Kaip pasiruošti egzaminams? 7 žingsnių atmintinė moksleiviams bei studentams

Esame mokyk­loje su drau­ge, o už 15 minu­čių lietu­vių kalbos atsis­kaity­mas – atmin­tinai reikė­jo išmok­ti kalbą. Aš moku, o draugė nelabai.

Kad išmokčiau savo kalbą, namuose užtrukau apie 10-15 minučių. Draugė panikuoja, nors ji drąsiai spėtų išmokti savąją per likusias minutes iki pradžios. Tik, deja, ne tais metodais, kurių mus išmokė mokykloje.

Manau visi žmonės, skaitantys šį straipsnį, puikiai žino, ką reiškia sėdėti visą vakarą ar net savaitę prie vadovėlių, knygų ar kompiuterio ekrano, stengiantis kažką padaryti, pabaigti ar išmokti...

...Beprotiška! Kas tuomet nutinka?

Darbų daugybė, spaudimas didžiulis, net nežinai nuo ko pradėti, tad tiesiog sėdi susiėmęs už galvos ir kaltini pasaulį, gražiausiais vardais vadini darbdavius ir keikiesi, kad įstojai į teisės mokyklą.

Noriu pasidalinti 7 efektyvaus mokymosi būdais, kaip dirbant papildomai vos 2 valandas per savaitę, mokiniams galima turėti >9 vidurkį, o visiems kitiems liautis teisintis, jog niekam neturite laiko.

Šiandien mokysimės dirbti efektyviau.

Nr. 1｜Sukurk darbui tinkamą vietą.

Geriausias būdas pradėti yra persitvarkyti darbo vietą. Jei jauti, kad tavo produktyvumas pernelyg žemas, tai darbo erdvės sutvarkymas gali viską pakeisti. Tai visai nesunku ir labai efektyvu. Kodėl?

Ar būna, kad grįžus namo jautiesi puikiai, bet vos prisėdus prie darbo stalo apima snaudulys, tingumas ar paprasčiausiai bloga nuotaika?

Taip nutiko todėl, kad jei ilgą laiką daug ko nekeitei ant stalo ar darbo kambaryje, daiktuose užfiksavai tam tikras emocijas. Arba, kitaip tariant, sukūrei pasąmoningą kontekstinį atsiminimą.

(Tai paprasčiau, nei skamba.)

Sakykime, grįžai namo, buvai pasiruošęs pradėti daryti namų darbus, bet tuomet staiga pagalvojai „ai, greitai patikrinsiu feisbuką ir tada pradėsiu“. Tuomet nepastebimai pasileidai muziką, pradėjai susirašinėti ir nustebai pamatęs, kad dvi valandos kažkur dingo. Taip ir atsiranda „visai neturiu laiko”. Tai jau yra informacija, kurią užfiksavai darbo aplinkoj. Dėl to, kitą kartą prisėdus, labai tikėtina, kad atsitiks panašiai.

Laimei, pakeitę kad ir nežymias detales, mes galime iš naujo koduoti norimą ir naudingesnę informaciją.

Perstatykite darbo stalą, o jei to negalite ar nenorite – pakeiskite tai, kas yra ant jo, nusišypsokite (taip užfiksuosite nuotaiką erdvėje), atsisėskite ir padirbėkite. Pamatysite, kad kitą kartą bus lengviau imtis darbų ir jie bus žymiai produktyvesni.

• Puikų straipsnį apie darbo vietos inerciją yra rašęs džiaugsmo architektas Linas Matulis. Ir visiems patariu ne tik perskaityti, bet ir pasinaudoti jo aprašytais patarimais.
• Taip pat ši tema susijusi su Pasirinkimų architektūra. Apie ją pasakojo Danielius straipsnyje „Kaip pradėti gyventi sveikiau“.
• Galiausiai, mokslas rodo: tvarkingi žmonės turi daugiau jėgų.

Nr. 2｜Mokykis tik tai, kas svarbiausia.

Ar teko ką nors girdėti apie Pareto principą? Kitaip jis dar vadinamas 80/20 taisykle. O pavyzdžių daug:

1. Dažnai pasiekimus lemia 20% talento ir 80% darbo;
2. Egzamine bus ne daugiau 20% kurso medžiagos;
3. 20% pasaulio žmonių valdo 80% pinigų;
4. Delfyje yra 80% blogų naujienų ir 20% gerų;
5. 20% perskaičiusių šį tekstą panaudos žinias, o 80% toliau vargs;
6. Ir taip toliau...

