus žmogus (bet atrodo, kad tą pozityvumą išreiškiu tik kitiems, bet ne sau), dažnai besišypsantis, bet tik nedaugelis žino ar mato, kad esu labai, net itin jautri ir dažnai verkianti. Aš suprantu, kurie darbai yra svarbesni, bet dažnai tai suvokdama, vistiek pradedu nuo smulkmenų ir nereikšmingų darbų. Noriu neegzistuoti ir būti laiminga!!!!

    • Debesyla parašė:

      Ar neegzistuojanti būsi laiminga? Ir iš kur tikrai žinai, kad TIKRAI ESI nelaiminga? ;) Sveika prisijungusi, Sam!

  • Aras parašė:

    Įsimyliu merginą, bet neprisiryžtu jos siekti, nes bijau ją įskaudinti.
    Kaip Osho sako: jei tikrai myli gėlę – neskink jos.

    • Debesyla parašė:

      Arai, o tai gal bijai įskaudinti save?

      • Aras parašė:

        Neabejotinai tai irgi priežastis :|

  • Bolikas parašė:

    Nekenčiu to ką darau kiekvieną dieną :(

    • Debesyla parašė:

      Ak! Būna! Ačiū, Bolikai! :)

  • Evelina parašė:

    Taaaip, mane taip pat smarkiai buvo užvaldžiusi veidaknygė. Tikrai buvau pradėjusi savęs nekesti, kodėl visiems taip sekasi, o man ne. Visi kažkur važiuoja, dalinasi viskuo, o aš sėdžiu namie. Bet viena diena trūko mano kantrybė ir pradėjau dirbti su savimi, kad čia tik įvaizdis ir mes realiai nežinome, kas ištikrųjų vyksta su tuo žmogumi. Ir praėjo visi liūdesiai ir depresijos. Stengiuosi pati daryti savo gyvenimą gražesnį. Mėgautis kiekviena akimirka, stebėti dangų, šypsotis praeiviams, nors jie ir žiuri į mane kaip į idiote. Bet kam tai rūpi. Reikia mėgautis šia akimirka, nes ji tokia vienintelė. P.S. kaip tik šiuo metu semiuosi gerosios energijos iš kalnų!!! O šį straipsnį turėtų perskaityti kuo daugiau žmonių. Ačiū :)

    • Debesyla parašė:

      Ačiūūū, Evelina! Man patinka tavo požiūris – jis fantastiškas!!

  • Virginija parašė:

    Labas,aš visada vėluoju,nemoku surūšiuoti darbų pagal svarbą,ryte jau kai turėčiau išeiti į darbą dar sugalvojusi indus išplauti.

    • Debesyla parašė:

      Ačiū, Virginija!

  • Lukas parašė:

    Esu bailys, niekad neturejau rimtu muštyniu, nors man 17. Višiskai nepasitikiu savimi.

    • Debesyla parašė:

      …Lukai, kuriame amžiuje jūs gyvenate? Ta prasme, man rodos, kad muštynės NĖRA stiprumo/vyriškumo ženklas jau daugmaž nuo 400-tųjų metų prieš Kristų? Kaip jūs gavote internetą tais laikais? Kaip jūs rašote čia dabar!???

  • aistė parašė:

    Esu be galo pavydi, pavydžiu net savo šuniui, kuriam atrodo mano vaikinas skiria daugiau dėmesio nei man, žinau realybėje, kad to nėra, nes gėlių gaunu labai dažnai, apkabinimus ir bučinius n kartų į dieną, o kai apkabina mano kūnu bėgioja šiurpuliukai, vis dar, po ilgos draugystės, labaaiiii noriu atsikratyti to pavydo, pavydo visai aplinkai, pavydo draugei, kad ji atviresnio charakterio, pavydo kad ji gražesnė, pavydo, kad kita mergina daugiau turi draugųųųų….. ooooo visųųųų pirma noriu įgauti pasitikėjimo savimi ir meilės sauuuuu…..

    • Debesyla parašė:

      Aiste, ar jau dalyvavai http://laimingos.lt mokymuose? Juos prižiūriu ir aš, kalbame būtent apie pasitikėjimą savimi ir (ne)pavydumą pasauliui. Manau tau labai tiktų! :)

      (Tiesą sakant, parašyk laišką – duosiu nuolaidos kodą, nes čia atsivėrei ir pasidalinai, o kiti to nedrįstų!)

  • Lina parašė:

    Straipsnis jėga!! Buvo šaunu sužinoti daug ką ir apie tave! ;-) Nemanau, kad sergu Feisbukitu, priešingai, maniau, kad dalintis visokiais menkniekiais Feisbuke buvo tuštybė. Tad buvau truputį snobė. Dabar taip nemanau, bet dalinuosi retai kuo nors.
    Turiu keistą įprotį( nežinau ar kitiem jis atrodo keistas), domiuosi tokiais random dalykais. Pvz, vienu momentu taip užsibrėžiau sužinoti visas įmanomas bičių rūšis( niekaip nesu susijusi su bitininkyste!). Tiesiog šovė į galvą ir pasidomėjau! Tad mano galva kirba nuo įvairiausių keistenybių!

    • Debesyla parašė:

      O, Lina, kiek tų rūšių yra? Tapo man irgi įdomu! :D

  • svajoklė parašė:

    1. Dievinu tvarkingus namus, kai po tvarkymosi vėlai vakare galiu pasiimt puodelį kavos ir gerą knygą į rankas ir džiaugtis supančia harmonija 2. Bet pirmas punktas taip retai įgyvendinamas, nes auginu labradorą (po jo mylavimu aš tampu kaip baltas kilimas) ir labiau jį myliu už harmoniją ir gerą knygą 3. Dirbu per 3 darbus ir mėginu parašyti magistrinį darbą, tad atsižvelgus į tai pirmas punktas lieka taaaip toli nuo realybės ir siekemybės !!! 4. artimieji iki šiol burnoja kodėl turiu šunį 5. dievinu spoksot į žydrą dangų 6. mane dažnai galima pamatyti su atsirišusiais batais, nes tai nepataisoma 7. kai yra labai rimtų problemų,tų tokių nevaikiškai rimtų ir faktiškai vienas sprendimas gali sugriaut viską ko taip siekei – aš nuo streso užmiegu tokiu giliu miegu, nes tik tada viskas atitolsta….8. ir vis dar tikiu, kad po stiprios audros dangus nušvinta….

    • Debesyla parašė:

      Ak, ačiū už atvirumą, Svajokle!!

  • Edita parašė:

    Labai įdomus atviravimas…Aš turiu priklausomybę nuo negirdėtų ir išskirtinių savo muzikalumu dainų. Ir prieš tris mėnesius įgavau priklausomybę nuo vieno serialo (niekada jų nežiūrėdavau). 400 serijų po 23 min. peržiūrėjau per porą savaičių. Praėjus dviems mėnesiams vėl iš naujo jį žiūriu išsprogusiomis akimis ir atlapa širdimi. Ir kasdien galvoju, jog išprotėjau! Atsirado baimė, jog baigus žiūrėti antrasyk, atsiras noras jį žiūrėt ir trečią ir …. Labai baisus laiko prardimo variantas, jei neįvertinčiau to, jog peržiūrėjus, aš pradėjau skirti laiko sportui, laiko sau, nutraukiau santykius, kurie seniai braškėjo ir prašyte prašėsi baigties. Dar pradėjau žiūrėti siaubo filmus, kurių bijau kaip maro ir negalėdavau žiūrėti, nes vien nuo pirmų garsų per smegenis šiurpai pradėdavo bėgioti ir naktimis vaidendavosi… Taigi klausimas: kaip nebežiūrėti to serialo dar ir dar, nes tingiu prisijungti prie dar naujasnių pokyčių…ir labai norėčiau, kad ir man kokie nors draugai sutvarkytų kambarius

    • Debesyla parašė:

      O, berods, turime čia debesyliečių, kurie mėgsta tvarkyti – gal susitarkite? :)) Beje, koks tai serialas, Edita?

  • Ieva parašė:

    Ir mane uzmotyvavo keliais pasidalinti!
    1. Puikiai žinau, kad didžiausia mano svajonė yra tapti aktore ir esu įsitikinus, kad norėčiau kilti būtent aktorės karjeros laiptais, bet visad savimi dvejoju, juk aktoriai turi buti tokie talentingi ir drąsūs, o aš nelabai tokia nesu.
    2. Labai norėčiau pasididinti lupas nes manau, kad gražiau atrodyčiau, bet nekenčiu grožio standartų ir nepalaikau plastinių operacijų.
    3. Kartais man atrodo, kad mano gyvenime nieko nevyksta ir jis yra labai nuobodus, todėl dažnai prisigalvoju įvairių situacijų ir dramų ir norėčiau, kad jos įvyktų realybėje vien dėl to, kad kitiem mano gyvenimas atrodytų įdomus ir pilnas įvairiausių potyrių, net jeigu jie ir tragiški.
    4. Ilgą laiką savęs nekenčiau, kad nesu ekstravertė, kol paskutiniu metu pradedu save priimti kaip introvertę ir man tai dar labiau patinka.
    5. Man dar tik 16 metų, bet jaučiuosi kaip suaugęs žmogus ir manau, kad jau galėčiau gyventi viena :D
    6. Aš visą gyvenimą labai pergyvenu dėl kitų žmonių labiau negu dėl savęs, man visad visų gaila ir iš visos širdies nekenčiu tų kurie tyčiojasi ir jie yra vieninteliai žmonės kurių man negaila (dažniausiai).

  • Valentinas parašė:

    Hmm. Dauguma bijo save parodyti drąsus žingsnis ir atvirumas. Patinka kad žmogus save pastebi ir priima tokį koks yra. Reikia ir kitus prijimti kokie jie yra. Liuks! Na o ką aš galiu pasakyti man patinka menas be taisyklių savasties raiška… Na pastaruoju metu noriu daug bendrauti su vis naujais zmonėmis. kartais užplūsta melancholija ir nesuprantu kodėl? Panikuoju didelėse žmonių miniose, bet jau tvarkausi… Aukščio baimė. Nenoriu daug atvirauti neprates ypač komentaruose. Mėgstu realybės pokalbius!

    • Debesyla parašė:

      Tai tau, dėl to nemalonumo rašyti komentarus, dėkoju dar labiau! Ačiū už atvirumą, Valentinai! ;)

  • Laura parašė:

    Praeidama pro kiekvieną veidrodį sau nusišypsau :)) Patapę įpratimu, net nepajaučiu kitą kartą :D :)

    • Debesyla parašė:

      O ar mirkteli akimi lyg sutikus kitą save? :D

  • Nerilė parašė:

    Myliu tiksliuosius mokslus. Galbūt čia nėra nieko keisto, bet kai pasakai tai mokytojai ir priduri, kad nori ateitį siekti su tuo, jų reakcijos būna labai keistos, ir juokingos. Dauguma pradeda kalbėti , kad tai vyriškos profesijos ir t.t.
    Esu prisiekusi Hariu Poterio ir Narnijos Kronikų, bei Sostų karų fanė…

    • Debesyla parašė:

      Oi. Kaip mane biesina visi tie skirstytojai į profesijas pagal lytis – iškart pasirodo jų proto sugebėjimai, nes negali suvokti, kad lytis išvis neapibrėžiamas reikalas, tuo labiau profesijos :)) Nesustok, Nerile!

  • Anna parašė:

    Daug spalvų komentaruose!!! O aš prisipažinsiu – 1. nemėgstu žmonių. 2. Kai susijaudinu bendraujant pradedu kalbėt tik man suprantamas nesamonės, bet dėl to nepergyvenu- tik juokas ima, kad taip sunkiai tvarkausi su jauduliu. 3. Turiu nesuskaičiuojamą kiekį idėjų- bet kaip pradedu įgyvendinti jos taip ir lieka pradinėje stadijoje. 4. Daug metų noriu kažką keisti, bet tas kažkas taip ir lieka neidentifikuotas.

    • Debesyla parašė:

      Tai, Anna, jei nežinai ko keisti – gal ir nenori išvis keisti? Ačiū už pasidalinimus! :P

  • Ona parašė:

    Na,60 pr.ką surašei,tinka :( ,viskas anksiu buvo pakenčiama,bet „gavau dovanų“sunkią nemirtiną ligą(ką čia gali žinoti apie pabaigą).Nesusitvarkau,pervargina liga.Viskas.

    • Debesyla parašė:

      Ačiū, Ona. Ir sveikatos! :)

  • Gintarė parašė:

    Jau pusę metų planuoju nebenaudoti facebook (dėl tų pačių įvardintų priežasčių šiame tekste), bet tomis ne pačiomis geriausiomis dienomis grįžti ir vėl matai, kaip praleidi per daug laiko tam, ko nenori daryti. Bet gal čia tas visas pozityvumas įtraukia, o protas tiesiog pamiršta nuolat priminti, kad tai netikra.

    • Debesyla parašė:

      …Gerai sakai, Gintare, galbūt išties!

  • Daiva parašė:

    Geras straipsnis. Bet… tiek zmoniu su problemomis, kad nezinau ar mano komentaras cia tiks. Esu optimiste iki kaulu smegenu, kad kitiems atrodo, kad man viskas vienodai ir i visus nusispjauti. Visose sudetingiausiose situacijose izvelgiu tik pozityva ir vadovaujuosi viena taisykle- nera to blogo, kas neiseitu i gera. Tai po galais, kam nervotis jeigu vienaip ar kitaip viskas bus gerai. Ir is tikruju – man viskas gerai; kad ir nedirbu mylimo darbo is kurio galeciau gyventi, bet as sugebu juo megautis, nors lyja pas mus istisa menesi, bet as dziaugiuosi lietumi, ir daug dar tokiu… Kiekvienas gyvenimo issukis, nelaime, nepavykimas, nepasisekimas tam tikrame tarpsnyje tik inesa nauju spalvu ir duoda spyri i uzpakali. AS MYLIU GYVENIMA IR GYVENU MYLEDAMA.

    • Debesyla parašė:

      Skaičiau nesenai tyrimus, kad pusė laimės jausmo – genai. Tirti dvyniai, kurie nuėjo labai skirtingais keliais ir vienas bendras dalykas tarp jų buvo – vidutinis laimingumo lygis. Geri genai – lengviau jausti laimę, prasti genai – sunkiau. Kas labai įdomu!!! Tai turbūt tau, Daiva, pasisekė su genais! :))

      Keista, kad aš pats esu gana optimistas, nepaisant to, kad iš mamos pusės mama/senelis/proseneliai nebuvo pernelyg dideli pozityvistai. Musiet iš tėčio pusės, nes jam irgi viskas visad gerai išeina, svarbu, kad pavalgyt būtų :D

  • Anonimas parašė:

    Esu priklausomas nuo porno…, taip teisingai, turiu priklausomybę nuo pornograijos, man jau atsibodo su ja gyventii, visur ir nuolatos galvoju apie porno, žiauru, paskutiniu metu labai stipriai pradėjau kovoti ir tvarkytis, bet taip labai sunku. Niekada niekam to nesakiau ir čia rašau pirmą kartą, tai kad šakės, jausmas keistas nors bandau pasilikti inkognito, bet vistiek. Su šia priklausomybę labai sunku gyventi ir bendrauti, daryti karjera, svajoti, ir t.t Tikiu, kad su priklausomybę susitvarkysiu ir gyvensiu laimingą gyvenimą

    • Debesyla parašė:

      Ak, aš tikiu, kad tau pavyks! Ačiū už atvirumą!!! Ir pripažinti – tai jau pusė darbo, tau šauniai sekasi!

  • Urtė parašė:

    Aš visiškai neturiu valios mesti rūkyti. Bet dabar tai vėl bandau padaryti (paskutinį kartą bandžiau mesti prieš savaite ir iškenčiau 2 dienas) pastūmėta sužadėtinio, nes jis irgi bando mest. Žinau, kad reikia, bet aš visiškai negaliu iškęsti.

    • Debesyla parašė:

      Tai sėkmės, Urte! Ačiū!

  • Yrakaipyra :D parašė:

    Aš irgi suvokiu, kad internete mes tik sukūriame iliuzijas :) ir patys pakliūname į pinkles :D o šiaip nekenčiu feisbuko ir sergu feisbukito liga, perdaug aš visko ten pamatau. Šiaip esu jautri, galbūt nesąmoningai save lyginu su kitais :( Bet didžiausia problema kad jau gal prieš 5 metus buvau pamilus ( gal įsižiūrėjus ) vieną vaikiną, daug apie jį galvojau,prisigalvojau, o bendravom tik porą mėnesių , bet staiga visai nustojom bendrauti ir net nžn kodėl, jis nieko nepaaiškino.Man buvo skaudu negalėjau jo pamiršti, ir pikta buvau :DJis vėliau vis pasirodydavo, siūlydavo kavos nuvaryti, bet aš atsisakydavau.Galiausiai nustojo tai daryti ir jį pamačiau su kita :D Tai bajeris tame , kad aš jį užblokavus fb , bet kai
    šiek tiek išgeriu ( mesiu gerti) , noriu pažiūrėti atblokuoju, o užblokuoti galima vėl tik po 48h kaži ar jis tai pastebėjo :D Baisiausia tai, kad aš susikūriau nesąmoningai iliuzija , kad mes galbūt kada nors būsim kartu. Ir vis atrandu kaip tai patvirtinti, kad pvz kad profilio ir coverio fotkės jo vieno, o ne su kokia panele :DD bet kartu suvokiu , kad jis nėra geras žmogus, yra pasakęs keletą nemalonių dalykų, tai aš juos nuolat atsimenu ir bandau save įtikinti, kad jis nėra man tinkamas :) Ir dar buvo pora nesąmoningų situacijų dėl kurių man gėda :D Ir galvoju gal jis pats kai į kvailę į mane žiūri :D bet argi man svarbu :) tai va, jei galit pakomentuokit ir patarkit man ką gero :D

    • Debesyla parašė:

      Oi… Kaip kokioje telenovelėje! :)) Tai turbūt patarimų daug ir nereikia tau – jau pati juos sau pasakei – tai tik išgalvotos fantazijos. Nejau ne? ;)

  • Eglė parašė:

    Skaičiau ir mąsčiau ką aš galiu parašyti. Sunkiausia pripažinti sau ir ypač kitiems, kad esu juoda tinginė. Kad vietoj visų dalykų kuriuis darau, verčiau drybsočiau lovoj, žiūrėčiau serialus ir nesitvarkyčiau. Žinau, kad galiu padaryti begalę visuomenei ir sau naudingų dalykų, bet nenoriu jų daryti, nenoriu. Bet darau, po to džiaugiuosi, kad padariau. Nors dažnai galvoju, o kam to reikia?

    • Debesyla parašė:

      Che, taip turbūt visiems būna, nejau ne? :)) Sveika prisijungusi, Egle!

  • Andrius parašė:

    Nenoriu (bijau) mylimam (patinkančiam) žmogui į akis prisipažinti, kad jį myliu (jis man patinka).

    • Debesyla parašė:

      Bent jau pripažįsti sau! Sveikas prisijungęs, Andriau! :)

  • Syd parašė:

    Siaip kazkaip niekam daug nepasakoju, bet kazkuriuo momentu pradejau jaust ne depresija, bet toki kaip ir liudesi, darbe pradejau pries pora menesiu rukyti, kas man nepatinka, bet kartu atrodo trumpam iseinu is tos rutinos. Labai pradejau uzsisklesti ir maziau laiko leisti su draugais, o jei ir leidziu, nesijauciu gerai, gal nesuprastai ir nebesugebu suprasti zmoniu aplinkui. Noriu imtis ko nors ir kartais imuosi savo hobiu, bet nesijauciu patenkinamai tai dazniau isijungiu serialus ir tiek is mano laisvo laiko lieka visikai bevertiskai praleistas laikas. Galbut pacios motyvacijos truksta kazkam, sunku suprasti, bet nezinau kaip pajudint visa reikala.

    • Debesyla parašė:

      O ar jau skaitei Tinginio manifestą? Būtent apie tai pasakoju!

      Ačiū už pasidalinimą, tiesa! :P

  • Vaida parašė:

    Prisipažįstu, kad pirmiausia perskaičiau tavo prisipažinimus :) ir nelabai išsigandau, manau ilgiau pasėdėjusi apie save dar ne tokių perliukų prirašyčiau :) Bet jei jau prašei vieno – tai tik vieną ir prisipažinsiu. Tokį bjaurų. Aš širdies gilumoje džiaugiuosi, kai kitiems kas nors blogo atsitinka ar šiaip blogai sekasi. Nes nu jiems taip ir reikia. OMG man dėl savęs gėda. nu bet yra kaip yra

    • Debesyla parašė:

      Cha, niekis, ačiū už tikrą atvirumą, Vaida! :)

  • Ramunė parašė:

    38 metus save laikiau psichiškai nesveika. Pas profesionalus nesikreipiau, bijojau, bet save nuolat ir visaip testavau. Visi testai sakydavo, kad viskas gerai su manimi, tačiau nesugebėjau sutikti nei vieno asmens, kuris nors kiek panašiai matytų pasaulį kaip aš. Su laiku išmokau viską palėpti, tapau chameljonas. Visko bijojau, nekenčiau savęs, tik labai patiko gyventi šioje Žemėje, todėl vis laikiausi ir ieškojau kas čia negerai su manimi. Viskas stojo į vėžes, kai gimė paskutinis vaikutis ir po kelių metų pastebėjau jame tam tikrus keistumus (viskas gerai su juo, jis puikus berniukas, kuris gali ir nustebinti nemenkai pasaulį) ir pradėjusi skaityti knygas apie jo problemas, atradau save. Viskas susidėliojo į vietas ir dabar esu save mylinti ir laiminga moteris. Ir pasakysiu vieną labai svarbią tiesą (nėra išimčių): jei nori save pažinti, jei nori augti ir tobulėti, ištekėk ar vesk, nes niekur kitur tiek neišmoksi ir nesužinosi kaip šeimoje.

    • Debesyla parašė:

      Ačiū, Ramune! Tavo įkvepianti istorija!!

  • Marius parašė:

    Feisbukas yra tikru tikriausias psichologiniu negalavimu zidinys! Pora savaiciu pries men nesinaudojau juo, buvau zymiai laimingesnis. Siandien deaktyvavau ta setono ismisla. Del zmoniu lyginimo menka beda, pagrindine problema kita. Pvz. noriu pabendraut su zmogum jis dingsta arba atraso po 2 dienu arba tik seen padaro ir panasiai. Negaliu pakest tokio elgesio. Man tai panasiai kaip susitikciau su draugu, keliais sakiniais persimestume ir jis dingtu staiga nezinia kur nieko nesakes…. Tai va mano feisbukito nekentito priezastis :D. O tavo, Danieliau, faktu pasiskelbimas nematau del ko butum toks nenormalus, kad reiktu tave uzdaryt miske bunkery kokiam slaptam :D

    • Debesyla parašė:

      Cha, cha, ačiū, Mariau! Išties – visi tie „seen“ tai… Santykių žudikas :))

  • Inga Gečiūnienė parašė:

    ● Kiekvieną rytą, vesdama vaiką į darželį, sakydavau jam eilėraštį „Aš pažinau karalių tavyje“. Norėjau išmokt, bet nepavyko, nes po kokios savaitės išgirdęs pirmuosius žodžius vaikas pasiusdavo. Nežinau, kodėl jam nepatiko toks gražus eilėraštis… ☺
    ● Kartais eidama žiūriu į mašinų numerius ir galvoju, kokie galėtų būti žodžiai iš tų raidžių.
    ● Mėgstu vaikščiot pas daktarus, įdomu, kai daromi tyrimai, o iš operacijų smagiausia, kai duoda narkozę
    ● Dažnai išėjus iš parduotuvės supanikuoju, ar napalikau piniginės prie kasos, nors niekad taip nėra nutikę.
    ● Kai kas nors paklausia, kiek man metų, turiu gerai pagalvot, negaliu atsimint greitai. Arba pasakau gimimo metus. Negaliu pasigirti atmintim, pakeitus gyvenamą vietą iš pradžių sunku buvo rasti namus.
    ● Tai tiek paslapčių iš manęs. Smagu rasti kažkuo panašių ☺

    • Debesyla parašė:

      Ačiū, Inga!! :)

  • VVV parašė:

    Labai bijau prarasti darbą ir tapti niekam nebereikalinga

    • Debesyla parašė:

      Na, niekam nereikalinga tikrai niekada netapsi – tu esi reikalinga, Vaiva! :)

  • Tiesiog aš parašė:

    1. Didesnę dalį gyvenimo gaminau klaikiai :) Sulaukus beveik 47 turiu kokią 10 patiekalų, kuriuos pagaminu skaniai.
    2. Jei reikia tarp nelabai įdomios draugijos ir knygos – visada pasirinksiu knygą.
    3. Priklausau itin jautriems žmonėms – tai yra nuo daug emocijų, žmonių, įspūdžių – net ir gerų aš pavargstu.

  • Vaiva parašė:

    Kaip gera perskaityti tiek daug slepiamų ir tokių svarbių minčių, kurios kamuoja kiekvieną. Kažkuriame komentare mačiau, kad žmogus norėtu numirti ir pajusti koks tai potyris, aš ir to norėčiau…. Įdomu ar tada jausčiausi kitaip nei dabar… Nors gyvenimą tempiau, kaip gitaros stygas ir viską stengiausi daryti perfect ,dabar niekur nesijaučiu laiminga. Bandau gyventi suaugusiųjų gyvenimą, universitetas, šeima, karjera ( paieškose) o iš tiesų net nežinau ar esu pasirengusi kurti šeimą, ar noriu judėti su specialybę kurią pasibaigiau. Paskendau abejonėse. Kalu pinigus užsienyje su viltimi ateityje įkūrti, kokį mielą širdžiai versliuką, bet ir tuo abejoju. Bijau, kad neateis įdėja, aplankys nesėkmė ar didžiulė baimė tai įgyvendinti. Kartais, naktimis ateina mintys, kad juk viskas ką turiu yra tik dabartis, kad kiekvieno žmogaus tikslas yra patapti geresniu ( žmogiškesniu ), o ne turtingesniu, labiau gerbiamu ir pan… Baru save, kad turiu nustoti nerimauti dėl niekam nežinomos ateities… ECH BET… Taip norėčiau su kuo nors apie tai pasikalbėti atvirai be jokių savo netobulumo nuslėpimų..

    • Debesyla parašė:

      Ačiū už atvirumą, Vaiva!!

  • Margot parašė:

    Prisiminimas – Žaliojo agurkėlio dainelę dainuodavom kartu su tėčiu <3

  • Manielius parašė:

    Ačiū Tau, Danieliau, už šį straipsnį!
    Kalbant atvirai, tai sergu 2 rimtomis progresuojančiomis, ilgo gydymo reikalaujančiomis ligomis. Tai pergalės ir egoizmo. Retai pasisotinu bei trumpai tepasidžiaugiu didesniais ar mažesniais laimėjimais, vietoj euforijos, pergalių noriu dar ir dar ir dar dar…..(lyg tai būtų koks narkotikas, išsivysčiusi priklausomybė). Priešingai, pralaimėjimo atveju, itin įsižeidžiu, pykstu ant savęs, kaltinu artimuosius, draugus ir visą likusį pasaulį… Kita liga, kaip minėjau, egoizmas. Mėgdamas save, komfortišką gyvenimą, dažnai pamirštu artimąjį, draugą. Net tapo neaktualu, kaip kitiems sekasi, mat, mano gyvenimas įdomesnis ir geresnis (nors taip net nėra, visi mes vienodi), o aš pats protingiausias, geriausias ir t.t. Va……..

  • Vytenis parašė:

    Ačiū už straipsnį ,
    1.Turiu drauge su ja planuojame kurti ateiti.
    2. Būnu reiklus sau pačiam, patinka darbas automobilių taisyme,
    3. Tuo pačiu metu prižiuriu vienas savo neįgalią močiute, kuri yra neveiksni.Visą savo gražų jauną gyvenimą skiriu jai, kad ji pabaigtų gyvenimą savo namuose, o ne uždaryta į durnyną. Mane ir slegia visa tai ,kad aš be jokio pasiruošimo slaugau ją, nesu pasirengęs , nieko nebaigiau
    4.Turiu ir save, viso savęs negaliu išdalinti visiems.
    5. Yra sunku,nes su artimiausiais žmonėmis, būnu šaltas, nenoriu jų prie savęs prisileisti, nes jie labiausiai skaudina , nes paliko man vienam spręsti močiutės (mamos) pareiga.Draugė padeda , padaro valgyti, pamaitina, bet tai būna dažniausiai savaitgaliais , kai aš leidžiu laiką savo ir jos dirbdamas garaže ir per naktis, visas laikas suskaičiuotas
    6. Aš veidmainiauju, elgiuosi šlykščiai ieškau naudos sau, nors stengiuosi būti paslaugus ir mandagus, gebantis išklausyti, padėti. Noriu savo nuomonę primest, bet visada ieškau kompromiso, arba tiesiog su viskuo sutinku.
    7. Esu silpnavalis, bet turiu drasos ir ryzto, savo pasiekiu jei užsimanau ko.
    8. Teko išmokti gyventi būnant 12, negaliu sakyti ,kad buvau išmestas i gatvę, buvo namai, bet nebuvo tėvo ir motinos. Ateidavo moteris padaryti valgyt. Tėvas seserį imdavo globoti , o mane atstumdavo.
    9. Myliu visus ,kiek galiu , bet tikros meilės nėra, negaliu jos duoti iš savęs ,kai pats nesu gavęs . Šiuo metu tikrai jaučiu esu mylimas, be protiškai, iki visiško atsidavimo aš nepajėgiu esu užsisklendęs savyje nepasakoju niekam ,kaip jaučiuosi, stengiuosi nukopijuoti kitų žmonių emocijas geras ir jausti tą patį ,ką ir ji.
    10. Save alinu, nevalgau , negeriu . Save žaloju, nebenoriu išvis dėl savęs gyventi, gyvenu dėl to ,kad manęs reikia, už kitų svajones, tikslus, norus. Esu bandęs nusižudyti, laikau save potencialiu mirtininku.
    11. Nevertinu ką pats sukuriu, nesureikšminu , savęs negiriu.
    12. Pats nieko nenoriu, išmokti, pažinti, suprasti, isiklausyti įsiklausymų.
    13. yra gyvenime du dalykai, arba tu džiaugiesi šia diena, arba ne. aš renkuosi abudu.
    14. nevertinu aš savo gyvybės, noriu mirti dabar, ne ,kai senas būsiu ir niekam nereikalingas. Turiu akyse kiekvieną dieną pamoką , kaip neverta kurti ,planuoti, stengtis dėl kitų, nes vieną dieną gyvenimas gali suluošinti tavo gyvenimą , arba visus kuriuos tu mylėsi tave paliks, ir būsi išmestas, kaip šiukšlė ir bus paminti visi tavo įsitikinimai ir jausmai. Kai visą tai esi praėjęs, nebenori daugiau nieko.

    • Debesyla parašė:

      Sveikas prisijungęs, Vyteni! Visgi ėmei ir parašei visą šitą, o tam drąsos tikrai reikėjo. Nenuvertink šios savo stiprybės!!!

  • Kristina parašė:

    manau facebook padare zala,nebereikia susitkti su draugais ,nes zinai kaip kas ,viska pasisako fb,as ne,bet aisku sedziu ten ilgai ,ir atrodau kad dziaugiuos gyvenimu ,bet kuo toliau tuo man baisiau..kai jau visi kuria seimas gyvena toliau o as sustojau laike ir gyvenu praaitimi,nebeinu pirmyn..ir ziuriu ka visi sukas lizdus,o as likau viena ,na tik atbegsta kai susipyksta su antrom pusem ,guodziau ,bet supykau ant saves per daug kitu gyvenimus gyvenau o pati nemoku kurti seimos ,mastau gal net neturesiu ,nesugebu su patinkanciu zmogumi isbuti ,tiesiog imu ir pabegu ir vel bunu viena,aplinkiniam jau darosi keista ,visem atrodau sauni ir tt

  • Erika parašė:

    Aciu, Danieliau, uz straipsni, uz si beprotiska atviruma! Vertinu Tai :) Pati nesugalvoju, ka apie save prisipazinti. Atrodo, kyla viena, kita mintis, bet tai jau apie mane zino. Zino, kad esu labai uzsispyrusi, kad anksciau beveik neturejau draugu ir kad vaikystej pavogiau is parduotuves kelis sausainius. Na, bet tebunie!! :D

    • Debesyla parašė:

      Sausainiai! Va čia tai faktas! Gerai, Erika! :D

  • juozukas parašė:

    turiu didele baime likti vienu. mergina mane paliko,bent jau taip sake,uzblokavo visuose tinkluose ,neina susisiekti niekaip. nezinau ka daryti.

