Dienos tikslas: 717 žodžiai. Parašyta: 245.
Laikais, kai didžiausi naujienų portalai kaip Delfi ar Lrytas be jokių baimių vagia kūrėjų turinį (tekstus, nuotraukas, video)…
…Dažnai kartojama, kaip svarbu saugoti savo kūrybines teises.
Saugok, nes tavo kūrybą pavogs, atims, parduos ir išprievartaus. Saugok.
Pamatęs vagį – paduok į teismus.
Tačiau kas, jei savo kūrybinių teisių atsisakytum? Ir, tarkim, straipsnius bei tekstus, video ir muziką, paverstum visiškai atvirais?
Idėjų nerikiuosiu, štai kelios:
a) Toks atvirumas yra išskirtinumas, atkreipiantis dėmesį. Kai visi saugo – tu nesaugai. Kai visi saugo – nesaugodamas tu tampi išskirtiniu. Tai neišvengiamai sulauks tavo draugų ir, tikėtina, tos pačios žiniasklaidos dėmesio.
b) Visų vagių nesužiūrėsi. Gali skirti savo jėgas vagių gaudymui, bet ar tikrai verta? Gal geriau tiesiog daugiau ir geriau kurti?
c) Vagys už tave geriau nekurs. Net ir labiausiai tavo kūrybą mylintys autoriai (kaip Justės Latauskienės istorijoje „Feniksas“) taip gerai, kaip tu – nekurs. Nes kūryba nėra akimirkos įgyvendinimas, kūrybai reikia ilgamečių įgūdžių ir patirčių, ką turi tik tu.
d) Jei į kūrybą įdėtum savęs – jos nepavyks vogti, nesukeliant įtarimo. Dėl to mano laiškai ir tekstai tokie asmeniškai keisti. O Andriaus Mamontovo koncertas be Andriaus Mamontovo irgi ne itin suveiktų.
e) Kūryba skirta dalinimuisi, ne laikymui. Jei nori saugoti idėjas – prašom, pirmyn. Tačiau daug geriau yra idėjomis dalintis, skleisti, užkrėsti kitus smegenų.
Kai kūryba užrakinta, iš to naudos visuomenei mažai. Tau irgi, nes niekas tavęs nežino. Kai kūryba atvira – naudos daugiau. Autoriaus teisių atsisakymas yra kelias į paprastą, sutelktą ir išties vertingą (o ne greito pinigo siekiančią) kūrybą.
Tačiau – ką manai tu?
Kuriantis,
Danielius