Mano mėgstamiausias – 20% darbo lemia 80% rezultato.

Tad jeigu vargstate po pamokų ar paskaitų, dar 6-10 valandų papildomai mokydamiesi, galbūt tereikia prieš dirbant tiesiog peržiūrėti, kurie darbai suryja 80% jūsų laiko, o duoda tik 20% rezultato ir padėti juos į šoną; susikoncentruojant į tuos, kurie duoda 80% rezultato.

Čia reikės šiek tiek griežtumo ir atvirumo su savimi. Ar tikrai viskas, ką darai, yra vertinga? Ir ar tikrai reikia kalti knygą atmintinai, jei esmė ne iškalime, o atsakymuose į svarbiausius egzamino klausimus?

Tau gali padėti įvairūs laiko planavimas modeliai, iš kurių turbūt labiausiai tiks ABC laiko planavimo metodas. Straipsnyje jis paminėtas pirmasis.

Daugiau apie Pareto principą, gali pasidomėti čia:

• Pareto taisyklė (20/80) praktiškai
• What Is The 80/20 Rule And Why It Will Change Your Life
• Understanding the Pareto Principle (The 80/20 Rule)
• Ir Danieliaus knygoje „Tinginio manifestas“

Nr. 3｜Klausimai ir atsakymai ugdo.

Trečias žingsnis – klausinėkite.

• Klausimas: Kokia dažniausia reakcija į mokytojo užduotą klausimą?
• Galimas atsakymas: Kapų tyla.
• Klausimas: O kam gi skirtos visos pamokos?
• Galimas atsakymas: Būtent tam, kad sužinotumėte daugiau.

Paklausus bet ko, kas rūpi ir yra bent kiek į temą (o kartais ir ne į temą) blogiau tikrai nebus, o atsakymai gali išgelbėti atsiskaityme ar netgi pakeisti požiūrį į gyvenimą. Visko juk atsitinka.

Klausimai ir atsakymai yra istorijų pagrindas. O istorijos sužadina smegenis ir per istorijas atsimename daugiausiai.

Galite teisintis: „eee, neturiu ko paklausti, bijau kalbėti, kiti pradės juoktis, o jei blogai paklausiu?“ ar panašiai...

Tačiau f*ck it. Parodykit, jog turit raumenį (ar du) ir paklauskit. Ignoruokite kitus, jeigu yra baimė. Ar pirkdami sūrelį irgi apsidairot, kad niekas nematytų?

Jūs turėtumėt klausinėti daugiau:

• For Students, Why the Question is More Important Than the Answer
• Why do we ask questions? TEDxVienna

Nr. 4｜Prireiks ir šiek tiek pasąmonės.

Šiam pratimui neužteks vienkartinio veiksmo. Reikės nuolat treniruotis, todėl gali būti, kad 95% skaitančių šį straipsnį jo neįgyvendins. Bet kiekvienas turi tai žinoti.

Ką dažniausiai girdime aplink save? Turbūt daug negatyvo: skundus, žodžius „nieko neišmokau“, „nespėsiu tiek tikrai“, „vpš šūdas kažkoks” ir panašiai.

Tačiau yra geri protingo žmogaus pasakyti žodžiai:

„Jei tikėsite, kad galite kažką padaryti, ar tikėsite, kad ne – abiem atvejais būsite teisūs.“

Kaip tai suprasti?

Mes turime tokį paslaptingą ir įdomų dalyką – pasąmonę, kurią nuolatos nesąmoningai naudojame. Netikėdami savimi, siunčiame nervų sistemai atitinkamo turinio žinutes, kurios, deja, apriboja ar net atima iš mūsų galimybę sukurti konkretų rezultatą.

Tą ir daro didžioji dalis žmonių – netiki savo jėgomis ir nesąmoningai nuteikia save nesėkmei. Neišmoksiu, neišmokau, neatsakysiu...

Laimei, jūs galite panaudoti pasąmonę savo naudai ir sulaukti neįtikėtinų rezultatų. Jei nuolat siųsite nervų sistemai žinutes, jog sugebėsite atlikti tam tikrą veiksmą, ta galimybė galbūt išties taps reali. Taip, tai placebo ir savitaigos efektas kartu. 1

Straipsniai apie pasąmonę:

• Afirmacijos – kaip susikurti magiškus žodžius, kurie gydytų ir programuotų sėkmei
• The Power of Subconscious Learning
• Subconscious Mind – How it Works and How to Use It

Nr. 5｜Išskaidyk informaciją dalimis.

