Pirmą kartą čia?

Kaip mokytis greičiau ir egzaminams pasiruošti geriau? (…be nusirašinėjimo!)

„Aš daviau tau vis­ką. Vie­nin­te­lis daly­kas, kurio daviau per mažai, daly­kas, kurio nega­lė­jai gau­ti dau­giau – tai lai­kas.”

– Die­vas

Esa­me mokyk­loje su drau­ge, o už 15 minu­čių lietu­vių kal­bos atsis­kaity­mas – atmin­tinai reikė­jo išmok­ti kal­bą. Aš moku, o drau­gė nela­bai.

Kad išmok­čiau savo kal­bą, namuo­se užtru­kau apie 10–15 minu­čių. Drau­gė pani­kuo­ja, nors ji drą­siai spė­tų išmok­ti savą­ją per liku­sias minu­tes iki pra­džios. Tik, deja, ne tais meto­dais, kurių mus išmo­kė mokyk­lo­je.

Manau visi žmo­nės, skai­tan­tys šį straips­nį, pui­kiai žino, ką reiš­kia sėdė­ti visą vaka­rą ar net savai­tę prie vado­vė­lių, kny­gų ar kom­piu­te­rio ekra­no, sten­gian­tis kaž­ką pada­ry­ti, pabaig­ti ar išmok­ti…

…Bepro­tiš­ka! Kas tuo­met nutin­ka?

Dar­bų dau­gy­bė, spau­di­mas didžiu­lis, net neži­nai nuo ko pra­dė­ti, tad tie­siog sėdi susi­ėmęs už gal­vos ir kal­ti­ni pasau­lį, gra­žiau­siais var­dais vadi­ni darb­da­vius ir kei­kie­si, kad įsto­jai į tei­sės mokyk­lą.

Kai kurie tokios kan­ky­nės neat­lai­ko – tą gali­ma maty­ti pagal Senu­kuo­se par­duo­da­mų vir­vių sta­tis­ti­ką.

Ką daryt, ką daryt kai dega darbai ir nežinia, ko imtis?
Beje, o visų šių iliust­ra­ci­jų auto­rius yra supe­ri­nis Pet­ras Kasiu­ly­nas. Ačiū jam! :)

Man tai nepa­tin­ka! Neno­riu, kad žmo­nės gaiš­tų lai­ką ir stum­tų die­nas lauk­da­mi savait­ga­lio, kuris, deja, grei­tai pra­bė­ga. Noriu, kad kuo dau­giau žmo­nių, ypač jau­nų, nusto­tų tik kal­bė­ti ir pra­dė­tų prie­šin­tis sis­te­mai.

Kaip tai atro­do?

Tai gyve­ni­mas su 4 kar­tus grei­tes­niais dar­bais ir dau­gy­bė lai­ko tam, ką iš tie­sų nori­si dary­ti. Dary­ti tai, kas įpra­smi­na kiek­vie­ną gyve­ni­mo aki­mir­ką ir su kiek­vie­na die­na daro mus lai­min­ges­niais.

Atro­do per daug gra­žu?

Pama­ty­sim.

Aš noriu pasi­da­lin­ti būdais, kaip dir­bant papil­do­mai vos 4 valan­das per savai­tę, moki­niams gali­ma turė­ti >9 vidur­kį, o visiems kitiems liau­tis tei­sin­tis, jog nie­kam netu­ri­te lai­ko. Imti ir pra­dė­ti dirb­ti taip, lyg lai­ko turė­tu­mė­te užtek­ti­nai.

Šian­dien moky­si­mės dirb­ti efek­ty­viau.

Pradėkime nuo darbo vietos paruošimo.

Nr. 1|Sukurk darbui tinkamą vietą.

Geriau­sias būdas pra­dė­ti yra per­si­tvar­ky­ti dar­bo vie­tą. Jei jau­ti, kad tavo pro­duk­ty­vu­mas per­ne­lyg žemas, tai dar­bo erd­vės sutvar­ky­mas gali vis­ką pakeis­ti. Tai visai nesun­ku ir labai efek­ty­vu.

Kodėl?

