Pirmą kartą čia?
Atnaujinta:

Mylėk kitus, bet dar svarbiau – mylėk save

Ar kar­tais jau­čia­te, lyg Jūsų gyve­ni­me trūk­tų kaž­ko­kios gran­dies? Atro­do, jog vis­kas gerai, tačiau kaž­kas vis tiek ne taip? Gyve­na­te pagal lai­min­go gyve­ni­mo tai­syk­les, bet nesi­jau­čia­te nuga­lė­to­jais?

Aš irgi taip jau­čiau­si, kol galiau­siai išspren­džiau vie­ną iš asme­ni­nio gyve­ni­mo gal­vo­sū­kių ir paju­tau bega­li­nį paleng­vė­ji­mą.

Dabar šiuo atra­di­mu noriu pasi­da­lin­ti su visais.

Per savo trum­pą gyve­ni­mą ir dar trum­pes­nį sąmo­nin­go augi­mo tarps­nį, aš supra­tau kai ką, kas pamirš­ta ir užgož­ta, per retai prak­ti­kuo­ja­ma ir, mano many­mu, yra svar­bus žings­nis į geres­nį gyve­ni­mą.

Galiu drą­siai pasa­ky­ti, kad myliu save.
Ir tikiuo­si, jog šis tei­gi­nys nepasi­rodys ego­centriš­kas.

Žino­ma, netei­giu, kad žinau vis­ką ar esu šios sri­ties spe­cia­lis­tė. Taip pat nega­liu teig­ti, kad myliu save visais aspek­tais ar visu šim­tu pro­cen­tu — to žino­ti neįma­no­ma.

Bet aš esu įsi­ti­ki­nu­si, kad natū­ra­li mei­lė sau – gyvy­biš­kai svar­bi.

NAUJA: Dabar straips­nio gali ir klau­sy­tis!

Kas mums yra meilė?

Žmo­nės ją supran­ta įvai­riai. Leng­viau­sias api­bū­di­ni­mas — tei­gia­mų jaus­mų rin­ki­nys, nukreip­tas į tam tik­rą žmo­gų ar žmo­nių gru­pę. 1

Įsi­my­lė­jė­liai mei­lę api­bū­di­na taip:

  • Buvi­mas kar­tu,
  • Noras suteik­ti kitam žmo­gui lai­mę,
  • Noras pačiam jaus­tis lai­min­gu,
  • Pil­na­ver­tiš­ku­mo jaus­mas ir pan.

Tėvai mei­lę api­bū­di­na taip:

  • Rūpes­tis,
  • Pagal­ba,
  • Noras savo vai­kui suteik­ti vis­ką, kas geriau­sia,
  • Pri­si­ri­ši­mas ir pan.

O kaip mei­lę sau api­bū­di­na­me mes patys?

IŠŠŪKIS

Jei­gu mano­te, kad myli­te save, paban­dy­ki­te suras­ti žodžių, api­bū­di­nan­čių jaus­mą, kurį jau­čia­te SAU. Kokie jaus­mai kyla, kai gal­vo­ja­te apie save?

Kaip mato­te save iš šono? Didžiuo­ja­tės ir džiau­gia­tės savi­mi? O gal pyksta­te ir nesu­pran­ta­te?

Svar­bu įsi­gi­lin­ti į tik­ruo­sius savo jaus­mus, o ne „stan­dar­ti­nius“ arba tokius,
kuriuos mums bru­ka aplin­ka.

Pamąs­ty­ki­te apie tai. Ne taip leng­va, ar ne?

Pažvelk į save. Ką tu Jauti? Kas tu esi? :: Autr. Yasunari Nakamura
Ar tu myli save?  ::  Autr. Yasu­na­ri Naka­mu­ra

Kodėl įkvepiančios frazės gali klaidinti.

Prieš atskleis­da­ma tą stebuklingą recep­tą, nuo kurio pra­si­de­da mei­lė sau, turiu patiks­lin­ti kelis daly­kus.

