Pasiruošk egzaminams per 4 valandas savaitėje. Padės šie 7 pratimai. Tavo šansas atgauti gyvenimo laiką.

Skaityk toliau!

 „Aš daviau tau viską. Vienintelis dalykas, kurio daviau per mažai, dalykas, kurio negalėjai gauti daugiau – tai laikas.”

– Dievas

Esame mokyk­loje su drau­ge, o už 15 minu­čių lietu­vių kalbos atsis­kaity­mas – atmin­tinai reikė­jo išmok­ti kalbą. Aš moku, o draugė nelabai.

Kad išmokčiau savo kalbą, namuose užtrukau apie 10-15 minučių. Draugė panikuoja, nors ji drąsiai spėtų išmokti savąją per likusias minutes iki pradžios. Tik, deja, ne tais metodais, kurių mus išmokė mokykloje.

Manau visi žmonės, skaitantys šį straipsnį, puikiai žino, ką reiškia sėdėti visą vakarą ar net savaitę prie vadovėlių, knygų ar kompiuterio ekrano, stengiantis kažką padaryti, pabaigti ar išmokti…

…Beprotiška! Kas tuomet nutinka?

Darbų daugybė, spaudimas didžiulis, net nežinai nuo ko pradėti, tad tiesiog sėdi susiėmęs už galvos ir kaltini pasaulį, gražiausiais vardais vadini darbdavius ir keikiesi, kad įstojai į teisės mokyklą.

Kai kurie tokios kankynės neatlaiko – tą galima matyti pagal Senukuose parduodamų virvių statistiką.

Ką daryt, ką daryt kai dega darbai ir nežinia, ko imtis?
Beje, o visų šių iliustracijų autorius yra superinis Petras Kasiulynas. Ačiū jam! :)

Man tai nepatinka! Nenoriu, kad žmonės gaištų laiką ir stumtų dienas laukdami savaitgalio, kuris, deja, greitai prabėga. Noriu, kad kuo daugiau žmonių, ypač jaunų, nustotų tik kalbėti ir pradėtų priešintis sistemai.

Kaip tai atrodo?

Tai gyvenimas su 4 kartus greitesniais darbais ir daugybė laiko tam, ką iš tiesų norisi daryti. Daryti tai, kas įprasmina kiekvieną gyvenimo akimirką ir su kiekviena diena daro mus laimingesniais.

Atrodo per daug gražu?

Pamatysim.

Aš noriu pasidalinti būdais, kaip dirbant papildomai vos 4 valandas per savaitę, mokiniams galima turėti >9 vidurkį, o visiems kitiems liautis teisintis, jog niekam neturite laiko. Imti ir pradėti dirbti taip, lyg laiko turėtumėte užtektinai.

Šiandien mokysimės dirbti efektyviau.

Pradėkime nuo darbo vietos paruošimo.

Nr. 1|Sukurk darbui tinkamą vietą.

Geriausias būdas pradėti yra persitvarkyti darbo vietą. Jei jauti, kad tavo produktyvumas pernelyg žemas, tai darbo erdvės sutvarkymas gali viską pakeisti. Tai visai nesunku ir labai efektyvu.

Kodėl?

Ar būna, kad grįžus namo jautiesi puikiai, bet vos prisėdus prie darbo stalo apima snaudulys, tingumas ar paprasčiausiai bloga nuotaika?

Taip nutiko todėl, kad jei ilgą laiką daug ko nekeitei ant stalo ar darbo kambaryje, daiktuose užfiksavai tam tikras emocijas. Arba, kitaip tariant, sukūrei pasąmoningą kontekstinį atsiminimą.

(Tai paprasčiau, nei skamba.)

Sakykime, grįžai namo, buvai pasiruošęs pradėti daryti namų darbus, bet tuomet staiga pagalvojai „ai, greitai patikrinsiu feisbuką ir tada pradėsiu“. Tuomet nepastebimai pasileidai muziką, pradėjai susirašinėti ir nustebai pamatęs, kad dvi valandos kažkur dingo. Taip ir atsiranda „visai neturiu laiko”.

Tai jau yra informacija, kurią užfiksavai darbo aplinkoj. Dėl to, kitą kartą prisėdus, labai tikėtina, kad atsitiks panašiai.

Laimei, pakeitę kad ir nežymias detales, mes galime iš naujo koduoti norimą ir naudingesnę informaciją.