Ar būna, kad grį­žus namo jau­tie­si pui­kiai, bet vos pri­sė­dus prie dar­bo sta­lo apima snau­du­lys, tin­gu­mas ar papras­čiau­siai blo­ga nuo­tai­ka?

Taip nuti­ko todėl, kad jei ilgą lai­ką daug ko nekei­tei ant sta­lo ar dar­bo kam­ba­ry­je, daik­tuo­se užfik­sa­vai tam tik­ras emo­ci­jas. Arba, kitaip tariant, sukū­rei pasą­mo­nin­gą kon­teks­ti­nį atsi­mi­ni­mą.

(Tai papras­čiau, nei skam­ba.)

Saky­ki­me, grį­žai namo, buvai pasi­ruo­šęs pra­dė­ti dary­ti namų dar­bus, bet tuo­met stai­ga pagal­vo­jai „ai, grei­tai patik­rin­siu feis­bu­ką ir tada pra­dė­siu“. Tuo­met nepa­ste­bi­mai pasi­lei­dai muzi­ką, pra­dė­jai susi­ra­ši­nė­ti ir nuste­bai pama­tęs, kad dvi valan­dos kaž­kur din­go. Taip ir atsi­ran­da „visai netu­riu lai­ko”.

Tai jau yra infor­ma­ci­ja, kurią užfik­sa­vai dar­bo aplin­koj. Dėl to, kitą kar­tą pri­sė­dus, labai tikė­ti­na, kad atsi­tiks pana­šiai.

Lai­mei, pakei­tę kad ir nežy­mias deta­les, mes gali­me iš nau­jo koduo­ti nori­mą ir nau­din­ges­nę infor­ma­ci­ją.

Per­sta­ty­ki­te dar­bo sta­lą, o jei to nega­li­te ar neno­ri­te – pakei­s­ki­te tai, kas yra ant jo, nusi­šyp­so­ki­te (taip užfik­suo­si­te gerą nuo­tai­ką nau­jo­je erd­vė­je), atsi­sė­s­ki­te ir padir­bė­ki­te. Pama­ty­si­te, kad kitą kar­tą bus leng­viau imtis dar­bų ir jie bus žymiai pro­duk­ty­ves­ni.

Pui­kų straips­nį apie dar­bo vie­tos iner­ci­ją yra rašęs džiaugs­mo archi­tek­tas Linas Matu­lis. Ir visiems pata­riu ne tik per­skai­ty­ti, bet ir pasi­nau­do­ti jo apra­šy­tais pata­ri­mais. 1

O jei nori­si visiš­kai per­kur­ti savo dar­bo vie­tą, tuo­met reko­men­duo­ju Zen­Work dar­bo bal­dus.

Kartais 20% darbo gali atnešti 80% rezultato.

Nr. 2Mokykis tik tai, kas svarbiausia.

„Dirb­ki­te ne 24 valan­das, bet su gal­va.“

- Ste­ve Jobs, App­le įkū­rė­jas

Ar teko ką nors gir­dė­ti apie Pare­to prin­ci­pą? Kitaip jis dar vadi­na­mas 80/20 tai­syk­le. O pavyz­džių daug:

  • Daž­nai pasie­ki­mus lemia 20% talen­to ir 80% dar­bo;
  • Egza­mi­ne bus ne dau­giau 20% kur­so medžia­gos;
  • 20% pasau­lio žmo­nių val­do 80% pini­gų;
  • Del­fy­je yra 80% blo­gų nau­jie­nų ir 20% gerų;
  • 20% per­skai­čiu­sių šį teks­tą panau­dos žinias, o 80% toliau vargs;
  • Ir taip toliau…

Mano mėgs­ta­miau­sias – 20% dar­bo lemia 80% rezul­ta­to.

Tad jei­gu vargsta­te po pamo­kų ar paskai­tų, dar 6–10 valan­dų papil­do­mai moky­da­mie­si, gal­būt terei­kia prieš dir­bant tie­siog per­žiū­rė­ti, kurie dar­bai sury­ja 80% jūsų lai­ko, o duo­da tik 20 % rezul­ta­to ir padė­ti juos į šoną; susi­kon­cen­truo­jant į tuos, kurie duo­da 80% rezul­ta­to.

