Dienos tikslas: 477 žodžiai. Parašyta: 1200.
Šį interviu turėjo spausdinti tinklaraštyje Investologija(.lt). Tačiau autorius Justinas paėmęs interviu užmigo ir jo nepaskelbė. Dabar, atnaujinęs ir papildęs dalinuosi su tavimi, ką kalbėjome apie tinklaraštystę ir knygų leidimą.
Dėmesio centre: knyga „Tinginio manifestas“, kurią savarankiškai išleidau elektroniniu formatu ir uždirbau eurų.
Eurai buvo smagu. Dar smagiau buvo (ir kasdien dar sulaukiu) nuostabūs skaitytojų atsiliepimai. Knygą šiuo metu (kovo 14-tą dieną) ruošiu leidimui popieriniu formatu.
(Beje, išleidus elektroninę – dvi leidyklos pačios pirmos pasisiūlė leisti šią knygą. Dar į tris kreipiausi savarankiškai, bet geriausias sąlygas pateikė tos, kurios pačios ir davė idėjas.)
Štai, ką mes kalbėjomės su Justinu…
Kokios priežastys paskatino išleisti knygą? Kurioje vietoje buvo finansinis motyvas ir kiek tikėjaisi iš to uždirbti?
Sveikas, Justinai!
Knygos išleidimą labiausiai paskatino tai, jog seniai troškau pabandyti užsidirbti iš tinklaraščio. Kai per mėnesį redaktoriams, dizaineriams ir serveriams išleidžiu po maždaug 100 eurų, o mano išgyvenimui kiekvieną mėnesį reikia maždaug 400 eurų, norėjosi bent kiek sumažinti savo nuostolius. Pasinaudoti amerikoniškų knygų apie tinklaraščių rašymą patarimais.
…Juose daug pasakojama apie tai, kaip turėtum sukurti savo produktą ir jį parduoti. O man norėjosi pabandyti ir pateikti savo geriausias žinias va tokiu – apčiuopiamu formatu.
Mano tikslas prieš išleidžiant knygą buvo uždirbti daugmaž 150 eurų per mėnesį – prisidurti prie esamos algos. …Ir išleidus knygą, šį tikslą teko kiek pakelti – dabar trokštu 450 eurų per mėnesį, jog atskaičiavus mokesčius gautųsi būtent MMA iš gana pasyvaus darbo.
Kiek laiko užtrukai rašydamas knygą?
Išbandyti idėjoms – keturi metai. Per šiuos metus, kadangi esu dar visai jaunas, perėjau nuo „mamyčiuko“ iki save išlaikančio 24-mečio veikėjo. Tada pradėjau rašyti pirmąjį juodraštį, prie kurio užtrukau apie 20 dienų.
…Tada pusę metų rodžiau šį juodraštį visiems pažįstamiems mokytojams, rašytojams, žurnalistams ir draugams bei klausiau kritikos.
Galiausiai, 2016-tų metų vasaros gale per 30 dienų perrašiau knygą naujai. Iš šių 30 dienų rašymas sudarė apie 18, likusios – taisymas ir dizaino kūrimas.
Paklausykime:
Kiek kainavo knygos leidyba?
Redaktorius: 117 eurų. Dizainerė: 67,5 euro. Arbatos „Cascara“ puodeliai, kuriuos išgėriau kavinėje – apie 40 eurų. Taigi sumoje apie 230 eurų. Būčiau galėjęs apsisukti pigiau, jei nebūčiau kasdien, rašymo metu, ėjęs į savo mėgstamiausią kavinę (Green Cafe Kaune, ir taip – čia reklama) arba nebūčiau prie redaktoriaus bei dizainerės algos pridėjęs 20% viršaus nuo tiek, kiek jie prašė. Bet, ai, ką čia – suma visgi gaunasi ne tokia ir didelė. 🙂
Knygos savikaina dabar yra apie 30 euro centų. 29 centai keliauja Swedbank bankui, Paypalui arba Payserai, o likęs vienas – išsiųsti reklamuojančius naujienlaiškius. Vienas laiškas per Amazon SES kainuoja 0,1 cento.