Kaip jau minė­jau, mei­lę visi supran­ta pana­šiai, bet vis tiek skir­tin­gai. O mei­lę sau – dar skir­tin­giau. Nesu­kly­s­ki­te many­da­mi, kad mei­lė sau gali būti akla! Ne ne, čia visai ne tas atve­jis. Lei­s­ki­te, paaiš­kin­siu.

Tur­būt daug kar­tų gir­dė­jo­te įkve­pian­čią fra­zę „mylėk save tokį, koks esi“. Ką ji iš tie­sų reiš­kia?

Tai nie­kas kitas kaip dings­tis žmo­gui lik­ti tame pačia­me taš­ke
ir nesi­jaus­ti dėl to blo­gai.

Virš­svo­ris, rūky­mas, besai­kis alko­ho­lio var­to­ji­mas, įvai­rios kitos pri­klau­so­my­bės ir mani­jos, pyk­tis, agre­si­ja, mani­pu­lia­vi­mas… – tai tik keli daly­kai, kurių vie­ni žmo­nės turė­tų, o kiti norė­tų atsi­kra­ty­ti savo gyve­ni­me.

Ir, atro­do, kai tik jie pra­de­da ženg­ti pir­muo­sius žings­nius augi­mo link, koks nors nepa­žįs­ta­ma­sis išlen­da iš agras­tų ir paš­nabž­da „mylėk save tokį, koks esi“. Ir vis­kas kaip­mat pasikeičia.

Žmo­gus pati­ki, kad keis­tis jam nebū­ti­na, nes juk svar­biau­sia yra mylė­ti save su visu pur­vi­nu baga­žu! Tai yra klai­di­nan­ti fra­zė ir dau­ge­lis ją supran­ta labai netei­sin­gai. Taip, mylė­ti save rei­kia, bet ne aklai. Mylė­ti save rei­kia, nes patin­ki pats sau. 2

Asme­niš­kai, mei­lės sau sąmo­nin­gai nesie­kiau…

…Tik lai­min­gų atsi­tik­ti­nu­mų, kelių kny­gų ir gyve­ni­mo poky­čių dėka, stai­ga vie­ną die­ną, besi­raus­da­ma lys­vė­je, supra­tau — aš myliu save!

Tačiau, oi, ta meilė melagė!

Abst­rak­čiai kal­bant, mei­lę sau gali­ma būtų išskir­ti į du tipus:

Paviršutiniška meilė tyliai žudo. Tikra - gydo.
Kuo ski­ria­si šie tipai?

Pavir­šu­ti­niš­ka mei­lė yra tokia, kuriai nerū­pi ilga­lai­kiai spren­di­mai. Jai rūpi tik ČIA IR DABAR, o atei­tis ir pasek­mės neeg­zis­tuo­ja.

Tokia mei­lė yra skir­ta tik pasi­guos­ti, pama­lo­nint save šią aki­mir­ką, visai negal­vojant apie atei­ties per­spek­ty­vas. Tokią mei­lę aš pava­din­čiau „mela­ge“. Ji kaip tie keis­tų dul­kių siurb­lių par­da­vė­jai — pri­pud­ri­na sme­ge­nis, o kai su­sigaudai, kas įvy­ko, jau būna per vėlu ieš­ko­ti kal­tų.

Pavyz­džiui:

Mary­tė nori žiū­rė­ti tele­vi­zo­rių. Rodo jos mėgs­ta­miau­sią fil­mu­ką. Tačiau žino, kad rei­kia rep­e­tuo­ti etiu­dą for­te­pi­jo­nu, nes ji nori daly­vau­ti Mamos die­nos kon­cer­te, vyk­sian­čia­me po mėne­sio. Mary­tė turi du pasi­rin­ki­mus :

  1. Nerep­e­tuo­ti ir žiū­rė­ti fil­mu­kus,
  2. Rep­e­tuo­ti ir nežiū­rė­ti fil­mu­kų.

Pir­muo­ju atve­ju, Mary­tė pasi­ten­ki­ni­mą iš links­mų fil­mu­kų gau­tų tuoj pat. Antruo­ju – pasi­ten­ki­ni­mas pasi­ro­dant ant sce­nos būtų jau­čia­mas dar labai negrei­tai.

