Oi, kiek istorijų, knygų, filmų, serialų, anime ir video žaidimų prikurta apie magiškus portalus. Vieną akimirką gyveni savą žemišką gyvenimą, kitą žengi per durų (ar vartų) slenkstį, trečią – tu jau kitoje planetoje.
Tačiau ką jei magijos čia nereikia ir užtenka šviečiančio stačiakampio?
Žvilgt… Ir tu jau kažkur „ten”. Kitur. Išėjęs iš ribų. Tavo dėmesys jau kitoje pusėje. Rankos pavirto į piršto mostus, bet tai jau nėra keista – tai įprasta, tu jau kitos planetos gyventojas. Žiūri, žvalgaisi, keliauji, išsakai norus kur norėtum patekti, su kuo pabendrauti, ką atrasti, jauti, patiri, sužinai, jauti, jauti, jauti…
Nesakau, kad tai kažkuo blogai. Tiesiog argi ne keista kaip vienas stačiakampis taip pradangina?
Be abejo, tai nėra kažkuo nauja.
Televizija (ir kinas) pradangina šių spalvose, o visad turėjome ir kitą stačiakampį, kuriame dingsta valandos – knygas.
Visa tai yra magiški portalai, padedantys patekti į kitą aplinką. Kokioje aplinkoje esi šią akimirką?