    • O, Juozai, kam tau ta mergina? Ar tuomet, kai esi vienas (ir, tarkim, kakoji tualete), tai nesi žmogus? Nesi šaunus žmogus, galintis nuveikti tiek daug šaunių dalykų ir išsikelti tiek šaunių iššūkių? ;)

  • Edita parašė:

    Nemegstu pasakoti apie savo jausmus. Pasakoju tik tiems, kuriais pasitikiu. Bijau, kad manes nesupras ir iskaudins. Rodau tik grazias savo nuotraukas ir blogai jauciuosi, jei nuotraukoje atrodau ne taip kaip save isivaizduoju.

  • Daiva parašė:

    Laba,siaip esu labai atviras zmogus.Savo gyvenime esu nemazai turejusi skausmingu isgyvenimu.Suprantu zmones ir linkusi istiesti ranka,kai jiems ji buna reikalinga.
    Tikiu,jai atsirastu zmogus ir pradetu analizuoti kiekvieno zmogaus gyvenima,rasyti biografija,tai tikrai butu geras romanas.

  • Jurga parašė:

    O aš vis dar paraudonuoju kaip mažas vaikas dėl įvairiausių priežasčių, ypač kai kas nors nepatinka.

  • Monika parašė:

    Pasirodo ilgus metus gyvenau kamuojama taip vadinamo imposter syndrom. Tai tokia būsena kai mokantis, skaitant, dirbant ir t.t. kažko nesupranti ir galvoji, kad VISI kiti tai supranta, o nesupranti tik tu. Iš esmės viskas ėjosi tokiu mastu, kad jei kažką suprasdavau ir mokėdavau, tai automatiškai galvojau, kad tą supranta ir moka visi kiti, kurie tik pabando.
    Ir tik kai perklausiau profesorės Barbara Oakley kursą pavadinimu „Learning How to Learn“ supratau, kad šitas dalykas kamuoja ne tik mane, bet iš tikrųjų daugelį žmonių. Galima sakyti lengviau atsikvėpiau :)

  • Kristi parašė:

    Sveiki..
    Perskaiciau Romo komentara.. Ir lyg zodis i zodi apie mane..
    ~Dievinu muzika
    ~Dievinu fotografija (bet tam tikru priezasciu ja apleidau)
    ~Visi sako, kad nera gyvenime mate laimingesnio zmogaus uz mane (nors viduje as beproto vienisa ir neapsakomai liudna)
    ~Per daug atiduodu save kitiems (mane paliko vaikinas, kuris mane zemindavo, skaudindavo, isnaudojo, o as atidaviau visa save iki paskutines dalelytes. Galejau padaryt viska del jo..issiskyrima jis padare ir ne saldu.. Bet as vis dar negaliu jo pamirst, nors seimai ir draugams meluoju, kad jokiu emociju man tai nebesukelia)
    ~Nemyliu saves. Turiu begalo zema saviverte. Nepasitikiu savimi belekaip. Ir niekaip negaliu to pakeist.
    ~Nekenciu savo gyvenimo.

  • Ernesta parašė:

    Nemėgstu, netvarkos ir daiktai, kad ne savo vietose. Nepatinka ne pabaigti darbus, būna, kad net savaitgalius tam aukoju.

  • Naktigone parašė:

    Dievaži, kaip sunku…:) Sunku atkapstyti kažką tokio, ko NIEKAS nežino. Kad ir kokie keisti/svarbūs ar baisūs dalykai tai būtų, yra betnt vienas asmuo, kuris apie tai žino. Na gal gerai pasikapsčiusi galvoje ir atrasčiau kažką tokio. Bet reikšmingesni dalykai, apie kuriuos žino vos keli asmenys būtų tokie:
    1. Panikos sutrikimas/nerimo sutrikimas (per metus iš gilios duobės jau neprastai išsikapsčiau)
    2. Prieš metus buvo rasti vėžiniai pakitimai, visa laime chemoterapijos ar biologinio gydymo neprireikė (dabar man 32m.)
    3. Prieš kokius 8 metus nutraukiau žalingus santykius su antrąja puse, turbūt iš kvailumo, patirties trūkumo ir baimės kartu prabuvau 5 metus. Trumpai tariant-sadistas smurtautojas. Ilgai nedavė ramybės, persekiojo.

    Tai sakyčiau didžiausi buvę skauduliai

  • Laura parašė:

    Na, o aš negaliu pabaigti tai ką pradėjau arba tiksliau negaliu laikytis dienotvarkės, rutinos, nuoseklumo. Visada kažką pradedu ir paskui numetu, kad ir paprastus dalykus – susiplanuoti dieną, nuosekliai bėgioti, anksti keltis, tvarkytis ir t.t. Pradedu, metu, vėl pradedu, vėl metu, dėl to nervinuosi ir vėl pradedu, o tuomet vėl viskas virsta chaosu…

  • Žydrūnė parašė:

    1. Kartais, manau, kad esu biseksuali.
    2. Patinka vienatvė.
    3. Mėgstų svajoti apie gyvenimą, santykius, neretai mintyse susikuriu gyvenimo scenarijų.
    4. Kai sėdžiu autobuse, galvoju, kokie visi čia esantys yra nuostabus, geri, o aš pati nuostabi, maloni ir gera moteris.
    5. Man labai patinka klausytis vyresnių žmonių, kai jie pasakoja apie savo gyvenimą, kažkokias istorijas ar net savo bėdas. Žiauriai mėgstu klausytis!

  • Ausra parašė:

    Esu apsesta meile savo draugui nors esame issiskyre visiems laikams nes tai santykiai be ateities. Kad ir uzsibkokino mane visur as ji randu dar desimt suskurus fcb

  • Viktorija parašė:

    Šiandien lygiai 8 metai, kaip esu užsiregistravus FB :) nesijaučiu serganti fb liga, nes aš iš fb uždirbu pinigus. Ir aš nepasidalinau nepasidalinau tuo reklaminiu praešimu savo fb :D

  • Darius. parašė:

    Aš visuomet galvoju, jog esu pats geriausias. Tiksliau – žinau. To pasekoje, negaliu niekam kitam leisti ko nors daryti už mane, nes manau, jog tik pats galėsiu tai padaryti geriausiai, ir rezultatas, kai jis bus atliktas ne mano paties – manęs netenkins. Tai padaro mane darboholiku, ir priverčia nesirūpinti pačiu savimi ir, nejučia, rūpintis tik darbais, o ne savimi ir aplinkiniais.

  • Tautvis parašė:

    Na aš nemėgstu prašyti niekieno pagalbos kaip buvo rašyta tekste – darau pats.

  • Ričardas parašė:

    1. Nemėgstu fotografuotis.
    2. Nemoku bučiuotis.
    3. Mėgstu dainuoti kai būnu vienas.

  • Martynas parašė:

    Jau metus vaikštau į privačius psichologijos seansus. Negaliu sakyt, kad niekas to nežino, nes pastaruoju metu būtent dėl šių seansų pamilau save iš naujo. Ir visiems aplink save pradėjau sakyti, kad lankausi pas psichologę. Pradžioj tai atrodė, kaip natūrali reakcija į klausimą kodėl jautiesi gerai… Dabar tiesiog atrodo, kad reikėjo pameluoti ir sakyt, jog geras oras ar kavos skanios išgėriau. Nes kuo toliau atrodo sakau, kad vaikštau tuo darosi sunkiau. Atrodo nuolat pastoviai sau ir kitiems turiu kartot, kad viskas gerai, viskas susitvarkys… Bet tiktais paprašau kieno nors pagalbos nusiramint dažniau lieku nesuprastas. Tiesiog liūdna, kad vis dar sunku būti vienam, kad ir kaip besidžiaugčiau savo aplinką. Tiesiog liūdna…

  • Kasia parašė:

    Svarbus dalykas kurio nežino mano draugė ir visi kiti, tai kad aš studijų laikais, miegojau su jos vaikinu, nors jie jau buvo issiskyre. Ji man sito niekada neatleistu. Nors as tuo labai nesididziuoju, prisiekiau sau, kad tokie dalykai niekada neturi pasikartoti,kad ir kas nutiktu, svari sazine man svarbiau.
    Kitas dalykas, kuri supratau po šios klaidos, kad negaliu pasitikėti 100% kitais žmonėmis, jei pati nesugebu buti sązininga sau.

  • Edita parašė:

    Labas. Sunkiausios akimirkos man kai prisimenu, kad man nepatinka tai, kaip aš gyvenu. Pradejus skaityti šį ašaros pradėjo riedėti kaip pupos. Nesivaldau. Tas momentas kai susiduriu su savo niūria realybe… prieš pora dienų visai netyčia sužinojau, kad bendravimo problemą turiu praktiškai nuo vystyklų amžiaus, tėvai jau susirūpino kai man buvo vos pora metukų. Tad vakar pradėjau ieškoti informacijos, kaip būdama suaugusi moteris galėčiau sau padėti. Kaži ar kam didelė paslaptis, kad vakarus ir savaitgalius leidžiu viena namie. Baisu yra tai, kad tuos vakarus pradėjau užpildyti ne nekalta taure vyno, bet visu buteliu. Bijau. Kad tai nesibaigs. Nerandu savęs. Radusi įdomesnį užsiėmimą greiti jį paleidžiu. Tiesiog nekyla rankos ar net kūnas tęsi tai, ką malonaus esu pradėjusi (pavyzdžiui siūti suknelę. Juk turiu viską ko reikia tam daryti). Ketinau brūkštelti tik sakinuką kokį. O išėjo… net turinys neplanuotas… Seksiu Tavo straipsnius. Jei bent viena diena iš tų dauelio niurių bus šviesesnė – tai jau bus daug. E.

    • Martynas parašė:

      Buvau ir dar esu panašioje situacijoje, kai viską numesdavau po kurio laiko, bet atradęs, sesės pagalba, psichologę gyvenimas nors truputi palengvėjo :) pabandyk ir tu, gal padės :)

  • Laura parašė:

    Sveiki,

    paklausus savęs ko apie mane kiti nežino tik baimės ir lindo į galvą, bet nuvijus baimės radau ir kitų dalykų.

    1. Šių metų iššūkis išmokti važiuoti dviračių, nes kai buvau maža mokindamasi atsitrenkiau į betoninį suoliuką ir dviratis pasidarė dviejų dalių taip ir baigėsi mano pamokas, bet per n metų atsirado drąsos ir manau reik pabandyti dar kartą :)

    2. Norint ką nors išmokti man reikia įdėti dvigubai daugiau laiko ir pastangų, nei daugumai, dėl to dažnai pykstu ir pavydžiu, bet yra ir geroji pusė, kai išmokstu tada mano įgūdžiai būna ženkliai geresni nei to kuriam viskas greitai gaunasi.

    3. Esu perfekcionistė, kas labai apsunkina visus reikalus, dažnai norėdama padaryti idealiai užknisu kitus ar iš vis nepradedu darbo.

    4. Rašau dienoraštį, kuriame užduodu sau vieną klausimą: kur šiandien pritrūkau meilės? Tai labai padeda išgryninti savo jausmus ir išsiaiškinti kodėl pasielgiau, reagavau ar jaučiausi būtent taip.

    5. Mėgstu atvirai pasikalbėti, bet… dažniausiai nėra su kuo, nes dabar įprasta būti „laimingiems“ ar „sėkmingiems“, bet tik ne atviriems.

    6. Sunkiai prisimenu vietovių, vaistų, kavinių ar kitus įmantrius pavadinimus.

    7. Paskutiniu metu dažnai išgyvenu dienas „duobes“ t. y. dienas kurias tiesiog reikia pragyventi, tada visą dieną galiu tik skaityti knygą, ar pražiūrėti kokį juokingą serialą apie meilę :)

    8. Miškas mano atgaiva, kai su savimi nesusikalbu einu į mišką nurimti.

    9. Svajoju su maža kuprine išeiti į žygį kalnuose, pailsėti nuo daiktų, žmogų, pareigų ir pan.

    10. Sugebu pokalbio metu „atsijungti“ t. y. jei kalbuosi su draugėmis (kada būnam daugiau nei dvi) jei pasidaro neįdomu pradedu jų negirdėti, nors joms atrodo kad aš įdėmiai jų klausausi.

    11. Bijau didesnių žmonių grupių, aplinkiniams atrodo priešingai, kad aš puikiai jaučiuosi tarp nepažįstamų žmonių, bet tiesa yra ta kad didesnė žmonių grupė, kurioje reikia bendrauti mane gąsdina.

    12. Bijau tapti pilkos masės dalimi.

    12. Esu rytojaus žmogus. Jei galima viską atidėlioju, nors jau pradedu save griebti į ragą ir pradedu daryti darbus jau šiandien.

    13. Labai mėgstu tvarka, tačiau jau kokius metus išgyvenu krizę ir tvarkausi tik tada kai jau limpa grindys. Namuose susikaupė per daug daiktų, kurie mane dusina vis ruošiuosi jų atsikratyti bet pritrūksta ryžto viską pradėti, turbūt dėl to mane užpuolė nesitvarkymo manija.
    Vakar jau pajudėjau iš mirties taško ir susitvarkiau drabužių spintą, tai didžio darbo pradžia, jau įsivaizduoju jausmą, kuris mane užplūs kai visi nereikalingi daiktai iškeliaus iš mano namų :)
    Einu rūšiuoti daiktų.

    Danieliau,
    malonu su tavim susipažinti

  • Raminta parašė:

    žinau, ko noriu gyvenime, bet bijau to siekti, nes gyvenant, kaip noriu mano finansinė padėtis tikriausiai bus stabili

  • Vita parašė:

    Jei atvirai nezinau nuo ko ir pradeti… galbut galeciau pradeti nuo to, kad tokie tavo pamastymai leidzia labiau pazvelgti i save. Ir darosi netgi idomu pasinerti i savo kelione. Kurioje bandai atrasti save is naujo..
    rytiniai ritualai, kurie priklauso tik man.. kavos atsigerimas ir paklausymas motyvacijos. Kad na suteiktu dienai daugiau pozytyvumo ir isties, rodos tai padeda:) va sito tai niekas nezino:)
    Kazkada nelabai mokejau gaminti maisto. O dabar visai kas kita..;)
    Naktis pats mieliausias metas, kai gali pabuti su savimi..
    Neseniai atrastas sportas padejo atgauti jegas is naujo dziaugtis gyvenimu.
    Kai pradedu perdaug nerimauti streikuotja skrandis. Teko atsidurti lygoninej ;)
    Isvada – labiau ziureti ir saugoti save..
    Be kavos negaliu gyventi :)
    Negaliu liautis ne akimirkai galvoti.. visada pilna minciu galvoje ;)

  • Romutė parašė:

    ilgai bandžiau sugalvot tai, ko niekas nežino apie mane, sunkiai sekės.. na tikriausiai niekas nežino, kad bijau pasiklysti, bet kur- parke, mieste, netgi kokiame nors pastate kuriame niekada nesu buvus.. gal dėl to net nebuvau nė kart per savo 22 gyevenimo metus išvykus už Lietuvos ribų, net viena bijau į kitą Lietuvos miestą išvažiuoti :D tikiuos įveikti šią savo baimę :)

  • Asta parašė:

    Atlieku užduotį: ilgai galvojau ką parašyti, nes tikrai nežinojau….sunkiai bet išėjo..

    Nemoku plaukti ir pirmą kartą išdrysau aišku draugės skatindama parūkyti kai buvo 25m. turbūt, tačiau esu nerūkanti.

  • Aistė parašė:

    Taiklu.! Ką daro radikalus atvirumas. O aš bijau aukščio.Neskrisčiau su oro balionu!

  • Ligita parašė:

    Žmonės man svarbesni, nei jiems parodau. Bet ne dėl jų pačių man žmonės svarbūs. Jie svarbūs man, nes man jie reikalingi (paprastai ir suprantamai: socialiniai poreikiai + žinios). Įdomu, jei pasakyčiau tai, ar mane atstumtų?

    Tuo pačiu esu sau svarbi, tačiau tingiu (turbūt) dirbti dėl savęs. Ir manau, kad kalbant garsiai visai galima tikėtis pokyčio, nes įvardinimas įskiepys mintis, kurios gali tapti veiksmais.

  • rimaite parašė:

    Ko gero niekas nežino, kad aš dažnai vienumoje verkiu, mane gali sugraudinti gražus eilėrastis , romantiskas kinas,prisiminimai , net mintis apie tai, kad už lango toks gražus peizažas. Bet lygiai taip pat …. galiu juoktis ir būti dėmesio centre. Nors , tiesa sakant , nelabai dėmesio mėgstu, bet nuolat jo gaunu….kažkaip savaime taip išeina…kažin kodėl?

  • Laima parašė:

    Artimieji to dar nežino, kaimynai gal…
    Kai būnu viena, nuolat garsiai kalbuosi su savimi, įsivaizduoju kokią nors situaciją ir kalbuosi taip, lyg priešais mane būtų pašnekovas. Tai darau namuose, vairuodama, kartais net gatvėje, tik tyliai pašnibždomis, kai nėra aplink praeivių. Dažniausiai analizuoju jau patirtas situacijas, kurios pasisuko ne taip, kaip tikėjausi arba tarsi repetuoju dar neįvykusias, kad tikrai pasakyčiau viską taip kaip ir noriu pasakyti….

  • Justina parašė:

    Sveiki! Jei reikia pasakyti, tai pasakysiu tą vieną faktą apie save : nemoku priimti svarbių sprendimų… Vis klausiu kieno nors patarimų, ką man daryti ir kaip elgtis. O visa tai verčia jaustis, kad nesu savarankiška, kad ateityje bus dėl to labai sunku ir kad galbūt neįstengsiu gyventi viena savarankiškai ( Dabar pirmakursė studentė, todėl dar šiek tiek priklausoma nuo tėvų :D ) Ir tai tikrai kelia šiokią tokią baimę ir nerimą….

  • Gedas parašė:

    Facebook-as tikrai dar nėra tiek įsišaknijęs į mano gyvenimą, gal tiki todėl, kad nelabai randu laiko ypač namuose prie jo prisijungti, kaip beje ir prie pašto paskyros, dažniausiai prisijungiu darbe, kai randu laisvą valandėlę, o tokių tikrai atsiranda dažnai per dieną, bet retai per savaitę, dėl darbo pobūdžio tik tris kartus per savaitę, o prisipažinimai labai įdomūs, ačiū visiems, praktiškai kas antrą galima pritaikyti kiekvienam žmogui, taip pat ir man; labiausiai skaida galvą dėl nesuvokimo ko aš noriu iš šio gyvenimo, tiksliau kuo užsiimti šiame pasaulyje, kas tikrai teiktų malonumą, turbūt kažkas užprogramavo mus, aukotis dėl artimu, dėl nustatytų kažkokių gyvenimo taisyklių ir prioritetų menamų ar primestinų, ar tikrai tai kaip elgiamės yra teisinga ir kas nustatė kas yra teisinga , o kas ne???????

  • Danguolė parašė:

    Nemoku atsipalaiduoti…vis analizuoju kažką-save,vyrą,sūnų,kitus…nebemoku rodyti dėmesio mylimiems žmonėms…tarsi išvis gyvenu ne savo gyvenimą…ir nežinau kaip visa tai išspręsti…

  • Vita parašė:

    Tiesa ta, kad gyvenimas nebuvo lengvas, nors turėjau nuostabią vaikystę, tačiau paauglystė buvo karti, tėvų barniai ir nepriteklius varė iš proto, matyt ir tas nepasitikėjimas savimi atsirado tuo metu, nesijaučiau nei laiminga, nei graži. Tačiau, kad ir kaip bebūtų sunku, visada šypsojaus. Ir dabar, praėjus daug metų po viso to, mano diena prasideda su šypsena veide bei žodžiais „Aš graži ir laiminga“. Tai mano geros dienos receptas :)

  • Vydė parašė:

    Taip aš eidama atsitrenkiu į stulpą, duris arba užkliūnu už kilimo. Genialiausias dalykas mano gyvenime buvo važiuoti dviračiu ir galva atsitrenkti į stulpą…taip ir man aštuoniolika ;) aš dažnai negirdžiu ko manęs klausia ar ką man sako, nes tuo metu svajoju apie gražų gamtovaizdį arba šokoladuką.

  • Leta parašė:

    Gyvenimiška patirtis ir be jos mes nebūtume tuo kuo esame. Vaikystėje lupo kas norėjo, buvau baikštus zuikutis. Net sesuo mažesnė davė į kuprą :) Žinoma bandžiau visiems įrodyti kad esu išskirtinė, bet kovojau su vėjo malūnais. Taip tęsėsi kova, kol atsidūriau užsienyje ir aplinkybės pažadino vidinį kovotoją. Grįžusi po metų viską apsukau 360 laipsniu kampu ir pradėjau augti kaip asmenybė galinti pastovėti už save. Žinoma tam ribų nėra, todėl ir iki dabar ieškau, mokausi ir kuriu savo vidinį pasaulį. Ačiū visiems už atvirumą, nes tikrai yra ko pasimokyti.

  • Gintarė parašė:

    Baimė išeiti iš komforto zonos,visame kame..

  • Laura parašė:

    Ola.
    Kuo toliau tuo labiau suprantu, kad būdama su kaikuriais žmonėmis, bendraudama, bendradarbiaudama esu energetiškai išsiurbiama. Atrodo, kaii kad bendraučiau su energetiniais vampyriukais. Grįžtu išsekusi, vien dėl to, kad keli asmenys su kuriais turiu bendrauti (nes studijuoju), savo neigiamomis emocijomis ir savo problemomis įtraukia ir mane. O aš to nenoriu. Noriu atsiriboti nuo tokių žmonių. Labai gerai superiškai jaučiuosi kai nematau jų. Tai kartais pavyksta. Bet mano žmogiškumas ir noras padėti (dar kai paprašo) priešinasi ir negaliu tiesiog „pasiųst“ žmogaus. O gal reikėtų? Gal reikėti išmesti, atsikratyti? O galbūt reikia tiesipg palaikyti atstumą laikinai,nes štai greit pasibaigs tas etapas (IV kursas) ir jau jų nebematysiu, nebebus ryšių?.
    Tai va šis dalykas kirba mano mintyse jau seniai. Niekas nežinojo iki šiandien, kaip tik bendravau su artimu žmogumi, tiesiog išrėžiau, kad NEBENORIU NEGATYVIŲ žmonių savo gyvenime! Noriu judėti pirmyn! Tik pirmyn! Ir va parašiau Jums ;)

  • Kan parašė:

    Paskaičiau komentarus. Supratau, kad daugelis mūsų esame tinginiai. Išvada: beliko išmokti kaip ta tinginyste naudotis.

  • Ren parašė:

    Wow. Straipsnis sužavėjo mane.. Ačiū už atvirumą, Danieliau :)
    O dar smagiau buvo skaityti paliktus skaitytojų prisipažinimus, ir kone kiekviename atrasdavau kažką kreiziško ir iš savo gyvenimo patirties :)
    Mano prisipažinimai:
    1.Vaikystėje turėjau daug įsivaizduojamų draugų, kuriems patikėdavau visas savo paslaptis ir svajones, su jais ruošiau namų darbus, apkeliavau pusė pasaulio (pusė todėl, kad laiko neužteko – greit suaugti teko, kai gimė brolis :) ). O realių draugų nelabai ką ir turėjau. Visada aplink buvo daug vaikų, nes esu komunikabili ir pritraukianti žmones, bet nei vieno negalėjau pavadinti draugu, nes nesijaučiau galinti jais pasitikėti.
    2. Mano artimieji (tėvai, sesės) nepažįsta tikrosios manęs. Šalia jų būnu tokia, kokią jie nori mane matyti. Mane pažįsta vos keli žmonės, ir ačiū jiems, kad jie mane priima tokią, kokia esu :)
    3. Kai manęs kas nors paklausia amžiaus, aš pasimetu, nes nuo 24 gimtadienio metų nebeskaičiuoju. Todėl norint pasakyti tiesą, reikia matematiškai atlikti skaičiavimus mintyse :D
    4. Kai būna sunku susikuriu mintyse savo gyvenimo geriausios versijos scenarijų ir prasuku tai mintyse kelis kartus, redaguoju, perdarau, kol man įtinka ir kol praeina blogas laikotarpis – bet kartu tai man padeda neišklysti iš siekiamybės kelio.
    5. Kartais, kai jaučiu patinkančio asmens dėmesio stoką, noriu patirti skausmingą įvykį ir papulti į ligoninę, kad pamatyti to žmogaus reakciją ir sulaukt daug dėmesio. Žinau, kad tai nesveika ir ačiū Dievui, protas ilgainiui nugali kvailas mintis..

  • Milda parašė:

    Kaip sunku parašyti, ko kiti apie mane nežino, bet tik viena mintis šiuo metu kyla, kad kiti nežino man minčių ką aš galvoju, kokie tikrieji mano jausmai vienoje ar kitoje situacijoje ir kaip aš ją interpretuoju mintys yra mano, net ir norėdama jas išsakyti kitam, nesugebėčiau

  • Gerda parašė:

    Mano gyvenimas nuo pat pradziu buvo negailstingas man ir broliui.Mus isdave patys brangiausi mums zmones – tevai. Mama mus paliko, kaip man buvo 3m.broliui 1m. Tetis nesusitvrake su gyvenimo sunkumais. Taigi po daug daug daug metu, sugebejau perlipti per savo as, ir atleisti mamai….Taciau po 3metu bendravimo, ji vel mane isdave. Pasirodo, ji veidmaine, galinti apkaltinti kita zmogu taip pateisindama save. Tai reiskia, kad as daug dar net nezinau, kur buvo tiesa ir kur melas. Kas sake tiesa, o kas mela. UZKNISKA. Tad dabar, nusprendziau, viska palikt uznugary, ir gyvenima gyventi, be tu zmoniu, kuriiu man tiesiog nereikia, kurie mane daro nelaiminga…Tuom kart gal tiek :)

  • Darius parašė:

    Sveiki. Nezinau nuo ko pradeti…. ,bet norisi issipasakoti,bijau uzsivesti perdaug nes gali neuztekti cia vietos :)
    Esu nugyvenes jau kuri laika,esu patyres juodo ir balto,turiu net 2 gimtadienius. Anksciau vaikysteje liudedavau kodel turiu tik viena gimtadieni,juk taip smagu gauti dovanu, bet kai tai nutiko,kai buvau mires ir vel prisikeliau antram sansui,galbut tai nelinkeciau net blogiausiam priesui…… Daznai pagalvoju kodel man suteiktas antras sansas,ko esu nepadares ir ka turiu padaryti. Priestai buvau linksmesnis atrodo lyg ir pasaulis buvo spalvingesnis,po to yvikio apsiverte viskas aukstyn kojom, pasidaroau blogesnis,pradejau skaudinti aplinkui supancius zmones,nenoredamas to. Kartais jauciu kad manyje tuno velnias ir nezinau kaip jo atsikratyti. Po to yvikio pradejau matyti keistus vaizdus,tarsi tai butu keistu gyvunu ar zmoniu paveikslai. Tik nesuprantu ka tai galetu reiksti…… Geriausias paaikinimas butu jog isprotejau.
    Teko keisti partneres,nes vis kazkas atrode netaip,nerasdavau bendros kalbos. Siuo metu esu vienisas,kartais tai atrodo geriausia, bet truksta to kazko artimo,norisi tos silumos,atramos norisi kazkam istiesti ranka sunkia minute. Bet man nepavyksta uzmegsti pokalbio,bijau uzkalbinti patinkancia moteri,panele. Bijau kad manes nesupras ko as isju noriu…… Esu perdaug nusivyles gyvenimu. Ir nieko nedarau kad ji galeciau pakeisti. Nors, gal tai nevisai tiesa.
    Pries 2 metus ryzausi isvikti is Lt i kita sali uzsidirbti i UK,bet planavau tik 2men. Bet jau 2metai. Atvaziavau nemokedamas kalbos, padejo nepazystami zmones cia isikurti, nors cia yra daug pazystamu gal net ir draugu,jei galima taip pavadinti,bet kai reikejo paramos isju nesulaukiau. Cia radau kitu nauju draugu ir geru dragu. Ko neturejau LT per visa savo gyvenima. Bet tapati problema rast artima zmogu. Galbut esu perdaug uzdaras,perdaug isrankus,perdaug isrankus…….bet toks jau esu.
    Nesenai patyriau nepakartojama jausma,Ysimilejau is pirmo zvilgsnio,nors niekada to netikejau kad tai ymanoma. Pajutau tai ir isjos puses. Bet kai suzinojau jos amziu, kazkas pasikeite. Skirtumas 15m. Nebezinojau kaip elgtis. Kazka bandziau daryti,bet kaip visada,lieku ant ledo. Manau kad besistengdamas perdaug perlenkiu lazda, tai isgazdinu save supancius zmones. Nors labai to nenoriu,bet nusprenziau ja paleist,nes manau kad ji turi kazkoki paslaptinga drauga,tiesiog nesinori griauti jos gyvenimo. As esu nevykelis, bijau kad negaleciau jos padaryti laiminga. Galbut tai bus geriausia. Nors gyliai sirdije tikiu kad tai netiesa, bet kiek save pazystu,taip bus geriau. Man galbut uzteks kartais i ja pziuret,kartais susitikt.
    Cia turbut visai ne i tema,bet taip jau isejo.

  • Karolina parašė:

    Neskaičiau apie tave, neįdomu ir nesupratau kam. Neskaitau žurnalų apie kitų sekmingus gyvenimus, mane erzina per daug rožinis gyvenimas – tai netikroviška. Nepavydžiu žmonems feisbuke, nes aš juos pažįstu ir puikiai žinau kokios tragedijos slepiasi už tų šypsenų. Niekad nepavydėjau niekam nieko, nes dar vaikystėje supratau, kad kiekvienam visko duota vienodai gal tik skirtingu laiku. (Per tykėjimą ateina ir išmintis). O kaip žmonės visą tą duotą išnaudoja – matom kaip pasekmes, kurias vadinam sėkmem ar nesėkmem. Tiesa karta pavydėjau. Įsimylėjau… ir pavydėjau kiekvienam kuris turi galimybę būti šalia jo… katinui, draugams, žmonai, ypač žmonai. Skaudu, liūdna, ir taip gaila, kad tokią nuostabią meilę tu turi tiesiog išmesti į šiukšledėžę.

