„Anksti gulti ir anksti keltis – štai kas padaro žmogų sveiką, turtingą ir protingą.“
Benjamin Franklin, 18a. politikas
Ankstyvas kėlimasis vaikystėje man buvo didelis nesusipratimas. Keltis šeštą ryto, apsirengti zombio greičiu, per prievartą suvalgyti pusryčius ir ruoštis kelionei iki jūros?
Kodėl tėvai mane taip kankina? Kodėl negalima dar pamiegoti???
Tačiau per pastaruosius metus mano požiūris pasikeitė.
Nuo sausio pabaigos užsibrėžiau sau tikslą – atsikelti savu noru bent 7:30 ryto. Vietoj įprastų 9:30 ar 10:00 valandų.
Priežastis paprasta – kad pagaliau spėčiau į rytines paskaitas, kurias dėstytojai sumąsto surengti 8:30! Ir žiūrėk – šią savaitę jau pasiekiau tikslą atsukti savo vidinį laikrodį. Ir visai neskausmingai!
Kaip pradėti keltis anksčiau?
Štai kelios paprastos idėjos, kurios tau irgi, tikiu, padės atsikelti anksčiau nesinaudojant kibiro šalto vandens pagalba. 1
Pirma: Pastebėk savo atidėliojimą.
Kad ir kiek tai bebūtų aišku, kažkodėl tai yra beprotiškai sunku.
„Tik dar šiek tiek…“
Mus šie žodžiai sekioja visur. Šiek tiek daugiau skrudintų bulvyčių, šiek tiek daugiau cigaretės, šiek tiek daugiau sekso be prezervatyvo, šiek tiek daugiau feisbuko… 2 Ir, aišku, šiek tiek daugiau pamiegoti.
Lengva pasakyti: „Neatidėliok ir daryk!“.
Tačiau ne taip lengva tai padaryti, ar ne? Aš pats kartais pastebiu, kad kai kuriais rytais visai nesinori keltis…
Ką tada darau?
Antra: Klausk savęs kodėl atidėlioji.
Mes visi atidėliojame. Visada. Viską. Net užsinorėjus sisiuko bent kelias akimirkas pakenčiame, kol visai nebegalime. 3
…Ir stebėtina, tačiau atidėlioti – natūralu.
Jei atidėliojimo nesirenkame patys – tai mūsų pasąmonės ženklas, kad atidėlioti reikia.
- Vakar darbe paspaudei ranką sergančiam kolegai. To nepastebėjai visą dieną, o virusai jau pažeidė tavo kūną. Kūnui reikia poilsio, kūnas sako: „Ei, ei, ei, ką čia? Tu gal visai? Net nesiruošk keltis!“ Taigi atidėlioji kėlimąsi.
- Prieš kelias dienas sutikai merginą, kurios negali pamiršti. To sąmoningai nepastebėjai, tačiau šią akimirką naršai feisbuke ieškodamas jos žinučių, kad vėl pajustum tas malonias akimirkas. Taigi atidėlioji miegą.
- Tavo vaiko striukė suplyšo ir artėja žiema – jis gali sušalti. To nepastebi, tačiau šią akimirką dirbi ignoruodama savo alkį spurgoms, kad galėtum sutaupyti daugiau pinigų. Atidėlioji valgymą.
…Ir taip toliau.
Trečia: Ar atidėlioti verta?
Nors pirmosiomis akimirkomis savęs to klausti bus sunku, 4 po kelių 5 kartų išmoksi pastebėti savo atidėliojimą ir klausti savęs.
Ar verta? Ar verta laukti?
- Galbūt tu tikrai jausiesi blogai. Patikrinsi savo temperatūrą, ir termometras rodys 39 su keliomis dalimis. Tada neskriausk savęs ir leisk sau šią dieną pamiegoti. 6
- Galbūt suprasi, kad internete tik veltui švaistai savo laiką. Taigi, išjungsi savo mobilųjį telefoną, padėsi jį ant tolimos kambario palangės ir nueisi miegoti kaip normalus žmogus.