Be to, malo­nu­mo „kie­kis“ labai ski­ria­si. Mary­tė dides­nę eufo­ri­ją jaus­tų suda­ly­va­vu­si kon­cer­te ir sulau­ku­si a­plo­dis­men­tų, nei pažiū­rė­ju­si fil­mu­ką.

Mary­tė tiki, kad daly­va­vi­mas kon­cer­te jai suteik­tų daug pasi­ti­kė­ji­mo sie­kiant pia­nis­tės karje­ros atei­ty­je. Taip pat ji didžiuo­tų­si savi­mi. Tačiau fil­mu­kai tokie links­mi ir vilio­jan­tys…

Ką renkiesi tu? :: Autr. Milena Koles
Ką rink­tu­mei­si TU?  ::  Autr. Mile­na Koles

Dopaminas diktuoja savo sąlygas?

Esa­me sut­vė­ri­mai, sie­kian­tys malo­nu­mo. Mūsų sme­ge­ny­se yra vadi­na­mie­ji malo­nu­mo cent­rai, kuriuo­se išsi­ski­ria che­mi­nis jun­gi­nys dopa­mi­nas. 3 Jis atsa­kin­gas už tai, kad mes jaus­tu­mė­mės lai­min­gi. Todėl labai nor­ma­lu, kad egzis­tuo­ja ir dopa­mi­no pri­klau­so­my­bė. 4

Kas sti­mu­liuo­ja dopa­mi­no gamy­bą? Daly­kai, kuriuos mes mėgs­ta­me ir tai, kas mus links­mi­na. Nuo gero sek­so iki gra­žaus mani­kiū­ro. 5

Malo­nu­mo nori­me grei­tai ir daug, todėl beveik visuo­met ren­ka­mės leng­ves­nį kelią. Štai kodėl dau­ge­lis žmo­nių mie­liau žiū­ri tele­vi­zo­rių ir žai­džia kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus, o ne spor­tuo­ja ar gami­na­si ska­nią vaka­rie­nę.

Tačiau tik­ra mei­lė rei­ka­lau­ja šio­kių tokių pastan­gų.

Tik ne todėl, kad ji pasie­kia­ma per kan­čias, o todėl, kad esa­me pamir­šę ir atpra­tę nuo savo natū­ra­laus būvio, kuris ir yra savęs mylė­ji­mas.

Tik­rai save mylin­tis žmo­gus visa­da sau lin­kės paties geriau­sio. Ne to buta­fo­ri­nio, bet ilga­lai­kio gėrio.

Tokio gėrio, kuris garan­tuos lai­mę ilgam.

Todėl jei­gu Mary­tė pasi­rink­tų rep­e­ti­ci­ją vie­toj fil­mu­kų žiū­rė­ji­mo, ji sau užsi­tik­rin­tų dides­nį kie­kį lai­mės atei­čiai, paau­ko­da­ma kaž­ką men­kes­nio dabar. Ir vėliau sau padė­ko­tų.

Tačiau dau­ge­lis žmo­nių mei­lę sau supran­ta labai klai­din­gai.

Tai nėra aklas savęs gar­bi­ni­mas ir guo­di­mas ar susi­tai­ky­mas su savo ydo­mis. Trū­ku­mų, žino­ma, turi­me visi. Tačiau ne visi ryž­ta­mės juos ištai­sy­ti. Tik­ra mei­lė sau nėra tar­si užsi­kir­tu­si plokš­te­lė gal­vo­je, pade­dan­ti dėl savo blo­gų spren­di­mų jaus­tis geriau.

