Dienos tikslas: 135 žodžiai. Parašyta: 421.
Prieš du metus, liepą, aš turėjau iššūkį. Visą mėnesį nieko neatidėlioti. Nes draugei Jurgitai patarus pagalvojau, kad tai geniali mintis! Jokio laiko švaistymo, jei visus darbus pradėsiu tą akimirką, kai tik galėsiu! Dabar jau supratau, kad yra ir protingesnis kelias: blokavimas.
Bet štai, ką patyriau per tą keistą ir nepavykusį Liepos mėnesį.
/ 1 – 2 /
Kol kas laikytis taisyklių pavyksta. Tiesa, kartais nukrypstu nuo grafiko: užsispoksau į video jūtubėje ar nuotraukas mordaknygėje ir praklausau signalą, kad baigėsi pertrauka, o kartais per ilgai dirbu be pertraukos. Tačiau savo atidėliojimą pastebėti tampa vis lengviau.
/ 3 – 4 /
Turiu problemą – per daug dirbu ir per mažai ilsiuosi. Tai yra, galvą paskausta į dienos pabaigą, o ir poilsinės veiklos neturiu (išskyrus tai, kad jau penktą vakarą iš eilės važiuoju į miestą ieškoti Geocaching lobių ar šiaip pavaikščioti), taigi dirbu dar daugiau.
Ar dėl to, kaip draugas Tauras pastebėjo, gali grėsti persidirbimas?
/ 5 /
Vis dar tas pats. Neatidėlioti sekasi vidutiniškai. Prie lovos priklijavau priminimą „kelkis iš lovos“, kad ryte ilgai negulinėčiau, bet tai vargiai padeda. Vis tiek sugebu nubusti po 3 kartus ir nė karto neužmigti.
/ 6 /
Štai kur pokytis stringa – kai dirbamas darbas nėra vientisas. To pavyzdys būtų šiandieninis mano tinklaraščio serverio keitimas, kur 80% sudarė laukimas, kol failai įsikels ar suveiks programų magija, 10% sudarė galvos laužymas, kodėl kažkas neveikia, ir tik likusius 10% – tikras darymas.
Spėju, kad tokia problema gali kilti ir dirbant pardavėju parduotuvėje, naktiniu sargu ar panašią profesiją. Tokiuose darbuose sunku išlaikyti darbo-poilsio ritmą, nes jis nuo tavęs nepriklauso, įtampos srautus valdo aplinka.
Spėju, reikėtų išbandyti naują sistemą, kur ribočiau ne tik poilsio, bet ir darbo laiką – įdomu, kas iš to išeis?
/ 7 – 12 /
Niekas nesikeičia. Riboti darbą pamiršau.
/ 13 – 20 /
Deja, šią savaitę praleidau lovoje. Nulis darbo, nulis vadovavimosi neatidėliojimo sistema. Bjauri liga, kaip reta. Dirbk, imunine sistema, dirbk! Ne veltui aš tave citrinom šėriau…
/ 21 /
Pirma diena po ligos. Manyčiau, kad po ligos. Viduryje dienos prisiminiau apie iššūkį ir puoliau laikytis laikrodžio nurodymų. Efektas – atrodo padariau daugiau, nei būčiau nuveikęs žiūrėdamas kačiukų video jūtubėje.
(Pirmą dienos pusę, kol susipratau, tą ir dariau. Kodėl katinai taip bijo agurkų!?)
/ 22 – 30 /
Šiomis dienomis nieko ypatingo nevyko. Aš taip ir nepabandžiau kažkaip save labiau paskatinti laikytis tvarkaraščio, vis mažiau stebėjau save. Išties, kiek jau dabar matau – iššūkis nebuvo labai naudingas. Deja.
/ 31 /
Šią dieną keliavau į Turkiją bei ruošiausi naujam mėnesiui su kelionėmis. Be abejo, visai jau pamiršęs pasižadėjimą laikytis griežtų taisyklių.
Kur Liepos iššūkyje suklydau – aš nežinau. Bet akivaizdu, jog suklydau.
Galbūt bloga pati iššūkio idėja? Nežinia.
Kitaip laiką planuojantis,
Danielius