  • Kornelijus parašė:

    Žiauriai patinka klausytis ramios muzikos ir žiūrėti į giedrą, naktinį, pilną žvaigždzių dangų, apmastyti viską, kas buvo, kas noriu, kad būtų ateityje, pasinerti į gilius mąstymus.. Taip pat patinka sportas, bet dabar, rodos, vis blėsta ta aistra. Lyg krypstu daugiau į meno pusę.. Noriu laimingo gyvenimo – keliauti po pasaulį, niekada nesėdėti vietoje, turėti pinigų, nes tai kaip įrankis, be kurio, tu, negali jausti pilnos laisvės, mano manymu. Nors man dar tik 16, tačiau galvoju apie savo ateitį gan daug, bandau ieškoti savęs ir viliuosi, kad kada nors surasiu. Galvoju po 12kl. išvykti į užsienį, padirbti metus, apgalvoti viską, bet visgi, nelabai noriu visą gyvenimą dirbti nepatinkantį darbą( kaip daugelis žmonių daro) tik dėl to, kad gaučiau didelį atlyginimą. Galvoju pradėti išreikšti savo mintis kurdamas eilėraščius, nes jų susikaupia gan nemažai ir nevisada pavyksta jas išlaikyt savyje (kaip ir šiuo atveju). Tiesiog sėdžiu klausydamas ramios dainos ir nežinau kodėl rašau tai, gal todėl, kad perskaitęs daugelį komentarų atradau bendraminčių. Dėkui, kas sugaišot laiko ir perskaitėt. ;)

  • Genute parašė:

    Hmmm… skaitau kitų mintis ir jaučiuos pilka pelė (ir vėl palyginau save su kitais…). Neturiu nieko įdomaus papasakoti apie save. Tik truputis apie save, nes per daug pasipasakojus jaučiuosi kaip nuoga.
    Baisiai negaliu gyventi be muzikos. Klausau visokio briedo: Nirvanos, Mocarto, Sia, Metalikos, Jazzu ir t. t. (popsas ne išimtis) priklauso nuo nuotaikos. Na, kiti pirštu prie smilkinio sukioja, bet kartais man dzin, o kartais – ne…
    Mėgstu greitį vairuodama. Apie baudas nekalbėsiu… Muzika būtina.
    Man būtina nutrūkti nuo šeimos ir išnykti kur nors… vienai… sudėlioti mintis galvoje. Jaučiuosi kaip stepių vilkas: tarp žmonių pavargstu, bet be žmonių vienumoje ilgai negaliu tverti.
    Esu temperamentinga, impulsyvi ir užsidegu kaip degtukas. Bet slepiu ką išgyvenu po to.
    Gyventi nenoriu… atsibodo, bet, cit, apie savižudybę čia nekarksėkit. Viskam savas laikas…
    Nekenčiu serialų, susireikšminusių žmonių lipančių per kitų galvas…
    Myliu savo darbą…

    • Kan parašė:

      Iš pradžių parašai, kad neturi noeko įdomaus, o paskui parašai daug įdomaus. Šaunuole!

  • Genute parašė:

    Geras straipsnis, Debesyla. Labai!!!! Ar galiu juo pasidalinti?? ;) Jį derėtų perskaityti daliai mano draugų, kurie bando mane pakeisti, prieš mano valią, nes aš nesu pozityvi. „Feisbukitas“, būten tai ir skatina. Džiaugiuosi, kad TU esi TOKS, einantis prieš sistemą, plaukiantis ne pasroviui. DŽIAUGIUOSI, KAD TAVO STRAIPSNIAI KVIEČIA ATSIVERTI IR TURĖTI DRĄSOS BŪTI SAVIMI. Turėsiu dabar alternatyvą tai snukiaknygei, tavo straipsnius, kuri (snukiaknygė) pripažinsiu mane įtraukė ir traškina tarp savo dantukų. Įkvėpei iššūkiui gyventi ir mąstyti paprasčiau. Tik su mano daikteliais taip neišdegs – „rasti tik 152 daiktus“, bet pravers pažvelgt į gyvenimą paprasčiau ir nesusirekšmint.
    NEžinau ar kam įdomu kas aš ir kokia aš… Bijau savęs ir nemyliu, jei jau griebiant už esmės. Labai nepasitikiu žmonėmis, nes daugiau užsifiksavo kai jie man sparnus karpė ir murkdė. Dabar bandau kilti kaip feniksas. Manau, kad visai neblogai pavyksta… Nemoku staiga atsiverti ir tėkštelt kokia šokia ir anokia. trupinukas info apie mane:
    Mėgstu agresyviai vairuoti ir tuo metu garsiai klausyti muzikos (ot durnė) :P
    Be muzikos negaliu nei dienos. Klausau visokio briedo, kas tuo metu tik veža: klasikos, roko, popso, elektroninės muzikos, gotiškos ir t. t.
    Nenoriu gyvent, noriu greičiau keliaut kažkur ten už žvaigždžių (bet, sorry, apie savižudybę nesvaikit)
    Esu didelė intravertė, beja užsislėpus.
    Su gramatika irgi žiauriai pykstuosi, nors ir ale knygą parašius. :D Nesuprantu kaip kitų tautybių žmonės lietuvių kalbą išmoksta. Man ji – misija impossible.
    Gal užteks, nes atsivėrus jaučiuos kaip nusirengus. ;)

  • Silvija parašė:

    Esu kategoriska ir uzsispyrus, kartais perdaug. Nevisada baigiu pradetus darbus. Megstu patingeti.

  • Maksimaliste parašė:

    Man labai sunku save vertinti ir pagirti už pasiekimus, nes atrodo, kad viską buvo galimą padaryti dar geriau.
    1. Nemoku priimti komplimentų.
    2. Nesugebu užmegzti ir palaikyti ilgalaikės draugystės su draugėmis. Nenoriu „investuoti laiko į draugystę“, bet noriu turėti draugių.
    3. Neturiu valios mesti rūkyti.
    4. Visiškai neturiu kantrybės ir tolerancijos lėtiems žmonėms.

  • Andrius parašė:

    Danieliau, ačiū, kad pasidalinai savo intymiais prisipažinimais. Ir atsiprašau už tiesmukumą, bet manau, kad visi Tavo išvardinti prisipažinimai yra labai normalūs, žmogiški bei patvirtinantys tavo paties teiginį „Beveik visi žmonės renkasi rodyti savo geresnę pusę, kai tik jie gali rinktis. Tai juk natūralu – malonu kai tu, ar kažkas susijusio su tavimi, patinka kitiems.“, gal tik apie seksualumą nusišnekėjai…

    Bene pagrindinis dalykas, kurio apie mane niekas nežino (bet tikriausiai įtaria) – aš baisus sociofobas – vengiu susibūrimų, naujos pažintys kelia stresą, kalbėti prieš auditoriją (kad ir kelių žmonių) turbūt baisiausias dalykas gyvenime, pastoviai jaučiuosi vienišas… bet visais įmanomais būdais bandau tai nuslėpti nuo aplinkinių…
    Dar vienas dalykas kurio savyje nekenčiu – beveik visų darbų atidėliojimas paskutinei minutei… :)

  • Julija parašė:

    Gyvenime man tikrai pasisekė, augau geroje šeimoje, pinigų per daug neturėjome, bet jų tikrai netrūko, jokių vaikystės traumų ar vėlesnių tragedijų nepatyriau. O beveik visi mano draugai patyrė ką nors tokio, kokį nors nepriteklių ar tėvų skyrybų dramas, nepageidaujamą nėštumą, pasibaigusį abortu, depresiją, artimo žmogaus priešlaikinę mirtį… Ir aš buvau šalia, palaikiau juos, esu gan empatiška, tad dalinai gyvenau jų emocijomis. Kartu žaviuosi savo draugais, tačiau kartais jaučiuosi ne tokia artima jiems, net kalta kažkodėl, nes man nieko panašiai sunkaus ar tragiško nėra nutikę. Viena draugė yra pasakius (nežinodama, ką galvoju), jog tokie žmonės jai atrodo kažkokie šventi (ji turėjo omeny tikrai ne susižavėjimo prasme), o skaudžios patirtys kaip tik augina ir suvienija. Galbūt giliai viduje noriu tiesiog būti panašesnė į savo draugus, kad kažkas mus vienytų giliame lygmenyje, tačiau žinoma, kartu nenorėčiau išgyventi to, ką patyrė jie. Tai toks mano pasidalinimas, kurio niekas iki šiol nežinojo.

  • Edita parašė:

    Tokių dalykų pilna mano galva ir bijau, kad jau laikas iš to išaugti,deja.Visada vadovaujuosi jausmais ir nebijodama daug ką kardinaliai keičiu tuo stebinu ir keliu pavydą aplinkiniams, tačiau šiuo metu esu kampe ko negaliu pakęsti. Telepatijos pagalba gebu bendrauti su savo pirma meile nors jokių ryšių ir realių susitikimų neturiu daugybę metų apie tai su niekuo nekalbu, nes bijau likti nesuprasta.

  • Lin parašė:

    Per daug galvoju apie buvusį berną ir ne tiek kiek man jo reikia, bet jaučiu didelį kartėlį ir pavydžiu jam sėkmės… Ir medis pasodintas, ir namas yra, ir net vaikas yra.. O mano pačios šeima atrodo kažkokia prasta, kaip ir aš pati sau be namo, gerų pareigų ir vaikų.. :) kartais net atrodo, kad viską darau stengdamasi aplenkti jį,.. velniava, bet kad būtų ten su kuo lenktyniauti – bent tiek sugebu suvokti, tai padeda susigrąžinti sveiką protą :)

  • Erlandas parašė:

    Man patinka atrodyti gražiai, kartais galiu maivytis prieš veidrodį gerą pusdienį ☺

  • Smiltė parašė:

    aš labai spoksau į visus žmones dėl to mane laiko keista

    • Andrius parašė:

      Smilte Tu nuostabi! :) Maniau, kad čia tik aš toks nenormalus. Brolis pastoviai mane drausmina ir gėdina dėl šito bruožo…

  • Plaštakė parašė:

    Žaviuosi vyresniais vyrais už save. Žinau, tai pakankamai keista, ir tikriausiai niekuomet nesiryžčiau pradėti tokių santykių, bet jie visuomet kėlė man didesnį potraukį nei jauni bei akį traukiantys vaikinai.

  • Eva parašė:

    Dažnai pagalvoju, tik niekam nepripažįstu, kad esu perfekcionistė. Baisu :)

  • Eee parašė:

    Manau daugelis turi rimtesnių dalykų už mano, tačiau man- tai svarbu.
    Esu labai laiminga, turiu labai gerą, mylinčią šeimą, nieko netrūksta, tačiau….
    Mokausi dar mokykloje, ir atrodo, kad išaugau iš tų kvailų dalykų amžiaus, pvz.: pavydo ir t.t., tačiau turiu draugę, kuri visada manimi naudojasi: per kontrolinius, atliekant namų darbus, atliekant projektus ir tiesiog VISADA, + dar savo turiu atlikti visus namų darbus, viską išmokti ir ji gauna kartais geresnius pažymius, nes darydama jos, nebespėju padaryti savo. O tuo metu, kai už ją atlieku viską ir mokausi, ji bando nuteikinėti kitus žmones prieš mane, sakydama, kad aš šiokia anokia.
    Ir niekas be manęs ar jos pačios to nežino.
    Keletą kartų bandžiau jai sakyti, kad taip negalima, tačiau ji taip supyko ant manęs, kad tiesiog buvo dar blogiau.
    Taip pat bandžiau tiesiog imti ir nedaryti už ją nieko, bet ji irgi supyko, kad galiausiai man teko jos atsiprašyti.
    Kartą bandžiau ignoruoti.. Taip pat nieko gero.
    Gal kas nors žino, ką daryti?

  • Gabija parašė:

    Aš dažnai jaučiuosi vieniša. Niekada to neparodau ir nesakau..

  • Neringa parašė:

    Mano mintyse kaip ir mano spintoje arba mano prieskonių spintelėje amžina NETVARKA . Džiaugiuosi, kad nei į mano galvą, nei į mano spintą ar prieskonių spintelę nieks nelenda :)

  • Evelina parašė:

    Vaikystėje svajojau įsirengti sode baseiną – jį išsikasiau ir įdėjau plėvelę ir vieną kartą išsimaudžiau savo svajonių baseine, kuris, deja, bet buvo tik purvynas.

  • Edgaras parašė:

    Kartą pabėgau iš mokyklos,11km ėjau pėščiomis,galvojau pakeisti mokyklą.Pernai pakeičiau mokyklą.

  • Greta parašė:

    As labai nemegstu gaminti maista:)

  • Arv parašė:

    Vaikystėje buvau pabėges iš namų todėl kad mokykloi mane mušdavo.

  • Avei parašė:

    Aš beveik visose gyvenimo situacijose nerodau savo jausmų ir būnu vieno veido, o kiti mano, kad aš taip ir jaučiuosi.

  • Gre parašė:

    beveik visada įsimylėdavau/susižavėdavau savo mokytojais vyrais

  • Dovilė parašė:

    Kartais noriu būti kažkuo kitu, susigėdiju savo sprendimų, veiksmų ar komentarų ir galvoju kaip būtų gerai jeigu bučiau pasielgusi kitaip, ne kaip aš. Žinau, kad savimi būti geriausia man ir aplinkiniams, bet kartais norisi užsimesti ta tobulybės kaukę.

  • Nutė parašė:

    Na, blogai tai, kad man ne feisbukitas, man tokie simptomai nuo realaus gyvenimo ir realių žmonių aplinkui, tiksliau nuo žmonių rato į kurį labai norėjau papulti, bet ten papuolusi pasijaučiau menkesnė, mažiau pasiekusi nors esu už daugumą jų vyresnė ir nors mane ten priima ir labai myli, vis tik jaučiuosi nelygiavertė.

    • Andrius parašė:

      Vajetus, kaip puikiai suprantu Tave. Gaila, bet galiu tik užjausti, nes ir sau nerandu jokio patarimo ar sprendimo kaip reikėtų elgtis šitoje situacijoje, kad jaustis geriau…

  • Dovydas parašė:

    Ateini į naują aplinką, kurioje yra daug žmonių ir tu jų nepažįsti. Visi žvilgsniai į tave, pasimetu dažnai :D Išlenda nepasitikėjimas savimi.

  • Bronius parašė:

    Esu visiškas kinestetikas. Kažką veikdamas turiu jaustis gerai. Jei jaučiuosi blogai, neprisiversiu kažko daryti. Esu valandų valandas prasėdėjęs prie elementarių darbų, pražiūrėjęs į vieną tašką negalėdamas dėl to pajudinti nei piršto.

  • Saulė parašė:

    Turbūt vienintelis dalykas, kurio nieks nežino, tai kad kolekcionuoju sraigių „namus“ :D (kiautus)

  • Karolis parašė:

    Nemoku Bendraut su merginom ir viskas tiesiog kiek ir beturejau praktikos tiesiog nemoku man pavydziu nera baisiu prieti kanors pasakyt drasus esu kartai net per daug :D Bet pasimetu kazkaip kaip pradedu sneket nebezinau nei ka pasakyt nei ko paklaust ir nesuprantu del ko.

  • Tommy parašė:

    Esu sociofobas, bijau bendrauti su žmonėmis. Man 25 metai ir jaučiuosi apgailėtinai

    • Smiltė parašė:

      su visais žmonėmis?

  • Rytis parašė:

    Dekui Danieliau uz toki nuostabu straipsni. Mano vienas dalykas kurio niekas nezino apoe mane tai toks kad niekad savim nepasitikejau kad ir ka darau as savim nepasitikiu bet imu ir darau ir dazniausiai viskas gaunasi nuostabiai taciau kartais tikrai reikia patirti nusivilima. Ir vis delto pamascius manau kad as tikrai sergu feisbukitu .

  • Vaida parašė:

    Net nesitikėjau, kad reikės taip pasukti galvą, kad atrasti dalykų, apie kuriuos niekas nežino. Pasijaučiau lyg atversta knyga. Tačiau… (sugrįžau prie šito sakinio, jau pabaigusi rašyti) kai pradėjau rašyti, atradau daaaug AŠ ir atrodo šį sąrašą galėčiau tęsti dar ilgai..
    – Esu sarkastiška ir kandi, bet dažniausiai už to slepiu nepasitikėjimą savimi, baimę… Taip lengviau.
    – Norėčiau viską mesti ir pasileisti į kelionę po kalnus, bet esu „gera mergaitė“, kuri atrodo turi gyventi pagal taisykles,
    – Be galo nemėgstu pasipūtusių žmonių. Turiu visišką jiems atmetimo reakciją, nes jie sukelia daug neigiamos emocijos vien savo kalbomis ir buvimu. Dažniausiai tada įsijungia ignoras ir tokiam žmogui pakeisti savo padėtį mano atžvilgiu galėtų tapti misija.:D
    – Bijau klysti. Tai stabdo nuo labai daug dalykų.
    – Nemoku vertinti šeimos, nes manoji man atrodo chaosas, kuriame labai mažai tiesos, tikrumo ir gyvenimo džiaugsmo. Apsilankymas namuose yra tik pareiga. Nors labai stengiuosi pakeisti savo būseną, nes tikiu, kad nuo manęs irgi daug priklauso, bet esu tik mamos vaikas, kuris nesupranta kitų.
    – Savo vaizduotėje kuriu labai daug… Žmonės, veiksmai, įvykiai… Visi nuostabūs scenarijai, kurie ir lieka tik galvoje. O kartais, manau, išeitų daug gražių dalykų pamėginant paversti juos realybe. P.S. Jeigu vaizduotė įsijungia kelyje, dažnai pagaunu pati save judinant lūpas, rodant keistas mimikas. Visada viliuosi, kad niekas daugiau to nemato.:D
    – Nemėgstu technologijų (nors tai tikriausiai daug kas iš mano aplinkos žino). Kartais jaučiuosi, jog turėjau gimti gerokai anksčiau, nes man patinka tikri dalykai. Tikras susitikimas, o ne susirašymas ar susiskambinimas, tikras piešinys, o ne kompiuterinis, raštas ranka, o ne spausdintas ir t.t.
    – Nemoku elgtis su pinigais. Nepriklausomai, kiek uždirbčiau, paskutinė savaitė yra išgyvenimas iš nieko. Bet bent jau supranti, kad net 5 Eur per savaitę gali būti suma, už kurią gali padaryti daugybę dalykų.
    – Myliu vyrus, bet moters kūnas man atrodo daug erotiškesnis.
    – Esu vyturys ir eiti paryčiais miegoti arba naktį nemiegoti man yra didelis iššūkis. Dažniausiai jo neišlaikau, o kitiems atrodo, kad man neįdomu, nerūpi ar pan., nors aš tiesiog fiziškai negaliu…
    Ir dar tiek visko prilindo į galvą.. bet spaudžia darbai ir noriu paskaityti tavo sąrašą, Danieliau.. Gal labai nukrypau nuo temos.:)

    • Ieva parašė:

      Skaičiau šias mintis ir pasijaučiau taip, lyg jos būtų mano parašytos… Kokie sutapimai!

  • Davidas parašė:

    Esu pasimetes gyvenime.. kas as, ko noriu, kur eiti, ka daryti… nepasitikiu savimi, jauciuosi nepilnavertis, niekum nesdomiu, neturiu hobio, tikslu ir siekiu.
    tai stipriai liudina, varo i depresija…
    zmona paliko, isejo pas geresni, jaunesni…. turim du vaikus.
    taip ir gyvenu, galvodamas kaip atrasti vave…

    • Smiltė parašė:

      pilnai tave suprantu

  • Tūzas parašė:

    Dažnai manau, jog aplinkiniai mane laiko protingesniu nei esu ištiesų…
    Dažnai aplinkinius laikau kvailesniais už save, gal dėl to, kad mane erzina žmonės neturintys savo nuomonės.

  • Romas parašė:

    as labai dažnai pagalvoju arba labai susireikšminu ka apie mane arba mano poelgius pagalvos kiti, tikriausiai tai mane kartais stabdo imtis kazkokiu veiksmu..
    Dažnai visiem bandau ikisti savo nuomone, ginčijuos jei nepritaria manajai ir visais budais bandau itikint kaip as galvoju.Turbut noriu buti teisus.
    Sunku pradeti naujus pokalbius ar pazintis, lyg kazko bijočiau kazka netaip pasakysiu ar kazkas gali netaip suprasti..
    negaliu lengvai prijimti kritikos, visa laika bandysiu apginti savo šikna..
    Dažnai užeina jausmas lyg turėčiau prieš kažka atsiskaityti ar kazkam irodit kad as pats geriausias..

  • stasys parašė:

    Nežinau kaip pradėti,jei apie Feisbuka tai aš su juo nelabai draugauju . Na o apie gyvenimą,tai čia yra kiekvienam skirta vieta,aš savo vieta tikriausiai jau praradau todėl ir blaškausi jieškodamas kitos savo vietos.

  • maxsi parašė:

    Esu didelis bailys,taciau isoriskai visada uzsidejes kietuolio kauke.Bijau rytojaus,bijau bendravimo,bijau atsiverti kazkam.
    Nesuprantu vieno dalyko,galiu patarti beveik kiekvienu klausimu kitiems zmonems,ir tie patarimai tikrai veiksmingi daugeliu atveju,taciau ,sau,patarti neiseina.Pats padarau daugybe klaidingu sprendimu,o kitiems zmonems patarineju kaip reiktu elgtis,kad isvengti tu klaidu,kurias as katik padariau,zodziu man tai mistika…

  • Rimantas parašė:

    Meluoju pats sau sakau kad nerupi ka zmones apie mane galvoja, o istikruju man svarbu ka apie mane mano.

  • Toma parašė:

    Man patinka, sudaryti ivaizdi zmonems, kad as rimtai mastau ir sunkiai dirbu. Kai is tikruju, ne velnii

  • Lapė Snapė parašė:

    Man 37, bet dar niekada nesu patyrusi orgazmo (na, gal tik vienąkart pusiau)

  • Vanile parašė:

    Esu istekejus desimt metu, turiu tris vaikus. Niekaip negaliu pamirst buvusio draugo, vis dar ji myliu. Po issiskyrimo praejo 14m. o as vis svajoju, kad kadanors susitiksim. Jauciuosi esanti vienintele tokia nutprotejusi siame pasaulyje.

    • stasys parašė:

      Susitiksi butinai jei tik to nori visa širdimi

    • Tūzas parašė:

      Tu ne viena tokia. Mane tai skatina pasitempti, juk betkada galiu sutikti savo ex. Juokinga, kad net į vietinę parduotuvę neinu su trenigais ar koks užsimiegojęs, nes jei ją sutiksiu, turiu atrodyti gerai :)

    • Smilte parašė:

      Turiu panašią problemą. Jau beveik 2 metai negaliu nustoti galvoti apie žmogų, su kuriuo praleidome tiek, palyginti, nedaug laiko, bet kurio metu matyt buvau tikrai viena laimingiausiu per savo gyvenimą. Deja, mes negalėjome išlikti kartu, nes jis buvo įsipareigojęs kitai. Dabar, aš turiu mylintį mane žmogų, kuriam nesijaučiu esanti visiškai atvira, nes beveik kiekvieną dieną pagalvoju, kas būtų jeigu sutikčiau minėtąjį asmenį arba kas būtų buvę, jeigu aplinkybės būtų susiklosčiusios kitaip. Taipogi jaučiuosi dėl to baisiai kvaila.

  • Marius parašė:

    daznai su sypsena veide atsisakau zmoniu siuloma pagalba kokioje kebloje situacijoje, nors istikruju laaabai butu gerai, kad pridetu pagalbos ranka

  • Amber parašė:

    Jaučiuosi daug prastesnė už kitus…

  • Amber parašė:

    Man patinka kambaryje pasileisti muziką ir tiesiog taškytis

  • J.V. parašė:

    Baimė likti vienišai. Nors aplinkai bandau įrodyti kaip yra gera būti vienai.

  • Alisa parašė:

    Man patinka daug ką daryti slapta (padėti kitiems, tvarkytis, daryt staigmenas ar net valgyti).

  • Audronė parašė:

    Be reikalo jaudiniesi, Danieliau. Gyvenimas tai spektaklis be repeticijų. Linkiu Tau išskirtinių vaidmenų!

  • Kristina parašė:

    Turiu įprotį žurnalą ar knygą visada skaityti iki galo kas tam tikra prasme laiko švaistymas kadangi baigiu skaityt nei jei ne ypač patinka

  • Makas parašė:

    esu pasimetes ir nezinantis ko noriu,kas esu,kur einu,ir kur ateisiu,uzsidedu kieto viruko kauke,po kuria vaikysteje uzstriges vaikas,kuris nori issilaisvinti is to,kritika kaip kryzius man,bendravimas su zmonemis,apie ka su jeis kalbeti…ir velnei zino ka daryti toliau,tai uzknisa

    • maxsi parašė:

      man lygiai tas pats…

  • JŪRATES parašė:

    aš nenoriu atkartoti mano tėvų gyvenimo scenarijaus : jie barasi jau 50 m.,man net nesinori pas juos užsukti.Man mano šeima ir jos harmoningi sanykiai labai svarbūs.Aš pasiruošusi tarnystei.

  • Princesė parašė:

    1. Keičiu nuomonę kas kelias minutes
    2. Manyje gyvena dvi sielos, kurios nuolat pešasi: ta pasileidusi „bledė“ ir Šventoji Mergelė Marija
    3. Iš teiginio nr.2 stojasi klausimas, ar galiu vadinti save padoria mergina, jei permiegu su nepažįstamuoju? Ir ar verta save stabdyti šioje srityje, jei nesi įsipareigojusi jokiam pasaulio vyrui (išskyrus tėtį, aišku:))?

  • Rokas parašė:

    Vos pabaigiau mokyklą. Net nemoku daugybos lentelės. Plius bijau kritikos ir bijau atsiskleisti, jog rašau blogą. Slepiu save kaip žmogų ir nepasitikiu žmonėmis.

    • Debesyla parašė:

      …Aš dar dabar nemoku daugybos lentelės. Nesijaudink – tai ne tiek ir kliudo kai mintinai skaičiuoja tik bepročiai be telefonų!

      • Rokas parašė:

        Tik gėda, kai esi stalius ir tenka skaičiuoti ant pirštų :D

  • Tiesiog žmogus parašė:

    Nežinau kas esu

  • Plaukuotukė parašė:

    Bijau likti viena

  • Nesakysiu parašė:

    Prisipažinsiu, patinka galvoti apie žmones, ne apie jų išvaizdą, ne apie jų vertybes ar idėjas, bet apie jų elgsena. Bandau juos suprasti ( aš net savęs negaliu suvokti ) įsigilinti, kas juos privertė vienaip ar kitaip elgtis. Net permečiau akimis kelis komentarus… Mažytė paslaptis iš pačios širdies gelmių..

  • Zmogas parašė:

    Megstu zmoniu paklausti kokiu nesamoningu klausimu, arba atsakyti visiskai ne i tema kai jie kazko paklausia. Taip yra todel jog man patinka sekti zmoniu reakcijas ir ziureti kaip jie reaguoja i skirtingas situacijas.

  • svajotoja parašė:

    Ačiū už dar vieną įkvėpiantį straipsnį. Svajoju taip pat kada nors pradėti rašyti blogą, viešinti savo mintis, nes tikiu, kad galiu, ir turiu ką pasakyti. Bet kol kas vis nesirįžtu, neatrandu laiko, teisinuosi, kad nesugalvoju pavadinimo. Laukiu nušvitimo…….o jis vis neateina :D

  • Elaine parašė:

    Jungiuosi!
    Aš esu per daug miela ir geraširdė mergina, kuri nuo to gerumo vis nudega. Suku link to, kad mano santykiai su priešingos lyties atstovais vis pasibaigia, nes (dabar taip manau) per daug greitai atskleidžiu visus savo kozerius ir nužudau visą įdomumą. Esmė tame, kad lyg ir suvokiu tai, bet niekaip negaliu savęs iki galo suvaldyti. Tačiau, po kiekvienos tokios pabaigos ateina nauja, kitokia pradžia. Ir aš po truputį darausi kitokia. Nors buvę santykiai… dar iki šiol išspaudžiu ašarą pačiu netikėčiausiu momentu ir vis tikiuosi, kad tai, vis dėlto, ne pabaiga
    :)

  • chika parašė:

    Sios ispazintys paskatino irgi kai ka prisipazinti.
    1. Tik dabar atradau debesyla google ieskodama searche ivedusi kaip atrasti save
    2. Vis griztu prie minciu ir nerandu atsakymo savyje ka as noriu veikti gyvenime, kokia noriu uzsiimiti veikla. Del to jauciuosi nelaiminga ir gyvenanti neprasmingai.
    3. Noriu sukurti savo versla,bet velgi trukdo 2 punktas.
    4. Noriu atrasti laiko ir lankyti kalanetikos treniruotes,bet nedristu prasyti pagalbos,kad vyras pabutu su vaiku. Tuo paciu nenoriu jo palikti,nes apima kaltes jausmas…
    5. Kartais atmintyje nuseda ikyrios mintys,kurios issipilde veliau. Nelaiminga mintis,kai man piktas vyras palikejo tureti neigalu vaika. Laiminga: kai ant lapo dar budama studente surasiau savybes,koki noriu sutikti vyra ir isteketi.
    6. Siuo metu bandau mintimis isivaizduoti jausma,kai jauciu pilnatve ir atrandu savo megstama sriti. Tikiu minciu galia.
    7. Daznai pasiduotu negatyvioms emocijoms ir imu skustis nereiksmingais dalykais. O kai ta pati daro kiti labai erzina. Vis pasizadu sau to nebedaryti.
    8. Keleta metu vis susirasydavau Metu tikslus ir ties ispildytais dedavausi varnele (vertetu prie to grizt).
    9. Vienais is tokiu metu,turejau suki „sakyti TAIP,neatsisakyti galimybiu“. Buvo is ties idomesni metai.

  • Inge parašė:

    Ir aš laaabai mėgstu tvarkyti visus namus, kuriuose randu betvarkę ir šveitimui reikalingas priemones. O dėl natiurmorto neįstojau į kažkokią Vilniaus kolegiją….bet tai buvo senai :-)

  • Inge parašė:

    Nevisada drįstu pasakyt, ką galvoju. Dėl Šventos Ramubės :-)

  • Vaikystė parašė:

    Bijau gyvenimo bausmės už neapykantą mamai. Koks suaugęs vaikas gali nekęsti savo mamos? Mano mama tikrai tvarkinga, visą gyvenimą dirbo ir dirba, tiesiog jaučiu nuoskaudų iš vaikystės ligi šiol.

    • Inge parašė:

      Paguosiu – ir aš panašius jausmus jaučiu mamai…

  • Pasimetus parašė:

    * Kai būnu pikta/liūdna man padeda atsipalaiduoti tvarkymasis. Sykį,kai buvau labai supykusi ant tėvų,paėmiau seną dantų šepetėlį ir ėjau valyti virtuvės spintelių.

  • Keistuolė parašė:

    1. Savo tikrąją pusę menkai pažįstamiems atskleidžiu tik jei matau, kad jie yra atviri. Laikas išmokė, kad ne visiems verta atskleisti tai, kas dedasi galvoje.
    2. Taip pat, kaip ir tu skaitau įvairias saviugdos knygas, net pasirašau svarbesnius patarimus, kurie man padėtų geriau gyventi, bet galiausiai tai metu, nors ir žinau, kad man tai padėtų.
    3. Niekaip nerandu tos gyvenimo ugnelės, kuri paskatintų veikti. Nežinau su kuo sieti savo gyvenimą, kartais ant savęs pykstu, kad tiek daug galvoju ir tiek mažai veikiu
    4. Kai tapau ar lieju akvarelę, viskas aplinkui išnyksta ir jaučiu nepaaiškinamai malonų jausmą širdyje.

  • Ūdra parašė:

    Kai supykstu – pradedu verkti… o visi dažniausiai pradeda galvoti, kad pasidaviau ginče ir pnš. :)

    • flėja parašė:

      Geras, maniau, kad tik man taip būna :o

  • Gerda parašė:

    Nemoku susirasti naujų draugų tad dažnai esu priversta bendrauti su nelabai mėgstamais zmonemis

  • Mmm parašė:

    Bijau galvoti apie ateitį

  • Dija parašė:

    Nemoku atsipalaiduoti. Visą laiką kontroliuoju savo elgesį ir apmąstau kiekvieną tariamą savo žodį…

    • Usotsu parašė:

      Visiškai tave suprantu! Nesugebu atsipalaiduoti ir tai užknisa. Ir neįsivaizduoju, kaip galėčiau tai pakeisti.

  • pasimetusioji parašė:

    Niekada neturiu vienos nuomonės apie tam tikrą dalyką. Visada jos būna dvi: iš mano ir kito pozicijos

  • pasimetusioji parašė:

    Neturiu vienos nuomonės apie tam tikrą dalyką. Jos visada buna dvi: iš mano ir kito pozicijos.