Tik­ro­ji mei­lė sau yra tada, kai nuo­šir­džiai pats nori sau vis­ko, kas geriau­sia, ir ski­ri ener­gi­jos tam siek­ti.

Stephen fry citata komiksas lietuviskai sportavimas pakeisti save

Stebuklingoji taisyklė.

Bet visa tai į šoną! Paga­liau galiu išduo­ti tą vie­ną vie­nin­te­lę tai­syk­lę, kuri būti­na, kad galė­tum pamil­ti save. Pasi­ruo­šę?

Rei­kia būti visiš­kai atvi­ru sau pačiam.

Taip, supran­tu, kad ste­buk­lin­go­ji tai­syk­lė skam­ba nela­bai ste­buk­lin­gai. Tačiau tie­sa sly­pi šia­me papras­tu­me.

Tik būda­mas visiš­kai atvi­ru su savi­mi, žmo­gus gali aug­ti ir per­ei­ti į „aukš­tesnį lygį“. Ar žino­te, kiek kar­tų esa­te sau dėl kaž­ko pame­la­vę ir po to pa­sigailėję? Tur­būt bega­lę.

Žinau, nes ir aš taip dariau.

Kiek­vie­ną kar­tą, kai rei­kia dėl ko nors apsi­spręs­ti, bet jau­čia­te abe­jo­nę, paklau­s­ki­te savęs: „Ar aš tik­rai to noriu“?

Keli praktiški patarimai, kaip su savimi būti visiškai atviru.

PIRMA: Neignoruokite savo emocijų.

Kai jau­čia­te pyk­tį — saky­ki­te (sau), kad jau­čia­te pyk­tį; kai jau­čia­te mei­lę — saky­ki­te, kad jau­čia­te mei­lę; kai jau­čia­te bai­mę — saky­ki­te, kad jau­čia­te bai­mę ir t.t.

Jei­gu kaž­ko­kia situ­aci­ja jus suer­zi­no ar pri­ver­tė jaus­tis nema­lo­niai, skir­ki­te lai­ko apmąs­ty­ti aplan­kiu­siems jaus­mams. Įsi­jau­s­ki­te į savo būse­ną ir nesi­sten­ki­te jos užg­niauž­ti.

Paklau­s­ki­te savęs: Kodėl šita situ­aci­ja mane suer­zi­no? Ir į klau­si­mą at­sa­ky­ki­te kaip įma­no­ma išsa­miau. 6

Kiek­vie­no­je nejau­kio­je situ­aci­jo­je sten­ki­tės ana­li­zuo­ti savo jaus­mus.

…Ir ne­bijokite sau pri­pa­žin­ti, jei­gu jau­čia­te pavy­dą, gėdą, panie­ką — šios emoci­jos netu­ri būti paslėp­tos, jas rei­kia išnag­ri­nė­ti ir supras­ti, iš kur ir kokiu tiks­lu jos atsi­ran­da.

Min­ty­se gali­te save ana­li­zuo­ti be galo — nie­kas jūsų negir­di, todėl nie­kas ir neteis.

ANTRA: Jeigu gyvenime yra situacijų, į kurias jokiais būdais nenorite pakliūti — nepakliūkite.

Pavyz­džiui, jei­gu neno­ri­te važiuo­ti pas any­tą į sve­čius ir bijo­te tai pasa­ky­ti savo vyrui – jums ten­ka nusi­leis­ti — elgia­tės netei­sin­gai savo paties atžvil­giu.

