Dienos tikslas: 689 žodžiai. Parašyta: 330.
Tai knyga, kurios nesupratau. Knyga, kuri… Žinai ką? Gal velniop, pereikime prie techninių įvertinimų. Gal įvertindamas suvoksiu, ką skaičiau.
Šiek tiek knygos įvertinimų.
Dizainas: 10/10. Ne, jis nesužavėjo manęs. Esu matęs geresnių. Tačiau kaip apsakymų rinkiniui? Kaip lietuvių autorės apsakymų rinkiniui? Neblogai!
Popierius: Tvirtas, švelnus, stangrus. Ir viršelis, ir puslapiai pasižymi kokybe. Iš esmės nesvarbu, kas būtų šioje knygoje, bet vien tai, kaip ji sudaryta ir suklijuota – tikras malonumas laikyti rankoje ir smagu žinoti, kad tokia maloni knyga guli lentynose.
Iliustracijos: Keistos. Bet geros, paprastos, žavios. Smagiausia dalis – parinkta violetinių spalvų gama per visą knygą. Violetinė yra gana neįprasta spalva literatūroje, o tai – išsiskiria!
Šriftai: Kokybiški, vidutinio didumo, įskaitomi. Gaila tik, kad, kaip kažkodėl lietuviškuose knygose įprasta, tekstas išdėstytas justified metodu. Tai apsunkina skaitymą dėl nevienodų tarpų tarp žodžių. Tiesa, visai patiko tai, kaip sužymėti puslapiai – viename dvilapio kampe abu skaičiai!
Stilius: 6/10. Vidutiniškas. Nuoširdžiai – skaičiau ir nepajaučiau, kad šią knygą išties rašo „Subtili ir savita“ Birutė Jonuškaitė, kaip ją knygos nugarėlėje apibūdina Elena Kurkelietytė. Man tai tik dar viena rašytoja, rašanti raides.
Poveikis sielai: 7/10. Daugiausiai dėl gero dizaino.
Tai kas čia per knyga?
Tai knyga apie santykius, žmones ir žmogystas.
Knyga, kur autorė įrašė daug raidžių, kad nepasakytų nieko.
Tai knyga, kurioje yra raidžių.
Maždaug tiek.
Jei nuoširdžiai, tai yra knyga apie orą. Tai triukšmas kūrybiniame pasaulyje. Tai kažkas, kas galėjo pasakyti kažką svarbaus, bet nepasakė nė kažko.
Uldi-buldi-buldi. Jaučiausi kaip cukrinis debesėlis. Lia-lia-lia. Dar raidžių. Kva-kva-kva. Čia va vienas ilgas sakinys be kablelių ir taškų, nes tipo darau meną ir ilgi sakiniai labai įdomūs ir papasakoja kaip čia jaučiasi mano aprašoma herojė.
Birutė Jonuškaitė rašo apie moteris.
Rašo, kad gautų paramą iš Lietuvos kultūros ministerijos.
Rašo, nes nemoka nerašyti.
Tiesa, nesakau, kad tai blogai!
Tiesiog „Užsagstyk mane“ yra knyga, skirta lengvam laiko praleidimui. Vakare, prieš užmiegant. Ar lietingą dieną. Ar važiuojant traukiniu iš Kauno iki darbo Vilniuje.
Tik tiek.
Visgi vertinu gerai – misiją knyga atliko. Lietingą dieną skaitydamas šią knygą jaučiausi gerai. Mistiškai ir mieguistai. Panašiai, kaip parašyta ši knyga.
Apsnūdęs,
Danielius