Idėjos iš Debesylos galvos

Dienoraščiai iš gruodžio be interneto: „Mano darbas tapo kitoks“

Išleista 2017-01-23 į 365 Tekstai
Mano darbas tapo kitoks

Dienos tikslas: 333 žodžiai. Parašyta: 338.   Foto autorė Agne * (lietuvaitė, debesylietė)

Mano produktyvumas yra kažkur tarp nulio ir teigiamos begalybės. Ir nesuprantu, kurioje skaičių tiesės vietoje jį galima padėti tiksliau, nes per šias 5 dienas mano darbas tapo visiškai kitoks – atskiras nuo naujų idėjų mezgimo, senų perdavimo ir paleidimo.

Tarp kitko: Šį dienoraštį rašiau gruodžio mėnesio be interneto metu. Šiandien pabaigiau, sutvarkiau ir rodau tau.

Tai lyg darbas šokolado fabrike – aš pakuoju dėžutes ir tik vėliau, grįžus internetui, jas persiųsiu tiems, kam jos skirtos. O ankščiau mano darbas buvo panašus į šokolado maišymą savo virtuvėje – susimaišau tam kartui ir ačiū – skanu. Ateičiai negalvoju.

Turbūt todėl ir nesuprantu, koks mano produktyvumo lygis šiandien ir ar išvis ką naudingo nuveikiau. Nes potyriai kitokie – jokio greito pasitenkinimo ir greitų pramogų.

Turbūt tai gali būti būdas kantrybės stiprinimui, bet dar nesu tikras.

Kol kas pastebėjau:

  • Man nuobodu. Rašyti, taisyti tekstus ir skaityti knygas. Viskas nuobodu. Tarytum negaučiau to malonaus akimirksnio pasitenkinimo.
  • Muzikos trūksta. Nes tik kelios radijo stotys leidžia padoresnę muziką (Classic Rock FM ir PWHR), bet reklamos mane žudo. Labai.
  • Trūksta bendravimo su žmonėmis. Ypač tais, kurie man labai artimi, tačiau gyvena ne Kaune arba pamiršau užsirašyti jų telefono numerius.
  • Rašau sms’us. Nes nuobodu.
  • Apskritai jaučiuosi prastai. Nežinau kodėl, bet gal tai tik vadinamos lomkės, apie kurias kalbėjo mama. 🙂
  • Nesmagu sėdėti ir bibliotekoje – joje sutvarkiau tik kelis tekstus iki siuntimo redaktorėms, tačiau ilgiau sėdėti nesinorėjo.
  • Geriu namie arbatą ir valgau kaip išprotėjęs. Turbūt teisybę sako, kad valgoma ir iš nuobodulio, nes kai ankščiau įsijautęs sėdėdavau internete, alkio nepajausdavau.
  • Trokštu žmogiško kontakto. Jo trūksta. Ypač mylimos merginos ar nežinau ko dar. Gal kokio katino. Mėgstu kates. Šiandien kaimynų katinas buvo užlipęs ant mano palangės iš lauko pusės ir žiūrėjo į mane pro langą. Aš žiūrėjau atgal. Jam pirmam nusibodo.
  • Daug tvarkausi, tačiau, rodos, greitai susitvarkysiu viską, ką turiu. Kas išties gal yra visai gerai, nes niekada nerasdavau tam laiko, o tvarkytis man smagu.

Taigi. Penkios dienos iš trisdešimt, 16,6%, jei neklystu, atlikta. Keista būti atsijungus nuo pasaulio, bet iššūkis yra iššūkis – jis skirtas augimui.

Galvoju, ką galėčiau sukurti smagaus.

Besišypsantis,
Tavo Danielius