Pirmą kartą čia?
Atnaujinta:

Emocijų valdymas, dvejos smegenys, laisvė būti savimi

Pripažinkime – turbūt kiekvienas esame patyrę tą neprašytą, netikėtai užplūstančių jausmų galią, kai sujaudinti puolame veikti, darome, o galvojame tik po to…

…Ir tuomet gailimės, kad padarėme kažką, ko tikrai nederėjo daryti.

Juk tai tikrai patyrei:

  • Tai pyktis, užplūstantis, kai tavo mylimas žmogus pasakė ar padarė kažką nemalonaus, gėdingo;
  • Tai baimė, atsirandanti prieš bandymus imtis kažko naujo;
  • Tai meilė, prikelianti vidury nakties, sutikus TĄ žmogų, apie kurį negali negalvoti.

Nieko blogo, sakai?

Štai ir ne. Šie jausmai mums sujaukia protą. Jie mus pakeičia ir priverčia daryti tai, ko įprastai niekada nedarytume.

Ir tuomet prasideda… Supykus – rėkimas ar net mušimas, bijant – bėgimas nuo atsakomybės, 1 mylint – skuboti meilės prisipažinimai ir siūlymai tekėti, nes, ką žinau, sapnavai gražų sapną.

Nenuostabu, jog vėliau dėl viso to kaltiname tą vieną vaikį mokyklos kieme, kuris nesusivokė kartu su kitais pabėgti iš įvykio vietos…

…Kad puolame kaltinti savo jausmus.

Pripažink – lengva ieškoti atsakymų, kaip pašalinti iš savo gyvenimo pyktį, baimę ar „nesveiką“ meilę. Kartais net tariamai rasti atsakymus alaus bokale, smurte, sekse ar kituose narkotikuose.

Tačiau kas, jei jausmai, kaip mėgsta sakyti mano brolis, visai ne prie ko?

Photo by Emilio Garcia.

Tavo dvigubos smegenys ir jausmų prigimtis.

Štai paprastas pratimas: užsimerk.

…Palauk, ne! Pirma perskaityk nurodymus iki galo – amžinai likti užsimerkus neteks, nesu toks beširdis monstras. Trisdešimčiai sekundžių užsimerk. Ir apie nieką negalvok. Nieką. Visiškai.

Pasiruošei? Tuomet vėl užsimerk.

Po trisdešimties akimirkų atmerk akis ir pasakyk, kaip sekėsi?

Labai gali būti, jog visiškai nemąstyti tau nepavyko. Taip, galbūt pirmąją akimirką neturėjai makaulėje nė minties… Tačiau tai greitai praėjo ir vėl pradėjai mastyti, ką per velnią šiuo pratimu nori pasakyti Danielius, kas vyksta aplinkui tave, ar tyliai sau šaukei „Pala, bet aš galvoju! Privalau negalvoti! Ša!“.

…Kitaip tariant – tavo akimirka be minčių truko taip trumpai, kad net vargu, ar ją galima vadinti akimirka.

Štai taip galima pamatyti, jog mūsų mintys nėra tokios jau paprastos.

Šį mūsų eksperimentą meditacijas praktikuojantys žmonės vadina „galvojančių smegenų“ atskyrimu nuo „stebinčių smegenų“. Pirmosios smegenys – tai mintys, kurios mums norint to ar ne, šovė į galvą. Kitos, stebinčios smegenys – tai mes, stebintys visą procesą.

Jei nori, atlik pratimą antrą kartą. Tačiau jokiu būdu negalvok apie baltą mešką. Baltą mešką ant ledo lyties. Baltą mešką ant ledo lyties su Koka-kolos reklama fone. Ir nenorėk pirkti Kokakolos. 2

Nustebčiau, jei visas trisdešimt sekundžių išties apie nieką negalvotum. Laikyčiau tuomet tave arba savo ateities mokytoju (valio!) arba pusgyviu zombiu (eh…).