  • Mistaken parašė:

    Esu labai nuspėjamas ir plaukiu pasroviui

  • nesuprantu čia tikrai blogai ar tik taip atrodo parašė:

    Būdamas jaunas, iki kokių 25 metų buvau linksmas, dažnai juokiausi, šypsojausi, buvau vakarėlių siela, renginių organizatorius ir vedėjas,ir bendravimo guru. Gyvenimas, darbas, žmona, stresai taip sudirbo, kad tapau tuo, ko visada nesuprasdavau ir vengiau savo aplinkoje. Tapau suknistu, susiraukusiu „mimra“, kuriam tuoj išvis atrofuosis veido raumenys, nes niekada nebesišypsau. O man dar tik 34-eriblia.

    • Vatokia parašė:

      pabandyk veido jogos pratimus ;D prieš veidrodį – turėtų priverst nusišypsot. O ir raukšlių sumažėtų :))

    • Julija parašė:

      Gyvenimo rupesciai tave prislege. Tu esi toks koks buvai. Tikrai. Tai sugris, kazkada vel busim savim.

  • paslaptis parašė:

    Turiu keistą ydą manyti,kad GALIU būti geresne už kitus. Ką tai reiškia? Pvz.: nubėgti greičiau,šokti lankščiau ir gražiau,vaidinti įtikinamiau,daryti valgyt skaniau už kitus – JAI tik labai norėčiau,ne tai,kad jai norėčiau,bet aš esu tokia, vos ne: „džiaukitės,kad to nedarau“. Negana to,esu emocijų lavina,vieną minutę žvengiu kitą jau verkiu,o dar kitą jau žvengiu ir verkiu vienu metu,bet jei supykstu – pykstu ilgam. Nemoku galvoti. Galvoju tik tada, kada REIKIA. Dieve..turbūt dabar dauguma galvoja kaip tai įmanoma. Aš nesuprantu KAIP aplamai galima galvoti, imti ir galvoj kalbėti kažkokių balsu: „dabar eisiu,padarysiu tą,aną..“ arba „o,ne ! Jis mane pamatė,dabar tyliai ramiai apsisuksiu ir nueisiu“. Ne,nieko panašaus pas mane galvoj nesidaro,galvoju tik tada kai mokinuosi kokį galvosukį,na arba tarkim matematiką (dar iki šiol ši pamoka man kažkoks galvosukis) arba kai noriu „išlankstyti“ mintį tipo protingiau,kartoju kokį sakinį arba skaičių kombinacijas,bet tikrai ne : “ Hm..jeigu parašyčiau šitaip,arba ne, šitaip ! Bet ne..taip irgi nesigauna..“ ir panašiai. Moku manipuliuoti žmonių žodžiais,visada prisimenu ir prikišu žodžius žmonių kurie patys juos sakė (tinka labai ginčyjantis,ypač kai žmonės vieną sako,kitą daro). Nemoku mylėti,jaučiu tik prisirišimą,to žmogaus,turėjimą kuo rūpintis nors kartais pagalvoju,kad kokį vyrą galėtų pakeisti šuniukas,kuris niekad nekvaršins man smegenų kokią aš negera,tu blogai padarei tą ar aną,neįžeidinės ar kitaip nežemins,nors tame reikale ir yra gerų dalykų,tiesiog galbūt nenoriu nuo kažko priklausyti. Nesuprantu kaip galima turėti mylimą darba. Tai visgi darbas nuo kurio pavargsti fiziškai,psichologiškai. Darbas – save sunkinti,bet už tai gauti pinigus kuriuos vėliau išleidi ant atostogų kokių,kad pailsėtum nuo darbo. Darbas – hobis? Nemanau,manau po kurio laiko tiesiog nebetūrėsi hobio. Galėčiau dar rašyti ir rašyti……

  • Vita parašė:

    Nemoku svajoti. Nesuprantu, kam kvarsinti galva dalykais, kurie yra neimanomi? Kam save be reikalo skaudinti? Svajoju tik apie realius dalykus ir tai jau nebe svajone, o labiau panasu i planus…

  • Nesvarbu_ parašė:

    Esu labai nenuspėjama, viena akimirka juokiuosi, o kitą jau galiu supykti ar verkti. Dažnai skundžiuosi žmonėms, kad blogai atrodau, nors tik ir laukiu, kad jie man pasakytų: ne, tu atrodai gerai. O kai to neišgirstu, susinervinu. Nepasitikiu savim, bijau pati pirma imtis iniciatyvos, o kartais jaučiuosi neįvertinta.

  • Algirdas parašė:

    …prisipažinau…
    ******
    …gal pasiklydau,
    gal nuprotejau…
    gal kitame,
    gal savyje…
    lyg rodos,-
    suvokiu,
    kai issakau,-
    tarytum
    niekalas…
    bet realybe,-
    ne siukslynas,
    cia tvyro
    mano,
    kito
    ir kiekvieno
    juk likimas.
    gal pavargau…
    o gal,-
    net nezinau…
    *****
    2010-06-16

    • Kan parašė:

      Organizmo valymas dieta padeda atsikratyti tokios keistos neaiškios savijautos. Bet kūryba nebloga!

  • Ugne parašė:

    Nepasitikiu savimi, visada jaučiuosi už kažką prastesnė, nors realiai suvokiu, kad tikrai turiu nemažai savybių ar įgūdžių, pasiekimų, kuriais galėčiau didžiuotis. Bet nemoku džiaugtis tuom, ką pasiekiu, nors ir labai sunkiai. Kai tai padarau, atrodo, kad per lengvai tai gavau ir gal nenusipelniau.. Nežinau, sunku paaiškint tą jausmą. Labai.

  • do re mi parašė:

    Esu depresyvi. Turiu kompleksa bendrauti su zmonemis, nes ju bijau. Taciau turiu nuostabias drauges ir seima, prie kurios galiu buti savimi be jokios baimes. Daznai sau programuoju bloga ateiti mintimis. Nezinau is kur toks iprotis. Esu degtukas – viena minute dziaugiuosi , kita jau verkiu krokodilo asaromis :) esu empatiska , todel gerai jauciu kito emocijas, o ypac liudesi. Kartais atrodo visas pasaulio liudesys susitelkia manyje.. Viska analizuoju, ieskau priezasciu, daug ko negaliu suprasti. Dazniausiai visas savo emocijas isreiskiu per muzika- grodama. Ir isties po to jauciu palengvejima, ramybe (aisku laikinai). Kartais pagalvoju, kad nieks su manim tokia pesimiste ir niurzgle nenores bendrauti ;) bet ta mintis praeina ir aa vel savo ;) aciu tau , Danieli, uz nuosirdu straipsni :)

  • objektyvus parašė:

    Kažko ypatingo neišeina iškart sugalvot. Bet gal blogiausia, kad žinau daug gerų dalykų, kaip sau galėčiau padėti geriau jaustis, pvz. reguliariai sportuoti, anksti keltis, planuoti laiką, mažiau sėdėti prie kompo, daugiau laiko praleisti su mažyliu ir t.t., bet vis dėlto daug kartų nugali mane tinginys…ir ta gyvenimo kokybė suprastėja, o galėtų būti kitaip :)

  • Roberta parašė:

    Keli faktai, kurie pirmieji atėjo į galvą:
    1. Turiu ypatingai keistą atmintį – atsimenu dalykus, kurie nėra reikšmingi, o tai, ką reiktų atsiminti, visad pamirštu
    2. Viskam darau sąrašus
    3. Turiu apie 20 išsinešimo puodelių (iš ,,Statoil“, ,,Coffee inn“ ir t.t.)
    4. Vorų bijau labiau nei mirties
    5. Labai greit „prisirišu“ prie žmonių
    6. Eidama gatve (jei nėra žmonių) įsivaizduoju, jog esu kokios dainos vaizdo klipe ir pradedu itin tyliai dainuoti

    • Asta parašė:

      Man labai patiko jusu 6 punktas.Pabandysiuir as, nes taip pat megstu paniuniuoti, o kai niekas negirdi (masinoje ) irgi dainuoju :)
      Na del sarasu -tai man irgi pazystama,sudarau ivairius sarasaus darbu ,pirkiniu ..

  • Laimute parašė:

    Na gerai pabandysiu ir as cia kazka prisipazinti :D Nors manau gal niekam cia neidomu :))) na bet vistiek… Megstu prisifantazuoti ir paskui ta fantazija ispildyti, na pvz.: prisisneku kad jau nusipirkau bilietus i Kanarus, nors faktiskai nieko nenusipirkau, ir tada turiu pirktis bilietus ir varyti i Kanarus :)))) o karta pamelavau kad gyvenu senamiesti bute per du aukstus, ir pamirsusi pasikvieciau i svecius na ne senamiesti ir ne per du aukstus :))))) oi tada issisukinejau kaip galejau :) geda!!!! Kodel taip darau beveik nutuokiu, nes nenoriu atrodyti prastesne ir jeigu pasnekovas jauciu yra pranasesnis uz mane pradedu meluoti-fantazuoto. O kaip su tuo kovoti nezinau… Eiti pas psichologa gal? :D

  • rututu parašė:

    Esu neryžtinga ir, atrodo, visiškai nepasitikiu savo jėgomis. Kartais ko nors net nesiimu pabandyti, nes iškart pasmerkiu save nesekmei. Tai dažniausiai susiję su kompiuterinėmis technologijomis. Mano vebsaitas daugiau nei metai laukia redagavimo, o as vis ieškau dingsčių to nepadaryti. Liūdna, bet tiesa.

    • A.R. parašė:

      Man irgi taip būdavo. Ir žinai, kaip prasidėjo permainos ir veiklumas? Pirma pasidariau nedidelį planelį, o po to atradau taktiką, kaip viską spėti ir dar pailsėti. Jei kam įdomu, parašysiu kelis patarimus, padėsiančius veikti, o ne tik svajoti:
      1) kartais reikia prisiversti daryti tai, ko tuo metu nesinori
      2) siekiant tikslų – jokių sėdėjimų facebook’e ar tuščių naršymų internete (tam skirkit atskirą, neilgą laiką)
      P.S. tai labai gerai ugdo valią :)
      2) jeigu tenka daug sėdėti ir nejudėti – darykit pertraukėles. Aš kas 30-60min išeinu į lauką pavaikščioti. Ir sveika, ir galva „prasivėdina“. O akis kas 10min pailsinu, padarau pratimų.
      3) visada gerkit pakankamai vandens, reguliariai valgykit. (Man patinka išmokus skyrių kelias minutes pailsėti, atsigerti, padaryti mankštelę – nuteikia pozityviai ir su malonumu vėl kimbi į darbą)
      4) draugams pasakoti jau įveiktas kliūtis ir išmoktus dalykus yra daug, daug kartų smagiau nei planus ar nusiskundimus! Pirma darykite, paskui kalbėkite, arba tiesiog planų kūrimą pasilikite sau (tuomet juos lengviau įvykdyti, patikėkit manim)
      5) neatidėlioti rytojui. Pasitikėkite savimi – jūs turite valios!
      Tikiuosi, kam nors padės. Rašiau, nes man pačiai dar prieš metus būtų padėję.

      (O mano „paslaptis“… Galbūt tai, kad esu įvaldžiusi sąmoningus sapnus, šito dalyko apie mane niekas nežino:) Susikuriu kokią tik noriu situaciją (dažnai tai būna kokie nors nuotykiai), aplinkinius žmones, ir visąlaik valdau savo mintis. Būna atsibosta ar ką, tada atsibundu. Bet geriausia tai, kad išsimiegu ir emociškai pailsiu tikrai geriau nei nesusikurisnt sapnų (galiu miegot ir taip). Ir šiaip, labai gera pabūt, tarkim, ir vėl Paryžiuj, arba pajusti adrenaliną su kažkokiu vaikinu bėgant iš degančio namo (kartais būna nepavyksta visiškai pereit į sapną, kad pajusčiau žmonių rankų šilumą ar aiškiai matyčiau bruožus. Tokiais atvejais pavyksta po antro ar trečio karto)

      • Jol parašė:

        A.R,
        labai sudominai – kas tai per dalykas „sąmoningi sapnai“ ir kaip tos „paslapties“ išmokti“?

      • Julija parašė:

        Dar kitaip tai vadinasi astraliniai sapnai. Labai idomu. Internete aprasoma.

  • Turong parašė:

    Anksčiau sakydavau, jog klajoju du žingsniai iki beprotybės, bet vis tiek žiūriu į dangų.
    Dabar prieš sakydamas, žiūriu už paveikslo.

    Taip pat esu nepataisomas cinikas;D

    • Nerilė parašė:

      Įdomus faktas, cinike. Du žingsniai iki beprotybės? Ar tai išvis egzistuoja? Mano manymu žmonija nežino kas yra beprotybė. Net tie žmonės kuriems nebedirba smegenys, nėra bepročiai. Tai žmonės, kurie nebegali už save būti.
      Nėra tokių žingsnių , išskyrus tuos kurie yra mūsų fantazijos vaisius.
      Tačiau jei tai būtų tikra, mane nuo to skirtų labai mažai žingsnių.
      Dangus – dvejopas pareiškimas. Kuria prasme į jį žiūri? Ar į Gamtos dangų? Ar į Deivo karalystę? Ar į kažkokią pakopą, kurią gali įveikti?
      Tačiau klajonė – tai visiškai … kitaip. Nerandi savo vietos šiame pasaulyje? Niekas neranda. Pasaulis nėra toks, kad nieko neaukodamas randi vietą po saulę. Galbūt aš klystu, tačiau tu bijai paaukoti , kad pritaptum. Bijai gyventi du kitokius savo gyvenimus, dėl kažko.
      Ieškai kažko paslėpto ir kitokio. Nori surasti kažką kas būtų panašu į tave. Kiekvienas vaizdas slepia daugelį dalykų, bet ne visi stengiasi juos pamatyti.

      • Turong parašė:

        Nuo kada spėlionės tapo faktais? Žmogus laikomas bepročiu, kai jo niekas negali suprasti. Jei net aš savęs nesuprantu, reik sekt logiškai ir „sveikai“ mąstančių individų pavyzdžiu;D
        Į dangų žiūriu kaip į kažką nepasiekiamą, verčiantį svajoti. Mano žodžių nereikia priimti tiesiogiai, šitas smegenų bezdalas persmelgtas simbolizmu.
        Ir neieškau. „Vieta žemėje“ – tai terminas, kurį sukūrė pats žmogus. Kol kas apsiriboju visapusiškom gyvenimo patirtim, asmenybės tobulinimu ir žodžiu „egzistuoti“. Gal po to rūpės „gyventi“, bet greičiausiai jau būsiu per senas, kad rūpėtų.
        Nerile, tavo komentaras – minčių kratinys, man sunku suprasti koks jo tikslas. Jis daugiau atspindi tavo pačios mintis, nei apibūdina mano problemas. Manau mano smegenys veikia puikiai, net jei atmintis prasta, tad neverta pūsti muilo burbulų, kurie sukasi ratu:D
        Žinoma, jei nori paplepėt, rasiu laiko. Šiandieninė žmonijos problema – vienatvė, likimo broliui\sesei visada padėti reikia:D

      • Nerilė parašė:

        Nesu tokio amžiaus, kad iš pirmo sakinio suprasčiau paslėptas problemas. Nesutinku su žmonijos problema. Vienatvės nėra, yra tokie žmonės kurie tavęs nepriima. Standartai ir rėmai. Kiek aprėpiu žvilgsniu pasaulį, visi sutilpę į rėmus. Tokio amžiaus žmogus, negali padaryti to ir to. Esi per mažas/maža. Amžius atrodo toks dalykas, kuriame vis kažkas atsiranda naujo, fantastiško ir netikėto. Tačiau viską stapdo pasakymas: esi per mažas.
        Nors nesu suaugusi, tačiau tai ypač skaudžiai atsiliepia man. Kai suaugsi ir t.t. Atrodo lauki ir lauki. O ta priežastis nuplevena kažkur toli, stojiesi ir vėl lyg telpi rėmus.
        Muilo burbulai nukelia vėl į vaikystę, kurioje visas pasaulis atrodo cukruotas ir minkštas lyg kačiukas.
        Vienatvės nėra, yra tik nepritapimas.

      • Turong parašė:

        Tokiu atveju reikia gilintis, aptarti jį su kitais ir su laiku suprast. Na leiskit argumentuosiu: šiais laikais dauguma užsidarę, nepasitikintys ir nieko nesitikintys pochuistai. Jie leidžia savo jėgas statydami sienas, o ne statydami kelius. Tad jeigu žmogus tavęs nepriima, manau todėl, nes bijo jog nepriimsi jo. Baimė-vyraujanti religija pasauly:D
        Na, taip pasaulis veikia, pratinkis. Jeigu tikies, kad sukakus 18, viskas pasikeis ir į tave pradės žiūrėti kaip į suaugusį, tai labai klysti. Pats padariau tokią klaidą ir labai niršau ant viso pasaulio, bet nėra ko, pasauliui tu niekas.
        Siūlau neskubėt užaugti, pakankamai ir taip pirmų šalių „problemų“ kankina jaunimą, skaityt knygas, susirast tikrų draugų(sprendžiu iš paskutinio sakinio) ir stengtis daryti tai, ko paprastai nedarai(proto ribose). Dabar formuojasi tavo asmenybė, daugiau šypsokis ir žiūrėk į dangų. Nesu to ekspertas, bet bent tiek galiu patart.
        Nesiūlyčiau paskęst praeity, aš taip dariau ir nebegaliu normaliai orientuotis realybėj;D

      • Nerilė parašė:

        Praeitis lieka praeitimi.

      • Turong parašė:

        Amen.

      • Nerilė parašė:

        Tai ne malda, Turong. Negali pakeisti praeities, gali keisti dabartį. Ką keiti tu?

      • Turong parašė:

        Sėdžiu Čekijoj pagal Erasmus ir galvoju kokia prasmė?

      • Nerilė parašė:

        Sėdžiu dailės pamokoje, delioju pieštukus. Prasmė visada yra… Kiekviena bent mąstymo sekundė kiečia mano planus ir gyvenimo suvokimą.

      • Turong parašė:

        O aš maniau, kad moderni filosofija sako, jog prasmės nėra ir nereikia jos ieškoti. Taip pat, kad žiūrėjimas į lubas ir egzistencializmo nagrinėjimas tik varo depresiją. Ne? Kas nors?

      • Nerilė parašė:

        Nemanau , kad varo depresiją. Tačiau tuo galiu pasiremti tik savo asmeninę patirtimi. Filosofija skatina mastyti ir nemanau, kad ji skirstoma pagal laiką.

  • Jjjj parašė:

    Keisti ir nežinomi faktai apie mane:
    1. Prieš keletą metų, kai jausdavausi blogai ir norėdavau apie kažką nieką negalvoti ir išlieti pyktį, žaisdavau „Battlefield“.
    2. Prie žaidimo „Sims 3“ esu praleidusi nepadoriai daug valandų.
    3. Mano muzikos skonis yra keistas ir maišytas, dėl to kartais jo gėdijuosi.
    4. Ilgą laiką, net iki šiol, mintyse įsivaizduoju, kad mano gyvenimas yra serialas (arba realybės šou) ir mėgstu priešais veidrodį komentuoti įvykius, vykstančius mano gyvenime.
    5. Esu maniakė. Jei mane apsėda kokia nors mintis, labai sunkiai sekasi jos atsikratyti. Jei kažkuo labai susidomiu, domiuosi iki negalėjimo ir iki tol, kol pervargstu.
    6. Esu chaotiška. Dažniausiai pati nesuprantu kas vyksta manyje, o atnarplioti ką iš tiesų jaučiu būna labai sunku.
    7. Jausmų slėpime esu meistrė.
    8. 90 procentų aplinkinių nėra matę tikrosios manęs. Ir apskritai, kam nors atskleisti dalį tikrosios savęs yra sunku.

  • <> parašė:

    Iš pirmo žvilgsnio visiems sudarau įspūdį, jog esu rami, prie visko prisitaikanti ir nieko naujo nenorinti mergina, bet aš be galo noriu viską pakeisti, noriu daug ką išbandyti, surasti bendraminčių, kurie į gyvenimą žvelgia optimistiškai ir be pavydo.

  • Djjjjjjj parašė:

    visiems atrodau tvirtas ir stiprus zmogus su labai tvirtais isitikinimais. taciau man labai truksta valios atlikti darbams kuriuos noriu atlikti. daznai ryte atsikeles krentu vel atgal i lova ir miegu iki pietu.. kai ka nors pradedu, tai trunka kelias dienas ir po to vel sustoju, ir taip visada, stengiuosi uzbaigti si uzburta rata, bet jis vis sukasi ir sukasi.

    • Turong parašė:

      spirk sau ruron ir prisiversk. manau suvoki, jog tik pats gali sita rata uzbaigti. heh;D

  • Vasara parašė:

    Nu jo… Kokie mes visgi visi panašūs, nors kartais atrodo, kad čia tik man vienai taip….:)
    1. Didžiausias mano demonas, kuris kankina visada, kai tik protas neįveiklintas – ligų baimė. Žiauriai bijau sirgt, galiu ištisas valandas mąstyt (kitaip tariant, save engt) apie tai, kaip galiu susirgt viena ar kita liga. Įtariu, kad man hipochondrija, bet pagalbos kreiptis nesiryžtu.
    2. Esu egoistė – rūpindamasi šeimos buitimi galvoju, kaip greičiau viską padaryt, kad galėčiau skirti laiko sau (paskaityt, užsiimt kita mėgstama veikla).
    3. Dažnai man atrodo, kad žmonės mato mane visi kitokią nei aš jaučiuos (kalbu apie vidines savybes, ne apie išorę). Kai girdžiu konstruktyvias pagyras, dažnai galvoju ,,negi čia apie mane?“
    4. Esu visiškai patenkinta savo išvaizda, jaučiuosi graži.
    5. ,,Gerais norais pragaras grįstas“ – čia apie mane. Daug turiu gražių minčių, idėjų, bet didžiosios jų dalies neįgyvendinu.
    6. Bijau senatvės.
    7. Nu ir ką. Neišmokiau savo vaikų nuleist klozeto dangčio pasiusiojus. Vat čia tai ŽEUru :)

  • teehee parašė:

    Sunku nuspręsti ką parašyti. Atrodo yra tiek daug apie mane, bet ir tiek mažai, ką galiu įdomaus papasakoti. Ar tai savęs nuvertinimas? Dažnai susiduriu su problema, kad negaliu primti sprendimo. Tačiau šiuo gyvenimo laikotarpiu nusprendžiau, kad jau laikas išmokti nugalėti savo baimę, neapsisprendimą ir tingulį. Dažnai galėdavau tiesiog visą dieną pragulėti lovoje ir nieko neveikti. Mane tai varydavo į depresija. Dabar jaučiu norą keistis ir tobulėti. Nesvarbu kaip, kada ir kur. Tiesiog judėti į priekį – susirasti darbą, išsikraustyti iš namų, susirasti draugų, naujų aistrų ir kurti. Kurti viską – gyvenimą, akimirkas, save.

    • Turong parašė:

      Man labai panašiai, tik dabar sustojau tobulėjimo kely ir nežinau kas bus toliau. Jei įgausit patirties šiuo klausimu, pasidalinkit prašau;D

  • ~~~~~~ parašė:

    Ech, koks puikus straipsnis ir komentarai!!

    slapti dalykai apie mane:D
    1. vaizduotėje esu susikūrusi jausmą, lyg gyvenčiau Prancūzijoje 18-19 amžiuje, ir dažnai pasiilgstu to gyvenimo ten.
    2. labai norėčiau nustebinti žmones per jų gimtadienius padarydama staigmenas, bet pritrūksta ryžto, ir būna, kad net paprastos žinutes su pasveikinimu nenusiunčiu..
    3. neverkiu per laidotuves. neturiu to gedėjimo jausmo tiesiog.. ir dėl to jaučiuos kalta
    4. dažnai matau pasikartojančius skaičius, ir kartais pagalvojus, apie tai pažiūriu į laikrodį, ir pvz būna 14:44, 19:19 ir panašiai
    5. įsimyliu kiekvieną vaikiną tyrom (švytinčiom) akim
    6. žinau, kad būsiu turtinga, todėl jau dabar renkuosi namus, kuriuos pirksiu:D mėgstamiausi seni, ypač vokiški raudonų plytų, ar autentiški mediniai rąstiniai namukai su vijokliais, turintys mistišką atmosferą.
    7. vienu metu daug svajojau, kad gyvenu hipiškais woodstocko laikais, ir tai pavyko paverst realybe!
    8. per Kalėdas ir Velykas pabėgu nuo šeimos, kur nors į užsienį pakeliaut, nes nemėgstu tokių švenčių už stalo:D

    • Turong parašė:

      Na, kol šitas geraširdiškumas netaps akiplėšiškumu, manau viskas bus gerai:D Keliauk į gyvenimą degančia jauna širdim, bučiuodama švytinčias akis;D
      Linkiu nuoširdžiausios sėkmės.

  • Greta parašė:

    Nerandu savęs ir žinau, jog to priežastis baimė ir tinginystė išbandyti kažką naujo…

  • Milda parašė:

    Danieliau, ačiū už straipsnį.
    Bijau pasakyti žodį MYLIU, bijau, kad tai ne tai, bijau, kad viskas išnyks, pradings, bijau būti įskaudinta.

  • Zivile parašė:

    as nemoku vaziuoti dviraciu ir plaukti…tai tikrai keisti dalykai, kai esi 26-eriu metu ;)

    • Audrone parašė:

      Aš irgi nemoku nei dviračiu važiuoti, nei plaukti, o metų man daugiau nei Tau, Živile, bet tikiu, kad Tu moki daugybę kitų dalykų kurių nemoka kiti. Ko apie save niekam dar nesakiau: dėl dviračio ir plaukimo daug kas irgi nežino; be to, daug kalbu, nes sunku išbūti tyloje su kitais. kai ryte atsibundu noriu vėl tik užmigti, neseniai padariau klaidą pakeisdama darbą, neprisipažįstu; kartais užeina pykčio priepuoliai.

    • Myša parašė:

      aš būdama 43 metų irgi …nemoku plaukti ir važiuoti dviračiu…galvojau tik aš viena tokia…o pasirodo ne viena…

  • Ramute parašė:

    Vis dar bijau tamsos ir miegoti viena

  • ERas parašė:

    Kiekvieną dieną vis galvoju kaip pakeist savo gyvenimą į gerąją pusę, bandau save motyvuoti pozityviom mintim tačiau ta motyvacija greitai išblėsta ir aš vėl grįžtu prie įprastinių veiksmų , kurie neveda manęs geresnio gyvenimo link ir tikrai neištaiso visų problemų..

    • Turong parašė:

      Greičiausiai pusiaukelėj pamiršti tikslą arba tas tikslas atrodo beprasmis. Siūlau pakalbėt su žmonėm, kuriais pasitiki ir per juos pasistengt pažint save.

  • ash parašė:

    Bijau pripazinti ir parodyti kitiems, kad buna dienu kuomet neturiu pinigu, nes buvau pratusi visada ju tureti, o dabar tai pripazinti sudetinga. Nemegstu prasyti kitu pagalbos siuo klausimu.

  • Rašytoja parašė:

    Kiekvieną dieną susiduriu su savęs nevertinimu – tai jau tapo man įprastu dalyku, nes esu perfekcionistė ir noriu būti geriausia visose srityse, ko, aišku, pasiekti yra neįmanoma. Jau kurį laiką turiu geros ( mano manymu) knygos idėją, net pradėjau ją rašyt, bet mane stabdo manymas, kad esu dar per jauna knygai ir mano “ rašliavų“ gali tiesiog nesuprasti arba neįvertinti…

    • Turong parašė:

      Nemanau, kad kam nors įdomu kiek tau metų. Ir tiesiog nesistenk kritikuot savęs, parašyk kas tavo galvoje, duok kokiam vyresniam ar bent jau išmintingui žmogui paskaityt ir, išgirdus jo nuomonę, nuspręsk kiek tu verta. Sėkmės.

  • Kr. A. parašė:

    Mėgstu naktimis šokti su ausinuku.
    Mėgstu kurti prieš užmiegant visokias istorijas galvoje, dažniausiai meilės ar erotinio pobūdžio.

    • Turong parašė:

      Vadinasi su tavimi viskas tvarkoje:D

  • Aura parašė:

    Inercija. Inertiškumas lb trukdo pokyčiams. Kažkodėl rutina teikia saugumo. Tik po truputį įgaunu drąsos veiklai ir savęs pažinimui. ,,Ištrauk vidinį kamštį“ – tox dabar devizas. Visko dar tik mokausi. Mokausi nebūti gera mergaite. Pasakyti tai, ką galvoju iš tikro ir paprieštarauti. Bet kam, draugams, bosei, bendradarbiams, žmogui, kuris man patinka, vaikui savo. Toks jausmas, kad tik dabar kuriu save, nors man jau kur per 40….Nes visa gyvenima gyvenau del kitu zmoniu. Uzknisa standartiskumas, uzknisa but vaidmenyje buti gera mama, gera darbuotoja…
    Nesu gera. Stengiuosi padet kai galiu, o kai kada ir iskaidunu tuom savo padejimu….
    Priimti kito zmogaus pagalba dar tik mokausi…

    • Turong parašė:

      Jūs esat geras žmogus:D

  • Jūra parašė:

    Neprisiverčiu atsikelti anksti – taigi šiuo metu esu TINGINĖ. Nemėgstu gaminti valgyti ir nemoku

  • HOLA parašė:

    Labai domiuosi psichologoija, saves tobulejimo paieskomis, bet galiausiai Islieju visa negatyva ant artimiausiu zmoniu, o viesumoje visada „esu“ labai teigiama ir geros nuotaikos. Kartais atrodo, kad kalbu labai tyliai ir neaiskiai. Labai ilgai dvejoju priimdama spredima.

  • Logikas parašė:

    Sutikdamas naujus žmonės, draugų kompanijoje ar kitur, įsijungia saugumo varikliukas. Visiškai atjungdamas kalbėjimo dovaną. Po to seka kelios valandos tylos ir naujų žmonių analyzavimas… O galiausiai…atsisveikinimas! ir tuomet jo vengi, nes gėda. Visą laiką pratylėjęs, palieki mulkio įvaizdį ir tiesiog galvoji kam man su juo atsisveikinti vistiek su juo nesusipažinau ir jis manęs prisimins tik kaip nuobodyla, pratylėjusį visą linksmumą…

  • Rasita parašė:

    Kiekviena karta kai atsiduriu kur nors kur yra daug zmoniu, mintyse save lyginu su kitais ir galvoju, kad esu prastesne ir taip tukstanti kartu.

  • Valda parašė:

    Labai dažnai kalbuosi pati su savim, nes mintyse kuriu įvairius pokalbius, situacijas ir diskusijas ir kartais taip įsijaučiu, kad pradedu tai daryti garsiai, nesvarbu kur, kambary, einant gatve, parduotuvėje. Baisiausia kai netyčiom taip atsitinka viešumoje, tada žmonės spokso kaip į nevisprotę.

    • Turong parašė:

      Mažiau galvok, ką sako kiti, daugiau sakyk, ką galvoji:D

  • Drew parašė:

    Visad lyginu save su kitais. Pykstu kodel kitiem sekas geriau. Pavydziu kitu populiarumo. Bet turiu tikslu ir svajoniu, bei judu tiesiai link ju, nepaisant visko! :)

  • Tobulybeslink parašė:

    Hmm na paatvirausiu ir as… 1.Negaliu pakesti saves ir savo figuros.Jauciuosi stora ir negrazi.2.Tik pradedu sveikai maitintis tai atejus savaitgaliui kemsu viska kas papuola po ranka,o paskui grauziu save kodel taip elgiuosi. 3.Pavydziu visom savo draugem grozio. 4. Visada visur skubu,darau viska paskubomis nors skubeti nera kur. 5. Nematau ateities su savo vaikinu,bet neturiu drasos issiskirti.

  • Emilija parašė:

    Visada gyvenu savo pasaulyje ir labai dažnai įsijaučiu net tiek, kad eidama gatve ir nešdama knygas rankose, pradedu kalbėtis su savimi, nes įsivaizduoju, kad kažkas eina šalia manęs.