Tiesa, leidžiant popierinę knygą, savikaina pakils iki 4-5 eurų, tai čia jau ne toks pelningumas, kaip leidžiant grynai elektroninę. O ir su popierine, girdėjau, daugiau vargo. Bet dar to nepatyriau – tai ateityje.
Kokie tavo knygos pardavimo kanalai?
Na, viskas sueina į https://debesyla.lt/tinginio-manifestas/, tačiau publika į čia patenka iš mano naujienlaiškių, o taip pat pažinčių. Kadangi per paskutinius 5-erius tinklaraštystės metus susipažinau turbūt su visais saviugdos tinklaraščių autoriais Lietuvoje – nebuvo sunku paprašyti paslaugos, kad pasidalintų savo atsiliepimu su savo gerbėjais.
(Ne visi norėjo ir sutiko. Bet aš ir neprievartavau.)
Taip pat knygą parduodu per Saviugdos Knygyną, garso įrašą per Audioteka ir kelis smulkesnius tinklaraščius, kurių autoriai panoro knygas pardavinėti tiesiog rašydami SEO straipsnius apie minimalizmą, tinginystę ir produktyvumą bei dalindamiesi savo affiliate nuoroda.
Kaip kol kas matau – naujienlaiškiai ir žinomų asmenų rekomendacijos veikia geriausiai. Tiesiog įdėti į parduotuvę – kiek beviltiška. O per šiuos SEO straipsnius dar niekas nenupirko knygos. Bet žinant, kad knygą ruošiuosi pardavinėti tol, kol esu gyvas (arba dar mažiausiai 5-erius metus), tai… Galbūt kas nors iš tų visiškai pasyvių kanalų ir gims. Niekur neskubu.
Ar gavai pasiūlymų/ketini vesti mokymus, susijusius su tema, atskleista knygoje?
Tiksliai apie knygą – dar ne. Tačiau tinginystę? Minimalizmą? Produktyvumą per norų išgryninimą? Tikrai taip. Teko kalbėti Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje, šiuo metu planuoju pristatymą LITEXPO Knygų mugės 2017 metu, gali būti, kad man suorganizuos ir daugiau knygų pristatymų.
(Pastaba: Šis pokalbis įrašytas 2016 metų lapkritį.)
Aš, asmeniškai, esu pernelyg atsipalaidavęs, kad rūpinčiausi gyvais mokymais. Man svarbiau sukurti produktą, kurį galėčiau pardavinėti ilgai, paprastai ir tingiai. Kaip manai, kodėl knyga vadinasi „Tinginio Manifestas“?
Ar įmanoma gyventi iš knygų leidybos? Kiek uždirbai iš knygos pardavimo ir per kiek laiko?
Taip, įmanoma. Šiuo metu, nuo knygos pasirodymo prieš 3 mėnesius, uždirbau apie 1700 eurų pajamų. Tai, aišku, neatskaičius mokesčių. Dar nesu tikras ar man, kaip turinčiam „Kūrybinės veiklos“ IV mokesčiai 5 procentai ar 15. Kol kas tingiu aiškintis.
Suprantu, kad šitokia suma yra tik centai, jei turi vaikų ar nesistengei investuoti į namo apšildymą, remontus. Bet nereikia bijoti! Galima uždirbti daugiau, jei visgi pasistengčiau reklamuoti knygą plačiau arba agresyviau. Šią akimirką aš tiesiog palaikau intrigą, pamažu plečiu žinančių apie knygą plotus (kaip ir atsakinėdamas į tavo klausimus, Justinai) ir šiek tiek tinginiauju.
Pavasarį planuoju popierinės knygos išleidimą (ir taip – dar plačiai to nesakiau net savo prenumeratoriams), taigi renku idėjas knygos papildymui. Kol kas atsiliepimai apie knygą labai fantastiški, taigi tikiu, kad pavasarį galėsiu laisvai išleisti knygą bent 2000 egzempliorių tiražu.