Čia rei­kės šiek tiek griež­tu­mo ir atvi­ru­mo su savi­mi. Ar tik­rai vis­kas, ką darai, yra ver­tin­ga? Ir ar tik­rai rei­kia kal­ti kny­gą atmin­ti­nai, jei esmė ne iška­li­me, o atsa­ky­muo­se į svar­biau­sius egza­mi­no klau­si­mus?

Tau gali padė­ti įvai­rūs lai­ko pla­na­vi­mas mode­liai, iš kurių tur­būt labiau­siai tiks ABC lai­ko pla­na­vi­mo meto­das. Straips­ny­je jis pami­nė­tas pir­ma­sis.

Dau­giau apie Pare­to prin­ci­pą, gali pasi­do­mė­ti čia:

Kas neklausia, tas negauna atsakymų.

Nr. 3Klausimai ir atsakymai ugdo.

„Klau­si­nė­ki­te kvai­lų klau­si­mų. Augi­mas ska­ti­na­mas susi­do­mė­ji­mu.
Ver­tin­ki­te atsa­ky­mą, ne klau­si­mą. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kad visą gyve­ni­mą moko­tės tuo pačiu grei­čiu, kaip tai darė­te būda­mas vai­kas.“

– Bru­ce Mau, dizai­ne­ris

Tre­čias žings­nis – klau­si­nė­ki­te.

Klau­si­mas: Kokia daž­niau­sia reak­ci­ja į moky­to­jo užduo­tą klau­si­mą?

Gali­mas atsa­ky­mas: Kapų tyla.

Klau­si­mas: O kam gi skir­tos visos pamo­kos?

Gali­mas atsa­ky­mas: Būtent tam, kad suži­no­tu­mė­te dau­giau.

Paklau­sus bet ko, kas rūpi ir yra bent kiek į temą (o kar­tais ir ne į temą) blo­giau tik­rai nebus, o atsa­ky­mai gali išgel­bė­ti atsi­skai­ty­me ar net­gi pakeis­ti požiū­rį į gyve­ni­mą. Vis­ko juk atsi­tin­ka.

Taip pat klau­si­mai ir atsa­ky­mai yra isto­ri­jų pag­rin­das.
Isto­ri­jos suža­di­na sme­ge­nis ir per jas atsi­me­na­me dau­giau­siai.

Gali­te tei­sin­tis: „eee, netu­riu ko paklaus­ti, bijau kal­bė­ti, kiti pra­dės juok­tis, o jei blo­gai paklau­siu?“ ar pana­šiai…

Tačiau f*ck it. Paro­dy­kit, jog turit rau­me­nį (ar du) ir paklau­s­kit. Igno­ruo­ki­te kitus, jei­gu yra bai­mė. Ar pirk­da­mi sūre­lį irgi apsi­dai­rot, kad nie­kas nema­ty­tų?

Jūs turė­tu­mėt klau­si­nė­ti dau­giau:

Pasąmonė mums gali padėti mokytis!

Nr. 4Prireiks ir šiek tiek pasąmonės.

„Kiek­vie­no veiks­mo pro­tė­vis – min­tis.“

– Ralph Wal­do Emer­son, 19-to amžiaus poe­tas

Šiam pra­t­imui neuž­teks vien­kar­ti­nio veiks­mo. Rei­kės nuo­lat tre­ni­ruo­tis, todėl gali būti, kad 95% skai­tan­čių šį straips­nį jo neįgy­ven­dins. Bet kiek­vie­nas turi tai žino­ti.

Ką mes daž­niau­siai gir­di­me aplink save? Tur­būt daug nega­ty­vo: skun­dus, žodžius „nie­ko neiš­mo­kau“, „nespė­siu tiek tik­rai“, „vpš šūdas kaž­koks” ir pana­šiai.

Tačiau yra geri pro­tin­go žmo­gaus pasa­ky­ti žodžiai:

„Jei tikė­si­te, kad gali­te kaž­ką pada­ry­ti, ar tikė­si­te, kad ne – abiem atve­jais būsi­te tei­sūs.“

Kaip tai supras­ti?

