Dienos tikslas: 841 žodžiai. Parašyta: 885.
Etapas Beta: Sukurk šurmulį
Turint tylą sukurti šurmulį nėra taip baisiai sunku. O kartais tai yra neišvengiama vietos, kurioje dirbame, dalis.
Viena iš tokių vietų – kavinės. Pasirodo ne veltui kartais taip populiaru ateiti rašyti į kavines ir sėdėti sau palinkus prie kompiuterio ar užrašinės kaip kokiam hipsteriui.
Panašų tylų šurmulį gali, tiesa, kelti ir kitos vietos: Triukšmingesnės bibliotekos, tylesni miesto parkai, ošiantis nuo vėjo (galbūt prie jūros?) miškas, šalimai čiurlenantis upelis, tylesniame miesto rajone atvertas langas ir panašiai. Spėju, jau idėją turėtum pagauti. 😉
|| O ką daryti, jei nė vienoje iš šių vietų dirbti negaliu ar man maloniau būti namuose?
Čia į pagalbą tau atskrieja internetas. Ir kadangi žinau, jog internetą turi (juk skaitai šį straipsnį, ar ne?) – tai neturėtų būti didelė problema.
Štai keletas šurmulio kėlimo puslapių, kurie skirti būtent tam…
- Coffitivity
- CODING.FM
- Soundrown
- Focus@Will
- Jazz and Rain
- Noisli
- Defonic
- Vienas mano mėgstamiausių – Rainy Mood
- Thunderspace
- Mano mėgstama alternatyva – Youtubėje surasti kokį „Meditation music“ grojaraštį
- Arba jei mėgsti pasijuokti iš apgailėtinos Rusijos ekonomikos – Zenrus.ru. Gi malonu stebėti rublio krytį žemyn, nejaugi ne?
Taip pat, jei esi rašytojas, kaip ir aš, rekomenduoju paaukoti tuos kelis litus ir nusipirkti OmmWriter rašymo instrumentą. Jame aš šiuo metu ir rašau šį straipsnį, kaip straipsnius rašau jau daugiau nei kelis metus… 😉
Taigi, su garsu, rodos, aišku, tiesa? Pereikime prie šviesos.
Apšvietimas. Ryški šviesa, rami tyla ar prieblanda?
Pameni, kaip minėjau, kad esant beveik absoliučiai tylai mūsų smegenys automatiškai, turbūt iš senų laikų, kai saugodavomės tyloje sėlinančių tigrų, įjungia didesnio susikoncentravimo rėžimą? Panašiai daro ir ryški šviesa.
…O kadangi kūrybiškumas ateina tuomet, kai mes nesame beprotiškai susikoncentravę… Logiška išvada, kad geriausiai kūrybiškai dirbti malonioje prieblandoje.
(Nes absoliučioje tamsoje irgi ne ką nudirbsi. Tamsoj net į tualetą sunku nueiti, ką kalbėti apie rašymą ar kokį tapymą ir dienotvarkės planavimą…)
Tačiau palauk. Nemanyk, kad remiuosi vien tik tokiu logišku išmąstymu. Tą patį teigia ir Vokietijos Journal of Environmental Psychology tyrėjai, šešiuose savo tyrimuose tikrinę apšvietimo įtaką kūrybiškumui.
Tyrimų metu buvo patvirtinta tai, kad blankus apšvietimas (kaip, pavyzdžiui, jau beveik vakare ar kur šešėlyje po medžiais vasaros metu) leidžia jaustis ne taip susikausčius, o tai padeda priimti naujus iššūkius ir imtis kažko naujo. Arba cituojant: „Tamsa skleidžia jausmą tarytum būtum laisvas nuo įprastų taisyklių ir sukuria terpę rizikingiems, naujiems galvojimo būdams.“.
Arba, kaip sakoma – išties – prie tamsos daugiau drąsos. Ne tik pabučiuoti įsimylėtą merginą ar vaikiną… 😉
|| Taigi, o kaip sukurti tokį apšvietimą?
Na… Čia ir vėl kartojasi situacija – galima arba tiesiog rasti vietą, kur yra toks apšvietimas (pavyzdžiui, kai kuriose kavinėse ar kur romantiškai parkelyje), arba sukurti tai pačiam.
