Dienos tikslas: 136 žodžiai. Parašyta: 558.
Europa – pilna žmonių. Europa – pergrūsta. Europa – technologijų ir kultūros kraštas, kuriame trūksta maisto, oro, gyvenamosios vietos bei vandens.
O taip pat – europiečiai paskiepyti nuo mirties. Gyvenimo trukmė – turbūt begalinė, o kūnas po 20-ties nesensta.
Gerai europiečiams, gerai.
Tiesa, vaikai šiais, 2460-tais, metais yra šiokia tokia problema – kaip mes galime sau leisti juos auginti, jei jau gyviesiems nėra vietos, o visa Europa apstatyta nesibaigiančiais dangoraižiais? Kaip galime sau juos leisti, jei gyvename 2x2x2 metrų dydžio dėžutėse, o mintame tik žiogais, jūros kopūstais bei sintetine jautiena, nes kitų augalų ir gyvūnų paprasčiausiai nėra kur veisti?
Žmonės, kurie gimdo vaikus – teroristai.
Ne, Europa juk įstatymų ir asmeninės laisvės šalis – niekas nežudys dėl to, kad susilaukei vaikų. Į kalėjimą irgi nesodins. Tiesiog tau teks atsisakyti savo nemirtingumo. To paties nemirtingumo, prie kurio, jei buvai vienas pirmųjų jį gavusių, jau turbūt pripratai per paskutinius 300 metų.
Tai paprasta: Nori vaikų? Prašom! Taisyklės visiems lygios! Paprasčiausiai – turėsi užleisti vietą savo vaikui.
Europa – kultūros, asmeninės laisvės ir įstatymų kraštas pasaulyje, kuriame Rusija virto dykyne, Pakistanas bei Indija pavertė viena kitą radioaktyviomis džiunglėmis, o Kinija tapo robotų šalimi.
Ir gyvenk, kiek tik gali. Tik neturėk vaikų.
* * *
Šioje, jau legendiniu tampančio rusų autoriaus (sukūrusio žymųjį „Metro 2033 pasaulį“) knygoje gausu viso, ką paminėjau viršuje.
Taip pat tai vieno agresyvaus veikėjo istorija agresyviame Ateities pasaulyje.
Pyktis, skausmas, liūdesys ir kitos emocijos – tai tave lydės skaitant šią knygą. Ir ji mano skaitytų knygų sąraše keliauja tiesiai į geriausių fantastinių knygų viršūnę.
Ši knyga yra geras pratimas tavo smegenims, mankštinantis stereotipus ir požiūrį į šių dienų pasaulį.
Mano vertinimas, jei tingi skaityti toliau: 9.8/10.
- Rašymo stilius: 10/10. Puiki atmosfera, puikiai sukurtos ir perduotos emocijos. Skaitymo metu jaučiau ir pyktį, ir liūdesį, ir tikrą baimę bei jaudulį dėl knygos veikėjų.
- Skaitymo lengvumas: 9/10. Šią knygą man buvo taip lengva skaityti, kad pusę jos (nuo vidurio iki galo), apie 100 psl., pabaigiau per vieną naktį. Pamiršęs miegoti. Tiesa – knygos pabaiga buvo pernelyg staigi.
- Spausdintos knygos kokybė: 10/10. Viršelis ir lapai – labai malonūs liesti, knyga lengva, parinktas įskaitomas šriftas. Čia jau buvo išties gerai!
Labiausiai patiko:
Ateities pasaulio struktūra, jo idėjos – kaip jis sukurtas. Taip pat aliuzijų į šiuolaikinį pasaulį gausa, kaip ir turėtų būti geroje fantastikoje.
Tai kova tarp požiūrių „kam tų vaikų reikia“ bei „vaikai – gyvenimo prasmė“, tai pabėgėliai į Europą iš kitų pasaulio šalių, tai įtempti santykiai tarp Indijos ir Pakistano, tai Rusijos carai Maskvos rūmuose, tai JAV polinkis į kapitalizmą, tai technologijų ir multikultūriškumo poveikis mūsų gyvenimas. Dimitrijus kapsto giliai ir tai yra labai gerai.
Labiausiai nepatiko:
Kai kurių veikėjų neišvystymas ir vienpusiškumas. Iš esmės, vienintelis geriausiai sukurtas veikėjas tėra pagrindinis herojus Janas Nachtigalis 3-Pė. Jis turi ir savo priešistorę, ir savo cinizmo bei klaustrofobijos priežastis, ir pamažu knygos metu virsta kitu žmogumi. Jis transformuojasi, kaip tikras žmogus.
Kiti veikėjai? Ne tiek. Nei antra pagal svarbumą herojė Aneli, nei anti-herojus Šrejeris, nei anti-blogiukas Rokamora. Aišku, kai dabar taip sakau vardus, tu nieko nesupranti. Bet nebijok – šie herojai visgi turi ir savo istorijas bei modus operandi. Nėra labai blogai, tik šiek tiek užkliuvo.
Knygą rekomenduoju:
Visiems, kas nemėgsta fantastikos. Nes ši knyga gali apversti jūsų požiūrį. Jei mėgsti fantastiką – tuo labiau rekomenduoju.
O aš ruošiuosi knygą pasidėti į lentyną, ją pamiršti… Ir po metų skaityti dar kartą. Nes tai buvo taip smagu!
Distopinis,
Danielius
P.S. Dar vieną išsamią šios knygos apžvalgą lietuviškai gali skaityti Goodreads puslapyje. Jei supranti rusiškai – po knyga rasi daugiau ir originalo kalba skaičiusių skaitytojų atsiliepimų.