Micromanagement – toks vadovavimo būdas, kai direktorius prižiūri kiekvieną savo komandos nario veiksmą. Vadovas viską žino, vadovas viską paaiškins, vadovas už viską atsakingas.
Būti tokiu vadovu gali būti malonu – jautiesi „užtikrintas”, kad viskas vyks pagal planą. Bet tai nebūtinai tiesa.
Geras vadovas turėtų savo komandos nariais pasitikėti, o kiekvieno veiksmo prižiūrėjime pasitikėjimo nėra. Geras vadovas leis komandos nariams dirbti net tuomet, kai vadovas negali skirti asmeninio dėmesio, tuomet kai vadovas dirba kitus darbus arba ilsisi.
Be abejo, galbūt paleisti komandą daryti „bet ką” nėra protinga mintis, bet kaip pastebėjau – kuo mažiau vadovas veliasi į darbų atlikimą, tuo optimaliau vyksta darbas.
Kai vadovas nesikiša:
- Darbuotojai gali susitelkti į darbo darymą, ne komentarų klausymą ar, dar blogiau, komentarų atmušinėjimą el. laiškais.
- Darbuotojai gali paimti vieną darbo planą ir pagal jį dirbti, nekaitalioti darbų eigos jiems vykstant. O, patikėk, kuo daugiau yra vadovų, tuo labiau viskas gali eigoje nukrypti – kiekvienas vadovas mėgsta pateikti improvizuotus „pataisymus”, nors problemos dar net nespėjo iškilti. Kartais tie „pataisymai” naudingi, bet dažniau – jie nebūna iki galo apgalvoti arba, dar blogiau, apie pasikeitimus būna informuojami ne visi darbuotojai, dėl ko įsivelia naujų klaidų.
- Darbuotojai gali jausti atsakomybę, kai už darbo kokybę atsako jie patys – ne direktorius, stovintis už nugaros. Darbuotojas, kuris jaučia atsakomybę – tikėtina dirbs kokybiškiau.
- Darbuotojai gali jaustis laimingi, kad jų sugebėjimais pasitiki.
- Vadovui galima mažiau dirbti 🙂
Geras vadovas privalo pasitikėti komandos nariais. O jei negali pasitikėti – tai kam tau šie žmonės komandoje? Komandoje turi būti tik tie žmonės, kuriais pasitiki. Ir tada leidi jiems dirbti, kaip ir jie leidžia dirbti tau. Komanda yra choras, ne vieno žmogaus opera.