Jei tokią darbo vietą kuri namuose – tau pravers tavo interjero ir apšvietimo derinimo žinios. Aš pats savo kambaryje turiu dvi stalines lempas, kurios šviečia skirtingais kampais ir nakties metu sudaro prieblandą. Man ji ir ne tik kūrybai maloniausia. 😉
Tačiau jei tavo darbo kambario langas atsuktas į rytus ar vakarus – gali pabandyti pasimėgauti natūralia saulės šviesa. Tiesą sakant, aš natūralią saulės šviesą rekomenduoju – ji sveikesnė už dirbtinę.
Temperatūra. Ties kokia temperatūra mes tampame kūrybiškiausi?
Leisk, duosiu tau mįslę: kas taip svarbu darbingumui ir maloniam gyvenimui, kad tam atitenka net nuo 50 iki 80% visos mūsų turimos energijos?
…Na gerai, gal visgi mįslė ne kokia, nes jau atsakymą pasakiau pavadinime. Geriau atsakyk: kas pas kleboną vidury, o pas bobutę yra dvi?
(Atsakymas. Ir jis ne toks, kaip tikiesi.)
Na bet gerai, užteks juokų. Temperatūra yra trečiasis dalykas, į kurį turėtum atkreipti dėmesį kuriant kūrybą skatinančią aplinką. Taip teigia ir Cornell universiteto tyrimai, ir Lietuvos respublikos higienos normos HN 42:2009.
Kaip buvo atrasta Cornell vykdytų tyrimų metu, esant žemai kambario temperatūrai (20°C) darbuotojai darė 44% daugiau klaidų, nei esant optimaliai temperatūrai (24-25°C).
Ir didžiausia problema nėra ta, kad mums tiesiog nepatogu dirbti šaltoje aplinkoje, o tai, kad šąlant didžiąją dalį jėgų ir dėmesio suteikiame į tai, kaip paprasčiausiai išlaikyti šilumą. O susikaupimui ir kūrybiškumui… Lieka tik trupiniai.
|| Taigi, koks sprendimas čia, Danieliau?
Na, paprasta – papildomas sluoksnis drabužių (ar kad ir kokios šiltos veltinio šlepetės, ar riešinės) ir nešiojamas šildytuvas pagelbės. Arba, jei dirbi biure, kur dėl temperatūros turėtų būti atsakingi darbdaviai, imk jiems ir jų panosėn sugrūsk higienos normatyvus HN 42:2009. Jie privalo jais vadovautis.
Tiesa, svarbu, nekelk šilumos iki begalinio lygio. Karštis lygiai taip pat neleidžia susikaupti ir/ar atsipalaiduoti, kaip ir šaltis.
Taigi, stenkis atitaikyti daugmaž optimalią temperatūrą. Jei esi moteris – tai stenkis palaikyti ją laipsniu aukščiau nei optimalų vidurkį, kadangi natūraliai jūs ne tokios atsparios šalčiui. 😉
Ak, ir tiesa – jei dirbi vasarą… Visad gali atsidaryti langą! Ypač jei jis atsuktas į medžius ir vidinį kiemą. Idealiu atveju parką ar visą mišką. Gaivus oras gali pridėti per 5-9% daugiau produktyvumo.
Tvarka ir chaosas. Ar tikrai „kūrybiška netvarka“ egzistuoja?
Vienas mano mėgstamiausių darbo (ir kūrybos) rėžimų palyginimų yra lyginti juos su palaidu debesiu ir vientisa srove. Debesis – pasimetęs minčių kalnas, srovė – iš debesų išbėgęs vanduo, bėgantis vienu bendru taku.
Tvarkingos ir chaoso kupinos darbo vietos visai neblogai atitinka šią metaforą. Kur tvarkinga aplinka, skirta „tėkmės“ rėžimui, o netvarkinga – „debesies“.
Ir būtent šią dviejų rėžimų sistemą kūryboje naudoju aš pats. Kaip ir, tiesa, visa krūva kitų menininkų ir kūrybinių industrijų atstovų kaip, pavyzdžiui, mano mėgstamas rašytojas-poetas-muzikantas Austin Kleon, mano dievinamas aktorius Jon Cleese ir mano mama Vilma.
Išties, jei tu kada bent truputį domėjaisi kūrybinės aplinkos kūrimu, aš tikiu, kad tu tikrai girdėjai šį pasiteisinimą, kodėl kai kurie žmonės nesitvarko namų ir savo darbo kambarių. Jie sako:
|| „Tai juk meniška netvarka! Man ji padeda kurti!“
(Tęsinys rytoj.)