Kaip sukurti tinklaraštį: Kodėl jo nori?

365 tekstai kaip sukurti tinklaraštį tinklaraščiai
Pamąstymai ir juodraščiai

Dienos tikslas: 399 žodžiai. Parašyta: 589.

Taigi, tu nori sukurti savo tinklaraštį.
…Ar ne? Juk todėl dabar klausai, ką tau sakau?

Jei taip – tai gerai, šizofrenija nesergi.
Jei ne – tai turiu nemalonių žinių.

Bet nesvarbu. Štai, tu trokšti sukurti savo tinklaraštį. Gražų, tvirtą, juokingą, kupiną žinių ir visaip kitaip geresnį nei tie keli tinklaraščiai, kuriuos matei internete.

Nuo ko pradėti?

  • Ar reikės programavimo?
  • Ar reikės būti marketingo specialistu?
  • Ar reikia žurnalistikos diplomo?
  • Ar reikia pažinčių televizijoje?
  • Ar reikia būt patyrus kažką neįtikėtino?
  • Ar reikia mokėti rašyti taisyklingai?
  • Ar reikia sugebėti kurti iliustracijas?
  • Ar reikia žinoti, kas yra SEO?
  • Ar reikia būti juokingu?
  • Ar reikia būti protingu?
  • Ar reikia klausinėti daug klausimų taip, kaip, tu, Danieliau, jų dabar klausinėji?

Ne, pradėkime ne nuo šių klausimų. Ir, tiesą sakant – koks sutapimas! Atsakymai į visus šiuos klausimus irgi yra „ne“. Klausimas, kurio pirmiausiai turėtum savęs paklausti, yra toks:

„Kodėl?“

Jei tik nenori, kad sukūrus visą techninę darbo pusę tektų paklausti „susikūriau tinklaraštį, o ką dabar rašyti?”.

Tai, beje, nėra išskirtinis atvejis. Taip kadaise, sukūrus pirmuosius savo blogus, nutiko ir man. Kelis kartus. Kelis kartus ruošiausi, galvojau temą, pavadinimą ir ieškojau idėjų pateikimui, o atlikus visą šį darbą – tiesiog nebežinojau, kuo toliau užsiimti.

Kurdamas savo tinklaraščius taip pat sulaukiu laiškų ir žinučių iš įvairiausių žmonių, trokštančių rašyti knygas ar užsiimti kitokia kūryba. Ir čia kartojasi panašus scenarijus:

  1. Pradeda;
  2. Kažkiek nudirba;
  3. Nebežino, kodėl turėtų toliau dirbti;
  4. Nebedirba;
  5. Jų darbai užsimiršta, o Danielius būna labai nusivylęs tokiu progresu, ypač po pirmų džiugių ir „Aš tai padarysiu!“ laiškų.

Eh.

Taigi, klausimas, kurio turėtum paklausti pirmiausiai: Kodėl?

Kodėl nori skirti savo laiką kūrybai? Kodėl nori skirti laiką tinklaraščiui, o ne knygai? Kodėl nori palikti savo ženklą interneto metraščiuose?

Keli geri atsakymai:

  • Noriu kurti, nes man smagu kurti – tai mano poilsis!
  • Noriu sukurti bendruomenę, kurioje surinkčiau žmones, panašius į save!
  • Noriu padėti nežinantiems ir juos išmokyti naujų dalykų!
  • Noriu sukurti kažką, kas būtų juokinga!
  • Noriu palikti laiškus savo dukteriai.
  • Noriu sukurti tau verslo pagrindą – pristatyti, koks esu kietas, ir parduoti savo dalykus!
  • Noriu išmokti rašyti, piešti, dainuoti, kurti video ar kažką tokio. Aš tik noriu pasiruošti tam Tikram dalykui!

Ir keli ne tokie geri atsakymai:

  • Ai, ką žinau, daugiau nelabai turiu ką veikti.
  • Noriu dalintis įvairiais failais ir elektroninėmis knygomis, tipo būsiu dabar labai kietas piratas.
  • Noriu būti straipsnių portalu, kur vogsiu kitų tinklaraštininkų tekstus ir juos perspausdinsiu.

Kuo šie atsakymai skiriasi?

Tuo, kad pirmuosiuose, tikiuosi, aiški jų misija. Jei tavo tikslas bus panašus – žinosi, ko sieki, o siekti bus smagu. Malonu. O malonumas yra svarbu!

Darbas su tinklaraščiu nėra pramoga. Tai darbas.
Ir jis, kaip ir bet kokia kita kūryba, užtruks.

Aš, pavyzdžiui, trejus metus kūriau tinklaraštį Debesyla ir mokiausi rašyti, dėlioti idėjas, negaudamas už darbą nė cento ir kiekvienais metais patirdamas apie 100-to eurų nuostolį. Pajamas pradėjau gauti tik po 3-jų metų darbo. 🙂

Aišku, jei esi ne šiaip studenčiokas, kuris vos antrą kartą bando kurti tinklaraštį (o, sakykime, tau 40 ar daugiau metų), tada bus lengviau. Visada lengviau kurti, kai turi gyvenimo patirties.

Taigi, kokia tavo priežastis? Kodėl nori savo tinklaraščio?

Pažvelk į kitus, tau patinkančius tinklaraščius. Kaip aš vis žvelgiu į Valtininkas, Rokiškis, Wait But Why, Brain Pickings, Four Hour Week, Seth Godin

…Ir kokia būtų tavo misija?

Tau nereikia tapti vienu šių herojų! Net nebandyk. Juk dar nieko nei turi, nei sugebi – pripažink. Užtat, jei būtum mažesnė šių herojų versija, kokia būtų tavo mažyyyyytė misijėlė?

(„Misijėlė“ – ar tokia žodžio „misija“ mažybinė versija iš vis egzistuoja? Štai tinklaraštininkystės džiaugsmas – galiu kurti savo žodžius!)

Dabar paimk tuščią popieriaus lapą, atsiversk savo idėjų sąsiuvinio naują lapą ir užsirašyk atsakymą. Pabandyk apibrėžti priežastį vienu sakiniu.

Tuojau bus ir daugiau pratimų!

Arbatą kaičiantis,
Danielius

Parašykite komentarą

Palikite komentarą. Anonimiškai.