Upės filosofija: Ką darau su ilgais darbų sąrašais…

Visi jų turim. Tai parazitai, kurie nesiliauja augę. Nebaigtų darbų (ir neįgyvendintų norų) sąrašai. 

Realiai, šie sąrašai nėra blogai – padeda susidėti svajones į vietas, nepamiršti ką norėjai nuveikti, susidėti artimiausių dienų sistemą į vietas. Tai, visgi, viena iš produktyvaus darbo technikų.

Bet darbai kaupiasi. Nebaigti projektai...

...Na, nežinau, galbūt tau taip nėra. Aš nežinau. Bet man – tikrai būna. Vis dar turiu nuo 2014 metų neperskaitytų knygų, kurių, tikėtina, nebūsiu perskaitęs ir kad ir kuriais metais skaitai šias raides. O tie nebaigti straipsnių, iššūkių, knygų juodraščiai man kelia skausmą.

Esu žmogus, kuris daug svajoja. Daug pradeda. Mažai pabaigia. Atsiprašau.

Tačiau... Kodėl darbų sąrašai nesibaigia?

Ne, nesakyk, jog esi labai veiklus žmogus. Veiklūs žmonės daro, ne planuoja. O ar šių darbų sąrašai plečiasi, nes tavo darbai neatidėliotini? Tačiau kodėl juos atidėlioji?

Ne, tavo darbų sąrašas nėra toks milžiniškas, nes turi daug veiklų. Jis milžiniškas todėl, kad jam leidi tapti milžiniškam.

Tiesa, nesijaudink – darbų prisiėmimas, o tada atidėliojimas yra praktiškai kiekvieno žmogaus savybė. Akys nori, nors pilvas jau sotus.

1. Baimė suklysti verčia laukti „geresnio“ momento;
2. Baimė išmesti verčia kaupti, nes „galbūt dar to prireiks“;
3. Baimė praleisti kažką svarbaus verčia pasinerti į kiekvieną galimybę, „nes dar ką praleisiu“.

Ir tai nėra nesveikų žmonių baimės – visi mes jas turime. Tačiau būtent šios baimės neleidžia ištrūkti iš atidėliojimo ir planavimo manijos. Gali būti, kad net šią akimirką šis tekstas guli neperskaitytas kažkieno naršyklės lange ar el. pašto dėžutėje. 1

Vien dėl šio nesusipratimo: Mes tikime, kad visada rasime laiko pabaigti savo darbus. Kažkada.

Ir aš čia radau kas-pus-metinį ritualą, kuris man padeda neužklimpti.

Upės filosofija.

Upės nesustabdysi. Naujų norų irgi.

Tai... Ištrink juos.

Patikėk, ištrinti savo nebaigtų darbų sąrašą paprasta ir naudinga:

1. Atrodo, kad kai kuriuos darbus dar gali baigti? Tada ištrink tik atidėliotus ilgiau nei pusmetį. Nejau manai, kad nutiks kažkas stebuklingo?
2. Dar liko darbų ir nežinai ar juos padarysi, bet „na, galbūt“? Cha, juk gerai supranti, kad tiesiog save apgaudinėji.
3. Yra darbų, kurių tiesiog nenori daryt? Tai ir nedaryk. Tai juk tavo gyvenimas. Žiūrėk pagal save.

Jei ištrintų darbų vėliau tikrai norėsis – įrašysi į naująjį sąrašą! Bet, tikėtina, net ir su naujuoju sąrašu, tau gyventi bus daug ramiau.

Galiausiai: Neprisirašyk kalno naujų darbų! Upė yra tavo ritmas ir visos jos neišgersi. Nekartok klaidų, kurias padarei su pirmuoju sąrašu.

Ištrink.

Jei tikrai labai bijai, kad kažką prarasi  – savo darbų priminimus archyvuok. Tiesiog paslėpk juos nuo savęs. Jei labai prireiks, juos galėsi rasti. Bet tikėtina, kad jų nepritrūksi niekada – kaip nepritrūksta man.

Svarbiausia, kad darbai nekliudytų gyventi. Nes kokia darbų prasmė, jei tau jie kliudo?

Išvalyk savo begalinį nebaigtų užduočių sąrašą ir džiaukis. Tau padės magiškas žodis „Dėjau“ ir šiek tiek minimalizmo.

Kaspusmetinį darbų išmetimą praktikuoju aš. Darbus išmetu balandžio 10 dieną, per mano gimtadienį, bei kažkur spalio viduryje, kai jau visai pradedu eit iš proto dėl nebaigtų idėjų.

Visko įgyvendinti negaliu. Taigi renkuosi įgyvendinti tai, ką galiu. Ar prisijungsi?