Mano pirmasis pasimatymas

365 tekstai meilė
Laiškai

Dienos tikslas: 976 žodžiai. Parašyta: 204.

Kai pirmą kartą ją sutikau, buvau apsirengęs geltoną kažkokios statybų įmonės maikutę, nutrintus pilkus džinsus ir ne ką mažiau nutrintus sportbačius.

Man tuomet tai atrodė kaip geras stilius, gera aprangos nuojauta..

Dabar galvoju – keista, jog ji, pamačiusi mane, neapsisuko ir nenuėjo. Tai turbūt buvo geros krikščioniškos tradicijos poveikis. Ji nepasakė „ak“ ir nenuėjo, dingdama minioje.

Mūsų maršrutas: Kauno centeras. Nuo Laisvės alėjos ir Savanorių prospekto susikirtimo iki savivaldybės, gatvių už jos… Nemuno salos ir atgal, kažkur laiptais ant parodos kalno, per Perkūno alėją į Ąžuolyną ir iki jos namų netoliese Gėlių rato gatvių.

Ne itin pamenu, kas tuomet vyko. Paprasčiausiai man visa tai patiko. Galvojau, kada paimti ją už rankos, kaip ją sužavėti…

…Arba galbūt sužavėti visai nebandžiau. Nežinau. Tik jau išsiskyrus su ja prisimindavau šį pasimatymą ir galvojau, kas čia įvyko. Kaip mokslinės fantastikos ir kartografijos prisivartojęs nerdas sutiko tokią taikią, žavią, juokingą būtybę?

Dienos bėgo greitai. Panašiai, kaip Usainas Boltas per olimpines žaidynes, vykusias kitais metais. Mūsų pasimatymų metu, turbūt, Boltas treniravosi.

Pamenu tuos vasaros rytus, kai vos nubudus puldavau rašyti jai SMS ar skaityti tai, ką parašė ji. Pamenu žvaigždes danguje grįžtant iš po susitikimų ir filmų žiūrėjimo jos namuose.

Pamenu, kad buvo visai neblogai. Man patiko.

Parašykite komentarą

Palikite komentarą. Anonimiškai.