- Galbūt tu prisiminsi, kad rytą gali išnaudoti savo svajonių įgyvendinimui. 7 Taigi užsimerksi, iškvėpsi orą… Giliai įkvėpsi ir kelsiesi naujai dienai.
…Ir taip toliau. Miego reikaluose ir visuose kituose.
Tau reikia miego. Tai faktas. Tau norisi miego. Tai irgi faktas.
Tačiau tai neturėtų sutrukdyti tavo gyvenimui.
Nepergyvenk, kad taip ilgai miegi. Nepergyvenk, kad eini miegoti vėlai. Išvis – atsipalaiduok. Ir tuomet:
Jei tau reikia keltis anksti – kelkis anksti.
Aš nesikėliau. Aš nesikeldavau anksti, nes aš neturėjau tam priežasties.
Kokio velnio man keltis taip anksti? Kad pasiklausyčiau to sovietinio dėstytojo monotoniškos lopšinės apie plieno įtempių skaičiavimus???
Kai radau priežastį neatidėliojimui – pradėjau keltis anksčiau.
Mano priežastis?
Aš sau pasakiau, kad galiu kiekvieną rytą pažiūrėti po dar vieną „Game of Thrones“ seriją. Po to, kai serialą baigiau – pakeičiau tai į valandą su „World of Warcraft“ video žaidimu. Po to, kai tai nusibodo – pamačiau kasdieninio rašymo džiaugsmą ir rytus skyriau šokolado valgymui bei rašymui.
…Su sąlyga, kad atsikelsiu iš lovos, apsirengsiu, nusiprausiu veidą šaltu vandeniu ir užsikaisiu virdulį vandens gardžiai žolelių arbatai.
Dabar – kasdien ryte turiu du pasirinkimus:
a) Atidėlioti ir iššvaistyti savo progą šiandien pasimėgauti gyvenimu.
b) Keltis ir pasinaudoti savo proga šiandien pasimėgauti gyvenimu.
Tas pats vakare:
a) Toliau slinkti instagramo siena žemyn ir ryte jaustis it lavonui.
b) Išjungti telefoną ir laimėti akimirkų vakaro knygai bei geram miegui.
Dabar, vietoj to, kad eičiau miegoti 2:00 nakties ir kelčiausi 12:00… Užmiegu 23:30 ir atsibundu 7:30. Ir jau beveik be žadintuvo. 🙂
Kodėl atidėlioji tu?
Ar todėl, kad tavo veikla išties yra svarbi – tavo vaikui reikia drabužių, tavo kūnui šventos ramybės, tavo žmona nori nuo tavęs vaiko, tau nėra taip svarbūs kitų žmonių raginimai? 8
Jei taip – viskas gerai. Atsipalaiduok. Kartok su manimi: „Dėjau“.
O jei turi priežastį neatidėliojimui… Jau žinai, ką daryti.
Ar matai, kaip tai tampa paprasta?