Mes turi­me tokį paslap­tin­gą ir įdo­mų daly­ką – pasą­mo­nę, kurią nuo­la­tos nesą­mo­nin­gai nau­do­ja­me. Neti­kė­da­mi savi­mi, siun­čia­me ner­vų sis­te­mai ati­tin­ka­mo turi­nio žinu­tes, kurios, deja, apri­bo­ja ar net atima iš mūsų gali­my­bę sukur­ti konk­re­tų rezul­ta­tą.

Tą ir daro didžio­ji dalis žmo­nių – neti­ki savo jėgo­mis ir nesą­mo­nin­gai nutei­kia save nesėk­mei.

Lai­mei, jūs gali­te panau­do­ti pasą­mo­nę savo nau­dai ir sulauk­ti neįti­kė­ti­nų rezul­ta­tų. Jei nuo­lat sių­si­te ner­vų sis­te­mai žinu­tes, jog suge­bė­si­te atlik­ti tam tik­rą veiks­mą, ta gali­my­bė gal­būt išties taps rea­li. Taip, tai pla­ce­bo ir savi­tai­gos efek­tas kar­tu. 2

Straips­niai apie pasą­mo­nę:

Jei norisi efektyviai mokytis, išskaidyk pratimus į dalis.

Nr. 5Išskaidyk informaciją dalimis.

„Gerai įreng­tos sme­ge­nys ver­tos dau­giau, negu gerai pri­pil­dy­tos.“

– Michel de Mon­taig­ne, 16-to amžiaus auto­rius

Ar paste­bė­jo­te, kaip šia­me straips­ny­je dėlio­ju infor­ma­ci­ją?

Aš ją skai­dau. Infor­ma­ci­ja – fra­zė – infor­ma­ci­ja.

Kodėl taip darau?

Įvai­rūs moks­li­nin­kai kaip Geor­ge Mil­ler (ar dešim­tys kitų) jau seno­kai nusta­tė, kad mūsų trum­pa­lai­kė atmin­tis vie­nu metu gali apžio­ti tik po 4–8 min­ties objek­tus vie­nu metu.

Pažiū­rė­ki­te į savo tele­fo­no nume­rį. Aš savo išmo­kęs taip: 86–129-2361. Papras­ta – išskai­dy­ta į tris dalis. Bet jei ryšio ope­ra­to­rė man padik­tuo­tų jį „8–612-92361”, rei­kė­tų kelias sekun­des pamąs­ty­ti, ar tai tas pats nume­ris.

Kitaip tariant – skai­dy­mas pade­da įsi­min­ti. Ir tai yra šau­nu, nes suskai­dy­ta infor­ma­ci­ja pade­da ją per­kel­ti į ilga­lai­kę atmin­tį.

Bet prieš per­ei­nant prie ilga­lai­kės, štai dar apie skai­dy­mą:

Neuroasocijacijos padeda įsiminti.

Nr. 6Mmm… Asociacija… Noriu tavęs!

„Bobai gėlės, vai­kams ledai.“

– Lio­li­kas, tipi­nis sek­si­stas

Neu­ro­a­so­cia­ci­jų kūri­mas yra pats efek­ty­viau­sias moky­mo­si būdas. Mūsų pro­tas dir­ba per sąsa­jas – kiek­vie­na min­tis suke­lia kitą min­tį, kuri susi­ju­si su tre­čia­ja. Pavyz­džiui „A” aso­ci­juo­ja­me su „B”, prak­tiš­kus žmo­nes su Nor­fa, vat­ni­kus su Rusi­ja… Tuo­met šau­na sovie­tų sąjun­ga, sene­liai, karas ir vir­ti­nė kitų min­čių.

Klau­si­mas: Kaip tuo pasi­nau­do­ti?

Vie­nas iš atsa­ky­mų: Nau­do­jant inka­ra­vi­mą.

Inka­ra­vi­mas – moky­ma­sis aso­cia­ci­jų dėka.