„Tačiau kuo tai susiję su jausmais?“

Štai kuo susiję – tavo jausmai yra galvojančių smegenų dalis. Tų nevaldomų, begalinių, pačių save gimdančių ir niekada nenuilstančių smegenų dalis.

Ir būtent todėl savo jausmų niekada nesugebėsi išjungti, neišjungdamas smegenų galutinai. Taip, tu gali jausmus užgožti narkotikų siena, tačiau, jei nesigirdi klykiančio vaiko už sienos, nereiškia, kad jis ramus.

Tavo jausmai surišti su smegenimis neperkertamu mazgu.
Nė joks kardas čia nepadės…

Bet štai gera žinia: tau pagelbės stebinčios smegenys. Tos pačios, apie kurių egzistavimą žino tiek nedaug žmonių.

Photo by Sarah R.

Kuo išskirtinės stebinčios smegenys ir kaip jomis tinkamai pasinaudoti?

Štai man asmeniškai liūdnas faktas – didžioji dalis ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio gyventojų visai nenutuokia apie stebinčiųjų smegenų egzistavimą.

Daugeliui žmonių gebėjimas stebėti savo mintis apsiriboja šūksniais kaip: „Ai, kartais būna, kad užsigalvoju, bet tuomet imuosi ko rimtesnio“. Jie išmeta idėją, jog būtų galima stebėti savo mintis…

…Ir taip praranda galimybę suvaldyti jiems įsakinėjančius jausmus.

Kodėl taip? Paprasta: ignoruodami savo būsenas, jausmus ir mintis, mes nebegalime nuspręsti, kas yra gerai, o kas blogai. Ar bent jau to padaryti kokybiškai.

Tai tas pats, kas vairuojant automobilį uždengti priekinį stiklą metro storumo švino sluoksniu, jog apsisaugotum nuo rėžimosi į pakelėj stovinčius stulpus ar kokios trobos sieną. 3

(Užuomina: ne itin protinga.)

„Tai ką daryti su šiuo gebėjimu stebėti mintis?“

Atsakymas vėl paprastas: leisk galvojančioms smegenims galvoti.

…Ir kartu stebėk savo mintis, jausmus.

Kitaip tariant – daryk tai, ką trokšti daryti… Tačiau atsižvelgdamas į tai. Ne aklai klausydamas pykčio, baimės, aistros, pavydo ar dar ko. O atsižvelgdamas.

Jei norisi – pasiduok savo jausmams. Leisk meilei, net ir tokiai, kuri neatrodo „gera“, užvaldyti tave. Pasakyk asmenybei, kurią įsimylėjai, ką jauti. Pasitikėk kitu, net jei tave ir kadaise nuvylė.

O jei jausmai nėra tokie, kuriuos trokštum turėti – neklausyk jų. Ženk pirmą žingsnį, net jei ir bijai. Parodyk kitiems save, nors ir nujauti, kad kažkam gali kilti noras pabūti maniakišku kritiku.

Klausi, kuo tai skiriasi nuo pirmo varianto, kur dar savęs nestebėjai?

Štai skirtumas: tu pirmiau savo mintis ir pastebėjimus ignoravai. Nors jausmai, pastebėjimai ir mintys galvoje grūdosi norint to ar ne. Dabar tu savo mintims ir jausmams leidi būti.

Net jei to neprašei. Jų neuždarai į Pandoros dėžutę, iš kurios jie tikrai kada nors su trenksmu ir dideliu „Kieto riešutėlio“ stiliaus sprogimu 4 grįžtų atgal.

…O geriausia dalis – tu kartu visą tą makalynę, besidedančią galvoje, dabar gali stebėti. O stebėdamas atsižvelgti. Priimti jausmą kaip savo sudėtinę dalį ir būti su juo kartu. (Arba nebūti – tai juk tavo pasirinkimas.)

Svarbiausia tai, kad vietoj to, jog kovotum su savo jausmais ir nesuprastum, kas dedasi, dabar gali gyventi taikoje, kurios taip ilgai troškai.

Gali mylėti. Gali neapkęsti.
Gali daryti tai, ką bijojai daryti… Gali būti savimi.