Jums rei­kė­tų ramiai apgal­vo­ti, kodėl neno­ri­te to dary­ti. Gal­būt any­ta jus kri­ti­kuo­ja ir tai men­ki­na jūsų pasi­ti­kė­ji­mą savi­mi? O gal­būt nori žino­ti kiek­vie­ną smulk­me­ną apie jūsų gyve­ni­mą, nors jūs visiš­kai neno­ri­te tuo dalin­tis? O gal ji yra bai­sus žmo­gus – tiro­nas su moters gal­va – ir su ja neno­ri­te turė­ti nie­ko bend­ra?

Tuo­met atvi­rai sau atsa­ky­ki­te, kodėl taip yra, ir pri­im­ki­te spren­di­mą, ku­ris jums atro­do logiš­kiau­sias ir geriau­sias.

Pavyz­džiui, aš saky­čiau sau „Tokių nei­gia­mų žmo­nių mano gyve­ni­me nerei­kia ir visai nesvar­bu, kad tai mano vyro mama“.

Trum­pai tariant, supra­tę savo vidi­nius jaus­mus ir tai, kad jie turi pag­rin­dą, o nėra tie­siog išgal­vo­ti, dary­ki­te taip, kaip jums atro­do, kad jau­si­tės lai­min­giau­si.

TREČIA: Žinokite savo veiksmų pagrindą.

Juk gali būti ir atvirkš­ti­nis varian­tas. Gal­būt jūsų kas nors papra­šė paslau­gos, kurią teo­riš­kai galė­tu­mė­te pui­kiai atlik­ti, tačiau gėdi­ja­tės arba jau­čia­tės nedrą­siai ar nejau­kiai. 7

Susi­kau­p­ki­te ir paklau­s­ki­te savęs, kodėl iš tie­sų neno­ri­te to dary­ti? Ar jau­čia­te bai­mę? Nepa­si­ti­kė­ji­mą? Gėdą? Suvo­ki­te, kad kai kurie jaus­mai yra nepa­grįs­ti jokia asme­ni­ne patir­ti­mi ir yra tie­siog nera­cio­na­lios bai­mės pavyz­dys.

Atsa­ky­ki­te sau, kodėl iš tie­sų neno­ri­te dary­ti tos paslau­gos.
Nesi­sten­ki­te išsi­su­ki­nė­ti.

Pri­tai­ky­ki­te Nr. 1 ir išgry­nin­ki­te tik­ruo­sius jaus­mus, paaiški­nančius, kodėl taip jau­čia­tės. O tada, jei­gu nusprę­si­te, kad nėra rim­to pag­rin­do kaž­ko neda­ry­ti, tie­siog išdrį­s­ki­te ir suti­ki­te su pasiū­ly­mu.

Pri­tai­ky­ki­te šiuos pra­t­imus kas­die­nia­me gyve­ni­me. Jei­gu jus ryte kas nors ragi­na tvar­ky­ti namus, bet jūs visiš­kai neno­ri­te to dary­ti, paklau­s­ki­te savęs – kodėl. Tik­riau­siai rasi­te šim­tą pasi­tei­si­ni­mų, kodėl būtent dabar yra pras­tas metas, bet tie­sa yra ta, kad tie­siog tin­gi­te. Na ir pui­ku!

Svar­biau­sia būti atvi­ru sau.

Rei­kia tiks­liai žino­ti, kokiu pag­rin­du daro­te tai, ką daro­te ir ar tik­rai to nori­te. Nes jei neno­ri­te – tai kam dary­ti?

Tapkite atviri su savimi. Nes tik taip pagaliau galėsite pasitikėti savimi.

Laipteliu aukštyn!

Pamirš­ki­te tai, ką iki šiol lai­kė­te „nor­ma­lu“, „pri­im­ti­na“, „būti­na“ ir t.t. Kiek­vie­no iš mūsų aplin­ko­je tik­riau­siai yra nema­žai žmo­nių, kurie kar­tos tuos pačius daly­kus, kuriuos jiems kar­to­jo kiti žmo­nės.

Tačiau nesvar­bu, ką jie kal­ba ar gal­vo­ja — svar­biau­sia išlik­ti atvi­ru sau.