Tik­riau­siai kiek­vie­nas žino­te tą jaus­mą, kai kokia išgirs­ta dai­na pri­me­na vie­ną ar kitą vie­tą, įvy­kį arba žmo­gų. „Ji man kaž­ką labai pri­me­na“,- sako­te jūs.

Tai jau inka­ras. Kaž­ka­da jau­tė­te stip­rią emo­ci­ją ir gal­būt fone tuo metu gro­jo būtent ta dai­na, kuri ir įtvir­ti­no jau­čia­mą emo­ci­ją.

Mokan­tis tai irgi gali­ma panau­do­ti.

Štai tech­ni­ka:

  1. Išskai­dy­ki­te infor­ma­ci­ją pato­giais kie­kiais anks­čiau minė­tu meto­du.
  2. Kelis kar­tus per­me­s­ki­te turi­mą infor­ma­ci­ją.
  3. Įsi­jau­s­ki­te į situ­aci­ją, lyg jau būtu­mėt vis­ką išmo­kę.
  4. Pri­si­min­ki­te aki­mir­ką, kurio­je anks­čiau jau­tė­tės nuo­sta­biai.
  5. Aso­ci­juo­ki­te tą aki­mir­ką su žinio­mis, kurių rei­kia (pri­si­min­ki­te, kaip tuo metu jau­tė­tės, ką matė­te, ką gir­dė­jo­te, ką gal­vo­jo­te) ir įsi­jau­s­ki­te.

Įsi­jau­ti­mas čia svar­biau­sia dalis, nes būtent tai yra inka­ra­vi­mas. Būtent įsi­jau­ti­mą kas­kart pati­ria teat­ro akto­riai, ora­to­riai, ar kadai­se anti­ki­nės Graiki­jos lai­kais nau­do­da­vo žodi­nių isto­ri­jų pasa­ko­to­jai.

Užin­ka­ruo­ki­te būse­ną nau­do­da­mi pato­giau­sią meto­dą:

  • Ran­ka palie­s­ki­te tam tik­rą savo kūno vie­tą (pvz. paglos­ty­ki­te sau petį, suspau­s­ki­te ausį);
  • Pauos­ty­ki­te kokį kva­pą (smil­ka­lai, kve­pa­lai, pra­kai­tas);
  • Paklau­sy­ki­te dai­nos (geriau­sia anks­čiau negir­dė­tos);
  • Ryš­kiai įsi­vaiz­duo­ki­te kokį vaiz­di­nį.

Visą tai kar­to­ki­te 2–3 kar­tus, kiek­vie­nai infor­ma­ci­jos daliai pri­ski­riant vis kitą aso­cia­ci­ją.

Moki­niams ir stu­den­tams tur­būt geriau­sia nau­do­ti tokius inka­rus, kuriuos galė­tu­mė­te nau­do­ti kla­sė­je (pvz. palies­ti kūno dalį ar įsi­vaiz­duo­ti), nes nori­mos dai­nos moky­to­ja, spė­ju, neleis paklau­sy­ti.

Užin­ka­ra­vę infor­ma­ci­ją galė­si­te lega­liai suk­čiau­ti kla­sė­je. :)

Reko­men­duo­ju:

Minčių žemėlapiai yra jėga.

Nr. 7Galiausiai, sudaryk minčių atlasą.

„Nesi­leisk kvai­li­na­mas kalen­do­riaus. Metuo­se yra tik tiek die­nų, kiek panau­do­ji.“

– Char­les Richards, inži­nie­rius

Esa­te gir­dė­ję apie min­čių žemė­la­pį? Min­čių žemė­la­pis yra spin­du­li­nio mąs­ty­mo išraiš­ka, skir­ta min­čių, idė­jų, spren­di­mų išdės­ty­mui aplink cent­ri­nę temą. Tai nau­din­ga tuo, jog vie­toj temos iška­li­mo, gali­te aplink ją papras­tai susi­dė­lio­ti žinias ir tokiu būdu grei­čiau ją įsi­min­ti.

Taip pat min­čių žemė­la­pis lei­džia grei­tai išdė­lio­ti dau­gy­bę idė­jų ir jung­ti jas plė­to­jant min­tį po min­ties. Ir kadan­gi nekar­to­jant žinių jos nyks­ta ir pasi­mirš­ta, nau­do­da­mi šį meto­dą gali­me atmin­tį atnau­jin­ti.