    • Turong parašė:

      Aš dažnai nebegaliu atskirti realybės nuo vaizduotės. Kartais susapnuoju ką nors, pamirštu, ir po to tai pergyvenu kaip de žavu. Didelio čia daikto…

  • Elka parašė:

    Kai reikia išsakyti nuomonė trumpai ir aiškiai, tai dažniausiai apsikvailinu. Man išsijungia mygtukas „galvojimo ką sakau“ o įsijungia mygtukas „visi į mane žiūri“ ir aš sustingstu…

  • GabrieleN parašė:

    Niekam niekada nesu sakius, kad bijau vaiku ir nemoku su jais elgtis, bendrauti, zaisti.

  • Isejusi parašė:

    Facebooka keiciu i Debesyla :)
    Kartais jauciuosi keistuole,nesuprantu saves,o ka jau kalbeti apie kitus.Bendrauju normaliai su zmonemis ir vidury pokalbio sugebu“ issijungti“,nebesuprantu kas man sakoma arba suvokiu viska paveluotai.. Turiu baime, naujiems gyvenimo issukiams uztrenkiu duris sau po nosim..

  • Nerilė parašė:

    Skaičiau šį straipsnį ir juokiausi… Štai keli dalykai kurių niekas nežino:
    1 . Kai pirmą sykį pati bandžiau sutepti sumuštinius susipjausčiau rankas ( su mėsiniu peiliu !) .
    2. Mane gali prikelti tik zirzimas.
    3. Galiu nors ir 3 h. ryto atsikelti , kad pažiūrėčiau filmą.
    4. Esu DIDELĖ knygų žiurkė ir niekada nėra buvę , kad iš bibliotekos išeičiau su dviejom knygom. Dažniausiai su keturiomis…

    • Turong parašė:

      Regis jūs čia vienintelė, turinti humoro jausmą:D

      • Nerilė parašė:

        Hmmm ačiū, turbūt. Ir vadink mane tu.
        Dar vienas dalykas apie mane:
        erzina kai vadija jūs.

      • Turong parašė:

        Supratau;D

  • Dalia parašė:

    Su šventa pagarba žiūriu į sveikuolius, geriančius tik žolelių arbatą… O aš vis dar noriu kavos… Ir labai tingiu tvarkytis. Ir mėgstu rytais ilgai drybsoti lovoje, o skaityti – naktimis. Tūkstantį ir vieną kartą pradedu mankštintis rytais, ir visada tai nutrūksta ties trečiu rytu… Ilgai viską atidėlioju. Bijau, kad taip „atidėsiu“ visą gyvenimą…

  • eik parašė:

    kai meluoju, tikiuosi, kad to nepastebi

  • Džipsera parašė:

    Galėtų būti daugiau tokių išpažinčių. Gal tada žmonės būtų labiau artimesni nei dabar.. Realiai daug visko slepiasi viduje. Anksčiau buvau labai atviras žmogus, dabar užsidariusi. Šiaip dabar kankina tokios mintys, kurių realiai niekas nežino ir net neįsivaizduoju kaip tai padaryti. Taip… Šiuo metu vyksta labai daug pokyčių, kurie man nepatinka. Realiai kuriu planus kaip palikti viską ir tiesiog išnykti, atsakomybės jausmas mane žiauriai gąsdina (atsiprašau jei žodis ne su ą nosine-nesiseka su lietuvių kalba). Mane žiauriai erzina buvimas su draugu, tiesiog pyktis kyla. Taip pat nustojau save mylėti, nors ir kartoju visada sau tu graži, tu graži. Tam kartui padeda. Taip pat atrodo sugebu daug ką, bet kartu ir nieko..Pasižiūri į kitus savo srities specus, o kas aš… Atrodo paauglystėje žinojau viską, o dabar sužinojau, kad nieko nežinau.

    P.S. Ačiū už straipsnį, nuostabu.

  • Ewa parašė:

    Danieliau, tu esi MALADEC ;) kaip ir visi kiti atlikę šią viešą išpažinti…
    Na ka, laikas ir man žvilgtelėti į savo šešėlinę pusę:
    1. Esu kavaholikė: kai eidama mieste pamatau kokia nors įstaiga, kur gamina kava išsinešimui iškart kyla mintis „Reikia išgert“. Ir nesvarbu, kad tai jau koks 5 kavos puodukas ir realiai jokio poreikio tonusui pakelti nėra. Įdomu, ar yra koks anoniminis nuo kavos priklausančių žmonių klubas? mielai į jį įstočiau :D
    2. Nesu nei vienos knygos perskaičiusi iki galo. Nusiperku, paskaitau, kai turinys tampa nebe toks įdomus, dedu į šalį ir vėliau pradedu skaityti kažką naują.
    3. Pati nesu iš lieknųjų, bet kai matau gatvėje šimtakilograminius žmones – mintyse eina stiprus negatyvas jų adresu…greičiausiai taip laukan lenda tai, kad pati savyje nemėgstu tų kelių papildomų kg, bet neprisipažįstu pati sau apie tai ir mieliau smerkiu kitus…
    4. Pasidedu torčiuko gabaliuką, skaniai valgau sau ir žiūriu per kompą kokius nors video tokio tipo „Kaip greitai pakeisti savo kūną“, mintyse žadu pradėti keistis ir aš…ir taip iki sekančio prisėdimo :D
    5. Esu buvusi krūvoje motyvacinių ir panašiai seminarų, bet grįžusi namo nedarau jokių praktikų, užduočių ar namų darbų, kuriuos užduoda.
    6. Noriu įlisti pasižvalgyti į buvusio vaikino Facebook paskyrą, bet už viską labiau bijau pamatyti, kad jis draugauja su kita mergina. Pati sau sakau, kad tai kvaila, bet nelabai padeda :(
    7. Žinau, kad nesu tobula, bet man dėlto kažkodėl visiškai negėda ir neskauda. Ar man jau reiktų susirūpinti dėlto? :D

  • Margo parašė:

    Esu įsimylėjusi ir atsidūrusi aklavietėje, negaliu priimt sprendimo, kurį kelią rinktis. Sunkiausia yra tai, kad nuo visų tą jausmą slepiu, kai atrodo turėčiau tuo džiaugtis ir dalintis tuo džiaugsmu. Nemoku išreikšti savo jausmų, nors kartais būnu įkyri. iš šalies atrodau pasitikinti savimi, turinti viską, ko trokštu, tačiau viduje nuolat kunkuliuoja kova su savimi…

  • Vika parašė:

    Kiekvieną dieną man norisi verkti, bet prieš žmones aš visada šypsausi, nors norisi tiesiog išsiverkti ir išsipasakoti. Bet aš taip negaliu, savo problemas geriau turėsiu sau.

    • Turong parašė:

      Iki tol, kol vyno taurė persipildys ir pasaulį užlies kraujas… Emocinės problemos sprendžiamos kalbant, ne kenčiant;D

  • Povilas parašė:

    viską išmanau paviršutiniškai, neesu į nieką įsigilinęs iki galo. Galiu būti bet kuo bet esu niekas, kietai atrodo tik pirmas mano įspūdis, esu apsivėmęs nuo darbo kurį darau.
    kai bandau viską pakeisti užstringu ties pirmu žingsniu nes nežinau kaip dėti antrąjį.

  • Agnė parašė:

    Labai šiltas ir nuoširdus straipsnis, ačiū! Šis tas ir apie mane – dažnai negaliu priimti svarbių sprendimų, per daug gilinuosi ir pasirenku ne tai, ko noriu, na, o po to, žinoma, gailiuosi.

  • Moliugelis parašė:

    Ne itin pasitikiu nepažįstamais ir dažniausiai mane vargina bendravimas jais

  • Kristina parašė:

    Super straipsnis!
    Na gerai,pasidalinsiu:

    1. Kai anksčiau būdavo poreikis anksti keltis dėl darbo ir pan., mano žadintuvo melodija buvo Manto „Čiuožki“. Kodėl? Nes iškart be muzikos daina prasideda žodžiais „tu tokia graži“! Tai mane taip motyvavo, kad iki šiol keliuosi laisvai ~5val ryte. Ir net su paprastu žadintuvu. Ir net per atostogas. Rekomenduoju visiem. :))

    2. Noriu uždirbti milijoną ir atidaryti vaikų popietinę mokyklėlę ruošti namų darbam, žaidimam ir pan. Tiesiog nervina matyti, kaip mokiniai praleidžia visą dieną mokykloje ir kankina mokytojas (dirbu mokykloje)

    3. Aš lb dažnai (ypač pastaruoju metu) mėgstu praeidama sustoti prie veidrodžio ir pasigėrėti, nes man pradėjo lb patikti, kaip aš atrodau! Jei pasakyčiau kam nors, atrodyčiau susireikšminusi. Bet juk mes visi gražūs! Kas mum sakė kitaip??

    4. Be proto noriu studijuoti teologiją!!!

    5. Noriu rašyti ir leisti knygas.

    6. Džiaugiuosi atradusi šitą atvirą ir lb realistišką blogą, užkrečiantį nuoširdumu. Vyras nesupranta, kodėl nuolat su tokiu užsidegimu jį skaitau (dar nerodžiau jam,ha ha. Po to gali užsivest lbiau už mane:D)

  • Rūta parašė:

    1. Labai didelę laiko dalį kompleksuoju dėl savo išvaizdos, jaučiuosi negraži ir stora. Dėl šios priežasties labai nemėgstu fotografuotis visose situacijose.
    2. Kompleksuoju dėl savo figūros, nors dauguma sako, kad ji labai patraukli, tačiau man atrodo, kad mano rankos ir šlaunys pernelyg storos, o krūtinė per maža.
    3. Visiškai nemoku savęs apginti, nemoku tinkamai atsakyti į kritiką. Mane labai lengva sugėdyti, net jei esu apkaltinama dėl to, ko nepadariau aš vis tiek išsigąstu, išraustu ir pasimetu. Iš manęs gali tyčiotis ar kaip kitaip užgauti, bet aš nesugebu apsiginti. Tai mane labiausiai graužia ir žlugdo. Iš to gimsta įvairios baimės.
    4. Nemoku parodyti, kad pykstu ar, kad kažkas nepatinka. Paprasčiausiai nemoku pykti.
    5. Man labai rūpi kitų žmonių nuomonė apie mane. Todėl dažnai atrodo, kad net bijau bendrauti su žmonėmis, bijau jiems neįtikti ar to, kad jie apie mane susidarys blogą nuomonę, apie mane blogai šnekės už akių.
    6. Susipažinus su naujais žmonėmis ar sutikus senesnius pažįstamus atrodo, kad bendravime trūksta iškalbingumo, bendravimas iš kitos pusės yra, bet iš mano ne, nebežinau ką pasakyti ir t.t. Tačiau yra ir taip, kad dažnai su jais bendrauju tik dėl to, kad turėčiau draugų, o ne dėl to, kad noriu.
    7. Būnant kompanijoje daug ką darau vien dėl to, kad neišsiskirčiau iš kitų, nors dažnai noriu tiesiog atsiriboti nuo visų ir pabūti viena.
    8. Nesugebu reikšti savo nuomonės.
    9. Būnant net ir labai gerų draugų draugijoje, kurioje linksmai ir sklandžiai eina laikas, aš nenoriu būti, noriu būti viena. Nenoriu su niekuo bendrauti.
    10. Tai lyg karma – manimi susidomi vaikinas, įsimyli mane, rodo daug dėmesio, tačiau imant rimtėti draugystei man jis nebepatinka. O jei aš pirma pradedu rodyti daugiau dėmesio, vaikinas man neberodo jo..
    11. Noriu daug ką pakeisti, bet nieko nedarau, nesugebu laikytis nusistatyto sau plano. Anksčiau laikydavausi plano, o dabar greitai viską metu…
    12. Labai dažnai liūdžiu ir esu įnykusi į apmąstymus, tačiau su VISAIS bendrauju tarsi su kauke – apsimetu, kad viskas gerai, apsimetu linksma.
    13. Prieš kitus jaučiuosi prastesnė, nors iš tikro taip nėra..
    Nebejaučiu gyvenimo skonio.. noriu pabėgti nuo savęs

    • Rokoko parašė:

      Šaunuolė, jog pasisakei !!! Aš esu vyriškos lyties atstovas, bet tavo dauguma punktų būtų galima pritaikyti ir man :)

    • Taip pat Rūta parašė:

      Rūta, skaitau tavo komentarą ir jaučiuosi taip, lyg daugelyje punktų skaityčiau save. O dar ir vardas tas pats :D

  • Kamilė parašė:

    Visa tai skaitydama šypsojausi. Mane pakerėjo tavo „išpažintis“. Tad aš irgi apie save,kelis faktus pasakysiu:
    1 Kiek gyvenu šioje žemėje,neturiu facebook’o;
    2 Niekada nesu mačiusi filmo „Titanikas“;
    3 klausau filmų trailerių,vaizdo įrašų garso takelių, vietoj muzikos;
    4 laisvalaikiu skaitau apie mediciną ar karybą;
    5 kai klausausi radijo ar skambinu kokiam žmogui ,visada vaikštau ratais.

  • Roberta parašė:

    Mane sužavėjo tavo drąsa,kad išėjai iš komforto zonos, pagirtina. Bet bijoti nebuvo ko, nes visi Debesyliečiai tave palaiko ir su malonumu prisijungė pasidalyti savo mintimis. Esi labai įdomus ir išskirtinis žmogus, vertinu tavo atsidavimą darbams ir tinklaraščiui. Kalbant apie mane, esu uždaras žmogus, tai reiškia, kad net paprastas faktas apie mane, bus kažkas neįprasto mano aplinkiniams. Bet pasidalinsiu šiek tiek kitokiu faktu: visada jaučiuosi ne šios planetos gyventoja. Galima tai suprasti skirtingai. Nei žodžiu, nei raštu to apsakyti neįmanoma, kaip jaučiu širdimi ir mintimis. Esu sielos vaikas. Gal kiti žmonės irgi jaučia tą patį,ką ir aš. Bet aš „gyvenu“ kitaip. Ir ta savybė padeda suprasti pačios asmenybės vertę, kai esi visiška kerėpla, kai tavo gyvenimo dangus mėgsta kartais griūti. Esu nauja debesylietė po senu straipsniu, pabaigti savo komentarą norėčiau taip:

    Tu nesi vienas:)

  • Viskas bus gerai parašė:

    Pries beveik 2 metus susirgau sunkia depresija, bet mazais zingsneliais sveikstu, turiu didele baime darbui, seimyniniam gyvenimui, o gal labiau tai apibudinciau rutinai ir baime pasent

  • Kranklys parašė:

    Pranešti pasauliui, kad tu esi tarsi kitoks, negu dauguma, yra visiškai asmeninis žingsnis, kurio pasekmės – vidiniai pokyčiai, kurių kokybė priklauso nuo to kiek nuoširdūs esame patys sau. Įdomiausia tai, kad pasaulis lieka toks pat abejingas, koks buvo iki tol. Ar tikrai manai, kad Facebookas taptų nuoširdesnė erdvė, jeigu ten žmonės dalintųsi ir asmeninių blogų įvykių įspūdžiais, savo kompleksais ir tamsiomis pusėmis? Aš nemanau…Su kiek žmonių akis į akį gali būti atviras iki galo? Manau kuo labiau pleti ratą žmonių, pasakodamas apie savo ydas, tuo labiau koketuoji, savotiškai didžiuojiesi tuo, kad esi kitoks, nes pasakoji tai, bet tuo pačiu tai pasakoji nevisai atvirai.
    Bet tokia vidinė inventorizacija, žiauriai geras dalykas, kurį daryti pravartu kiekvienam kas kažkiek laiko, nebūtina apie ją visiems ar net kam nors papasakoti, bet kaip džiugu, kai pati sau kiek įmanoma sąžiningai atsakai į klausimus.

  • Miglė parašė:

    aš manau, kad sergu Facebookitu (ar bent turiu simptomų), esu nepakankamai atsiskleidusi ir per dažnai lyginu save su aplinkiniais

  • Kamilė parašė:

    Per daug pasitikiu žmonėmis.

    • Turong parašė:

      Per mažai pasitikiu žmonėmis.

  • Baskan parašė:

    Visada atrandu dėl ko galiu save kritikuoti. Susigalvoju, kad dėl kažkokių priežasčių esu prastesnis už kitus ir panašių nesąmonių. Suprantu, kad tai nėra gerai, esu ir kelias psichologines knygas perskaitęs dėl šios priežasties. Tiesiog trūksta meilės sau…

    • Kamilė parašė:

      Žinau, ir man taip yra. Save labai nuvertinu…
      Baskan, tu ne vienas toks :)

  • vitalija parašė:

    patirdavau mokykloje patyčias nenorėdavau eiti i mokykla nes žinau kad tesiesi tolau patyčios praleidinėti pamokas apie patyčias niekam nesakydavau nes man būdavo pašei keda nors auklėtoja is kažkur sužinodavo apie patyčias kuras as patirdavau kiekviena diena liepdavo pasilikti po pamoku su manim pasikalbėti apie patyčias kas prie mane kabinėjasi as nedrįsdavau niekada pasakyti

  • Arnas parašė:

    Mėgstu kompiuterinius žaidimus, taip mėgstu, kad L2 buvo mano gyvenimas 7 metus, ryte atsikeldavau 8 geimindavau iki 3-4 nakties, ir vėl nuo ryto, mokykloje klausdavo jei ateidavau ar dar mokinuosi :D O man dabar 30 metų aš vis dar geiminu mažiau truputį, bet visą gyvenimą liksiu toks :D

  • raudonplaukė parašė:

    labai mėgstu bendrauti ir tyrinėti naujus žmones, bet tik pradėjus su jais bendrauti aš nebežinau ką reikia pasakyti, taip pat labai greit pasiduodu ir jaučiuosi prastesnė už kitus ir tada aš sustoju ir tiesiog pasiduodu ir viskas lieka taip.

  • Perla parašė:

    Sveiki, manau, kad visi mes esam savaip išprotėję ;), todėl gana tolerantiškai žiūriu į žmonių individualumą. Viskas gerai, jei charakteris, pomėgiai ar šiaip „nikiai“ netrukdo esantiems šalia.
    Tikriausiai galėčiau pavadinti save išskirtine-neturiu Facebook’o profilio. Ir greičiausiai neturėsiu-nėra reikalo visam pasauliui apie mane žinoti.
    Esu labai prieštaringo charakterio. Daugelis man yra sakę, kad aš nemoku pykti, esu labai gera…gal ir tiesa- esu atlaidi. Bet tik aš žinau, kokia transformacija įvyksta, jei TIKRAI supykstu.

    • Kamilė parašė:

      Perla, aš igi neturiu facebook’o profilio! Sveikinu tave :)

  • Murkiu parašė:

    Skaitydama prisipažinimus(„spalvotus stikliukus“) susidėliojo spalvota mozaika apie Tave:)

    .esu pusiau rusaitė pusiau lietuvaitė, tarp rusu ir tarp lietuvių neretai jaučiausi tarytum balta varna.;(
    -staiga pradėjau nemėgti mažų šunų:(
    .dažnai šmektėli mintis,kad esu geresnė už kitus…:/
    -žiūrėjau pornografija tam, kad geriau suprasti dėl ko žmonės tai filmuoja/filmuojasi:I

  • Darma parašė:

    Sveiki, džiugu, kad Debesyla prisideda prie nuoširdumo ir adekvataus mąstymo skleidimo. Turiu fobiją bakterijoms ir kompleksuoju dėl retų plaukų.

  • Sheewa parašė:

    Čia kaip dienoraštis, tik atviras visiem. Pasidalinsiu:

    1. Labai mėgstu gaminti valgyt, bet po savęs palieku milžinišką netvarką, o fotografuodama „labai fainą vakarienę“, stengiuos nešvarius indus nustumt į šoną. Poto suryju visą maistą, kaip koks begemotas…

    3. Nemėgstu, kai mane fotografuoja, nes nepatina mano veido profilis. Bet kai pati fotografuojuos, tai bent porą valandų – kad tik gautųsi pakankamai normali nuotrauka ir jos nekeičiu bent mėnesį. Arba nusifotografuoju su šuniu, kuris pataiso bet kokią nuotrauką.

    4. Kompleksuoju dėl mažos krūtinės, nors turiu gražius klubus, tai nekompensuoja mano nepasitikėjimo savimi.

    5. Nedalyvauju niekur, kur reiktų vilktis maudymuką, nes esu savikritiška (skaityti 4. punktą) savo sudėjimo atžvilgiu (nors greičiausiai neturėtų to būti).

    6. Viskuo, kuo pradedu užsiimti – greitai metu.

    7. Nemėgstu komentuoti straipsnių, ar viešų nuotraukų, nes jeigu kas pradėtų ginčytis – nebeturėčiau argumentų ir pasimesčiau ką atsakyti. Todėl tik palaikinu man patikusį komentarą.

    8. Niekada nesutariau su merginomis. Turiu tik 1 draugę.

    9. Bijau kalbėti telefonu, nes baisu, kad kelis kart neišgirsiu ar nesuprasiu ką man nori pasakyt.

    10. Niekada nekeliu nežinomiems numeriams.

    11. Turiu mažą fetišiuką vyro rankoms….nu ok, didelį fetišiuką.. Aš kartais galiu nustot kalbėt,ar klausyt kai įsižiūriu kaip vyro rankos kažką daro – vairuoja, junginėja bėgius, ar laiko kavos puodelį. Negaliu su šitu kovot, tai mano stipri silpnybė.

    12. Klausydama muzikos dažnai įsivaizduoju, kai tai mano soundtrack’as ir kad vaidinu muzikiniame klipe.

    13. Niekada neleidžiu žmogui prie manęs pasijausti nejaukiai.

    14. Norėjau rašyt knygą apie savo gyvenimą, nes yra ką papasakoti, bet negaliu dėl 6 punkto.

    Daugiau nerašysiu, nes ir taip ganėtinai išsiliejau. Jaučiuosi nuoga. O taip nenoriu jaustis dėl 4-5 punkto.

    Viso gero!

    P.S. Ilgai rinkausi slapyvardį šiam komentarui, tai galėčiau dar vieną punktą parašyti, jog žaidžiu kompiuterinius žaidimus, o nick’us dažniausiai galvoju kokią valandą, arba ieškodama googlej.

    Gražios dienos!

    • Sheewa parašė:

      P.P.S. ir pasirinkau savo nick’ą neatsitiktinai.. If you know what I mean ;>

  • Aistė parašė:

    Danieliau, patinka man tavo požiūris. Jau dabar atrodo, kad straipsnis tikrai atviras, laukiu kol perskaitysiu tavo dalykus, apie kuriuos niekas nežino. O štai maniškis.
    Mane kamuoja vienišumo jausmas. Esu priešpaskutinio kurso būsima gydytoja odontologė. Stojau kupina didelių siekių ir vilčių, norėdama išmokti visus priversti šypsotis, gydyti, padėti, gyvenime veikti kažką, kas turėtų apčiuopiamą rezultatą kitiems. Šiuo metu odontologija yra šiek tiek kova už būvį. Visur skubi, nespėji, trūksta įgūdžių, trūksta palaikymo ir pacientų geranoriškumo. Aš ir mano grupiokai dar jauni ir gyvenimo nesugadinti, todėl pacientų norai, priekaištai; dėstytojų neaiškūs lūkesčiai ir su mūsų gydymo patirtimi dar negalimi įgyvendinti gydymo planai, veikia skaudžiai. Taip ir tenka bėdavotis, kad pacientai nežino ko nori: pasiturintys nori blizgančių akmenukų ant dantų, o senutė iš kaimelio nebeturinti su kuo kramtyti ir neturi pinigų protezams. Visuomenė į tave žiūri kaip į kokį verslininką, mano, kad plauksi piniguose, draugai mano, kad čia tuoj pabaigsi ir savo kabinetą atsidarysi, o ir šiaip bėgant laikui pasidarei kažkoks „pasikėlęs“. O iš tikrųjų galvoji, kaip nesugerti visų blogų žmonių emocijų ir naktį miegoti ramiai arba, kad tave kankintų tavosios, o ne svetimos problemos. Taip vieniša ir nejauku, kad tam, jog būtum geras specialistas ir ramiai miegotum, turi pasidaryti nejautrus ir neimlus žmonių sopuliams ir bėdoms.

  • Alina parašė:

    Danieliau, labai šaunus straipsnis! Smagu sužinoti, kad žmonės aplinkui susiduria su tokiomis pačiomis problemomis, sunkumais, džiaugsmais ir neramumais.
    Prisedu ir aš prie besidalinančiųjų savo vienu dalyku. Tiesa, manasis toks netikėtai ilgas gavosi, iškart atsiprašau už užimamą vietą… :) Tiesiog baisiai mėgstu rašyti iiiiilgus laiškus, o ir „dalykas“ toks, galima sakyti, sudėtinis:
    mėgstu stebėti žmones ir bandyti įsivaizduoti, kaip jie gyvena, ką jaučia ir t.t., bet negaliu pakęsti priiminėti svečių, pati svečiuotis pas ką nors, dalyvauti vakarėliuose ir pan., o ypač būti kalbinama tokiuose renginiuose (geriau, kai mane palieka ramiai sėdėti kamputyje ir visus stebėti), nes dažniausiai tokiuose susibūrimuose reikalaujama, kad žmogus „bent šiek tiek išgertų“, „negi visai nieko negeri??“ (aš tikrai nieko negeriu, alkoholio nemėgstu ir mano organizmas jo netoleruoja ir mane vargina tai, kad nuolatos turiu dėl to aiškintis, lyg tai būtų nusikaltimas), o ir bendravimas didesnėse grupėse man pasidaro neįdomus ir tiesiog sekinantis savo plepalais apie nieką… Dėl tos pačios priežasties nemėgstu plepėti telefonu ar internetu apie „orą, bitutes, paukščiukus ir mokesčius“. Negaliu pakęsti klausimų „kaip sekasi?“, „kas geresnio?“, „kas naujo?“ ir pan. (angliškai tai vadinama „small-talk“, o kaip lietuviškai – nežinau), mane apima pyktis vien išgirdus tokį klausimą ir be to, tokie plepalai mane vargina. Mėgstu kalbėti vienu metu tik su vienu ir tik man artimu žmogumi įdomiomis temomis. Mano mėgstamiausia tema – žmonių santykiai (bendrąja prasme, o ne kas su kuo draugauja ar pan.).
    Kai reikia kam nors paskambinti, atidėlioju tai iki paskutinės minutės ir visą tą laiką mintyse repetuoju pokalbį, kad jis būtų kuo trumpesnis ir tikslesnis.
    Nemėgstu netikėtai kur nors susitikti žmones, kurie yra tik mano pažįstami, draugų draugai, draugų pažįstami, pažįstamų pažįstami ir pan. ir ne todėl, kad jų nemėgčiau, o todėl, kad nemėgstu „tuščių pokalbių“ ir „tuščių klausimų“, be to, tokie susitikimai man būna nejaukūs ir aš nežinau, kaip elgtis, ir pati sau atrodau kvailai…
    Šeštadienio vakarai man yra patys svarbiausi ir turi būti visiškai laisvi, kad tikrai pajausčiau, jog turėjau savaitgalį. Jei šeštadienio vakare esu pakviesta į vakarėlį, jaučiuosi taip, lyg savaitgalio nė neturėjau… ir nemėgstu būti priversta iš anksto pasakyti, ar dalyvausiu kokiame nors susibūrime, ar ne. Tokius dalykus mėgstu nuspręsti pagal tos dienos ir netgi tos akimirkos nuotaiką ir energijos likučius (ir viskas tik dėl to, ką aprašiau aukščiau).
    Draugams, pažįstamiems, kolegoms viso to nepasakoju ir jau nebandau atrasti „pasiaiškinimų“, tiesiog palinksiu „taip, taip aš „asociali“, ir taip, taip, reikėtų būti „socialiasne“…“

  • Justė parašė:

    Begalo mėgstu skaityti Debesylos straipsnius;
    Siekiu atrasti save ir suprasti, ko iš tiesų noriu gyvenime;
    Stengiuosi subalansuoti savo mitybą ir maitintis sveikai, tačiau paklausta kitų ar laikausi kokių dietų meluoju, nes bijau, jog mano pastangoms nuėjus veltui susilauksiu neigiamų komentarų;
    Mėgstu tvarką;
    Dažnai nuviliu save;
    Bijau komentuoti socialiniuose tinkluose ar internete;
    Šio straipsnio dėka rašau galima sakyti savo pirmąjį rimtą (nors tikriausiai tik man vienai jis atrodo rimtas) komentarą internete.

  • Sandra parašė:

    Šiaip neturiu kažkokių didelių paslapčių, bet yra keli dalykai, kurie man patinka, tačiau artimieji to nelabai toleruotų/netoleruoja. 1. Man žiauriai patinka Užkalnio bendravimo stilius, jo įžvalgos, mintys. nesu bendravusi su juo realiai, bet susidaro įspūdis, kad jis nevynioja žodžių į vatą, sako, kaip yra, sako gyvenimo tiesą, nemeluoja. Ir manau, kad tie kurie jam VISADA prieštarauja, tiesiog bijo priimti gyvenimą toks, koks jis yra bei nėra sau kritiški arba tiesiog per daug iracionalūs. 2. Niekas nežino, kad flirtuoju su savo vaikino draugu… 3. Mėgstu žaisti kompiuterinius žaidimus. Seniau buvo gėda pasakyt kitiems kai pvz. klausia „ką veikei savaitgalį?“ tai seniau ką nors sumeluodavau.. o dabar įkvėpta Užkalnio :D sakau kaip yra. „Žaidžiau su kompu, o ką tu?“ :D

  • Neda parašė:

    As nekenciu savo geriausios drauges. Ji man daznai meluoja, per pamokas nusiziuri ir is manes pavogia gera pazymi. Gal dabar jums atrodau gaili bet po dvieju metu draugystes tai tapo isnaudojimu, ji nori, kad jei viskas butu pateikta ant auksines lekstutes. Ji pries kontrolini buna su mano draugais kieme, ir kontroliniui nesimoko, nes zino kad tokia kaip as ismoksiu ir pasakysiu atsakymus ir vel vogia pazymi. Ji man neleidzia draugauti su kitomis mergaitemis, o jei tik pabunu per pertrauka su jomis, tai visa diena nekalba, tik ant dienos galo pradeda kalbeti. O jei kitos su manimi bendrauja supyksta ne ant ju, o ant manes. Tarsi buciau jos nuosavybe. Neda duok namu darbus nusirasyt, Neda padek per kontrolini, Neda palidek mane ten, Neda ta, Neda ana. O mane labiausiai nervina jog as nemoku pasakyti ne ir nenoriu pyktis, nes jos charakteris labai bjaurus ir jei mes susipyktume, as bijau likti be draugu. Ji mane nervina, bet to as jai i akis nemoku pasakyti, visa diena kenciu, o parejus namo verkiu. Man jau atsibodo buti jos tampoma marionete. Prasau patarkit man, as nezinau ka daryti!

    • Turong parašė:

      Tu tikra, kad pavydus ir savanaudis žmogus yra tavo draugas? Vienatvė kartais naudinga. Pasistenk išsikalbėti su ja ir jeigu nesistengs klausyti, tiesiog sukaupk jėgas ir pasipasakok tėvam ar mokytojai, jie tau geriau padės nei aš. Jeigu toliau lys, išrėžk į akis, jog ji tau ne draugė. Tikras draugas draugo nesupančioja ir neišnaudoja… Sėkmės tau, vaike.