Ar įmanoma gyventi iš blogo? Kodėl pradėjai rašyti blogą? Ar pirminė idėja buvo iš to uždirbti?
Tai taip – jei parduodi produktus, tikrai įmanoma. Pradėdamas rašyti apie uždarbį neplanavau, nes tai man atrodė kosmosas. Tačiau kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad uždirbti iš tinklaraščio nėra taip sunku, jei tik įdedi darbo ir dėmesio į kokybiško turinio kūrimą. Aš užtrukau 5-erius metus eidamas į nuostolį, o jau pusmetis, kaip iš parduodamų produktų (Manifesto, Onbo, įvairių affiliate gėrių) gaunu po 500-900 eurų pajamų per mėnesį.
Tiesa – jei nereklamuočiau nieko, nedirbčiau, neduočiau nieko naudingo savo skaitytojams – tai mano pajamos vėl kristų žemiau nulio. Niekam nesinori bendrauti tiesiog su pinigų ir reklamos mašina.
Iš esmės, jei vėl nebeuždirbčiau – tiesiog tęsčiau tai, ką darau. Kažkaip lengviau yra dalintis naudingu turiniu ir taip kurti pažintį su savo debesyliečiu/skaitytoju/draugu, nei daryti visokias rinkos analizes ir bandyti išspausti paskutinį eurą. 🙂
O ar parsidavus darbdaviui neuždirbtum daugiau? Ar didesnės pajamos iš ne tokios mėgstamos veiklos nebūtų naudingiau už mažesnes pajamas iš mėgstamos veiklos?
Na, žiūrint į tai, kad aš kaip ir… Niekada nedirbau pas darbdavį… Aš net nežinau, kaip išvis įsidarbinčiau kažkur. O ir netraukia manęs tai – mėgstu iššūkius, mėgstu ekstremalias patirtis, mokausi apsukrumo iš tėvų, senelių, geriausių Lietuvos freelancerių ir verslų kūrėjų – taigi mieliau pats sugalvoju, kaip užsidirbti.
Jei nedirbčiau mokymuose, tada daryčiau vieną kitų veiklų – arba pardavinėčiau purvinus merginų apatinius (internetuose vienetas eina po 50 eurų), arba išmokčiau gaminti mažus žaisliukus, kuriuos kurčiau pagal Star Wars, Marvel ir kitus POP culture herojus (jie internetuose eina irgi panašiai, po 10-30 eurų, o vieną sukurti užtrunka apie 40 minučių). Galų gale, tą patį daryčiau kurdamas marškinėlius ar kitokius niekalus, kurių kažkam norisi.
Tiesa, man daug smagiau užsiimti rašymu, mokymu, kalbėjimu, nekurti kažkokio šlamšto tik amerikonams, kurie uždirba N ir Y.
Aš galiu kurti turinį angliškai ir uždirbti daugiau, bet man daug smagiau kurti turinį Lietuvai bei mano draugams. Lietuviškai.
Galėčiau užsiimti veikla, kuri duotų daugiau eurų per minutę, bet… Daug maloniau dirbti su tuo, ką dirbu dabar. Tai nėra lengva ir pinigai ant žemės nesimėto, tačiau kartais dirbti ir tas 12 valandų per parą tikrai visai smagu. Nes žinai, kad padėjai žmogui, kuris gyvena čia, arti, Lietuvoje. Žmogui, kurį visada galėsi sutikti ir jam paspausti ranką ar apsikabinti.
Ir apibendrinant – jei kažkam norisi imti ir užsidirbti iš savo kūrybos, tai tikrai galima padaryti. Tik reikės įdėti darbo. Aš darbo įdėjau 5-erius metus dirbdamas į minusą, vien, kad išmokčiau padaryti kažką naudingo.
Tikiuosi šis mūsų pokalbis irgi bus kam nors naudingas.
(O jei nebus – tada kitą kartą pasistengsiu kitur būti naudingesnis.)
Investuojantis į ateitį,
Danielius