O argi ne tai svarbiausia?

Jaučiantis,

Danielius parasas


  1. Akivaizdžiai ir ne tiek – į gėrimą, draugų susitikimus, video žaidimus, televiziją, feisbuko begalinę sieną su Andriaus Tapino juokeliais…

  2. Įsivaizduoji kaip sunku nulaikyti jos buteliuką meškos letenoje? Siaubas!

  3. Metro švino pakanka, kad apsisaugotum net nuo gama radiacijos – tau atominės bombos nepakenks.

  4. Turbūt žinai, apie kokį filmą aš kalbu.

parama=gėris

Ačiū, kad skaitei! Jei patiko – prašau pasidalink feisbuke, palik komentarą... Arba padėk man skirti daugiau laiko kūrybai! :) Gausi ir papildomų dovanų: kiekvienas, paaukojęs bent 7,50 €, gauna mano knygos „Tinginio manifestas“ audio įrašą. Ir daug meilės! ❤

banko pavedimu

Paaukok bankiniu pavedimu arba kitokiu Lietuvoje įprastu būdu:
 

paypal

Arba vienu paspaudimu per Paypal sistemą:
Paremti dabar  Paremti dabar

27 komentarų... Pritari? Prieštarauji? O ką manai tu?

  • Kartais pavyksta tikrai negalvoti, bet tada prigaunu save: „apie ką ką tik galvojau?“ Hm nieko…
    Kartais, atsijungiu, kažką galvoju, o pati tarsi stebiu iš šono save. Tarsi matau save, būnu išėjusi ;} irgi nesipratikavau dar tikrai, bet kartais išeina, gal kiek nekontroliuojamai (anksčiau taip būdavo, kai įpykdavau, galbūt nenorėdama tęsti kalbos tarsi išeidavau ir stebėdavau iš šono kaip klausau, ką sako). Tada grįždavau, reaguodavau duag ramiau.
    Paskutiniuoju laikotarpiu, paleidziu pykcius visokius ir negalvoju apie tai. Gyvenimas trumpas reikia judet pirmyn ir pirmyn, tai kartais galvoje tik verda mintys kiek dar noriu padaryt, kiek visko noriu ;D

    • ~Gyvenimas kaip malka, būna trumpų, ilgų, bet amžinų nebūna.~ („Liūdni slibinai“)

      Kai tai prisimeni, tai tikrai kyla jėga – mėgautis tuo, ką turime :’)
      Ačiū, Laura!!!

  • Jei buciau si straipsni atradus pries … metu,sakyciau GERAS. Bet siai dienai galiu pasakyti ,kad geras tiems kam to reikia,kas su tuo dar nesusidure,nesusimaste kokios musu galimybes.O mintis galima suvakdyti,TAIP galima,tereikia pasimokyti,geriausia medituojant ;)

    • …Arba klausiant sau daug klausimų!

      Kas, iš esmės, irgi yra meditacijos pagrindas, kartais tas „pokalbis su savimi“ meditacija vadinamas. Tai taip, pritariu!

  • Ei o ka pasakysi apie sirdies inteligencija?!Net zarnyno?Save stebeti gerai,gali buti net labai gerai..kartais nesveika.Tai jau kiek pazengusio pratimai.Dziugu,kad palietei sia tema.

    • Aa… Ačiū, Vitalija. Nors šiek tiek nesupratau apie kokia žarnyno (??) inteligenciją kalbate. Bet ačiū! :D

  • Kiek aš naktų nemiegojau,nes mintis sukosi ir dar toliau sukasi,nepavykstą net keletą sekundžių pabūti tuščia galva,nes tos mintis varginą,bet gal kada pavyks :) be to kol skaitau debesylą straipsnius pašaliniu minčių nėra ir tai jau gerai ,AČIŪ :)

    • Galvojau – kaip geriau perduoti savo mintis. Stebėjau – apie septynis mėnesius prieš straipsnį ir po jo. Jei turite omenyje, kada pastebėjau jame rašomas idėjas. :)

