Argumentas iš naujumo yra dar viena chronologinio snobiškumo rūšis: teiginys, kad tai, kas yra NAUJA kažkuo pranašiau. Nors nėra.
Tikėtina, kad blynus valgai su šakute. Ar ne? O ką jei, va, pristatysiu NAUJĄ valgymo būdą – valgyti blynus su kastuvu? Vaje, kokia gera tai mintis, kaip unikalu, 1 išmanu, šiuolaikiška!
Klaida, be abejo, ir sakyti, kad X yra geriau, nes X yra NUO SENO. Nes argumentas iš senumo – tas pats, bet iš kito galo. Vien dėl to, kad žmonės 10 tūkstančių metų nežinojo kas yra bakterijos nepadaro to nežinojimo geru. Ar ne? Ar, sakysi, vaje, kaip laiko patvirtinta, kaip senolių išmintis, kaip…?
Pardavimų specialistai nebijo naudoti žodžio „NAUJA!”, nes tai patraukia dėmesį. Ką padarysi, tokie jau esame…
Tiesiog atkreipk dėmesį: ar tave apgaudinėja naujumu?
Nes tikrai, galbūt naujesnėje programėlės X versijoje bus ištaisytos klaidos, galbūt, tikėtina, bus pridėta kokia ypatinga funkcija…
(…Galbūt ir kažkas bus sugadinta ar pašalinta.)
- Dažnai naujesnės idėjos būna geresnės. Bet „dažnai” nėra visada. Tiesioginio ryšio, loginio ryšio, tarp naujumo bei kokybės nėra. Tik spėjimas, kad galbūt tai bus geriau.
- Dažnai ilgai išlaikytos (senos) idėjos būna geresnės. Bet, irgi, ne visados. Tiesioginio ryšio nėra. Tik spėjimas, kad galbūt.
Jei nori naudoti šiuos argumentus, turi visad kartoti – „tikėtina”, „tikiu”, „manau”. Nes argumentai iš naujumo bei senumo yra nuomonė, ne faktai.
Išskirtinumas – irgi argumento klaida.↩
Aciu, idomii rasote 🙂