Perstatykite darbo stalą, o jei to negalite ar nenorite – pakeiskite tai, kas yra ant jo, nusišypsokite (taip užfiksuosite gerą nuotaiką naujoje erdvėje), atsisėskite ir padirbėkite. Pamatysite, kad kitą kartą bus lengviau imtis darbų ir jie bus žymiai produktyvesni.

Puikų straipsnį apie darbo vietos inerciją yra rašęs džiaugsmo architektas Linas Matulis. Ir visiems patariu ne tik perskaityti, bet ir pasinaudoti jo aprašytais patarimais. 1

O jei norisi visiškai perkurti savo darbo vietą, tuomet rekomenduoju ZenWork darbo baldus.

Kartais 20% darbo gali atnešti 80% rezultato.

Nr. 2Mokykis tik tai, kas svarbiausia.

„Dirbkite ne 24 valandas, bet su galva.“

– Steve Jobs, Apple įkūrėjas

Ar teko ką nors girdėti apie Pareto principą? Kitaip jis dar vadinamas 80/20 taisykle. O pavyzdžių daug:

  • Dažnai pasiekimus lemia 20% talento ir 80% darbo;
  • Egzamine bus ne daugiau 20% kurso medžiagos;
  • 20% pasaulio žmonių valdo 80% pinigų;
  • Delfyje yra 80% blogų naujienų ir 20% gerų;
  • 20% perskaičiusių šį tekstą panaudos žinias, o 80% toliau vargs;
  • Ir taip toliau…

Mano mėgstamiausias – 20% darbo lemia 80% rezultato.

Tad jeigu vargstate po pamokų ar paskaitų, dar 6-10 valandų papildomai mokydamiesi, galbūt tereikia prieš dirbant tiesiog peržiūrėti, kurie darbai suryja 80% jūsų laiko, o duoda tik 20 % rezultato ir padėti juos į šoną; susikoncentruojant į tuos, kurie duoda 80% rezultato.

Čia reikės šiek tiek griežtumo ir atvirumo su savimi. Ar tikrai viskas, ką darai, yra vertinga? Ir ar tikrai reikia kalti knygą atmintinai, jei esmė ne iškalime, o atsakymuose į svarbiausius egzamino klausimus?

Tau gali padėti įvairūs laiko planavimas modeliai, iš kurių turbūt labiausiai tiks ABC laiko planavimo metodas. Straipsnyje jis paminėtas pirmasis.

Daugiau apie Pareto principą, gali pasidomėti čia:

Kas neklausia, tas negauna atsakymų.

Nr. 3Klausimai ir atsakymai ugdo.

„Klausinėkite kvailų klausimų. Augimas skatinamas susidomėjimu.
Vertinkite atsakymą, ne klausimą. Įsivaizduokite, kad visą gyvenimą mokotės tuo pačiu greičiu, kaip tai darėte būdamas vaikas.“

– Bruce Mau, dizaineris

Trečias žingsnis – klausinėkite.

Klausimas: Kokia dažniausia reakcija į mokytojo užduotą klausimą?

Galimas atsakymas: Kapų tyla.

Klausimas: O kam gi skirtos visos pamokos?

Galimas atsakymas: Būtent tam, kad sužinotumėte daugiau.

Paklausus bet ko, kas rūpi ir yra bent kiek į temą (o kartais ir ne į temą) blogiau tikrai nebus, o atsakymai gali išgelbėti atsiskaityme ar netgi pakeisti požiūrį į gyvenimą. Visko juk atsitinka.

Taip pat klausimai ir atsakymai yra istorijų pagrindas.
Istorijos sužadina smegenis ir per jas atsimename daugiausiai.

Galite teisintis: „eee, neturiu ko paklausti, bijau kalbėti, kiti pradės juoktis, o jei blogai paklausiu?“ ar panašiai…

Tačiau f*ck it. Parodykit, jog turit raumenį (ar du) ir paklauskit. Ignoruokite kitus, jeigu yra baimė. Ar pirkdami sūrelį irgi apsidairot, kad niekas nematytų?

Jūs turėtumėt klausinėti daugiau:

Pasąmonė mums gali padėti mokytis!

Nr. 4Prireiks ir šiek tiek pasąmonės.

„Kiekvieno veiksmo protėvis – mintis.“

– Ralph Waldo Emerson, 19-to amžiaus poetas

Šiam pratimui neužteks vienkartinio veiksmo. Reikės nuolat treniruotis, todėl gali būti, kad 95% skaitančių šį straipsnį jo neįgyvendins. Bet kiekvienas turi tai žinoti.