  • Koks puikus dar vienas straipsnis. Ačiū už straipsnį. Apie daug ką nesusimąsčiau net. Naudinga informacija :)
    Aš pagalvojau, kad sudėtinga būna ne tik, kai turi kažkokios momentinius ir ne tik jausmus, bet kai jų neturi. Tarkim, dabar yra vasara… Einu parku, matau daug mažų vaikų, laimingų porelių, o aš kaip viena taip viena. Savęs kartais pakalusiu kada įsimylėsiu.. Ir kada užgims tie laukti jausmai. :)

    • Jausmų neturėjimas (arba noras juos turėti) irgi jausmas. Tik toks atvirkščias, vakuuminis. Svarbu vėlgi neužsiciklinti, nes man pačiam irgi būna pavasariais kai pakyla noras poruotis ir daugintis šioj žemėj. Tada pagaunu save, o po kiek laiko ir praeina, tiesa :))

      • “…pakyla noras poruotis ir duagintis“ prajuokinai. :D Mane gal 10minučių buvo užklupusi bloga nuotaika, perskaičius šį komentarą pakilo. Ačiū. :)

    • Debesyliečiai, čia jūs galite matyti būdą lengvai užsiblokuoti Debesyloje.

      Nuorodos neištrinsiu vien dėl to, kad mane stebina šis (ne)sugebėjimas pritraukti bėgimo, kaip pozityvių minčių šaltinio, prie straipsnio… Dar reikia pasistengti taip susimaut :-D

  • Kas nebuvo išprotėję, tai siūlau išprotėt.

    Tada automatiškai pereini į kitą suvokimo lygį, ir čia būtent reikalinga praktika, o ne teorinės žinios.

    Man seniau buvo taip, kad užsiciklindavau pastoviai, bet po to išmokau iš ciklų išeit. Blogiausia, ko gero, yra nuolat galvot apie tą patį.

    Lengviausia išeit, tai perkraunant savo smegenis emociniu rašymu. 36 valandos nepertraukiamo rašymo ir tu nevalingai išeisi į nušvitimą, ir tai ką ten pamatysi bus geriau nei kelionė į kokią nors šalį.

    Aišku, gali septynis metus medituot Tibete ir padaryt visam tam fundamentą.

    Viso šito tikslas yra atsijungti nuo info srautų ir pamatyti koks yra pasaulis, kai tu negali gauti info srauto ir iš tavęs negali priimti info, nes tu varai informaciją, kuri yra tiesiog virš visokių proto specialistų suvokimo.

    • „Išėjus iš seno miško, patenki į erdvią pievą“, kažkas yra sakęs. Ačiū, Vygintai. Esu bandęs rašyti 2 valandas iš eilės… Buvo sunku, velniškai (padėjo, tiesa, išjungtas internetas), tačiau gale atsakymai tikrai pradėjo lietis! Ypač padėjo, kai tuos tekstus vėl perskaičiau po kelių dienų :o

      Ačiūūū! Ir tikrai, palaikau, ką sakai <3

  • Del radiacijos, pamenu tarybiniais laikais po cernobilio paleido laisvai aukso pardavima, kad visi isigytu, manau, radiacija buvo to priezastis, o ne pagausejusi aukso gavyva. Nes iki tol net vestuviniai pagal talonus.

  • Mano pasaulyje as sprendziu kas yra Dievas, o kas yra jo atvaizdas. Bet zinau tik viena kova mirtis, kompromisas – viltis, Meile(px kad tai virusas) – Gyvenimas.. Ir as nematau ka cia daugiau be pridurti, ir kas cia neaisku… Taigi vadinti smegenimis gali, Dievu, kosminiu savo avatariumi, uz viska vistiek reguliuosi tu, ar leisiesi regukiuojamas kitu, atsakomybe yra tavo ir uz viska moki tik tu pats. Sorry, pagavo banga, tai va.. slystelejau, shkiaz.. Stipriai neteiskit.

  • O man sekasi nieko negalvot, net labai puikiai. Tereikia leisti mintims tekėti pasroviui.