  • Liolė parašė:

    Esu tiesiog BETVARKĖ – jei pas mane niekas niekada neužsuktų…na gal tvarkyčiausi(kartais mane pagauna tokia manija), kai spintoj neberasčiau drabužių. BET nieko neturi būti namie ! Gal dėl to, kad visą laiką „suryja“ mezgimas. Nemoku planuoti, nemėgstu minios, kartais nemėgstu žmonių išvis – jie dažnai būna tookie buki, neįdomūs…Jau 5 metai nevartoju alkoholio – tuo labai didžiuojuosi !!! Noriu mesti rūkyti, bet neturiu valios…Aš RIBOTA – mėgstu ribas, kartais net įsiuntu, kai jas be leidimo ar bukumo kas peržengia. Tai toks chaosas ir esu…

  • Rasa parašė:

    Mane žavi atviri ,nuoširdūs žmonės ,deja jie dažnai dėlto nukenčia …Aš tarsi „atversta knyga „,tačiau atvirumas gali žeisti ,ir dažnai ,net to nenorėdama, skaudinu artimiausius ir mylimiausius …Galbūt prieš išsakant savo nuomonę ,reiktų dešimt kartų pamatuoti ,bet tada tai nebūtų nuoširdu …

  • Ieva parašė:

    Nera tokio dalyko kurio NIEKAS apie mane nezinotu, bet yra toks dalykas kurio nezino vienas zmogus kuriam reiketu pasakyti :/ Vakar persidaziau visa galva ryskiausiom spalvom, o kad tai padaryti reikejo sviesinti plaukus. Mano kirpeja butent to neleido daryti mano pacios labui. Kadangi ji ne tik kirpeja, bet ir mamos drauge :D Ji ne viena karta daze man plaukus uz savikaina ir aukojo savo laika, kad tik as ju nesugadinciau. Taigi dabar labai bijau jai i akis paziuret :/

  • Gitana parašė:

    Pasidalinsiu ir aš kažkuo, ko nieks apie mane nežino. Turiu savo gyvenimėlio paroje tokį trumpą periodą, kai vyksta tik tai, kas man miela ir geidžiama. Tai tas tarpas, kai panardinu savo pavargusį kūną į miegui paruoštus patalus iki sekundės, pasiglemžiančios mano sąmonę į miego karaliją. Kartais tai trunka vos penkias minutes, o,žiūrėk, ir riebaus pusvalandžio neužtenka. Gyvenu savo sukurtą svajonių gyvenimą. Ten aš dirbu svajonių darbą, esu keleto bestselerių autorė, mano norų neriboja jokie finansiniai sunkumai ir, kas svarbiausia, mane besąlygiškai myli nuostabiausias pasaulyje vyras. Kartais pati nusistebiu: kokia neribota ta minčių galia. Fantazuoji fantazuoji,žiūrėk, jau ir patikėjai, jog tai užtikrinta tikrovė, o ne paikos fantazijos. Kartais man atrodo, jog tas jaukus mano minčių susikurtas pasaulėlis man ir neleidžia palūžti, kai pečius prislegia banalios buitinės problemos, ima kamuoti iki be galybės sumažintas savivertės jausmas ar tiesiog šiaip į namų duris pabeldžia nelaboji viešnia: pavasarinė, rudeninė, ar, dievas žino, kokia dar depresija. Žinau, daug kam šis mano prisipažinimas pasirodys paikas ir banalus. Tačiau man jis svarbus. Svarbus, nes į erdvę jį paleidau pirmą kartą.

  • Rūta parašė:

    Visada svajojau parasyti knyga…bet esme niekada nemokejau nuosekliai destyti mintis, mokykloje gaudavau prastus ivertinimus uz rasinelius, o klaidu tiek rasybos tiek skyribos budavo milijonas. Tad sia ideja ilgai brandinama, jau kokius gerus penkis metus. O kartais pagalvoju gal nepradedu rasyti, vien todel, kad bijau buti isjuokta auditorijos. Ne del to, kad mano ideja prasta, o del elementariu klaidu… Sio fakto apie mane niekas nezino(knyga ir kompleksas).
    Kas juokingiausia dabar supratau, kad turiu kopleksa ir gerai iaugusi, dar pries diena dalvojau neturiu kompleksu esu laisva, saves nevarzau, nestatau i remus…Bent taip garsiai sakiau draugams ir pazystamiems.

  • Andrius parašė:

    Esu tinginys!!!!!!

  • Ardisija parašė:

    As galiu buti krastutinai …saltakraujiska, jei gresia reali gresme man ar mano seimai, mylimiems zmonems…

  • Klaidas parašė:

    Mmm, tiesa sakant nežinau ar daug kas skaitys, bet…

    Danieliau ačiū už straipsni!!

    Tai va, dauguma rašo apie baimes ir pan.. O aš turiu tiek visko, kad net nežinau nuo ko pradėti…xD

    1. Turiu 5 seses ir 1 broli.. Buvo nelengva augti kartu, bet, kai jau beveik visi suauge, turėti tokia gausia šeima yra kažkas vau!! Kai buvau 10 metu pirmasis mano pačio pagamintas patiekalas buvo keptos bulvės… Ir žinot ką? Niekas jų nevalgė nes buvo pusžalės bulvės ir per daug druskos… Tai teko pačiam kapot jas… Bet dabar kai aplankau namiškius ir pagaminu, jie nesustoja valgyt!! Ir prašo pasakyt, kaip gaminau :D Beja negaminu, pagal kažkokius receptus, viska improvizuoju.
    2. Esu Homoseksualus žmogus, kuris turi 100% palaikyma iš šeimos, esu atviras ir apie mane žino visi mano draugai. Dėl to džiaugiuosi kad sugebu atsirinkti draugu rata.
    3. Mokykloje teko kesti patyčias 4-6kl, kol viena diena, supratau, kad man to jau gana. Ir išauso ta diena, susigrumiau su savo klasioku ir ji nugalėjau. Nuo tos dienos pradėjo viskas keistis aplink mane. Nors ir susilaukdavau patyčiu, gyvendamas vaikų namuose, bet netiek daug.
    4. Taip, gyvenau vaiku namuose 3 metus, kai tėtis žuvo auto avarijos metu. Sulaukes 18 metu išėjau iš jų. Nors ir daug pykdovomės su aukletojom, šiomis dienomis aplankau jas ir pasikalbam…
    5. Dainavau chore, bažnyčios ir netik.
    Chore buvo 11 žmoniu, apturėjom kartu daug renginiu su spektakliais. Apturėjom daug smagaus laiko. Galėjau dainuoti 1/2/3 balsu, nors šeip maniškis buvo 2. Dažnai nuvažiodavau į kitus :D
    6. Esu žiaurus gramatikas, ir niekada jos neišmoksiu..
    7. Kalbu Anglų bei vokiečių kalbomis ir dar mokausi Italų klabos.
    8. Esu vienintelis iš savo šeimos, kuris paliko Lietuva, taip sakant sūnus bastūnas. Dar kai mokiausi mokykloje apkeliavau beveik visa Lietuva. Nuo to laiko klasiokai praminė mane keliauninku.
    9. Svajonė kuri tikiuosi išsipildys, tai šokti lietuje su mylimų žmogumi… Nors mano situacijoje yra sunku surasti tinkama partneri..
    10. Jau metai, kai gyvenu Austrijoje ir dar du metai liko studijų. Paskutinės studijos mano gyvenime nusimato LA. Kurios dar truks 5 metus. Ir su visam laikui pasiliksiu ten.
    11. Apie mirti nebijau klabėti, nes jau buvau miręs. Tiesiogine to žodžio prasme, kai buvau 8 ar 9 metų. Paskendau ežere, ir visada prisiminsiu ta vaizdą prieš užmerkdamas akis…
    12. Mano baimė mirti tokio pat amžiaus, kaip mano Senelis ar tėtis (34-36)… Nors jau buvau mires..
    13. Myliu knygas, kartais net atsisakau susitikimo su draugais, dėl galimybės užbaigti skaityti knygą.
    14. Teko filmuotis trumpemetražiniame ir ilgo scenarijaus filme.
    15. Rašau knygą, kuri iš dalies atspindi mane, nors ji yra labiau fantastinis-Romanas su psichologijos intarpais. (mano pamastymais) Kuri tikiuosi išeis į plačiuosius vandenis.
    16. Nekenčiau savo atspindžio veidrodyje iki tol, kol nepradėjau mylėti savo kūno.
    17. Esu, gan tvarkingas žmogus, bet pas mane visada dažniausiai lieka betvarkė ant darbo stalo, prie kurio tenka daugiausiai praleisti laiko..xD
    18. Turiu geriausiu draugu abiejų lyčių atstovus, nors su moterimis daug geriau sutariu :DD
    19. vasaros metų dievinu L2. Bet pastaruoju matų nežinau kada paskutini kartą žaidžiau, Tai gal Danieliau, gal reiktu pasidaryt gera teama? :D Dažniausiai lošdavau už maga arba back staba.
    20. Nebijau užkalbinti nepažįstamų žmoniu gatvėje, kai keliavau per atostogas į LT susipažinau su Ispanę. Ir dar daug kitu pažįstamų iš viso pasaulio.
    21. Dar vis jaudinuosi, kai tenka kalbėti prieš auditorija, bet po truputi šios baimės atsikratau.
    22. Apie fb.. jame dalinuosi muzika ir straipsniais, kurias noriu atsisiųsti ar perskaityti, nes ta minute neturiu laiko tai padaryti..
    23.Labai patinka serialai tokie kaip- The Flasch, Magai ( Patariu visiems pažiūrėti kuriems patinka antgamtiniai dalykai) Vampyro Dienoraščiai- žiuriu vien dėl Elenos ir Bonės, nes jų charakteri nėra lengva apibūdinti..
    24. Į žvaigždes galėčiau žiūrėti ir žiūrėti. Labiau esu naktinis paukštis, nes negaliu taip lengvai užmigti. O rytais kaip žvėris, tūnantis už keliu metrų tamsoje.
    25. Gyvendamas Austrijoje tapau labiau vegetaru, nors turbūt artimiausi draugai to net nežino..xD
    26. Manau, kad dar nieko tikro nesu pasiekęs, kaip dauguma kitu žmoniu..
    27. Dievinu tikrąja to žodž. prasme Jack Daniel visky (Honey), Nors apskritai, labai retai vartojų alkoholi.

    Tai va, turbūt dar galėčiau rašyti, bet manau kol kas užteks. Nors abejoju kad atsiras daug skaitytojų.. Bet ačiū už dėmesį.

    • Debesyla parašė:

      Oh tu peklos, kiek prirašei! Tai čia tau ačiū, Klaidai! :)

    • Turong parašė:

      Ne kasdien pamatysi visą žmogaus gyvenimo istoriją ir taip atvirai. Dėkui už pasidalijimą.

    • Andrius parašė:

      Čia tai bent! Ačiū, Klaidai, už tokį stulbinamą atvirumą. Tavo gyvenimo istorijai tobulai tinka pavadinimas „Kaip atrasti save ir būti laimingu“. Žinoma buvo daug skaudžių dalykų, kai kurie labai pažįstami, bet gal jie užgrūdina (siaubas, kaip nekenčiu šito posakio)… Baltai pavydžiu dėl 2,7,20 punktų :) Ir nuoširdžiai linkiu, kad Tavo svajonė išsipildytų su kaupu! :)

  • Gintarė parašė:

    Aš visuomet svajojau turėti geriausia draugę, bet draugės ilgai mano gyvenime tiesiog neužsibūna, kažkaip mūsų keliai vis išsiskiria. Nežinau, gal dėl to, kad savo pačių pačių slapčiausių paslapčių taip niekam ir neatskleidžiu, per daug bijau kitų nuomonės, arba, kad tą paslaptį sužinos kas nors kam jos žinoti nereikėtų.

  • rasa parašė:

    Kai užmigdau vaikus, einu slapta į balkoną prūkyt. Nekenčiu savęs už tai.

    • Julija parašė:

      Ir gerai darai. Tai laikas sau. Slaptas laikas. Ateis laikas ir atsikratysi sio iprocio. Nesigrauzk. Rukyk su pasimegavimu. Atsipalaiduoja smegynys nuo sei
      myniniu rupesciu.

  • Tomas parašė:

    Perskaičiau viską ką parašiai. nustebau kad toks protingas ir malonus žmogus žaisdavo žaidimus :D

    • Debesyla parašė:

      Tiesą sakant, dar vis kartais įsijungiu. Taigi taip, galima žaidimus žaisti ir neišeinant iš proto. :-D

  • Ona parašė:

    Noriu numesti 8kg, o neturiu tam pakankamai valios ir vėl, ir vėl, ir vėl grįžtu į tą patį tašką su +8kg. Tuo pačiu apsimetu, kad man tai nerūpi, ir jei kas nors klausia, meluoju, kad tikrai nesistengiu to daryti.

  • Gina parašė:

    Dalykas apie kurį niekas nežino, kad noriu susipažinti su naujais žmonėmis, bet to niekad nedarau, nes nežinau, ką jiems pasakyti :/
    Ir šiaip nemgėstu savęs

  • Ieva parašė:

    Gėda, kad negaliu papasakoti kitiems kokias knygas esu perskaičiusi, nes jų nedaug. Negaliu pakęsti savęs, kad pateisinu tai neturėjimu laiko. O jei ir pradedu skaityti kokią knygą, skaitau ją labai ilgai, kol išsiaiškinu nežinomus žodžius, užsirašau patikusias frazes. Tačiau niekam nesu sakiusi, kad perskaityti knygą yra tas pats kas išmokti kūrinį groti fortepijonu. Mokydamasi groti kūrinį kuri savo istoriją, savo knygą.

    • Klaudas parašė:

      Labas, manau galima pasikalbeti apie Marti…xD

    • Debesyla parašė:

      O ką? Jei labai giliniesi – gal net ir geriau. Tampi tikru autoriaus mokiniu, įdedančiu save visą į jo žinias. Gal visai ir neblogai? :)

  • Martyna parašė:

    Vienas dalykas, kurio be manęs tikrai iki šiol niekas nežinojo, yra retkarčiais skaitomas mano pačios mėnraštis (taip vadinu, nes rašau ne kasdien). Aplankyti popieriuje apgyvendintus praeities prisiminimus sau leidžiu retai, o tai darau dažniausiai tada, kai vėl tarsi paklystu savo dabarties kasdienybėje. Kai galvoje dūzgia pasimetimas, toks pažvelgimas į praeitį man sugrąžina vidinę ramybę. Patirti nuotykiai vėl skatina svajoti, išgyventos negandos vėl suteikia jėgų ir tikėjimo savimi, nes suvokiu jas įveikusi ir to dėka esanti čia, kur esu dabar. Daugelis sako, jog nederėtų žvalgytis į praeitį, reikia gyventi ateitimi, bet kuomet dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasidaro sunku, atminimas išgyventų akimirkų gali paskatinti judėti pirmyn. Nes juk net ir tada, kai prieš tris metus išsiskyriau su pirmąja gyvenimo meile, man atrodė, kad pasaulis griūva. Tačiau šiandien aš vėl juokiuosi ir prisimenu tai su šypsena veide bei mintimi „naivuolė..“. Šiandiena yra ne kas kita kaip ateitis, apie kurią galvojau keletą metų atgal, ir ji taps praeitimi rytojaus rytą, kai pabusiu naujai dienai, naujiems nuotykiams…

    • Debesyla parašė:

      Labai gražiai parašei, Martyna. Ačiū labai! :)

  • Diana parašė:

    Am… galbūt visos problemos kyla dėl to, kad aš turiu svajonę. Dauguma jaučiasi gerai kai svajoja, aš irgi, bet kuo toliau tuo mane tai labiau graužia iš vidaus negu man leistu jaustis geriau. Nes atrodo aš privalau to pasiekti. Aš pilna baimės, nežinau kaip tai padaryti, kodėl turėčiau taip daryti, ar man pasiseks. Aš save lyg plešau viduje į visas puses, nors žinau- aš noriu ten. Būtent ten. Tik ten save matau laimingą.

    • Debesyla parašė:

      Ak. Bet viskas su tavimi gerai, Diana! Natūralu, kai sunkūs tikslai, jausti baimę! Negaliu tavęs labai kažkaip spausti… Nemanau, kad turėtum ir tu pati save. Daug geriau pamažu, Diana…

  • Ieva parašė:

    1. Kartais jaučiuosi kaip iš filmo „Trumeno šou“ – lyg mano gyvenimo problemos būtų surežisuotos ir visi tik spoksotų, kaip aš jas įveiksiu. Rimtai, kartais jaučiuosi lyg mane, kas visą laiką stebėtų.
    2. Nemyliu žmonių, kurie man yra artimi, kuriuos matau dažnai ir t.t., bet „spangstu“ dėl tų, kurie mano aplinkoje yra nauji, bet kuriems aš turbūt visai nerūpiu.
    3. Dažnai įsivaizduoju pokalbius, susitikimus su man patinkančiais žmonėm.
    4. Nemėgstu fotografuotis.
    5. Nekenčiu savo facebook’o profilio nuotraukos, bet dėl 4 punkto nenoriu jos keisti.
    6. Nekenčiu radijo M-1, kai žmonės gali paskambinti ir pasakyti, kas pas juos gero, o jiems atsako „kaip smagu“, „kaip jums gerai, sėkmės“ ar panašiai. Atrodo taip netikrai ir veidmainiškai ir t.t.
    7. Noriu numirti ir pajausti, kas yra mirtis. Su niekuo negaliu apie tai pasikalbėti, nes dauguma bijo mirties. O aš ne.
    8. Nežinau, kuo būti.
    9. Bijau puodų, keptuvių ir kitų nesąmonių, nes jie tik svyla ir dega. Net kiaušinienės nemoku iškept.
    10. Kartais sukuriu man visai gražiai atrodančių daiktų, bet bijau, kad gal tai visai negražu kitiems arba apskritai tai nesąmonė ir tik laiko gaišimas.
    11. Kartais bijau, kad esu nenormali (esu pažinojusi keletą tikrų ligonių su sutrikusiu mąstymu ar panašiai. Gal todėl…), kad elgiuosi ne taip, kad tik man atrodo, kad viską darau gerai, o iš tikro taip nėra – gal supratot.
    12. Turiu keistą baimę – kartais bijau, kad užmiršau apsirengti. Išeidama milijoną kartų patikrinu ar tikrai apsirengiau (kad pamirščiau apsirengti dar nėra nutikę, bet man vistiek baisu), ar apsirengiau tuos drabužius (kartą pradinėje mokykloje išėjau namo su šlepetėmis), ar neapsirengiau drabužių išvirkščiai (taip dažnai nutinka).
    13. Nesuprantu kada, kaip ir kodėl naudojamas makiažas, todėl jaučiuosi lyg būčiau kažkokia atsilikelė.
    14. Noriu būti katalikė ar kažkas panašaus, bet nenoriu, kad kas nors iš artimųjų tai sužinotų.
    15. Dabar bijau paspausti „siųsti“, nes vėl gi manau, kad ką čia parašiau yra niekam neįdomios nesąmonės.

    • Vai parašė:

      Aš galvojau, kad esu vienintelė kalbant apie ,,Trumeno šou“. Smagu rasti tokį patį.

      • Sil parašė:

        Ir man taip gan dažnai atrodo! Anksčiau dėl rimtesnių dalykų, o pastaruoju metu vis krenta akin mažos smulkmenos, pavyzdžiui, jei einu anksti į darbą ir miestas atrodo visiškai tuščias, tai būtinai prieš akis išdygsta automobilis bei užkliudo kelią :D
        Lyg jį kas pasiuntęs būtų.

    • Vaiva parašė:

      7 punktas galim pakalbėti :)

    • Toma parašė:

      Ieva, tu ne viena! Aš daug ką matau lygiai taip pat. Dažnai pagalvoju, kad paprasčiausiai gimiau ne toje planetoje…ir dar kad manęs joks vyras tokios nenorės ir liksiu senmergė (čia viena didžiausių mano baimių…). O kartais, kai nuotaika geresnė, manau, kad būti ir jaustis šiek tiek kitokiai yra geras dalykas. Vis ne pilka masė.

  • Diwa parašė:

    Hm… Esu bailė. Bijau visko, gyvenimo, žmonių, patyčių, kitų nuomonės, bendraut su vaikinais, bijau kas bus ateity… Trumpai tariant, nors dabar tai retai parodau. Draugai žino, kad bijau, tačiau ne viską. Nors esu gan atviras žmogus, kurį galima skaityt kaip knygą, bet ir jie visko nežino. Nežino, kad kartais verkiu vakarais, kad bandau rašyt(kad šiaip rašau tai žino, tik kad va dainą bandau kurt, tai tik vienas žmogus…)…
    Dažnai užsiimu beprasmiška veikla, tiesiog sėdžiu nieko nedarydama arba prasėdžiu prie kompiuterio ar telefono vietoj to, kad paskaityčiau knygą(jas dievinu) ar galų gale pasimokyčiau. Bet ne, sėdžiu ir nieko neveikiu. Nemoku prisiverst savęs ko nors daryt, rast naujos veiklos ar kažką naujo išmokt.
    Nekenčiu savo nuotaikų kaitų, nes jos knisa ne tik mane, bet ir mano draugus. Dažnai būnu bjauri, užsispyrus, žinau, kad mano charakteris nelengvas, bet nemoku to bent kiek pakeist. Taip pat, kaip nemoku slėpt kai kurių emocijų.
    Aš mėgstu bendraut, net labai, bet dažnai bijau, kas jau man įprasta…
    Turiu daug svajonių, planų, norų, bet vis nesiryžtu kažko imtis ar greit apsigalvoju, nes žinau, kad nepavyks, juo labiau, kai seniau buvau žiauri perfekcionistė ir tai dabar kiša koją, nes bandau to atsikratyt.
    Ir šiaip esu keistas žmogus, kuris yra kaip atversta knyga kitiems, bet nemoka savęs perskaityt.

  • kovas parašė:

    Labai greitai pavargstu nuo žmonių, nemoku išlaikyti ilgai draugiškų santykių. Kartais jaučiuosi vieniša.

  • Laura parašė:

    Kartais kai norisi paverkti, paverkiu :)

  • AbraKadabra parašė:

    Aš svajoju, bet nemoku siekti jų išsipildymo. Tik laukiu. Gal kada nors jos pačios išsipildys. Laukiu vis kito momento.

  • Greta parašė:

    Mokykla man yra kaip kaleimas. Aš joje bunu visai kitoks žmogus tylus liūdnas niekam nerodau saves kokia iš tiesu esu už mokyklos ribų

  • LiuTa parašė:

    Hmmm… kiekvieną dieną trokštu komplimentų iš kitų žmonių, tačiau kai juos gaunu nevertinu jų kaip atitinkančių realybę, t.y. pelnytų. Kad ir kaip gražiai mane vadintų, girtų, mano balsas viduje rėkia garsiau: – Tai ne tiesa!!! Tu to neverta!!!

  • Paukstelis parašė:

    Bijau kitiems papasakoti savo bedas, o jei bandau ka pasakyti is karto pravirkstu

  • Jovita parašė:

    Galėčiau pasidalinti tokiais faktais, kaip kad vis dar nemoku važiuoti dviračiu arba, kad taupumo sumetimais turbūt niekada nesikirpsiu plaukų grožio salone, bet jaučiu, kad šitas straipsnis reikalauja kažko intymesnio, kuo dalinantis reiktų įveikti vidinę kovą. Taigi, here it goes…
    Aš labai norėčiau vaikino. Bet ne bet kokio. Norėčiau susipažinti su išsilavinusiu, geru, įdomiu, daug dėmesio savęs tobulėjimui skiriančiu žmogumi. Jei konkrečiau – tokiu, kaip jūs, mielas autoriui :). Bet aš žinau, kad neišdrįsčiau to pabandyti. Nors pati žinau, kad tai kvaila, kad gyvenimas plaukia pro šalį, bet tiesiog neišdrįsiu, tūnosiu namie pasislėpus nuo visų. Jaučiuosi per prasta, per daug depresyvi, labiau už viską bijanti išeiti iš savo komforto zonos. Galų gale, jaučiuosi pernelyg mažą gabaliuką nuėjusi savo vidinio tobulėjimo kelyje, todėl esu įsitikinusi, kad man neverta lygiuotis su ryžtingai tą vykdančiais žmonėmis. Aš per daug bijau…

  • Kotryna parašė:

    1. Man labai patinka stebėti mėnesieną ir klausytis muzikos. Naktis , žvaigždės, mėnulis mane tiesiog užburia.
    2. Noriu pamatyti jūra sningant , numanau vaizdas būtų nepakartojamas .
    3. Viena iš mano svajonių- paskraidyti oro balionu .
    4. Taip pat bent vasaros dieną norėčiau miegoti lauke po atviru dangumi.
    6. Tikiu, kad gyvenime viskas sugrįžta gėris -gėriu, o blogis- blogiu.
    7. Ankščiau iš neturėjimo ką veikti ant vienos savo kambario sienos su guašu nupiešiau Eifelio bokštą, atrodė visai gražiai :)

  • Rasa parašė:

    Turiu daug svajonių, tik neturiu valios jų siekti :(

  • Kristina parašė:

    Turiu svajonių, kurių žinau, kad net nemėginsiu įgyvendinti, bet jausmas, kai apie tai svajoju toks malonus ir tikras..

  • Egidijus parašė:

    Idomiai gaunasi mano atveju as beprotiskai bijau atsiverti, atrodo kai tik atsiveriu prarandu visas savo jegas ir trodo tampu bejegis.

    • Perla parašė:

      Esu pastebėjusi panašų pojūtį ir aš. Dažniausiai taip pasijuntu, po atsivėrimo svetimiems žmonėms.

  • vaiva parašė:

    Jaučiu didelę praradimo baimę (pradedant vaikais,mylimuoju,darbu ir visu tuo, kas mane supa). Niekada neišeina pasakyti NE, net kai matau, kad prie manęs kimba visokie piktnaudžiautojai. Nemėgstu tvarkytis arba gal tiksliau būtų sakyti, palaikyti tvarkos. Esu užsispyrusi besidžiaugianti namais katė, mane visuomet traukia į juos grįžti ir reik nemažai pastangų juos palikti.

  • Dange parašė:

    Neatsisakau padeti prasanciam pagalbos,nors kartais atrodo kad manimi tiesiog naudojasi ,nesugebu pasakyti ne……nors tai ir kainuoja daug mano brangaus laiko ,neatliktu suplanuotu darbu.“Bumbu“pati sau viena ,bet sirdis dziaugiasi

  • tiesiog as parašė:

    sergu bulimija ..Niekas nezino labai kovoju su savim..Turejau dideliu isgyvenimu…

  • Simona parašė:

    Nors Facebook’e praleidžiu nedaug laiko, tačiau dėl facebookito reiktų susirūpinti, simptomai kartais jaučiami.
    O tų dalykų, kurių niekas nežino yra keletas:
    1. Esu beviltiška, kai reikia bendrauti su žmonėmis, palaikyti santykius, nors nežmogiška ekstravertė, tačiau bendravimo įgūdžių man tikrai trūksta (sugebu tai maskuoti viską apgalvodama ir kalbėdama tik apie dalykus, kuriuos išmanau).
    2. Susigraudinu, kai kas pradeda kalbėti apie pojūčius (niekas nemato, tad nereikia ir žinoti).
    3. Nors pati darau klaidų, tačiau esu gramatikos nacė.

  • Kuku parašė:

    Mielas Debesyla, jei face-bukas yra ligos sukelėjas, kodėl esate jame? Ar jums patinka sirgti ir blogai jaustis?

  • Ogis parašė:

    Jauciuosi asociali, nes neskiriu laiko savo Facebook profiliui.
    Kazkada esu susilaukusi komentaro, kad va – ji neskiria tam laiko – nieko apie tave nezinom, nes tavo profilis niekada neatnaujinamas – jauciausi kaip nenormali.
    Nuolat viska skanuodavau, kas tiktu prie mano glamurisko profilio, o galiausiai atsibosdavo atrinkineti ir nuspresdavau nekelti nieko.
    Tai lyg kokia misija su nusiteikimu, kad na va – siandien bandysiu tai padaryti.
    Visgi- taip mano galvoje nevyksta. Jau virs metu mano profilis gerokai apmires. Jauciu, kad kuo toliau, tuo maziau man tai reiskia. Uzsiblokavau tuos, kurie perdaug „spemina“ su savo glamuru ir dabar turiu tik ta informacija, kuri istikruju man yra idomi.

    Atvirai- visada svajojau tureti Facebook profili, kuriame matyciau tik man idomius ir aktuoalius dalykus.
    Gal tas asocialumas ir yra idomaus srauto kaina?

  • vienas katinas parašė:

    keleta menesiu praktiskai neisejau iš savo buto cia pat dirbu bendrauju ir t.t per pastaruosius menesius sutikau tik zmones einant i parduotuve, is dalies save pateisinu nes turiu ka viekt , tapau, rasau kuriu mokaus,dirbu, sportuoju ir viska namie pradedu galvot kad tai problema nors labai sutuapau laiko nevaiksciodamsas i barus ir kelionems is tasko a i taska b o susiekiu su visais reikaingais zmonem internetu, ir gerai tai kad iseidams kadangi tai darau retai kekviena kelionė buna ipatinga ir vertinama:) tarsi sukuri verte to kas visai kazdieniška, vakar buvau miške buvo labai grazu pabegiojau išspardziau visiems vidinams demonams šiknas ir gryzau namo patenkintas :)

  • Mantas parašė:

    Nuolat sau galvoje kuriu pokalbius, diskusijas su man patinkančiais žmonėmis, kuriose pasirodau geresnis nei esu iš tiesų. Negana to vis noriu būti geresnis už kitus kiekvienoje veikloje kuria tik beužsiemu. Nuolat lyginu save su kitais ir tarsi noriu, kad visiems patikčiau labiausiai…. Suprantu, kad mastau kaip egoistiškas snobas, tačiau stengiuosi tai pakeisti…

  • Ramune parašė:

    Sunku sugalvot…..nors isties esu labai uzdaras zmogus.
    Turiu baime kalbeti viesai, per susirinkimus, man tai tragedija…
    Esu labai vienisa. Myliu Zmogu-Svajone, kuris tik ir liks Svajone, nors suvokiu tai, bet neistengiu isplest is saves sito jausmo.

  • Gintarė parašė:

    Kai visi jau seniai atradę save, aš imituoju, kad irgi seniai radau, bet ištikrųjų tai ne.. Ir kai paliečiama šita tema viduje skaudžiai reaguoju, nes meluoju.

  • Ruta parašė:

    Galvoje nuolat kirba begalė idėjų, kurių niekada neįgyvendinu. Dėl to labai save graužiu…

  • Viktorija parašė:

    Kas trečią kartą apsiverkiu išgirdusi pianino muziką, nes visada svajojau atiduoti savo laiką ir širdį pianinui. Bet iki šiol dar nepatikėjau savimi, kad galėčiau būti tokia gera, kaip kiti koncertuojantys pianistai.

  • roughsilk parašė:

    Aš bijau, kad jeigu mano gyvenime įvyks daug gerų dalykų, būsiu nubausta nelaimėmis (ši baimė atsirado tada, kai pastebėjau, kad beveik po kiekvieno gero įvykio mano gyvenime, nutinka kažkas, dėl ko lieju ašaras atsisėdus kambario kampe)

  • Juste parašė:

    Atrodau labai pasitikinti, o is tiesu tai labai labai bijau, kad man nepasiseks. Ir daznai nieko nepadarau, nes bijau, kad lygins.

  • Karolina parašė:

    dauguma galvoja, jog esu stipri, bet nė velnio aš tokia nesu / esu pažeidžiama, be tikslo plaukianti pasroviui

  • Ieva parašė:

    1. Šiam mėnesiui išsikėliau nelengvą tikslą – turiu iš naujo pamilti save ir nustoti puoselėti nerealias viltis, kurios dažniausiai nepasiteisina, tik įskaudina
    2. Jurgita, kuriai Debesyla padėjo sutvarkyti spintą, buvo tas žmogus, kuris mane nusivedė į japonų restoraną pirmą kartą valgyti sušių… išeidamos iš jo, mes palikome „meilės“ raštelį žaviam padavėjui (gaila, jo veido nepamenu).
    3. Vis dar gėdijuosi žmonėms sakyti, jog rašau apie madą.
    4. Dar visai neseniai jaučiausi nematoma ir kitų nepastebima, tarytum neegzistuočiau.
    5. Taipogi, galvodavau, jog kai Dievas vieniems žmonėms davė gražią išvaizdą, kitiems – charizmą, o dar kitiems – aiškius gabumus, man, tuo tarpu, jis nedavė nei vieno iš šių dalykų.
    6. Visos mano svajonės (net ir utopinės: nukeliauti į Islandiją ar rašyti į vieną tarptautinį žurnalą) išsipildė!
    7. Ar galima jausti simpatiją ir trauką žmogui, kuris gimė prieš… 200 metų?
    8. Kartą nesuvaldžiusi žirgo, kuris netikėtai pasibaidė, aš vos neįsirėžiau su juo į garsiausią Lietuvos akordeonistą…
    9. Vaikystėje puoselėjau svajonę tapti profesionalia raitele (kas gavosi, skaityti ankstesnį punktą)
    10. Jau keletą metų pildau vieno žinomo menininko darbų archyvą, jam to nežinant. Ir… labai noriu su juo dirbti, tik neįsivaizduoju, kaip jam tą pasakyti.