…Ir nie­kas netu­ri tei­sės atim­ti šios gali­my­bės ar vers­ti elg­tis kitaip!

Ban­dy­da­mi įsi­klau­sy­ti į save ir suvok­ti, kas yra tik­ra, o kas ne, nesi­sten­ki­te paten­kin­ti kitų žmo­nių. Jei­gu nori­te ką nors dary­ti — iš tie­sų nori­te — dary­ki­te. Jei­gu neno­ri­te — neda­ry­ki­te. Jei­gu jums kaž­kas atsi­bo­do, tai taip ir pasa­ky­ki­te. Jei­gu jau­čia­tės neįver­tin­ti, vadi­na­si taip jau­čia­tės ne be pag­rin­do.

Ir įžvel­gę savo tik­ruo­sius norus, pra­dė­si­te būti atvi­res­ni sau, nebi­jo­si­te pri­pa­žin­ti nema­lo­nių jaus­mų ar savo trū­ku­mų. Paruo­ši­te pui­kią dir­vą savęs ger­bi­mui ir mylė­ji­mui. Tada supra­si­te, kas iš tie­sų ken­kia jūsų gyve­ni­mo koky­bei, o kas pade­da per­ei­ti į aukš­tes­nį lygį.

Štai taip galė­si­te iš tie­sų mylė­ti save ir padė­ti kitiems pada­ry­ti tą patį.

…Na, bet gal­būt tave nuver­ti­nu ir galė­tum mane išmo­ky­ti savęs mylė­ji­mo kitu kam­pu? Tuo­met pra­šau, palik komen­ta­rą žemiau. Ir išsa­kyk, ką manai.

Nes aš pati dar mokau­si.

Save labiau mylė­ti lin­kin­ti,
Mile­na Koles


  1. Žino­ma, gali būti ir mei­lė veik­lai, dar­bui, tačiau dabar kal­ba­me ne apie tai.

  2. Tai­gi, jei­gu nori­te buta­fo­ri­nės mei­lės, skam­bių, nuo­tai­ką pake­lian­čių ar pas­ka­ti­nan­čių fra­zių — esa­te ne toje vie­to­je! Tokių pata­ri­mų gali­te ras­ti bul­va­ri­niuo­se skai­ta­luo­se, bet ne čia, Debe­sy­los tink­la­raš­ty­je.

  3. Manau, kad esa­te apie tai gir­dė­ję.

  4. Yra judė­ji­mų, pasa­ko­jan­čių apie šią pri­klau­so­my­bę.

  5. Ir tai paaiš­ki­na, kodėl kai kurie iš mūsų pub­li­kuo­ja po tris „sel­fius“ per die­ną – malo­nu sulauk­ti dėme­sio ir dar vie­no Kling“ gar­so iš savo išma­naus tele­fo­no.

  6. Gali­te vis­ką užsi­ra­šy­ti – išlie­ti savo jaus­mus į sąsiu­vi­nį ar kom­piu­te­rį.

  7. Pavyz­džiui, pasto­vė­ti ant sce­nos per pasi­ro­dy­mą ir palai­ky­ti vėlia­vą.

23 nuomonės... O ką manai tu?

avatar
naujausius seniausius mėgstamiausius
Proto
juo­kin­ga būna gir­dė­ti tokius pasa­ky­mus „Aš gi myliu save“ – ir pra­si­de­da pasa­ko­ji­mai paie savo gro­žio puo­se­lė­ji­mus – depi­lia­ci­ja, mani­kiū­ras, ilgas mie­gas. O kad yra kita dalis – savęs kaip žmo­gaus puo­se­lė­ji­mas – dzin. Man teko pačiai patir­ti keis­tų situ­aci­jų iš nemei­lės sau. Atro­do, kad ego­iz­mas ir ego­cent­riz­mas yra blo­gai, nes juk mus moko padė­ti kitiems, negal­vo­ti apie save… O iš tik­rų­jų, pir­miau­sia turi pagal­vo­ti apie save, kad galė­tum padė­ti kitam. Kitas daly­kas, kuris man čia užkliu­vo: visos mūsų emo­ci­jos lega­lios. Aš turė­jau bėdų su pyk­čiu. Jis man atro­dė nele­ga­li emo­ci­ja. Jis kaip bet koks nele­ga­lus daly­kas būda­vo, bet kaž­kur… Skaityk toliau...
Lilija

