Laiškas merginai, jai miegant šalia

365 tekstai meilė
Laiškai

Ką aš jaučiu?

Šią akimirką, kai mano mergina miega šalia manęs, susigūžusi į kamuoliuką, aš bandau suvokti ką jaučiu.

Ar aš myliu ją?

O gal tik meluoju sau, nes visgi jaučiu kažkokias neaiškias abejones?

Ką aš jaučiu?

Vos prieš akimirką skaičiau kelis straipsnius, kuriuose pasakojama: Svarbiausia mylėti save ir rūpintis savimi; nesijaudink dėl kito žmogaus; santykiai gimsta, kai to nori kiti, ne tu.

Prisimenu savo buvusius santykius.

Klaikius santykius. Ar gal ne klaikius, bet kažkuo panašius – plonytė dvidešimtmetė mergina, kuri nemoka išsakyti savo minčių bei ginčus sprendžia tylėdama. Mergina, kuri abejoju ar yra subrendusi santykiams. Ta, kuri dėmesio rodymo akimirkomis tokia nuostabi, o kitomis – nežinia kokia.

Panašiai kaip aš.

Nežinau, Elena, man sunku.

Aš bijau.
Aš jaudinuosi.
Aš nežinau.

Bijau, nes… Pala. Nejaugi? …Nejaugi bijau ginčų, nes noriu išsaugoti savo malonią šikną? Turbūt.

Aš jaudinuosi, nes nežinau kaip tu veiki, o tu taip dažnai ir daug tyli. Juk aš susipažinau su tavimi kaip su ta gausiai kalbančia mergina, o kodėl čia tiek tylos?

Tai ne kaltinimas, tiesa. Tik nesuprantantis klausimas.

Aš nežinau, nes nežinau, ką dabar jaučiu.

Malonu stebėti tave. Miegančią, giliai šnopuojančią, tavo akys užmerktos, o burna šiek tiek pravira – matau ir baltus dantis.

Malonu suvokti, kad šalia manęs esi tu: mėsos, raumenų, kraujo, riebalų ir kitokių anglies junginių luitas. Gyvybės forma, panaši į mane.

Malonu prisiminti ten, kur esame panašūs.

Nežinia kodėl, bet jaudinuosi dėl tavo sveikatos – man svarbu, kad būtum sveika ir laiminga.

Kodėl jaudinuosi?

Nežinau? Nes tai smagu?

Atleisk, mano mintys dar vis nesusigulėjusios – matai, kad šneku nežinau pats ką.

Ir man reikėtų paskaityti daugiau apie tą meilę sau.

Galbūt aš rūpinuosi tavimi per daug? Galbūt man reiktų dėti ir spjauti, labiau rūpintis savimi ir išvažiuoti atgal į Kauną? Galbūt tave šis rūpestis tave irgi užknisa?

Kodėl aš tavimi rūpinuosi?

Ar tik todėl, kad tu maža, žavi mergaitė, o man įsijungė Tėvo-Vyro rėžimas?

O gal tai tas baugus jausmas vardu meilė?

(Rašau šį iš mažosios raidės kaip aliuziją į tavo pomėgį žodžius rašyti neįprastom raidėm.)

* atsikvepia *

Man reikia turbūt suaugti. Savyje, santykiuose ir suaugti kartu su tavimi. Bet turbūt labiausiai su mintimi, kad dabar pažįstu tave.

Tai baugu. Visą ką dabar rašau yra baugu – dėl to tą ir rašau, kur kiekvieną žodį galiu apgalvoti po kelias akimirkas ir jų nepertraukinėja tavo piktos veido išraiškos ar „Danieliau, aš einu miegoti, netrukdyk”.

…Atleisk, tai turbūt buvo kiek pasyviai-agresyvu. Ką tik tai pats pajaučiau. Bet šiaip rimtai – jei aš noriu kalbėti, prašau klausyk manęs. Nes žodžiais šito viso išpasakoti tiesiog nepavyksta.

Man turbūt reikia suaugti.

Ir nurimti.

Viskas bus gerai.

Aš išmoksiu pažinti tave, per laiką nebesijaudinsiu, ką tu kurią akimirką galvoji apie mane.

Galėsiu būti ramus, pasitikintis savimi kūrėjas. Koks buvau per mūsų pirmą pasimatymą. Ir vėl apžavėti tave.

* pauzė *

Tave liesti smagu. Ką tik tai padariau ir paglosčiau tavo veidą.

Ir manyje verda aistra – sekso man su tavimi norisi turbūt nuolatos. Beveik. O troškimas, kad man skirsi dėmesį ir pirma pakviesi į šokį turbūt jaudina taip pat kaip jaudino pirmojo susitikimo metu.

Padarei gal klaidą siūlydama mums permiegoti pirmąją/antrąją naktį, jei visgi tavo libido išties žemas. Didelę klaidą. Nes nežinau kas vyksta ir ar man išvis tave vilioti – pernelyg dažnai jau sakai „ne”.

* pauzė *

Tikiuosi, kad per laiką išmoksiu nesirūpinti tavimi ir būti laimingas. Kad išmoksiu visgi priimti tavo dėmesį tiek, kiek jo duodi, o nebandyti jo gauti dar, dar ir dar.

Tikiuosi, kad per laiką išmoksiu būti laimingas būdamas kartu su tavimi.

Nes dabar tiesiog kartais toks nesu.

Na, nejaučiu to jausmo. Tos ugnelės. Nes dar vis pernelyg jaudinuosi ar tau tikrai patinku.

Apie stiprių pažinčių kūrimą skaitantis,
Šalia miegančios tavęs rašantis,
D.

Parašykite komentarą

Palikite komentarą. Anonimiškai.