  • Shanti parašė:

    Turiu depresiją, bet esu laiminga.

  • Aušra parašė:

    Turiu atrodo viską, o jaučiuosi labai vieniša. Šypsena – puiki kaukė.

  • Romas parašė:

    Nesu toks laimingas, koks atrodau aplinkiniams. Sukuriu pasaulį ir pats juo patikiu ir skaudžiai trenkiuosi į žemę, kai kas nors parodo mano realybę.
    *Dievinu muziką;
    *Dievinu fotografiją;
    *Nemyliu savęs;
    *Myliu vienintelę moterį, kurią vistiek sugebu nuvilt, įskaudint ir pažemint, pats to nesuprasdamas.
    *Dažnai nekenčiu savęs, nes nemoku su savimi gyventi.

    • Marius parašė:

      Labas Romai, skaiciau tavo si komentara ir man atrodo jog cia as esu tu tiesiog viska iki smulkmenu aprasiai kaip jauciuosi ir elgiuosi as
      As esu sokiruotas… ar issiprendei sias savo problemas jei taip tai kaip??? prasau parasyk man

    • Laura parašė:

      Mano galvoj Tumeno shou idėja kilo dar prieš jį pamatant. Kai su klase nuėjome pažiūrėti filmo vos iš kėdės neiškritau, atrodė, kad kažkas pastatė filmą pagal mano įsivaizdavimą.

  • Gintarė parašė:

    Iš tikrųjų labai sunku sugalvoti dalyką, kurio niekas nežino… bet kątik pagalvojau,kad kogero niekas nežino, kad kartais, po susitikimo su draugais, susirinkimo,paskaitos ar bet kokio kito dalyko, kur tu esi žmonių apsuptyje, grįžtant eini viena ir jauti beprotišką tuštumą viduje, lyg dalis tavęs būtų neužpildyta. Atrodo gyveni,šypsaisi, bet viduje – kažkas ne taip… :)

    • Gintarė parašė:

      Beja, mane labai žavi Tavo nuoširdumas! Tai tiesiog nerealu, tikiuosi išmokti būti tokia atvira ir nuoširdi kaip Tu :)))

  • Simas parašė:

    1 Labai patinka bendravimas su žmonėmis mieste,parke ir pan.
    2 Turiu tik vieną draugą .
    3.Fotografavimas man didžiausias malonumas
    Čia mano nuotraukos http://simaso.deviantart.com/gallery/
    4 Nepatinka asmenukės .
    5. Dievinu violončelės garsą.
    6 Dievinu juodas kates

    • Debesyla parašė:

      Sveikas prisijungęs, Simai!

  • Igariokas parašė:

    Vienas dalykas apie mane, kurio niekas pasaulyje iki šiol nežinojo:
    Na tokio dalyko sugalvoti ir nelabai galiu. Aš toks atviras :) Jei rimtai tai dažniausiai viskuo dalinuosi su žmona o jei ne apie tai vis tiek kas nors žino…
    Šiaip prisipažinimui:
    – turiu žemą savivertę ir daug kaukių nuo facebook postu kaip iš to filmuko :) iki apsimestinio bendravimo; Nerimas pagrindinis mano palydovas;
    – labiausiai skaudu, kad nebeturiu nei vieno draugo su kuriuo galėčiau pabendrauti ar šiaip ką nors nereikšmingo ar reikšmingo nuveikti. Aš jų turėjau neperdaugiausiai, na bet taip atsitiko, kad šiame gyvenimo etape jų neliko nei vieno. Dėl to labai pergyvenu ir nuolat save graužiu kad taip atsitiko. Gelbėja tik mano šeima t.y žmona ir vaikai. Bet tokiomis akimirkomis kai reikia pakeisti aplinką ir kur nors nueiti su kuo nors susitikti jaučiuosi labai prastai ir vienišai.
    – šiaip dėl panašumu: klozetą lygiai tokiu pačiu būdu esu susprogdinęs mokykloje ir aš kartu su klasioku:)

    • Debesyla parašė:

      Tie klozetai… Taip ir traukia petardas. :D Ačiū, Igori!

  • Neringa parašė:

    Sergu rimta liga ir niekam nesakau,bet mama tai žino,noriu keistis,teoriškai supranti,bet praktiškai nedarau

    • Paršelis Antanas parašė:

      Bet tu gali, Neringa! Nebūtina užsibrėžti kažko visam, o tik pabandyk :)

  • Rūta parašė:

    Aš noriu pereiti camino de santiago keliu!

    • Debesyla parašė:

      :x Ar tikrai to niekas nežinojo ir tai jums skaudu?

  • Virga parašė:

    Vakare atsigulusi jaučiuosi puikiai,pozityviai,kuriu planus rytojui,svajoju,o ryte sunkiai keliuosi iš lovos,nieko nesinori,visus planus nukeliu ir tai tęsiasi,laikas eina ir niekas nevyksta,nes aš dažniausiai nieko ir nedarau ką suplanuoju…

    • Julija parašė:

      Ir su manim tas pats vyksta

  • Renata parašė:

    Mintyse beieškodama ko apie mane niekas nežino.. vis atrasdavau žmogų, kuriam apie tai minėjau …. Tikriausiai ko niekas nežino, tai ir aš pati nežinau :D.

    • Debesyla parašė:

      Būna. Ačiū, Renata! :D

  • Petrass parašė:

    kadangi pats feisbukitu sergu tai apsiribojau su Google chome papildiniu „Stay focusd“
    Su šiuo papildiniu galima pasirinkti dienas, ir nuo kada iki kada bus kokie tinklapiai užblokuoti, žinoma yra ir keletos minučių leidimas naršyti po užblokuotu tinklapių sarašą. minutes galima irgi nusistatyti. Taigi kolkas facebook ir kiti blaškantys tinklapiai 7 min per dieną.

  • vitalija parašė:

    pragyvenau vienuolyne beveik 4 metus.

  • Ema parašė:

    Kartais, bendraudama su draugais ar pažįstamais, specialiai pasakau ką nors tokio arba atsakau į užduotą klausimą taip, kad tas žmogus būtų išmuštas iš vėžių/nustebintas/šokiruotas/nebežinotų ką atsakyti. Taigi, eksperimentuoju su žmonių reakcijomis jiems to nežinant. Ir tik todėl, kad man užeina va tokia nuotaika arba būna tiesiog smalsu ar nuobodu. Savanaudiška? Galbūt. Įdomu? Tikrai taip.:)

    • Debesyla parašė:

      Esi eksperimentatorė! Šaunu! Sveika prisijungus. :)

  • Roberta parašė:

    As kartais megstu slapcia persivalgyti saldainiu :D cia kaip perdozavimas, bet ne alkoholio ar ko kito, o saldumynu. nors ‘ant virselio’ as jogos ir triatlonu dalyve :] man 25-eri

    • Debesyla parašė:

      Galbūt saldumynai duoda energijos jogai ir triatlonams…? :D

  • Agne parašė:

    Esu visiska baile. Bijau kazka daryti naujo, nes galvoju, kad to nesugebesiu. Manau, kad nuviliu visus mane supancius zmones.

  • Carmen parašė:

    O man susijaukė kalbos – mąstau angliškai, rašau ir kalbu pusiau lietuviškai, pusiau angliškai ( esu pati tikriausia lietuvė ), ir visgi pro akis negaliu praleisti klaidų. Ne mokintis, o mokytis. Mokintis yra nevartotinas žodis. :p :)

    • Debesyla parašė:

      Ačiū, Carmen. Aš savo naują kalbą pradedu – Lietuvių kalba 2: Debesylos krašto… eee… Koks ten… Užkrito žodis. Tarmė! Va, tarmė! Su visokiais bo, eee, fainai ir taip toliau. :-D

      Na gerai, tik juokauju. Dėkui, šiaip. Kituos tekstuose klaidos nekartosiu! :)

  • Raimonda parašė:

    Aš dievinu tvarką, tvarkymąsi ir daiktų vietų pakietimą kambaryje/namuose. Taip man patinka – sudėlioti daiktus į jiems skirtas vietas. Tai galbūt šeimoje sukelia tam tikrų nesusipratimų, nes vis tai tas tai tas visiškai kitose vietose… tai erzina ir priverčia pasiginčyti :)))

    • Debesyla parašė:

      O, šis tas bendro, Raimonda! Mano mama dėl šito tai man nieko neleidžia nė pradėt tvarkyt. Nes žino, kad jei pradėsiu, tai viską pereisiu… Ir pakeliui visus tuščius buteliukus ir kitą šlamštą išmesiu :D

  • Kristina parašė:

    Mano bėda yra, tai kad as bijau angliskai kalbeti, kai esu kelioneje, noriu pakalbinti kitataucius, bet bijau, nes galvoju, kad jie manes nesupras. Taip pat esu labai jautri.

  • malvina parašė:

    mėgstu kaupti „lobius“-įvairiausias priemones rankdarbiams, gražius akmenukus, plunksneles ir pan. O laiko juos panaudoti vis neatsiranda. Jie užima daug vietos ir man tai jau nepatinka.

  • Fausta parašė:

    Man 33,ir kartais vis tenka stabdyti save buti vaikiskai,ir man nesvarbu ka mano kiti,jug daugelyje is musu slypi vaikas,paselioti,iskresti kaska netyketo.linksmo,kas atkelia tave i vaikyste…tuopaciu beprotiskai visa gyvenima norejau tapti policininke :) ir parasyti knyga,si mintis vis kirba iki siol..bet…ji ir liks tik mano galvoje.megstu padeti zmonems islipti is duobes ir geriausias atlygis yra manes ivertinimas,aisku netodel padedu.Apskritai megstu bendrauti daug.todel mano sukis yra,jei tik galeciau padaryciau,kad is zemes pasitrauktu visas blogis,..ir kai manes paklausia ka veiksi rytoj,visada atsakau,BANDYSIU UZKARIAUTI PASAULY ;) huh,ka cia kalbu,ir vel pilna sypsenos… ;)

    • Debesyla parašė:

      Ei. Bet tai kaip jėga! Dažnai 30+ mečiai kaip tik surimtėja kaip seni krienai ir nieko smagaus su jais nenuveiksi (nei stalo žaidimo, nei pasiūlysi naują iššūkį). Tai visai gerai, Fausta! :-D

  • Egis parašė:

    Nesu toks linksmas, kokiu mane daugelis laiko. Ką nors pradėjęs, dažnai pats išsigąstu savo drąsos ir sunkiai užbaigia pradėtą reikalą. Pasigailiu pradėjęs dažnai. Esu sunkaus charakterio, gan agresyvus, sakyčiau. Bet tą agresija dažniausiai žaloja mane patį, iš vidaus :)

    Bet kas įdomiausia, kad perskaičiau kokius 6-7 komentarus, ir pasirodė, kad visų bėdos panašios ;)

    • Debesyla parašė:

      Ačiū, Egi! :) Ir išties – kai rašiau šį straipsnį nesitikėjau tokių didelių panašumų. Pasirodo kai kuriuos žmones kamuoja panašios bėdos. :)

  • Milda parašė:

    1.Lengvai pradedu naujus darbus, bet pritrukstu drasos paskutiniame etape sudelioti taskus ant i ir uzbaigti viska iki galo. Slapta dziaugiuosi, jei/kai galiu tas smulkmenas perleisti kitiems.
    2. Noriu siekti mokslu daktaro laipsnio, bet kol kas nieko nenuveikiau, kad ispildyciau tam tikrus stojamuju reikalavimus.
    3. Nemegstu skambinti telefonu. Niekam: nei draugams, nei darbo reikalais. Zinoma-skambinu, todel apie si mano antipomegi niekas nesuuodzia

    • Debesyla parašė:

      Ačiū, Milda! Ir, ei, žinai – man irgi kartais sudėtinga pabaigti dalykus. Nes šliuoju, gražinu… KOl pusmetį užtrunku su straipsniu apie kažkokį vieno mėnesio iššūkiu. Ar metus… :D

      Bet įmanoma išmokti pabaigt darbus. Įmanoma. Ir aš mokausi irgi! :)

  • Aurimas parašė:

    Vaikystėje nemokėjau naudotis nagų žirklutėm, tad įpratau juos „kirptis“ pirštais, dantim.. Dabar man 17 metų, vis dar neatsikračiau šio įpročio.. Žinau, šlykštu, bet kartais net nepastebiu kaip imu tai daryti.

    Iš artimiausių draugų rato tik 1 iš jų yra vaikinas, o visi kiti – merginos. Tiesa sakant man labai nejauku bendrauti su vaikinais, bijau kalbėti, nes galvoju, jog nerasime bendros temos.

    • Debesyla parašė:

      Būna ir man, Aurimai. Tik tačiau iš streso. ;-)

      • Aurimas parašė:

        Arba dar vienas – tikiu, kad labai norint įmanoma viskas, net ir susidraugauti su žmogum, kuris to nenori

  • Rasa parašė:

    Man 33metai, dirbu per du darbus is vieno lekiu i kita ir taip kasdien be iseiginiu.Noriu mokytis,pabaigti kazkokius mokslus, noriu dirbti, viena man patinkanti darba, tik nezinau ko noriu,prie ko mane gyvenimas traukia.Jauciu dideli nusivilima kad gyvenu nuobodu beprasmi gyvenima

    • Debesyla parašė:

      Na, jūs teisingoje vietoje. Svarbiausia pradžia. Pabandykite, pavyzdžiui, susikurti savo beprotiškų tikslų sąrašą ir šį pildykite. Pradėkite! :)

      • Darma parašė:

        Dėkui, Danieliau, už beprotiškų tikslų sąrašo priminimą, ką tik pradėjau pildyt:)

  • dainius parašė:

    Mano beda ta, kad daug islaidauju netik sau, bet ir artimiems, as tai darau is geru noru, bet nuo to as kenciu, nes , tai atsiliepia finansam seimos atzvilgiu. Norisi daugiau susitaupyti kazkam, bet delto neiseina, o kritika mane erzina

    • Debesyla parašė:

      O kodėl išlaidaut blogai? Išlaidaut gerai. Stovintys pinigai, štai, jokios naudos neduoda. …Nebent problema yra – kaip tai, kas stovi ir toliau palaikyti stovint, ar ne? ;-)

  • Silvencija parašė:

    mintis,svajonė – Jeigu galėčiau, viską, ką moku, visiems padėčiau nemokamai.
    Beprotiškai mėgstu padėti kitiems :)
    Dauguma smerkia tokį mano norą, bet nesuprantu (gal tik kol kas), už ką už kitiem teikiamą džiaugsmą reik imt pinigus???
    Padėjai panešt močiutei krepšį – neimsi už tai euro. Padėjai pavedžiot šunį draugei, neprašysi ir nepriekaištausi,kad ‘vaaa,už tai man dabar pyrago iškepk’.
    Ir apie kitus panašius dalykus kalbu(pavyzdėliai buvo gan paviršutiniški ).

    • Asta parašė:

      Geri darbai padeda jaustis laimingai!Is jusu laisko tryksta optimizmas ir siluma.
      Karta buvau koncerte viena, jis vyko atviroje erdeveje.Isitaisiau tarp dvieju vyrenio amziaus moteriskiu,pasidalinau savo atsinestu pleduku sualei nusileidus..Sutemus jos susiruose vaziuoti namo,pasiuliau pasilikti iki galo , nes bus labai garzus fejerverkai ,supratau ,kad
      jas riboja viesas tarnsportas.Pasiuliau likti ir parvezti jas namo! Labai gerai jauciausi,grizau namo dainuodama.moteriskes irgi buvo laimingos.Geri darbai labai ,,veza“

  • Vivilma parašė:

    Megstu tvarka,bet nemoku ilgai jos palaikyti,todel arba gyvenu betvarkej,arba pastoviai tvarkausi..Bijau aukscio,ir mazu patalpu.Visi galvoja,kad nieko nebijau:)))

    • Debesyla parašė:

      Kitaip tariant drąsi, kol nieks nežino. Visai irgi gerai! :D

  • Aušrinė parašė:

    Ji nemėgo vaikščioti po skėčiu. Ant veido krintantys vandens lašai suteikė laisvę, nuo kurios sielos dulkės nusėsdavo širdyje.

  • Aivaras parašė:

    Sveikas,
    darbuose jauciuosi geras vidutiniokas, visus darbus darau iki galo ir atsakingai, bet jauciu, jog kazkas, tikrai padarytu daug geriau, nes man niekada nebuna 100% idomu. Noreciau rasti ta sriti ar ta hobi, kur man butu ypatingai idomu, kur galeciau nuolat tobulintis gerinti kompetencija, tapti tos srities zinovu ir megautis darbu, bet… :)

    • Debesyla parašė:

      Geri norai. Aš užtrukau, kol radau saviškius – taigi kantrybės! :)

  • Eve parašė:

    Esu labaai nelaiminga(nors niekas to nepasakytu). Jauciuosi blogiau negu depresijos istikta- nejauciu nieko ir esu viskam abejinga, net nezinau ar moku myleti.

    • Agni parašė:

      Eve, tik neskandink save negatyvume – prisiversk mąstyti pozityviai. Negatyvumas labai imlus, jis įsiskverbia giliai ir poto reikia ilgai jį išprašinėti. Pati tai esu išgyvenusi. Pabandyk pradžiai kiekvienos dienos gale užsirašyti 3 gerus dalykus nutikusius Tau per dieną ;) arba kad būtų didesnė motyvacija – apsikeisk tokiais dalykais su drauge, rašydamos el. laiškus. Visi mes turime meilės savyje, tikėk savim ir žinok – tu neviena ;)

      • Debesyla parašė:

        Teisingai sakai, Agni! :)

  • Laimonas parašė:

    Mėgstu labai kitus pamokyti ir savo nuomonę piršti. Ir dar manau ,kad už visus daugiau žinau.

  • Edgaras parašė:

    Super straipsnis! Privertė pažvelgti į save, savo vidų iš naujo. Prisipažinsiu, jog rašau tai jau perskaitęs Tavajį sąrašą. Iki to kažkaip niekas neatėjo į galvą.
    Pradėsiu nuo to jog kaip ir Tu, mano draugų sąrąše (taip draugų,jų turiu tik kelis. Visi likę tik pažįstami. Tokia jau yra mano „sistema“) didžioji dauguma yra merginos. Nežinau kodėl, tačiau aš daug geriau sutariu su merginiomis, jos man supratingesnės bei moka geriaub išklausyti. Būtent dėl to visi aplink galvoja jog man puikiai sekasi su merginomis, tik niekas nesupranta kaip aš jau 3 metai nesusirandu jokios antrosios pusės. O tai yra todėl, jog iš tiesų nesijaučiu patogiai su jomis bendraudamas , nebent tai yra man artimas žmogus ir žinau jį iš anksčiau.
    Taipogi, esu greit „atsileidžiantis“ žmogus. Turiu omenyje, aš visad kupinas gerų idėjų. Užsibrėžiu tikslų, viską suplanuoju, imuosi to, įsivažiuoju ir… Tiesiog dingsta noras kažką daryti. Kažko imtis. Tada sustoju, sukuriu kitą planą ir vel viskas iš naujo. Taip nutinka labai, labai dažnai. Ir tai stabdo mane gyvenime.
    Trečioji paslaptis, tai, jog aš be galo mėgstu vienas pasivaikščioti, su ausinėmis ausyse, muzika ir savajoti. Galėčiau turbūt eiti kelias dienas,bei naktis taip…

  • Agnė parašė:

    Visuomet save nuvertinu, nes esu įsitikinusi, kad yra tūkstančiai žmonių, kurie viską daro žymiai geriau nei aš.

  • Karolina parašė:

    As daugiau kalbu nei darau. Todel apie savo pamastymus mazai kam pasisakau, nes zinau, jog tai ir liks tik pamastymais, nes galiausiai pati save atkalbesiu nuo ju. Mane erzina, kad aplinkiniai manimi pernelyg tiki, nes zinau, kad vistiek juos nuvilsiu.

  • Erika parašė:

    Tų niekam nežinomų dalykų daug, tačiau vienas, mane pačią labai erzinantis – perfekcionizmas. viskas man turi būti idealu, tvarkinga ir ne kitaip. ir to pakeisti tiesiog nesugebu :(

  • Algirdas parašė:

    1.Pedantiškai tvarkingas
    2.Dievinu serialą „Draugai“
    3.Bijau gyventi vienas didelėje erdvėje.
    4.Esu super jautrus.
    5.Esu transseksualus.

  • Audrius parašė:

    Aš pirmiausia perskaičiau visą straipsnį, tuomet skaitytojų komentarus ir tik tuomet nusprendžiau palikti info apie save. :) Nežinau, galbūt daugelis taip elgiasi, ar ne? :) Iš tikrųjų viskas čia taip žavu, visi tokie atviri – net pats sau imu pavydėti, kad čia užsukau. :) Taigi apie save…
    Man 35-eri, vedęs, su žmona laukiame vaikelio. Pernai (2015 metais) pakeičiau savo profesiją. Tapau (kaip ir daugelis lietuvių) pardavimo vadybininku. Keitimas buvo atliktas mano paties iniciatyva, nes prieš tai buvusioje darbovietėje išdirbau ne tiek ir mažai – 11 metų. Išsisėmiau, trūko naujų iššūkių, naujų užduočių ir t.t. Esu tas, kuris mėgsta mokytis. Na, nesigilinu į statistiką, nenagrinėju kvantinės fizikos principų, bet domiuosi viskuo, kas susiję su savišvieta, savęs ugdymu, tobulėjimu. Pagaliau nusipirkau planšetinį kompiuterį, kad niekieno nevaržomas galėčiau skaityti e-knygas tomis pačiomis temomis. Beje, labai džiaugiuosi, kad bene prieš 5 – 6 metus (sakyčiau gan vėlai) atradau savo tikrąjį hobį – investavimą į vertybinius popierius (akcijas). Hm… nors galbūt yra tokių, kurie apskritai neatranda savo hobį(-ių). Bet kokiu atveju, čia taip pat reikalingos, žinios, įgūdžiai, patirtis, nes klaidos kainuoja tiesiogine ta žodžio prasme. :) Taigi, paskutiniu metu pastebiu, kad sunkiai suspėju mokytis viską ką esu užsibrėžęs (pardavimai, investavimas, asmeninis tobulėjimas) ir tai truputį pradeda varginti… Labai tikiuosi čia pavyks surasti ar sužinoti atsakymus, kurie padės sugrįžti į įprastinį gyvenimo ritmą… :)

  • Tomas parašė:

    Sveiki visi. Man 33 metai ir jau beveik dešimtmetį esu priklausomas nuo sporto lažybų. Nors jau tai yra vieša paslaptis visiems artimiesiems ir atrodo turėtų būti jau man pačiam lengviau. Jau kokie metai artimieji mano kad aš baigiau savo lošimus ir pats stengiuosi to nebedaryti, bet būna kad kartas nuo karto imu ir paslystu… Pats puikiai suvokiu kad nieko gero iš to nėra ir nebus bet ir vėl trūkt už vadžių ir vėl iš pradžių. Apgaudinėju toliau ne tik save bet ir artimuosius. Bet vis tikiu kad išaus ta diena kai tikrai galėsiu valdyti savo silpnybes.
    Apie praradimus net baisu pagalvoti. Jei ne priklausomybė tai gyvenčiau kuo puikiausiai ir nereiktų sukt galvos dėl kiekvieno dabar uždirbamo cento.
    Na bet dabar džiaugiuosiu kad tėvai mane palaiko padeda ir stengias suprasti mane. Ačiū savo tėčiui kuris manimi tiki.

  • anima parašė:

    Nemegstu savo vaizdo veidrodyje. Daznai jauciuosi kvaila. Daznai nematau prasmes (nors mano metuose jos jau turetu buti daug). Nemoku dziaugtis.

    • Tik parašė:

      Nemoki džiaugtis, surask kas tave džiugina, kokia situacija ar įvykis net ir vaizdas tinka. Lieka džiaugtis ir plėsti, šį, savo džiaugsmą.

  • Debesilietė parašė:

    Aš begalo noriu išmokti anglų kalbos, bet pradedant nors šiek tiek jos mokytis, VISADA pradedu jausti, kad aš tiesiog esu visiškai neįgali jos išmokti, niekaip negaliu suprasti angliškų sakinių,bei suprasti kas kalbama, nors ir turiu šokius tokius pagrindus, bei jos vis dar mokausi gimnazijoje… Nežinau nė kaip jos išmokt…. :/ :/

  • Renata parašė:

    Ką gi aš dažnai fantazuoju,nes fantazijos mano manymu yra saugios,bet kartais neatskiriu kur realybė kur fantazija,dėlto daug „košės“ mano gyvenime,nevalgau mėsos ir patariu tai kitiems, nors karts nuo karto kyla noras jos suvalgyti

  • aps parašė:

    Esu keista mergina, nesuprantanti ko nori is gyvenimo, atrodo noriu seimos kita diena noriu darbo kuris man teiktu malonuma, taciau kad toki darba susirast reikia zinoti ko noriu, kaip ta suzinoti? as vis ieskau ir nerandu atsakymu is saves. Tai kaip atrasti save? i si klausima atsakymo negavau.

  • Naivi parašė:

    Patinka dainuoti duše, nes tuo metu tampu maža mergyte, kuri nebijojo svajoti, kad kada nors gali tapti dainininke.

  • Priklausoma nuo rašymo parašė:

    Aš dažnai užstringu savo susikurtame, išgalvotame pasaulyje ir užmirštu tikrąjį savo gyvenimą. Aprašinėju jį kaip knygą. Turiu veikėjus, visą erdvę… Atrodo, tiesiog, negalvoju apie nieką kitą, kaip tik apie sekančius savo veikėjų žingsnius. Vieną iš veikėjų sugretinu su savimi. Ir rašydama „knygą“ visa tai jaučiu, visus jausmus, kuriuos kuriu, ir tie dirbtini jausmai darosi stipresni nei tikrieji. Per keletą metų tapau priklausoma nuo savo kuriamos istorijos tobulinimo. Nejaučiu tikrovės. Tik tą nenuvaldomą potraukį rašyti ir rašyti, ir kurti, ir toliau, dar pusvalandį… Mano akys nuo to labai kenčia, bet alternatyvų nerandu.
    Negaliu to atsikratyti – bet ir nenoriu, nors žinau, kad reikia. Myliu savo gyvenimą, juo mėgaujuosi ir laimingai žingsniuoju tolyn. Tik jo nematau. Nes esu savo „knygoje“.
    Velniop.

  • a_p parašė:

    Man 23-eji metai sėkmingai baigiau universitetą, turiu nuostabią šeimą, puikų vaikiną Ir labai dažnai jaučiuosi nelaiminga.. Tai nėra normalu ir taip atrodo tik iš šono. Iš mano pusės panašiau, kad visus nuviliu, tas jausmas, kad nedarau nieko dėl ko būtų galima didžiuotis manimi. Baigus universitetą nežinau, kuriuo keliu pasukti, darbo neturiu, gyvenu iš tėvų. Tėvai norėjo, jog toliau siekčiau mokslų mat turiu vyresnę sesę, kuriai puikiai sekasi visur, bet į magistrą nestojau. Jaučiu didelį spaudimą. Galbūt todėl ir planuoju mokytis užsienyje, tačiau tai greičiausiai reiškia skyrybas su draugu, jis nesistengia, nedaro nieko, kad būtume kartu, nors jau kartu gyvename.
    Aplamai noriu labai skirtingų dalykų..niekada nemaniau, kad gyvenimas susiklostys taip..jis lyg įspaustas į rėmus iš kurių nepabėgsi. Bijau dar kartą suklysti, dar kartą kažką nuvilti.
    NEŽINAU ką daryti.. Išmokau nekęsti savęs už tai, kad neturiu tiek ryžto ir nesu tokia gabi, kaip kiti mano aplinkiniai..

    • Darma parašė:

      Klausyk, velniop kitų norus ir lūkesčius! Svarbu sekti savo norų. O vietos pakeitimas, pzv. studijos užsieny, padėtų bent nuotoliniu būdų išlysti iš spaudimo zonos ir perkratyti dalykus smegeninėj. Aš dažniausiai spjaunu į aiškinimus ir darau kaip man šviečia, aišku, plaukti prieš srovę yra nelengva, savo kainą sumoki, bet dėl nieko gyvenime nesigailiu.

  • Saulė parašė:

    Taigi..:
    1) Esu labaiii jautrus žmogus..Dėl visko jaudinuosi,nervinuosi.
    2)Aš išties keistas žmogus:
    Man 13,bet aš klausausi 80-90 dešimtmečio dainų.Dievinu tokią roko grupę Queen..(71-91m.)
    3)Esu svajotoja
    4)Mąstau priešingai,nei mano bendraamžiai..Man patinka menas,muzika,svajonės,RAMYBĖ ir šeima.:)
    5) Neturiu draugų..Na ir kas??Ateityje tikrai jų susirasiu;)
    6)Mano mažas ūgis,todėl žmonės mano,jog man 9-10m. -_-
    Ačiū ,jog leidote pasidalinti savo mintimis :)

    • Darma parašė:

      Esi šaunuolė, brandaus mąstymo.

  • S parašė:

    Labas, mano gyvenime dabar sunkus laikotarpis, kai pati negaliu suprasti, ko noriu iš savo gyvenimo, dabarties ir ateities. Bijau visko. Noriu sprogimo savo gyvenime, kad pagaliau, kas nors atsitiktų, noriu meilės, nes nors stengiuosi to neparodyti, bet labai noriu santykių, noriu, kad mane kas nors mylėtų, noriu pati mylėti. tai sunku. Noriu iškeliauti, bet varžo finansai, noriu keisti studijas, nors ir pati dar nežinau, ar tikrai. Žinau, kad tai, ką dabar yra visiškai nerišlu, bet labai norėčiau nueiti pas psichologą pasikalbėti. Žinau, kad per daug savo gyvenimo laiko švaistau tiesiog nereikšmingiems dalykams. Dažnai manau, kad „einu iš proto“, šnekuosi pati su savimi, nes man atrodo, kad tik aš pati save geriausiai suprantu, turiu tik vieną žmogų, kuriam galiu daug ką papasakoti, bet ir taip kartais atrodo, kad ji negali suprasti visų mano psichologinių ir dvasinių problemų. Sunku… Labai noriu pasikeisti ir susigyventi pati su savimi. Labai noriu kada nors gyvenime parašyti knygą. Dabar supratau, kad menas yra sudėtingas ir aš nežinau, ar jis iš tiesų man tikrai patinka.

  • Viktorija Viktoriukas parašė:

    Esu perdetai jautri, per daug galvoju ka kiti apie mane mano

  • aida parašė:

    Man 31 :) esu savimi pasitikinti labai greitai isizeidzianti daznai nesuprantu juoku, be situ trukumu jauciuosi tobula gyvenu su draugu jau 10metu ir turiu viena svajone kurios niekas nezino vien apie tai pagalvojus man geda darosi bet svajoju apie grubu sex nors viena nakti su stipriu raumeningu vyru :p

  • Smalse parašė:

    Man jau greit 45. Bet aš tokia pasimetusi… Vis dar ieškau savęs, vis dar tikiuosi atrasti veiklą, kuri pripildytų teigiamu turiniu ir mano sielą, ir piniginę…
    Pradėjau dirbti dar tebestudijuodama. Įmonė kūrėsi. Bosas labai protingas ir įtakingas žmogus. Dirbau, mokiausi, tobulėjau. Paskui tiesiog gyvenau – gerai uždirbau, tikrąja ir perkeltine prasme stačiau namus, gimdžiau ir auginau vaikus. Buvo labai patogu, todėl į karts nuo karto pasitaikančius darbo pasiūlymus nekreipdavau dėmesio. Paskui pajutau, kad gal reiktų kažką keisti, bet vis nesiėmiau ryžtingų veiksmų. Galiausiai gyvenimas privertė – užsakymų sumažėjo daugiau nei iki minimumo. Namų šeimininke būti visai smagu, bet už vyro pinigus pirkti sau batų taip ir neišmokau… Bet aš vis trepsiu vietoje, vis neapsisprendžiu, ko tikrai noriu ir ką dėl tų norų galiu aukoti. Galvoje sukasi tūkstančiai idėjų, bet nei viena jų taip ir neišvysta dienos šviesos. Nekenčiu savęs už tą laiko gadinimą ir leidimą gyvenimui plaukti pro šalį.