Straips­nis tik­rai pui­kus, is dal­lies pri­ta­riu, o is dal­lies ir savo budu turiu kaip pamilt save, nuo kuo pra­det, kad suprast savo savi­jau­ta, min­tis, ir kiek zmo­gus save myli vien is vie­no pra­t­imo kuris trun­ka neil­giau dvie­ju minu­ciu. jai kam ido­mu mano fcb Tie­siog Lili­ja ;)

Neringa

Straips­ny­je laaą­a­bai geras,aš juo pasi­da­li­nau gal jis kaž­kam labai tiks

Charlie
Svei­ki, straips­ny­je „Kaip pra­de­jau ste­be­ti savo lai­ka“ buvo mini­ma labai gera min­tis, kad racio­na­liai save ver­tin­ti kar­tais gali buti tas pats kas vel ir vel tik­rin­ti mate­ma­ti­ne uzda­vi­ni suge­du­siu skai­ciuo­tu­vu. Juk tas pats ir siuo atve­ju, kuo­met sten­gia­mes iver­tin­ti ko mes nori­me ir kaip jau­cia­mes. Juk kai rei­kia imtis nemegs­ta­mos uzduo­ties, sme­ge­nys auto­ma­ti­skai suku­ria bent jau 5 labai logi­skas ir racio­na­lias prie­zas­tis kodel ta uzduo­tis gali buti atideta/pakeista/panaikinta. Ir tuo momen­tu tai atro­do butent tai ko mes „is tik­ru­ju“ nori­me ir kaip jau­cia­mes. Tai klau­si­mas kaip racio­na­liai pra­de­ti save ver­tin­ti taip ir lie­ka neat­sa­ky­tas, nes pats sau racio­na­lus tik­rai racio­na­lus… Skaityk toliau...
Danielius

Šiaip labai geras paste­bė­ji­mas, Čar­li. Ačiū. Įdo­mu ką Mile­na pako­men­tuos. Bet gal­būt vis­gi tuo­met susi­tel­ki­mas į tai, ką manai, kad išties nori… Pade­da nesi­blaš­ky­ti tarp mili­jo­no alter­na­ty­vų? Nes taip nutin­ka juk? :)

elze

svei­ki, mano gyve­ni­me vis­kas apsi­ver­te auks­tyn kojom po vie­no saki­nio, kuri per­skai­ciau “ linkiu,kad tap­tum zmogumi,su kuriuo pats nore­tum pra­gy­ven­ti visa gyve­ni­ma“. Nuo tada,kiekviena die­na sten­giau­si tokia tap­ti. Sian­dien sau esu tas zmo­gus. Kai myliu save,galiu dova­no­ti mei­le ir kitiems,nes sakoma,kad nega­li duo­ti to,ko pats netu­ri. Lepin­ki­te save,dziaukites savimi,tapkite patys sau ido­mus. Nuo­sir­dziai linkiu,mylekite save! Aciu uz straip­ni. Sek­mes!

Neringa

Kaip norė­čiau tai išmokti,žinau galima,bet mano baga­žas toks sunkus,to seno gyve­ni­mo budo

skaitytoja

Pui­kus straipsnis,as jus atra­dau viai netycia,aciu,kad esate☺debesyla ‚aciu uz pozi­ty­va☺

Rupužiokas

Jau­čiu nenu­dil­do­mą malo­nu­mą pri­si­jung­da­mas prie šios nuo­sta­bios dis­ku­si­jos.