Čia aš nau­do­ju Tony Buzan, dar vadi­na­mo min­čių žemė­la­pių išra­dė­jo, meto­dą. Gali ir tu:

  1. Vidu­ry­je lapo užra­šy­ki­te temą.
  2. Aplin­kui išdės­ty­ki­te infor­ma­ci­jos šakas. Šakoms nau­do­ki­te bent 3 skir­tin­gas spal­vas; taip pat žen­klus ar kodus, jei taip jums įsi­min­ti­niau.
  3. Išsi­rin­ki­te reikš­min­giau­sius fak­tus ir pabrau­ki­te juos.
  4. Žymė­ki­te aso­cia­ci­jas.

Min­čių žemė­la­piai gali atro­dy­ti šitaip. Ar kitaip. Tai jūsų pasi­rin­ki­mas. Išban­dy­ki­te ir pama­ty­si­te, jog šis moky­mo­si būdas yra papras­tas, sma­gus ir efek­ty­vus. Vaiz­džiai pateik­tos žinios įsi­me­na­mos geriau­siai.

Ir vėl­gi, dar dau­giau:

Ir nuo­šir­džiai nau­do­jant šiuos 7 pra­t­imus (ne tik per­me­tant aki­mis) aš dabar galiu moky­tis 4–5 kar­tus grei­čiau, nei kiti.

„Bet vis­kas turi pabai­gą.“

– Tur­būt irgi koks Die­vas

…Šis straips­nis taip pat.

Ir žinau, kad tu, skai­ty­to­jau, nusi­pel­nei dau­giau.

Tu gali atsi­spir­ti feis­buko pagun­doms, snap­chat vilio­nėms ir kitiems dėme­sio meš­ke­rio­to­jams. Gali tap­ti savo lai­ko val­do­vu ir suspė­ti vis­ką, ką tik nori įgy­ven­din­ti.

Mano gyve­ni­mas apsi­ver­tė aukš­tyn kojom, kai išklau­siau Mar­ty­no Jociaus „Dėme­sio virs­mus“. Išklau­sęs pra­dė­jau ste­bė­ti, kur inves­tuo­ju dėme­sį, pra­dė­jau ieš­ko­ti būdų, kaip opti­mi­zuo­ti veik­las ir mažiau­sio­mis lai­ko sąnau­do­mis pasiek­ti geriau­sių rezul­ta­tų.

Dabar mokyk­lai ski­riu vos apie 4–5 valan­das per savai­tę, o mano vidur­kis – 9,2.

O atsi­ra­du­siu lais­vu lai­ku dir­bu su mane vežan­čia veik­la.

Tai­gi, moky­kis, kaip moky­tis. Ieš­kok. Suprask. Pažink. Ir paga­liau išlai­kyk tuos egza­mi­nus! Nebū­ti­na prie moks­lų sėdė­ti nak­ti­mis, kad gau­tum dešim­tu­kus ir šim­tu­kus. Užten­ka mažiau.

„Nes tu to ver­ta.“

– LÓREAL

Jūsų drau­gas,
Anta­nas Ber­na­to­nis


  1. Taip pat ši tema susi­ju­si su Pasi­rin­ki­mų archi­tek­tū­ra. Apie ją pasa­ko­jo Danie­lius straips­ny­je „Kaip pra­dė­ti gyven­ti svei­kiau“.

  2. Tie­sa, neper­sistenk su savi­tai­ga ir moty­va­ci­jos paieš­ko­mis. Apie moty­va­to­rių grės­mes kal­ba Val­ti­nin­kas straips­ny­je Kai moty­vuo­jan­čios cita­tos slap­čia demo­ty­vuo­ja. Kaip taip atsi­tin­ka? ir Danie­lius straips­ny­je Įkvė­pi­mas yra nar­ko­ti­kas.

16 nuomonės... Prisidėk ir tu!

Rikiuoti pagal:   naujausius | seniausius | mėgstamiausius