Ar pastebėjote, kaip šiame straipsnyje dėlioju informaciją? Aš ją skaidau. Informacija – frazė – informacija. Kodėl taip darau?

Mokslininkai kaip George Miller (ir dešimtys kitų) jau senokai nustatė, kad mūsų trumpalaikė atmintis vienu metu gali apžioti tik po 4-8 minties objektus vienu metu.

Pažiūrėkite į savo telefono numerį. Aš savo išmokęs taip: 86-129-2361. 2

Paprasta – išskaidyta į tris neilgas dalis. Bet jei man padiktuotų „861-29236-1”, reikėtų kelias sekundes pamąstyti, ar tai tas pats numeris.

Kitaip tariant – skaidymas padeda įsiminti. Ir tai yra šaunu, nes suskaidyta informacija padeda ją perkelti į ilgalaikę atmintį.

Bet prieš pereinant prie ilgalaikės, štai dar apie skaidymą:

• Kaip efektyviau išnaudoti smegenis arba kaip efektyviau mokytis
• The Limits of Memory: We Can Remember Four Things at a Time
• How We Remember, and Why We Forget

Nr. 6｜Mmm... Asociacija... Noriu tavęs!

Neuroasociacijų kūrimas yra pats efektyviausias mokymosi būdas. Mūsų protas dirba per sąsajas – kiekviena mintis sukelia kitą mintį, kuri susijusi su trečiaja. Pavyzdžiui „A“ asocijuojame su „B“, praktiškus žmones su Norfa, vatnikus su Rusija... Tuomet šauna sovietų sąjunga, seneliai, karas ir virtinė kitų minčių.

• Klausimas: Kaip tuo pasinaudoti?
• Vienas iš atsakymų: Naudojant inkaravimą.

Inkaravimas – mokymasis asociacijų dėka.

Tikriausiai kiekvienas žinote tą jausmą, kai kokia išgirsta daina primena vieną ar kitą vietą, įvykį arba žmogų. „Ji man kažką labai primena“,– sakote jūs. Tai jau inkaras. Kažkada jautėte stiprią emociją ir galbūt fone tuo metu grojo būtent ta daina, kuri ir įtvirtino jaučiamą emociją.

Mokantis tai irgi galima panaudoti. Štai technika:

1. Išskaidykite informaciją patogiais kiekiais anksčiau minėtu metodu.
2. Kelis kartus peržiūrėkite turimą informaciją.
3. Įsijauskite į situaciją, lyg jau būtumėt viską išmokę.
4. Prisiminkite akimirką, kurioje anksčiau jautėtės nuostabiai.
5. Asocijuokite tą akimirką su žiniomis, kurių reikia (prisiminkite, kaip tuo metu jautėtės, ką matėte, ką girdėjote, ką galvojote) ir įsijauskite.

Įsijautimas čia svarbiausia dalis, nes būtent tai yra inkaravimas. Būtent įsijautimą kaskart patiria teatro aktoriai, oratoriai, ar kadaise, antikinės Graikijos laikais, naudodavo žodinių istorijų pasakotojai.

Užinkaruokite būseną naudodami patogiausią metodą:

• Ranka palieskite tam tikrą savo kūno vietą (pvz. paglostykite sau petį, suspauskite ausį);
• Pauostykite kokį kvapą (smilkalai, kvepalai, prakaitas);
• Paklausykite dainos (geriausia anksčiau negirdėtos);
• Ryškiai įsivaizduokite kokį vaizdinį.

Visą tai kartokite 2-3 kartus, kiekvienai informacijos daliai priskiriant vis kitą asociaciją. Mokiniams ir studentams turbūt geriausia naudoti tokius inkarus, kuriuos galėtumėte naudoti klasėje (pvz. paliesti kūno dalį ar įsivaizduoti), nes norimos dainos mokytoja, spėju, neleis paklausyti.

Užinkaravę informaciją galėsite legaliai sukčiauti klasėje... 😉

Rekomenduoju:

• Kaip sudėtingus dalykus paversti paprastais: Neuroasociacijos — slaptasis Tony Robbins ginklas
• Atminties fenomenas | Prie kavos