Vytauto Račicko knyga „Svečiuose pas mešką“

#365 tekstai #istorija #knygos
Apžvalgos

Dienos tikslas: 630 žodžiai. Parašyta: 309.

Šias istorijas išgyveno Stalino represijų aukos. Lietuvaičiai, kaip tu ar aš. Gyvi žmonės iš kalcio ir anglies atomų junginių.

Jau beveik legendinio Lietuvos jaunimo autoriaus Vytauto Račicko knygoje „Svečiuose pas mešką“ pasakojama apie tą pačią didelę, raudoną… Na, mešką. Kambaryje.

Tremtį ir jos beviltiškus džiaugsmus.
Pasimetimą, bjaurumus, neišvengiamą žmogiško žiaurumo prigimtį.

Perskaičius šią knygą norisi pabūti Terminatoriumi, nuvykti į praeitį ir nudobti Sarą Konor Staliną Kietakaktį. Už tai, kad tai jo troškimo būti valdžioje darbas.

(Sakoma, kad ne veltui valstybes, korporacijas ir karines pajėgas valdo didžiausi psichopatai iš visų. Tik jie gali ištverti darbą, kur kasdien tenka didinti nuolaidas moralei ir etikai, o laimi žiauriausi ir nepaperkamiausi iš visų.)

((Douglas Adams savo knygoje „Hitchikers guide to the galaxy“ yra rašęs, kad bet kas, lengvai galintis tapti šalies prezidentu – yra ypač netinkamas kandidatas šiam darbui.))

Bet. Leisk nuraminsiu savo jausmus.

Ši knyga verčia pykti ant pasaulio žiaurumo. Verčia verkti dėl tokios mūsų protėvių praeities. Verčia džiaugtis, kad dabar to net neprisimename.

Vos 128-nių puslapių knyga vaikams ir paaugliams paremta tikrais tremtį išgyvenusiųjų pasakojimais.

Kaip ją vertini?

  • Knygos dizainas: 8/10. Tai nėra išskirtinė knyga, bet darbo, matomai, įdėta. Kokybiškas viršelis, vidaus maketavimas bei spausdinimas. Šią knygą malonu laikyti rankose.
  • Rašymo stilius: 9/10. Sakyčiau, kad lakoniškas. Nėra sudėtingas, tikrai galima paskaityti net gaminantis sau valgyti ar pertraukos tarp darbų metu. Tuo pačiu metu – paprastumas padeda išnaudoti tas aprašymų detales ir įsivaizduoti dar… Detaliau!
  • Knygos išskirtinumas: 8/10. Gaila, kad ji buvo pardavinėjama kaip knyga jaunimui. Jei autorius Vytautas būtų pabuvęs drąsesnis – galėtų ši knyga būti praėjusi ir suaugusiems. Ypač Andriaus Tapino sekėjams ir kitiems šiuolaikiniams feisbuko liberalams. Bet knyga, pagal temą, tikrai gera. Geresnė nei kokio Zuikio ar Šlepetės nuotykiai. *kosteli ir mirkteli viena akim*

Ši knyga mane sujaudino. Padėjo prisiminti, kad pasaulis dar neilgai yra toks, koks yra šiandien (Ūūū, internetai!). Ir pažvelgti į save iš kitų kampų – kas, jei nemokamą kelionę būčiau gavęs aš?

Sujaudintas,
Danielius

Parašykite komentarą

Palikite komentarą. Anonimiškai.