Užtikrintumo paralyžius (analysis paralysis) – girdėjai apie tokį? Dėl vieno esu tikras: gal apie tai ankščiau negirdėjai, bet užtat tikrai tai patyrei.
Pameni kai nuėjai į parduotuvę pirkti draugui dovanos ir pamatęs visus galimus pasirinkimus ištuštėjo galva? Arba egzaminus bei apklausas kuriose iš septyniolikos galimų atsakymų galų gale nepasirinkai nė vieno?
Aš tai patyriau vakar, eidamas nusipirkti naujų batų. Deja, ir vėl jų nenusipirkau – kaip visada.
Ir taip, visa tai buvo dėka užtikrintumo paralyžiaus (angl. Analysis paralysis).
Pasirinkimų gausa
Viena didžiausių mūsų gyvenimų bėdų yra tai, kad mes turime per didelį pasirinkimą. Taip, kad ir kaip tai keistai skambėtų pasirinkimų gausa mus baugina, glumina ir tiesiog erzina.
To pavyzdžių toli ieškoti nereikia: nueikit į Maximą kada nusipirkti, tarkim, batono ar duonos. Bet ne, ne tos pačios kur visada, o kokios kitokios. Pasistenk, kad duona būtų labai, labai skani ir dar kartu pigi, na, nes juk nori visgi geriausią išsirinkti.
Apsižvalgyk: kiek duonos ir batono rūšių tu matai aplinkui? Jei netikėtai Lietuvoje neprasidėjo karas tikėtina, kad pasirinkimų aplinkui daugiau nei kam gali jų prireikti.
Jauti kylantį susierzinimą ir norą viską mesti ir tiesiog išsirinkti variantą su užrašu „nuolaida”?
Štai, štai, aš net nepagalvojau, o tuo metu apie pasirinkimų sukeltą galvos skausmą jau kelis dešimtmečius kalba vienas iš šiuolaikinių soc. teorijos psichologų Barry Schwartz!
(Plačiau: Barry Schwartz: The paradox of choice).
Naudos įvertinimas
Antras žingsnis pasirenkant geriausią variantą – naudos įvertinimas.
Tai turbūt pats sunkiausias periodas. Klausimai kas yra gerai bei kas yra geriau šauna į galvą kiekvieną akimirką. Deja, tai ilgiausiai trunkanti ir tik labai mažai naudinga dalis.
Labai dažnai sportuose bei žaidimuose nutinka, kad žaidėjai ar sportininkai susitelkia ne į užduoties įgyvendinimą, o į planą kaip tą užduotį atlikti.
Nors tai ir nėra labai blogai turėti kažkokį planą viskas turi savo ribas. Aš tikiu, kad tu tikrai susidūrei su tokiais žmonėmis: jie galvoja ir planuoja tiek, kad užsinori nusišauti.
Aš nesu tikras kodėl mes būtent bandome iš visko išmelžti geriausią variantą, bet kažkaip nujaučiu, kad tai gali kilti nuo paprasčiausios baimės padaryti blogą sprendimą, nerimo.
Pasirinkimas
Trečioji šios kančios dalis – pasirinkimas. Arba ne.
Savo kailiu jau pastebėjau, kad dažnai kai mane užklumpa analysis paralysis nepasirenku nieko. Taip, visiškai nieko.
Ir tai ir yra bėda: nepasirenkant jokio varianto, net galimybės mesti viską velniop, aš nepajudu į priekį. Ilgą laiką aš galiu užtrukti skaitydamas apie drabužius internete, bet nuėjus į parduotuvę aš dažniausiai viską metu vos po kelių minučių.
Bėda ta, kad pasirinkti yra būtina. Turbūt nėra didelio skirtumo ką pasirinksi, visvien viskas turi savų pliusų bei minusų. Bet žinoti ką tikrai padarysi ir ko tikrai, tikrai niekada nedarysi visada praverčia. Taip visada žinosi, kad bent dalį galimybių gali tiesiog atmesti, tiesiog sumažinti.
Kaip aš kovosiu su užtikrintumu ir pasirinkimų paralyžiumi dar vis nežinau. Todėl klausiu tavęs:
Kaip tu išsirenki geriausią variantą iš begalybės galimų? Kaip padarai tą pasirinkimą?