  • Ingrida parašė:

    Labas :) ilgą laiką neprisėdau prie tavo straipsnių, nors telefonas karts nuo karto supypsėdavo, pranešdamas, kad į el. paštą atkeliavo nauja žinutė. bet štai, šiandien pagaliau prisiruošiau perskaityti visą gėrį. nors perskaičiau vos vieną straipsnį, jau galiu pasakyti, kad sužavėjai. tikrai! :) seniai (o gal net niekada) skaičiau tokį nuoširdų straipsnį.
    važiuodama į parduotuvę ir iš jos vis galvojau, ką naujo galėčiau pasakyti apie save. atrodo, viską esu išpasakojusi. ir vis dėlto kažką sugalvojau. tai nėra jokios paslaptys ar labai sukrečiantys/įdomūs dalykai, bet juk ir neprivalo tokie būti, tiesa? :)
    pirmiausia, pasakysiu, kad esu priklausoma nuo muzikos. ne, tikrai neturiu labai išlavinto muzikinio skonio (nors baigiau meno mokyklą, bet ji tikrai nesuformavo mano muzikinio skonio), klausau visokių dainų, bet noriu pasakyti, kad man tiesiog kartais reikia paprastų muzikos terapijų (pavyzdžiui, vakar porą valandų gulėjau lovoje klausydama Donato Montvydo dainų. nes pasiilgau tokios paprastos muzikos. nesijuok). taip pat pridursiu (nes ką tik paskaičiau straipsnį apie neseniai Kelmės rajone nušautą elnių šeimą), kad nekenčiu medžiotojų ir esu griežtai nusistačiusi apskritai prieš medžioklę ir gyvūnų žudymą, nors ir giminėje, ir draugų rate turiu medžiojančiųjų. iš šio pasakojimo išplaukia „prisipažinimas“, kad mintyse garsiai garsiai juos keikiu, bet realybėje nieko nesakau. gal ir sakyčiau, bet negi tai turėtų įtakos? nors esu iš žmonių, kurie tuos, kurie jiems nepatinka, „puola“ ir jiems pamokslauja linkėdami gero (tas gėris nustatomas pagal save), bet štai, vis dėlto kartais būnu ir tyli pelytė. ir galiausiai, pabaigai pasakysiu, kad dievinu buvimą vienumoje, bet tuo pačiu metu labai mėgstu bendrauti su žmonėmis ir būti žmonių būryje. tiesa, dar pati nežinau, kas patinka labiau ir stengiuosi visa tai suderinti, nors dažnai manau, kad aš paprasčiausiai bijau žmonių. pasidalinau daugiau nei vienu dalyku, tau nebūtina skaityti šio teksto (labai protingai darau rašydama tai pabaigoje), bet jaučiuosi atlikusi didelį darbą – pasipasakojusi :) ačiū tau!

    • Debesyla parašė:

      Tai ačiū tau už pasakojimą, Ingrida! Sveika prisijungus :))

  • parašė:

    Net nežinau, ką parašyti, esu tikrai gan atviras žmogus ir paprastai savo mintis išdėstau vyrui, mamai, sesei, vargu ar yra kažkas tokio, ko niekas nežinotų… Gal pasidalinsiu tuo, kad esu reikli, sau ir kitiems, mokausi su tuo sukovoti, tačiau matyt reikliausia esu vyrui, dažnai reikalauju ir to, ko pati nepadarau…

  • R.P. parašė:

    Esi tikrai nepaprastas žmogus, Danieliau! Perskaičiusi tavo prisipažinimus ir pasijaučiau tarsi pažinočiau tave jau seniai. Štai net keletas prisipažinimų, kuriais aš norėčiau pasidalinti:
    1) prieš metus maniau, kad esu biseksuali, bet dabar manau, kad vis dėlto vaikinai man patinka labiau. ( slapta žaviuosi visa vyriškąja gimine, bet to niekada neparodau)
    2) Esu „Simpsonai“ fanatikė. Esu mačiusi absoliučiai visas serijas ir iš pirmos ( ne pristatymo) minutės galiu papasakoti apie ką ji bus.
    3) Bijau, kad man taip ir nepavyks parašyti knygos.
    4) Dievinu vienatvę, asmeninę erdvę, nors kartais draugija būna geriausias vaistas nuo liūdesio.
    5) Sergu depresija ir geriu antidepresantus ( niekas, tik šeima žino, mamai griežtai prisakė niekam daugiau nesakyti, nes ….. suprantate.)
    6) Rengiu vieno žmogaus ( tik manęs) vakarėlius.
    7) Laukiu iš kitų pirmo žingsnio, nors ir manau, kad tai nesąžininga kito žmogaus atžvilgiu.
    8) Noriu, bet bijau, užkalbinti patikusi vaikiną.

    • Debesyla parašė:

      Ačiū už atvirumą, R! Sveika prisijungus! :)

    • Tiesiog aš parašė:

      R.P. Drąsuolė, kad pasisakei apie depresiją.Aš irgi ja sirgau.

  • M.T. parašė:

    Nuostabus zmogus tamsta esate,i pilkaja mase neispraudziamasdziugu ir aciu uz atviruma…nors slepiami dalykai tureciau pasakyti tikrai nekriminaliniai

  • Svajoklis parašė:

    Kai turiu laiko pertraukėlei namuose, mėgstu žiūrėti Drakonų kovų klipus su muzika, nors man jau 19 metų, o juos žiūrėdavau kai buvau mažas. Kartais tiek įsijaučiu, kad pamirštu jog praėjo 30 minučių, kad aš jau turėjau dirbti, bet visą laiką prasvajojau. Būna, kad užsileidžiu klipą ir atsikėlęs kaunuosi su oru, lyg pats būčiau Son Gokas. Buvo net kilusi mintis, kad galėčiau sukurti visiškai naują istorijų Drakonų kovų serijoms ir nusiųsti Akirai Toriyamai.

    • Debesyla parašė:

      Kai jėga!

      O kodėl tai nepadarai? Štai šiek tiek įkvėpimo. Šis piešėjas išvis pradėjo nuo nieko: http://zenpencils.com/

  • Saras parašė:

    Turiu baimę nerasti sau tinkamos poros. Nepasitikiu savimi, nes dažnai nepasiseka santykiuose… Tačiau turiu daug vilties, nes esu doras žmogus ir labai noriu rimtų santykių

    • Darma parašė:

      Dominuojančios mintys pritraukia norimus dalykus.

  • Dovilė parašė:

    Paradoksalu, kad teisiu ir kaltimus artimus žmones, stengdamasi juos pakeisti, bet taip juos tik skaudinu, o svetimams stengiuos būti gera ir visaip verčiuos per galvą, kad tik jiems galėčiau padėti.

  • Lina parašė:

    Nejaučiu gyvenimo džiaugsmo ir pilnatvės, nors aplinkiniams sudarau laimingo žmogaus įspūdį :(

  • Goda parašė:

    Aš labai greitai atleidžiu, nors to neturėčiau, nes man tai kenkia. Pasitikiu visais ir viskuom, bandau žmoguje matyti tik gera, kas tai pat nevisalaik i nauda išeina. Padedu žmonėms, išklausau juos, bet niekados to negaunu atgal. Neturiu žmogaus, kuriuom galėčiau pasitikėti. Viska saugau savyje ir ten jau vis mažėję vietos, bijau kad viena diena išprotėsiu. Myliu dangų beprotio, dievinu gamta aplamai. Norėčiau mokėti gaminti, bet nemoku ir man tiesiog neišeina. Kartais manau, kad aš graži, bet buna dienu kaip savęs nekenčiu. Vis dar laukiu savo pirmojo bučinio. Savam gyvenime jaučiuosi kaip mažas vaikas pasiklydęs tamsiame miške.

  • parašė:

    Aš suvokiu savo išskirtinumą mane supančių žmonių ir aplinkybių pasaulyje, ir savo charakteriu, ir savo gyvenimo būdu, bet viduje nesijaučiu laiminga.

  • Gabriele parašė:

    Bijau likti nepripažinta

  • Do parašė:

    Bijau atskleisti savo baimes:)

  • K. parašė:

    Bijau visko. bijau kad man nepasiseks darbe bijau, kad pramiegosiu i darba, bijau ieskoti saves ir galu gale apskritai bijau susimauti. viso to pasekoje viskas tik dar labiau nesiseka ir nesigauna. O kai pradedu smerkti save tai nesiliauju, vel gi naudos jokios… taciau visada stengiuosi sypsotis ir dziuginti kitus.

  • Ruta parašė:

    Pati sau jauciuosi vienas didelis kompleksu ir problemu kamuolys. Bet, kas idomiausia, esu vertinama savo draugiu, visada joms patariu ir padedu, jas skatinu ir stengiuosi ikvepti, atrodo, jog mano problemu lyg nebuta, nors pati savo gyvenimo susitvarkyti negaliu. Zodziu pati save uzknisu ir nesu savimi patenkinta, nors kitiems gal taip ir neatrodo.

  • Ineta parašė:

    Labiausiai bijau vienatvės..Verkiu kai mane apleidžia draugės ar draugai.

  • D parašė:

    Mokinuosi pasitiketi savimi

  • Dykas parašė:

    Bijau vienatvės….

  • rima parašė:

    Labai daznai nedarau kazko, ka padaryciau , jei nebijocaiu kitu zmoniu reakcijos.

  • Ieva parašė:

    Nekada netikėjau, kad įmanoma atsitrenkt į stulpą, kol….. pati neatsitenkiau. Dabar beliko užlipt ant grėblio, kad į jį atsitrenkčiau, ir suprasiu, kad vis tik viskas įmanoma

  • Lina parašė:

    Esu labai gera klausytoja, nes dazniausiai neturiu ka pasakyti .

  • J parašė:

    Be galo pergyvenu dėl savo spuogų. Man veidas,atrodo, turi būti pati estetiškiausia kūno dalis, o pas mane ji visai neestetiška. Ir kai susitinku su žmonės bijau, kad jie į mane žiūri blogiau, kritiškiau, nes viską gadina spuogai. Dėl jų aš nesijaučiu graži. Labai stengiuosi jų atsikratyti, sveikai maitinuos, bandau atrasti save, ieškau psichologinių priežasčių, sportuoju, maskuoju. Jau kelinti metai man jie nenyksta. Pamažėja ir vėl atsiranda keli dideli negražūs ir vėl aš sau tampu negraži. Kartais iš nevilties tiesiog prarandu gyvenimo džiaugsmą. Kai man pasako, kad aš graži ar graži figūra iš kart pagalvoju – veido gyvenime nieks negyrė.
    Labai keista tai rašyti, kai niekam nesu sakius. Nemalonu iš tikrųjų :D gerai, kad mes nepažįstami :D
    Ir dar. Kartais save graužiu dėl katino mirties, kad nepakankamai stengiausi išgydyti ir dėl to, kad jaučiau palengvėjimą jam mirus. Jaučiuos beširdė ir visiškai nehumaniška… Iš dalies dėl šio kaltės jausmo nustojau valgyti mėsą. Kadangi man gaila, kai kiti miršta ir jaučiuos siaubingai, kad pamačius jog jis mirė nejaučiau sielvarto… Aš žiaurus žmogus..

    • Hristina parašė:

      Labas! Tu ne viena tokia. Mane jau daug metų irgi kamuoja spuogai. Ir irgi buvo panaši situacija kaip pas tave su katinu. Man taip buvo su jūrų kiaulyte. Tai kad nesibaimink, ne viena tu tokia žiauri :D

    • Joli parašė:

      As labai atsiprasau, bet man buvo labai juokinga, kad taip blogai jauties del katino. As net garsiai viena juokiausi. Kad tu zinotum kiek pazistu zmoniu, kurie nelabai nusimena, kad ju naminiai gyvunai mirsta. Tyliai sau dziaugiasi, nes daznai gyvuneliai, kad ir labai mieli, visgi sukelia zmonems varginancio rupescio. Nepergyvenk. Cia suaugusio zmogaus bruozas- praktiskoji tavo puse nugalejo ir tiek.

  • Aušra parašė:

    Mėgstu iš bibliotekos pasiimti daug knygų, tačiau jų neskaitau, o aplinkiniai mano, kad esu protinga.
    Mano šuo mane kartais varo iš proto. Kartą paprašiau kito asmens jį prižiūrėti ir po poros dienų. sulaukiau skambučio, kad šunį partrenkė automobilis. Tuo metu kilo gėdinga (nes truputį džiugi) mintis: puiku, žuvo! Šuo gyvas, tad po šio įvykio, šunį drasuoju ir stengiuosi būti atlaidesnė, dar ne visada pavyksta.

    • Debesyla parašė:

      …O galbūt šuo norėjo nuo tavęs pabėgti, tai pats šoko po ratais? :-D

      Na gerai, tik juokauju. Sveika prisijungus, Aušra! :))

  • Rasa parašė:

    Dažnai bijau būti niekas kitiems. Bijau taip ir nesuprasti ko noriu iš savo gyvenimo, koks mano tikslas… Esu visiškai pasimetusi.

  • Hmm.. :P) as budamas gal 15 metu noredamas pasirodyti pries draugus, vaziavau dviraciu ir nukritau :) Luzo raktikaulis ;)) Stai prie ko atveda noras pasipuikuoti ;)))

  • I. parašė:

    Man baisiausias dalykas pasaulyje – atsiverti.

    • Debesyla parašė:

      Net anonimiškai, kaip dabar? :)

  • Hristina parašė:

    Dažnai būdama viena namuose šnekų su savimi ir įsivaizduoju, kad iš mane ima interviu. Be to, esu žiauri maksimalistė. Nežinau, ar tai yra normalu.

  • Vikrorija parašė:

    Niekada nepabaigiu pradetu darbu ir siai dienai pati nezinau ko gyvenime noriu… Darbas kaip ir patinka, bet nusibodo… Savo vyra myliu bet reikalauju pati nezinau ko is jo… As sustojau vietoje ir joje stoviu jau 8 metus. As netobuleju. As savimi beprotiskai nepasitikiu.

    • Agni parašė:

      Viktorija, ne tu viena jautiesi stovinti vietoj – man irgi taip yra tekę jaustis. Labai sunku pamatyti, kad visgi progresas yra, labai lengva save kaltinti, kad nieko nedarai.
      Ką aš dariau – tai stengiausi užsiimti minimalių pastangų reikalaujančiais dalykais arba tokiais, kurie gamina veiksmo energiją viduje. Pasivaikščiojimai, pasportavimai…Svarbiausia – negraužk savęs, nes 8 metus save graužti yra baisiau nei 8 metus nieko neveikti ;)

  • Margarita parašė:

    Neturiu draugų, nors labiausiai vertinu bendravimą su įdomiais žmonėmis.
    Neturiu draugų, nes nemoku užmegzti ir palaikyti ilgalaikių santykių.
    Neturiu draugų, nes iki šiol lyg ir patiko būti vienišu vilku, o dabar tos vienumos jau per daug.
    Neturiu draugų, nes būti vienai tapo gyvenimo būdu.
    Neturiu draugų, nes kažko manyje stinga …

  • Margarita parašė:

    Džiaugiuosi jus atradusi.
    Prieš tris dienas net neįtariau apie tokius tinklaraščius.
    Aš irgi būsiu atvira – kol kas nepatiko tik Jėzaus vardo rašymas mažąja raide.

    • Debesyla parašė:

      Sveika prisijungus, Margarita!

      Ir atsiprašau, jokios nepagarbos jūsų religijai neturėjau. ;-)

  • Hera parašė:

    Aš mėgstu žmones, bet bijau su jais bendrauti. Man nėra sunku prieiti ir susipažinti su kažkuo įvairiuose susibūrimuose, bet kai reikia plėtoti draugiškus santykius aš niekaip nesuprantu skirtumo tarp buvimo draugiška ir įkyria, todėl dažniausiai pati pirma niekur nekviečiu ir neparašau. Ir dar bijau, kad užstrigau asmeniniuose santykiuos, kurie man neteikia džiaugsmo.

    • Rūta parašė:

      Puikiai tave suprantu, Hera! Mane taip pat kankina nuolatinė baimė, kad benraudama ar bandydama užmegzti pokalbį su žmonėmis, juos tik erzinu.

  • M parašė:

    Kurį laiką laikiausi dietos tam, kad būčiau graži ne kiek sau, bet kiek aplinkiniams, nes gaudavau daug liaupsų kokia esu graži būdama liekna….Nors realiai visada sau patikdavau, dalinai patikdavau, tokia kokia esu….bet liaupsai buvo varomoji jėga, kuri privertė taip elgtis….buvau išsekusi ir tik vienu žingsniu nuo anoreksijos….nemanau, kad išgijau…nes dar būna, kad karts nuo karto, paslaikau dietos, ar tiesiog atsisakau kažko valgyti…

  • I kas per velns ta meili yr parašė:

    Nematau savo ateities su savo esama mergina, taciau niekas nezino, kad taip galvoju, o ir pats bijau kazko imtis :)

    • Julija parašė:

      Siūlyčiau apie tai pakalbėti su savo mergina apie tai… gal ji jaučia tą patį? dažnai paprastas pokalbis daug ką išsprendžia :) sėkmės :))

      • Kan parašė:

        Jum moterim pasikalbėti su vyru reiškia jį pakeisti per pokalbi, sulaukti pritarimo na ir pan. savanaudiška viskas pas jus. Vienintelis atvejis kai ištikrųjų negalima skirtis – tai meilė…

  • Meow parašė:

    Taigi, mano keistu minciu ir prisipazinimu srautas: visada savo isvaizda, nors ir ne itin issaukiancia, bandau parodyti kokia esu, issiskirti, taciau durna mano charakterio savybe neleidzianti laisvai bendrauti ir susipazinti viesumoje yra abejojimas. Nerimtai skamba? O pagalvokit jeigu abejoti viskuo? Man tai savotiskai tapo lyga. Abejoju ar parasyti sms, abejoju ar skambinti, abejoju ar apskritai rasiu zmogu suprantanti mane, abejoju ar sesti i autobusa, ar eiti i paskaitas, ar iseiti apskritai is namu… viskuo kuo tik galima… ir sunkiai su tuo kovoju. Jeigu pabandau ir nepavyksta. Kaltinu tik save ir ziauriai.

  • M. parašė:

    Galit tikėti, galite ne, tačiau aš niekada gyvenime nesimasturbavau. Man 22 metai ir per savo gyvenimą niekada nesimasturbavau pati. Visada jausdavau kažkokią gėdą, kažkokį kompleksą kalbėti apie lytinius santykius ir seksą.

    • Debesyla parašė:

      Mano praeita mergina buvo tokia, viskas normalu :)

      Nors jei tu kaip ir mano Praeitoji, niekada nebuvai pas ginekologą (jezau, bent kartą gyvenime visiems reiktų. Ir patartina kol dar jaunas), tada apsilankyk. Dėl viso gero. Gal visgi kas ne taip… :o

  • lelyce parašė:

    50 procentu, siu faktu atitinka mane, is mergaitiskos puses. :)

  • kasdienpagalvoju parašė:

    Atrodo, kad nesugebu nieko. Mokytis niekada nebuvo sunku, bet tarsi neišdirbčiau jokiame darbe, nei nuobodžiam, nei stresiniam, nei su žmonėmis, nei su popieriais. Panašu, kad visi aplink yra geresni už mane, geriau bendrauja ir labiau visiems patinka. Tarsi nepalieku niekam jokio įspūdžio.

    • Debesyla parašė:

      Oho. …Bet ar tikrai!? Paskaityk kitų Debesyliečių prisipažinimus apačioje ir pagalvok dar kartą. :P

  • gytis parašė:

    Esu hipokritiškas, dažnai kaltinu arba peikiu kitus dėl to, ką ir pats darau.
    Nežinau ko noriu.
    Dėl to, kad nesimokiau mokykloje kaltinu tėvus.
    Noriu daug pasiekti, GREITAI ir be VARGO.
    Tinginys.

    • Debesyla parašė:

      Ačiū, Gyti! Viskas gerai, tik liekant Debesyloje – turėsi hipokritiškumo atsikratyti :))

  • laukine parašė:

    Nesugebu pamiršti vaikino pusę metų:D

    • Julija parašė:

      sakoma gerai kai atsiranda kitas žmogus… :))) gal reikia naujos pažinties? nebijoti naujų pažinčių… Pati negalėjau pamiršti vaikino metus, tada susitikau su juo, pasikalbėjau ir supratau, kad gyvenimas nuostabus ir be jo :))

  • Ligita parašė:

    zodziu myliu as nesisvsistau todel gal ir nesuteikiu laimes kitiems ir sau.turiu vaika kuriam vienam si zodi tariu drasiai.esu uzdara bijau ka pradet daryt nes nezinau nuo ko.bijau neatrast ka galiu ir ka moku.ir tai rasau pirma karta nes kiti mane mato tik stipria ir niekada nepaluztancia…

  • Greta parašė:

    Keista, bet tokį Dainelių ir įsivaizdavau…

    O aš.. Visi galvoja, kad aš rimta ir protinga, jokiu būdu ne romantikė, bet mano galvoj knibžda daug kvailų minčių ir lipdosi įvairiausi scenarijai. Žmonės sako, kad neperpranta mano būdo, o aš ir pati nežinau, koks jis.

  • Darbe visada manau, kad mano atliekamas darbas nėra baisiai svarbus, todėl dirbu atsipalaidavęs ir nebijau prisiimti atsakomybės; todėl klaidas darbe priimu labai ramiai ir nesiparinu.

    • Debesyla parašė:

      Ajajai, kaip pozityviai… :-D

  • Mantas parašė:

    Pagrindinis dalykas apie mane: bijau dalintis apie save, jei pradedu dalintis fotografijomis, asmeninėmis savo veikla facebook’e bijau kad prarasiu dalelę savęs ir dažnai jaučiu tokį pavydą kitiems, kurie gali dalintis kaip dabar padarei savo straipsnyje, Danieliau. Toks žiauriai stiprus jausmas viską pasilaikyti sau ir mokėti ir turėti bei žinoti kuo daugiau, gauti iš kitų žmonių kuo daugiau informacijos ir patarimų, bet niekuo, ką pats žinau nesidalinti.. pirma norisi sau pritaikyti, pats gauti iš visų žinių, informacijos naudos. Pavyzdžiui, šiuo metu esu Kinijoje, gavau stipendiją čia studijuoti, kai draugai užklausia, kaip aš ten atsidūriau – paprastai nurodau kitą stipendiją ir nenoriu atskleisti tiesos apie save, nenoriu, kad jie pasinaudotų ta pačia galimybe, kuria aš pasinaudojau. Manau, kad šita baimė dalintis (noras meluoti) kyla iš pavydo ir tikrai vertinu Tavo straipsnį ir atvirumą – žinau, kad man taip padaryti reikėtų labai daug drąsos – noriu, norėčiau, bet ir bijau..

    • Debesyla parašė:

      Bet užtat ėmei ir pasidalinai. Tai visgi ne viskas pražuvę. ;-)

  • agne parašė:

    Mano paslaptis ( nors gal tai ir nepaslaptis), amzinas noras buti bet kuo kitu, tik ne savim. Su savimi pacia nerandu vietos po saule.

  • Austėja parašė:

    Debesyla,tavo straipsniai puikūs! :) Kalbant apie mane ir mano ‘paslaptėles’, kuriomis gal norėčiau pasidalinti (sekant straipsnio mintį), tai… na, mane pačią labai labai užkniso viena mano savybė. Tiesiog negaliu jos pakęst,norisi išrauti su visom šaknim,bet kažkaip nesiseka. Man labai rūpi: O KĄ ŽMONĖS PASAKYS? O KĄ PAGALVOS? O ŠTAI,JEI DABAR PADARYSIU KĄ NORS JUOKINGO EIDAMA GATVE, KĄ PAGALVOS APLINKINIAI? nu ir .t.t ir pan. Gal laikui bėgant parašysi straipsnelį šia tema? Būtų labai įdomu paskatyti tavo mintis šiuo klausimu:)

  • V parašė:

    Do what you fear and watch that fear disappear. :)
    Debesyla, atradau tave tik šiandien. Kiek visko, kiek visko.
    Ačiū, kad pasidalinai šia info apie save. Atradau labai daug panašumų su savimi! Juokiaus,

    Jau metus gyvenu Londone, tai mano gap metai po studijų, dirbu restorane dangoraižy su visokiausio plauko žmonėmis, paskutinių metu itin einu iš savojo proto, ypač kai per kiekvieną Skype pokalbį mama prašo parvažiuoti namo į Lietuvą (mat namus gražiai suremontavo) ar skatina imtis magistrantūros studijų, bet aš svajoju dar pasitaupyti ir išvykti į Kaliforniją ar Havajus poros ar keleto mėnesių dvasinei izoliacijai nuo visko, kas vėl man kelia perštėjimą. Volunteering. Tik vienas žmogus tai žino (ir tai ne mama).

  • * parašė:

    Didžiausia gyvenimo baimė, taip niekada ir nesuprasti kas esu iš tiesų. Nepažinojimas savęs mane varo į neviltį, kuomet nesinori su niekuo bendrauti nes papraščiausiai kaip gali suprasti kitą, jei nesupranti savęs? Visą gyvenima žavėjausi menu, maniau, kad tai yra vienintelis dalykas, kuris gali išgelbėti pasaulį, tačiau kaip ir dauguma tolau nuo savo prigimties ir kaip ir daugelis tapau pilka mase sėdinčia darbe prie kompiuterio monitoriaus ir nuolatos rysio zonoje esancio telefono. Žinau, kad esu ne ten, kur turiu būti, bet pažadėjau, kad šį kartą nekeisiu darbo tol, kol nesužinosiu kur yra mano vieta.

    • Debesyla parašė:

      Retorinis klausimas: O ar kas nors žino, kas jie IŠTIES tokie?

      (Bo aš nežinau. Tačiau jaučiuosi laimingas. Gal ne žinojime bėda?)

  • Vilma parašė:

    As labai bijau dantistes todel kai jau baisiau nei baisu pasidaro pradedu niuniuot kokia daina, dazniau tai buna zaliasis agurkelis :)

    • Debesyla parašė:

      Ooo… Šiaip įdomu – o kaip dantys? Spėju labai rūpinatės, kad tik išvengtumėte dantistų? ;-)

  • Nerilė parašė:

    Nuostabus straipsnis.
    Dalykas kurio niekas nežino:
    esu moksliukė, bet nekenčiu mokyklos, bet jei susokertu man ,,koma“

  • Jolita parašė:

    Prieš dvi dienas mane aplankė mintys, kad facebookas tikrai žlugdo mane, liūdina ir aš kitiem pavydžiu visų tų gerų dalykų. Nejučia tai tampa tarsi ir mano siekiamybė. Aš nebejuntu ir nesiekiu, ko iš tikrųjų noriu tik aš pati. Išsiregistravau. Grįžau namo ir negalėjau žaisti candy crush, tai vėl grįžau į facebooką. bet kiekvieną nuostabiai saulėtą ar apniurusį rytą aš eiinu į darbą per Baltąjį tiltą ir sakau sau: „neskubėk, pajusk, pamatyk visa tai, kas aplinkui. Žmonės skuba, lekia ir nemato nieko. Vis prisimenu vieną klausimą iš Paulo Caelo istorijos – Heikeli, ar matei šįryt dangų?. Aš stengiuosi jį pamatyti, džiaugtis ta akimirka ir neskubėti gyventi – to į facebooką neįdėsi – aš turiu daugiau ne kiti – aš mačiau šįryt dangų, bet ar tu jį matei?

    • Algirdas parašė:

      Sveikinu Jolita, aš taip pat išsiregistravau iš „facebook“ ir esu tuom labai patenkintas. Nuo tada daug kas pasikeitė: pradėjau siekti savo tikslų, atsirado svajonių, pagerėjo nuotaika, atsirado noras tiesiog gyvent ir džiaugtis gyvenimu, nenorėjau nuolat būti savimeilės vergu. Vedinas straipsnio autoriaus prisipažinimu, prisipažinsiu ir aš, kad kiekvieną diena bijau, nuolat noriu būti geresnis už kitus, persistengiu ir jei nepavyksta, dažnai kenčiu, ilgus metus masturbavausi pats ir savo protą.

  • Deimante parašė:

    Daznai isgyvenu vienatves jausma gyvendama uzsienyje, nors yra vyras, vaikas, labai truksta artimuju Lietuvoje, nes cia nieko is artimuju nera.Ir tikrai daznai drasko sirdi matant facebook visas seimas prie Kuciu stalo, ar linksmai leidziantys laika prie ezero…dar isgyvenu bendraminciu trukuma.Atrodo nori gyventi kitaip-prasmingai, dorai, darniai su gamta ir aplinka ir daznai jauciu negalejima buti savimi tarp senu draugu, nes iskarto metomos replikos ale nevaidinciau pasikeitusios ir t.t. todel labai noriu i Lietuva,nes ten yra zmoniu su kuriais galiu buti savimi, bet gyvenu cia del vyro noro, o kaip ir matau paskutiniu laiku isai nelabai tai ivertina, ir vel jauciuosi nesuprasta…daug daug visokios tiesos galeciau rasyti visa diena :DDDD o dabar toki juokinga skelsiu :D kazkada vaikystej buvau pavogus balionus is parduotuves :DDDDD visa valanda trypiau prie stendo kur buvo jie sudeti kol isdrysau pavogti :DDDD na bet jai atvirai nesijauciau labai gerai poto ir tikrai nesididziavau savo poelgiu , na bet aisku tada samones busena buvo toke kvaila, kad manau vienintele iseitis atleisti sau :D Linkeciau ir Jums isdristi sakyti tiesa!!!Vienas metodas kuris gali padeti- rasyti kiekviena diena sau i sasviuvini tiesa apie save,zmones,aplinka ir viska kitka :) As visiems linkiu laimes!!!

    • Debesyla parašė:

      Ačiū, Deimante! :-P

      Pamenu kadais vaikystėje bandžiau iš parduotuvės kartą čipsų pavogt. Bet pagavo. Ir lupt gavau. Kažkaip irgi nesididžiuoju, bet rodos čia visiems žmonėms augimo periodu tokie norai kyla iki suprantant, kad tai gal ir nėra geriausias dalykas :D

      Ei, o tikrai, tikrai vyras nenori Lietuvon? Čia gi jėga! Eurai jau visgi! :-D

      • Deimante parašė:

        Labai gaila, bet nenori :( cia jo tikslai, planai, na o as tai tik svajoju apie Lietuvele :) Manau daug emigrantu nori gryzti, lauksim tu laiku kada galesim :) nors ar ir dabar galeciau viska mesti ir pradeti nuo 0 :) Labai aciu uz toki straipsniuka!Superinis.Manau mums labai truksta tos tiesos apie viska ir save, aisku kitiems gal ir sunku priiimti tai skaitant apie save, bet manau reikia daugiau tokiu straipsniuku kad budintu mumis vis labiau :)

      • Debesyla parašė:

        Na, jei ką – tai bent jau aš Lietuvoj jūsų mielai lauksiu. Net jei ir gerai nepažįstu :))

        Beje, užmeskit akį tuomet į kitus Debesyliškus tinklaraščius. Juose gal rasite daugiau tokių straipsnių! ;-)

        Štai: http://debesyla.lt/geriausi-tinklarasciai-tobulejimui/

  • Saimutis parašė:

    as priklausoma nuo ka zmones apie mane pagalvos :D ir dazniau nei reikia prisiderinu prie kitu nuomones