Nors, kaip man pasakojo tėtis – prie ruso armijoje tai buvo vienas veiksmingesnių žadinimo būdų.↩
Neduok Dieve kažkas parašė žinutę per paskutines 15 sekundžių! Ar jau tikrinai?↩
Nebent esame kūdikiai. Va jie tai niekada neatidėlioja. Jei labai norisi – tai reikia!↩
Labiausiai todėl, kad akimirkoje šiuos klausimus pamirši. Iki kol įgausi įprotį.↩
Ar keliolikos. Aš užtrukau apie savaitę, kol pradėjau pastebėti savo nenorą keltis.↩
Beje, jei bijai dėl darbdavių – visada gali jiems pasakyti „Tikiu, kad tau geriau gyvas ir sveikas darbuotojas, nei pusgyvis ir užkrečiantis savo kolegas“. Tai veikia.↩
Tai galima vadinti tavo Ryto ritualais. Apie juos gerus straipsnius rašė Simas Balčiūnas: „Ryto ritualai – mano receptas tobulai dienai“ ir Martynas Jocius: „Ryto ritualai: 2 nuostabios valandos sau“, o taip pat „Tinginio manifeste“ pasakoju ir aš.↩
Pavyzdžiui, jei paprasčiausiai nemėgsti bėgioti ir tau daug smagiau su draugais žaisti krepšinį – tau nebūtina bėgioti. Net jei tai rekomenduotų visi tavo draugai, daktarai bei šeima.↩
O kodėl norisi ankštumo keliantis? Kuo neįtinka laisvumas? Ar čia kaip su drabužiais – vieniems patinka ankščiau rengtis (apsitempti), o kitiems laisviau…
Turi racijos straipsnelis 🙂 aš šiek tiek kitokią metodiką panaudojau dėl kėlimosi anksčiau – turiu miego sutrikimų dėl ligos, tad pirmiausia teko suderinti tinkamą vaistų dozę ligoninėje ir nuolat stebėti, ar neišsimušu iš režimo. Neankstinau laiko, kada turiu atsikelti, jokių žadintuvų. Pamažu ankstinau laiką, kada einu miegoti, vis paankstinant pusvalandžiu. Taip susitvarkiau miego ir kėlimosi režimą, ir kol kas neiškritau 🙂
Labai įdomu ir naudinga . Danieliau pradėk rašyt knygą. Knyga tikrai butu naudinga.
Būtinai, Nerile!!
Kažkada bandžiau aš po truputi ankstinti kėlimosi laiką, tai man nepakako kantrybės 🙂 Didžiausia problema buvo tame, kad vos tik pasiansktindavo laikas, įvykdavo kas nors, kas netrukus vėl sugadindavo mano grafiką (kelionė, stiprus vakarėlis ar pan. =). Tai jau kurį laiką (sėkmingai) taikau kiek kitokią metodiką: http://www.audioknygos.lt/kaip-atsikelti-anksti-ryte-lengvai-su-vejeliu/
Geros idėjos, Aurimai!
(Beje, ar jūs dar ir audioknygos.lt autorius? Ar tai tik bendravardis?)
Išties galvoju, kad reiks šį straipsnį atnaujinti. O atnaujinus, spėju, kad ir nuorodą į jūsų straipsnį duosiu. Bo šiuo metu kaip tik turiu iššūkį keltis ketvirtą ryto. Ačiū :))
Ačiū tau, Danieliau. Aš tavo blogą visą savaitgalį naršiau ir radau ten tieeeek gero! Nuostabus atradimas (man).
O vardas – tikrai nesutapimas. Net jei ir nuspręsi nepasidalinti nuoroda, ačiū už gražią intensiją!
Tokiu atveju padės savigrauža ir saviįtaiga 😀 Kai vakaroji per ilgai, turi nuolat kartot sau „Koks aš kvailas/a, juk neišsimiegosiu, eik miegot, [vardas], jau eik… pažiūrėk į laikrodį… Nu būk tu bent sykį protingas/a… Juk tu protingas/a? Būsi ryt neišsimiegojęs/usi, piktas/a, irzlus/i, ir t.t. Dar 5 minutes… 5?! 5?!! Ne! Tu gali save valdyt. Taip! Įsakau sau tuoj pat eiti miegot!” ar pan. 😀 It works 😀
Kėlimasis anksti ryte man visą gyvenimą buvo didžiausia problema (pasak mamos net kūdikystėj išmiegodavau visą naktį, 6 h pavalgydavau ir vėl miegot iki 9-10 h). Esu nepataisoma pelėda. Nepadeda nei žadintuvas kitame kambario gale, nei šaltas vanduo… Galbūt (GALBŪT) lengviau atsibusčiau išgirdusi kieme gaisrines sirenas. Bet tai būtų prabanga 😀 Taigi atsikeilti ankščiau galiu tik tuomet, kai nueinu ankščiau miegot. T.y. atsikeliu, kai išsimiegu.
O, išties, keltis tada kada jau išsimiegi geras būdas atsikelti ankščiau.
Problema, tiesa – kartais (ar dažnai) nesunku užsisedėti prie darbo ar interneto pramogų per ilgai, net nepastebint, kad optimalus laikas miegot seniausiai praėjo. :))