Ką mes dažniausiai girdime aplink save? Turbūt daug negatyvo: skundus, žodžius „nieko neišmokau“, „nespėsiu tiek tikrai“, „vpš šūdas kažkoks” ir panašiai.

Tačiau yra geri protingo žmogaus pasakyti žodžiai:

„Jei tikėsite, kad galite kažką padaryti, ar tikėsite, kad ne – abiem atvejais būsite teisūs.“

Kaip tai suprasti?

Mes turime tokį paslaptingą ir įdomų dalyką – pasąmonę, kurią nuolatos nesąmoningai naudojame. Netikėdami savimi, siunčiame nervų sistemai atitinkamo turinio žinutes, kurios, deja, apriboja ar net atima iš mūsų galimybę sukurti konkretų rezultatą.

Tą ir daro didžioji dalis žmonių – netiki savo jėgomis ir nesąmoningai nuteikia save nesėkmei.

Laimei, jūs galite panaudoti pasąmonę savo naudai ir sulaukti neįtikėtinų rezultatų. Jei nuolat siųsite nervų sistemai žinutes, jog sugebėsite atlikti tam tikrą veiksmą, ta galimybė galbūt išties taps reali. Taip, tai placebo ir savitaigos efektas kartu. 2

Straipsniai apie pasąmonę:

Jei norisi efektyviai mokytis, išskaidyk pratimus į dalis.

Nr. 5Išskaidyk informaciją dalimis.

„Gerai įrengtos smegenys vertos daugiau, negu gerai pripildytos.“

– Michel de Montaigne, 16-to amžiaus autorius

Ar pastebėjote, kaip šiame straipsnyje dėlioju informaciją?

Aš ją skaidau. Informacija – frazė – informacija.

Kodėl taip darau?

Įvairūs mokslininkai kaip George Miller (ar dešimtys kitų) jau senokai nustatė, kad mūsų trumpalaikė atmintis vienu metu gali apžioti tik po 4-8 minties objektus vienu metu.

Pažiūrėkite į savo telefono numerį. Aš savo išmokęs taip: 86-129-2361. Paprasta – išskaidyta į tris dalis. Bet jei ryšio operatorė man padiktuotų jį „8-612-92361”, reikėtų kelias sekundes pamąstyti, ar tai tas pats numeris.

Kitaip tariant – skaidymas padeda įsiminti. Ir tai yra šaunu, nes suskaidyta informacija padeda ją perkelti į ilgalaikę atmintį.

Bet prieš pereinant prie ilgalaikės, štai dar apie skaidymą:

Neuroasocijacijos padeda įsiminti.

Nr. 6Mmm… Asociacija… Noriu tavęs!

„Bobai gėlės, vaikams ledai.“

– Liolikas, tipinis seksistas

Neuroasociacijų kūrimas yra pats efektyviausias mokymosi būdas. Mūsų protas dirba per sąsajas – kiekviena mintis sukelia kitą mintį, kuri susijusi su trečiaja. Pavyzdžiui ,,A” asocijuojame su ,,B”, praktiškus žmones su Norfa, vatnikus su Rusija… Tuomet šauna sovietų sąjunga, seneliai, karas ir virtinė kitų minčių.

Klausimas: Kaip tuo pasinaudoti?

Vienas iš atsakymų: Naudojant inkaravimą.

Inkaravimas – mokymasis asociacijų dėka.

Tikriausiai kiekvienas žinote tą jausmą, kai kokia išgirsta daina primena vieną ar kitą vietą, įvykį arba žmogų. „Ji man kažką labai primena“,- sakote jūs.

Tai jau inkaras. Kažkada jautėte stiprią emociją ir galbūt fone tuo metu grojo būtent ta daina, kuri ir įtvirtino jaučiamą emociją.

Mokantis tai irgi galima panaudoti.

Štai technika:

  1. Išskaidykite informaciją patogiais kiekiais anksčiau minėtu metodu.
  2. Kelis kartus permeskite turimą informaciją.
  3. Įsijauskite į situaciją, lyg jau būtumėt viską išmokę.
  4. Prisiminkite akimirką, kurioje anksčiau jautėtės nuostabiai.
  5. Asocijuokite tą akimirką su žiniomis, kurių reikia (prisiminkite, kaip tuo metu jautėtės, ką matėte, ką girdėjote, ką galvojote) ir įsijauskite.

