Dienos tikslas: 257 žodžiai. Parašyta: 340.
Kaip jau Tau turėtų būti ne paslaptis – aš išmečiau kėdę ir dabar kartas nuo karto dirbu stovėdamas. Taip rašau, skaitau, naršau internete ir kitaip leidžiu laiką prie kompiuterio.
Tai pradėjau daryti prieš kelias dienas, nes galutinai neapkenčiau to, jog visas dienas praleisdavau youtubėje (o tai gi tas pats, kas visą dieną žiūrėti televiziją), chroniškai refreshindavau puslapius ieškodamas bent dalelės naujo džiaugsmo ir panašiai.
Ir mane tai užkniso. Nusibodo. Mirtinai. Aš juk norėjau dirbti ir kažką veikti! O jei jau neveikiu – tai bent knygas skaityti ir miegot ant lovos, tarytum katinas!
Taigi, pabandžiau padaryti paprastą dalyką – išmečiau kėdę iš savo kambario. Valio stovimam stalui! Dabar mano kompiuteris (deja, laptopas, taigi ekranas kiek per žemai, pagal ergonomikos dėsnius) stovi ant krūvos enciklopedijų. Pradžioje jis stovėjo ant dėžių, kol jų neišnešiau lauk ir nepanaudojau sudėti daiktams, kuriuos noriu išdalinti sutiktiems žmonėms.
(Atnaujinta 2021 rugsėjį: Šiame pasidalinime kalbu apie pirmąją versiją – pirmoje nuotraukoje. Bet vėliau išdėstymą keičiau. Kadangi kitų straipsnių apie stovimąjį stalą neberašiau, prisegu nuotraukas čia. Prie stovimojo stalo dirbu dar ir dabar.)
Taigi, tau turbūt įdomu, kas įvyko per šias paskutines dienas, tiesa?
Štai, kas nutiko:
- Aš beveik nebežiūriu youtube. Taip, aš jame dar praleidžiu šiek tiek laiko, tačiau, kai norint jį veizėti reikia stovėti, o kojos pavargusios… Mieliau renkuosi perskaityti dar lapą romantinės ar mokomosios knygos.
- Facebooke praleidžiu daugmaž tiek pat, bet spėju, jog visgi mažiau laiko. Tiksliai nežinau. Efekto čia didelio nepastebiu, kol kas.
- Laiškams ir žinutėms atsakyti dabar skiriu dar mažiau laiko. Ir gerai – dauguma pašnekesių, visgi, tik naudoja laiką, kurį galėčiau leisti dirbdamas. Atleiskite draugai, Debesyliečiai ir kiti. Jums aš atsakysiu, tikrai. Tik jei laišką atsiųsite vakare – teks palaukti iki ryto. Nesinori švaistyti jėgų naršymui kas kelias valandas visą dieną.
- Savo laiką prie kompiuterio, natūraliai, pradėjau labiau vertinti. Vien todėl, kad žinau – kuo ilgiau stovėsiu, tuo labiau skaudės kojas.
- Ir taip, pripažįstu – kojas skauda. Tačiau žinau, ar bent girdėjau, kad po savaitės tai praeina. Na, o jei tai padeda būti darbingesniam (nors ir nėra malonu) ir, galbūt, padeda treniruoti kojas… Verta pasistengti!
Rodos tokie pastebėjimai šiandienai. Naujienos – vos tik jų bus!
(Ar tiksliau, vos tik jų bus ir matysiu vertę jas rašyti. O vertė – vertė tau. Ar tau įdomu skaityti šitai, ką rašau? Jei taip – prašau išreikšk savo balsą!)
Stovintis,
Tavo Danielius