Straips­nis kaip visa­da TLDR, bet užma­čiau ten kelis pamar­gin­tus žodžius – palie­tė mano šir­dį, dabar savo 112 kg myliu dar labiau, tikiuo­si neuž­il­go bus ir 113 kilo­gra­mas, bet kaip duo­čiau iš juos­mens, tai Tau Danie­liui pasi­pil­tų straips­niai iš bur­nos – dvi­de­šimt jų para­šy­tum :D Sėk­mės, nenu­stok rašęs tu mane įkve­pi gyve­ni­mui ir nesi­no­ri žūdy­tis.

Jei būčiau nie­ko prieš sukry­žiuo­jant špa­gas, tai galė­tu­me pasi­da­lint vie­na mote­rim, aš sta­tau – aiš­ku. Duo­čiau savo ir dar jos sesę.

Tik tau,
Tavo išti­ki­mas Rupu­žio­kas

Danielius

…Dali­nai nesu­pra­tau tavo komen­ta­ro, Rūpu­žiok, bet tiek to – man jis vis tiek patin­ka. Turi savo sti­lių. :-D

O šį straips­nį, tie­sa, rašė Mile­na Koles. Per­duo­siu jau žodžius! ;-)

Rupužiokas

Gal mes tą mile­ną???? x)

Rupužiokas

…Pasvei­ki­nam su gim­ta­die­niu x)))

Angelina

Nuo­sta­bus straipsnis,taip vis­kas tikra,nes išgy­ven­ta mano pačios.Taip daž­nai paklūs­ta­me kitų žmo­nių norams,užmiršdami save, o pas­kui blo­gai jaučiamės.Yra apie ką pamąs­ty­ti ir kaž­ką keis­ti savo gyvenime.Ačiū .

Danielius

Sma­gu, kad pati­ko, Ange­li­na! :))

Levutė

Labai įdo­mu, per­skai­čiau tele­fo­nu visą straips­nį drau­gams

Giedrė

Para­šy­ta moters, mini­ma daug ref­lek­si­jos, ką daro ir mėgs­ta dary­ti mote­rys, O kaip su vyrais? Jiems nėra būdin­ga per­gal­vo­ti, per­gy­ven­ti (iš nau­jo, o ne stre­sa­vi­mo pras­me) situ­aci­jas. Ar vyrams tai rei­ka­lau­ja papil­do­mų pastan­gų?

Danielius

Nebū­din­ga? Man būdin­ga. Neži­nau kaip kitiems. Ar tik­rai visiems/daugumai? :)

villi

super straips­niu­kas, ačiū. as taip pat pri­ta­riu, kad svar­biau­sia neie­sko­ti pasi­tei­si­ni­mų prieš patį save, o pasa­ky­ti sau gar­siai, kas vyks­ta iš tik­rų­jų. gyven­ki­me, sva­jo­ki­me, kur­ki­me ir nebi­jo­ki­me, nes mūsų gyve­ni­mai netu­ri nie­ko bend­ro su tuo , ką daro kiti.

Danielius

Naaa… Turi ~šiek tiek~ bend­ro. Juk yra skir­tu­mas, ką daro kiti! :-D

(Tik gal ne toks dide­lis, kaip kar­tais gali atro­dy­ti. ;-) )

Edna

Tokią mei­lę sau, kaip kad rašo­ma straips­ny­je, pava­din­čiau tėviš­ka mei­le sau. Būsi­me lai­min­ges­ni, jei­gu tie­siog pri­si­im­si­me visiš­ką atsa­ko­my­bę už save: save paguo­si­me, pale­pin­si­me, nubau­si­me, lavin­si­me, tre­ni­ruo­si­me, o svar­biau­sia, gir­dė­si­me save – tai kas esa­me ir ko trokš­ta­me :)