Įsijautimas čia svarbiausia dalis, nes būtent tai yra inkaravimas. Būtent įsijautimą kaskart patiria teatro aktoriai, oratoriai, ar kadaise antikinės Graikijos laikais naudodavo žodinių istorijų pasakotojai.

Užinkaruokite būseną naudodami patogiausią metodą:

  • Ranka palieskite tam tikrą savo kūno vietą (pvz. paglostykite sau petį, suspauskite ausį);
  • Pauostykite kokį kvapą (smilkalai, kvepalai, prakaitas);
  • Paklausykite dainos (geriausia anksčiau negirdėtos);
  • Ryškiai įsivaizduokite kokį vaizdinį.

Visą tai kartokite 2-3 kartus, kiekvienai informacijos daliai priskiriant vis kitą asociaciją.

Mokiniams ir studentams turbūt geriausia naudoti tokius inkarus, kuriuos galėtumėte naudoti klasėje (pvz. paliesti kūno dalį ar įsivaizduoti), nes norimos dainos mokytoja, spėju, neleis paklausyti.

Užinkaravę informaciją galėsite legaliai sukčiauti klasėje. :)

Rekomenduoju:

Minčių žemėlapiai yra jėga.

Nr. 7Galiausiai, sudaryk minčių atlasą.

„Nesileisk kvailinamas kalendoriaus. Metuose yra tik tiek dienų, kiek panaudoji.“

– Charles Richards, inžinierius

Esate girdėję apie minčių žemėlapį? Minčių žemėlapis yra spindulinio mąstymo išraiška, skirta minčių, idėjų, sprendimų išdėstymui aplink centrinę temą. Tai naudinga tuo, jog vietoj temos iškalimo, galite aplink ją paprastai susidėlioti žinias ir tokiu būdu greičiau ją įsiminti.

Taip pat minčių žemėlapis leidžia greitai išdėlioti daugybę idėjų ir jungti jas plėtojant mintį po minties. Ir kadangi nekartojant žinių jos nyksta ir pasimiršta, naudodami šį metodą galime atmintį atnaujinti.

Čia aš naudoju Tony Buzan, dar vadinamo minčių žemėlapių išradėjo, metodą. Gali ir tu:

  1. Viduryje lapo užrašykite temą.
  2. Aplinkui išdėstykite informacijos šakas. Šakoms naudokite bent 3 skirtingas spalvas; taip pat ženklus ar kodus, jei taip jums įsimintiniau.
  3. Išsirinkite reikšmingiausius faktus ir pabraukite juos.
  4. Žymėkite asociacijas.

Minčių žemėlapiai gali atrodyti šitaip. Ar kitaip. Tai jūsų pasirinkimas. Išbandykite ir pamatysite, jog šis mokymosi būdas yra paprastas, smagus ir efektyvus. Vaizdžiai pateiktos žinios įsimenamos geriausiai.

Ir vėlgi, dar daugiau:

Ir nuoširdžiai naudojant šiuos 7 pratimus (ne tik permetant akimis) aš dabar galiu mokytis 4-5 kartus greičiau, nei kiti.

„Bet viskas turi pabaigą.“

– Turbūt irgi koks Dievas

…Šis straipsnis taip pat.

Ir žinau, kad tu, skaitytojau, nusipelnei daugiau.

Tu gali atsispirti feisbuko pagundoms, snapchat vilionėms ir kitiems dėmesio meškeriotojams. Gali tapti savo laiko valdovu ir suspėti viską, ką tik nori įgyvendinti.

Mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojom, kai išklausiau Martyno Jociaus „Dėmesio virsmus“. Išklausęs pradėjau stebėti, kur investuoju dėmesį, pradėjau ieškoti būdų, kaip optimizuoti veiklas ir mažiausiomis laiko sąnaudomis pasiekti geriausių rezultatų.

Dabar mokyklai skiriu vos apie 4-5 valandas per savaitę, o mano vidurkis – 9,2.

O atsiradusiu laisvu laiku dirbu su mane vežančia veikla.

Taigi, mokykis, kaip mokytis. Ieškok. Suprask. Pažink. Ir pagaliau išlaikyk tuos egzaminus! Nebūtina prie mokslų sėdėti naktimis, kad gautum dešimtukus ir šimtukus. Užtenka mažiau.

„Nes tu to verta.“

– LÓREAL

Jūsų draugas,
Antanas Bernatonis


  1. Taip pat ši tema susijusi su Pasirinkimų architektūra. Apie ją pasakojo Danielius straipsnyje „Kaip pradėti gyventi sveikiau“.

  2. Tiesa, nepersistenk su savitaiga ir motyvacijos paieškomis. Apie motyvatorių grėsmes kalba Valtininkas straipsnyje Kai motyvuojančios citatos slapčia demotyvuoja. Kaip taip atsitinka? ir Danielius straipsnyje Įkvėpimas yra narkotikas.

16 netikėtos mintys... Prisijunk ir tu!

avatar
Rikiuoti pagal:   naujausius | seniausius | mėgstamiausius
Danielius Goriunovas
Danielius Goriunovas

Gaila, kad šio straipsnio neturėjau tuomet, kai pats mokiausi per naktis. :’)

Erika
Erika

Pabaigoje ta L’oreal citatėlė buvo tiesiog cherry on top! :D super straipsnis, Antanai, bandysiu įvykdyti perversmą ir savo gyvenime :))

Žyginta
Žyginta

Geros technikos, girdėtos, ir nors atrodo, kad joms reikia žiauuuuriai daug darbo ir įpratimo, pagalvojus kai kurie būdai (pvz skaidymas ar inkaravimas) gaunasi natūraliai. Bet apie 20/80 reiks paskaityt atskirai :D

Raminta
Raminta

Žiauriai geri patarimai! Būtinai jais pasinaudosiu! AČIŪ! ☺☺☺☺

Laurynas
Laurynas

Manau nereikia tiek daug straipsnyje vartoti „aš“, „aš“ ir dar „aš“. Jei yra metodai aprašyti kituose straipsniuose, tai tas „aš“ realiai niekam nėra įdomus, nes tai nėra tavo patirties vaisius, ekspermento rezultatas, tai yra referatas, surinkta informacija iš kitų šaltinių(kai kurie nelabai patikimi, kai kurie visai nieko) ir aprašyta teorinė dalis. Patys patarimai neblogi, bet straipsnio rašymo stilistika, tai kaip motyvacinių kalbėtojų, kurie realiai ateina „papist“ tau proto ir susirinkt tavo pinigus.

ana
ana

Antanai, begalo džiaugiuosi tavimi! Ačiū už šį straipsnį. Vis galvodavau, kad reikia va nustoti užsiiminėti pašaliniais darbais ir kažką daryti, bet ir likdavo tokiu savęs vertimu ir nieko nedarymu. Dabar esu pilnai motyvuota ir tikraitikrai kreipsiu savo gyvenimo linkmę geresniu keliu. Dar kartą ačiū ir sėkmės!

Milda
Milda

Labai naudingas straipsnis! Reikės panaudoti bent kelis iš čia esančių patarimų, nes pati mokausi 10-oje klasėje :)

Danielius Goriunovas
Danielius Goriunovas

Aha, rekomenduoju ir aš. Kadaise mokykloje asociacijų ir įkvėpimo metodus naudojau ruošdamasis lietuvių kalbos atsiskaitymams žodžiu. Nors kitų pratimų ir nežinojau dar tuomet, kažkaip natūraliai gavosi :)

Audrius
Audrius

Patiko straipsnis ir man, užskaitau… Tiesos yra. Tikrai yra gerų ir nesudėtingų metodų suprasti ir įsiminti (ne iškalti) reikiamą info.Tuomet ir minėtas 9,2 balas garantuotas. :)

KRIMSI
KRIMSI

Man jau seniai ne -niolika :), bet labai džiugu skaityti tokį protingą straipsnį :) nesustokitę DOMĖTIS, STEBĖTI, ATRASTI… yra daug žmonių panašių į Jus ir daug kitokių nei Jūs ;) kitokių iš prigimties, dėl to, kad juos taip auklėjo ir t.t. kai juos visus atrasite, atnaujinkite šį savo straipsnį ;) tikrai bus ką pridėti.

Dovilė
Dovilė

ruošdamasi egzaminams m-kloj ar universitete visada skaidydavau medžiagą į tiek, dalių, kiek dienų turiu ir vieną atimdavau – paskutinę pasilikdavau visko pakartojimui, įtvirtinimui, ar painiausiems dalykams

wpDiscuz