Dienos tikslas: 468 žodžiai. Parašyta: 559.
Vienas nuostabiausių jausmų yra nubusti jau įsidienojus. Lėtai pramerkti traiškanotas akis vienuoliktą ar net dvyliktą valandą ryto. Ir pajusti visą tą užplūstančią galią.
Kiti žmonės turi fetišą ankstiems rytams.
Jie rungtyniauja – kas atsikels ankščiau? Štai, vienas šeštą valandą, o kitas giriasi, kad šeštą jau eina pietauti – keliasi pusę keturių!
Jie sako, kad tai yra nuostabu.
Pamiršę, kad keltis vėlai – dar nuostabiau.
Kokie kvailiai, ar ne?
Ką sako ankstyvų rytų gerbėjai?
Jie sako:
„Atsikelsi ankščiau ir galėsi visą papildomą laiką skirti hobiams bei svajonių pildymui.“
Pamiršę, kad tą pačią valandą gali surasti viduryje dienos darbų, juos baigus ar, tuo labiau – vėlai naktį.
„Bet ryte keliantis įgauni tiek daug jėgų.“
Kurių pagrįsti niekaip negali – tik pasakymais, kad įgauna, nes įprato keltis anksti. O gal tai įpratimo reikalas? Nes aš jėgų įgavęs keliuosi ir pirmą valandą dienos!
„Bet visuomenė sukurta taip, kad darbai prasideda 8 valandą dienos.“
Pasakė vergvaldžiai industrinės revoliucijos metu ir, štai, tai nepakeičiama taisyklė jau 200 metų. Panašiai, kaip būtinas laikrodžių sukiojimas kas pusę metų ir, šiaip, moters vieta virtuvėje.
„…Bet kur tu įsidarbinsi, jei nedirbsi nuo 8-tos?“
Įsidarbinsi visur, kur viršininkai kreipia dėmesį į rezultatus, ne šūdo malimą. Pamalti ir pasidaryti penkiasdešimt rūkymo pertraukėlių gali visi. Tai todėl ši sistema tokia dažna valstybinėse įmonėse, kurios visada yra tikros, kad gaus pinigų iš geriau už juos dirbančių žmonių kišenių.
„…O kaip tie žmonės, kurie nori apsipirkti ar tavo paslaugų 8-tą valandą ryto?“
Jei jie visi dirba nuo tos valandos – tai ką per b*bį jie veikia mano parduotuvėje? Ar, pala, galbūt tada ne visi dirba nuo 8-tos? Nes tikrai – vieną ankstesnį rytą ėjau Akropoliu ir mačiau, kaip trečiadienį, 9-tą valandą ryto, kažkas matavosi batus pirkimui.
„…Tu neatsakei į klausimą.“
Ak, išties, tuomet leidi šią nišą užimti tiems, kurie dirba nuo 8-tos. Tebūnie. Bet argi ne didžioji dalis pirkėjų atsiranda tik po vidurdienio, 15-tos valandos? Aš, kaip interneto paslaugų pardavėjas, matau, kad maniškiai pardavimai būna didžiausi valanda prieš vidurnaktį!
„Bet rytai tokie graaaaaaaažžžžūūūūūūūūūūsssssss! Paukščiukai, saulytė, paniurę žmonės, iš kurių mėgstu tyčiotis sau bėgiodamas po jų langais… Nuostabus jausmas keltis anksti ir girtis feisbuke!“
O jie, pritarsiu, išties gražūs. Vienu metu bandžiau keltis 4-tą valandą ryto, panašiai kaip Saulės ritmu gyvenantys helianatikai (kaip lunatikai, bet ne mėnulio, o saulės). Ir paukščiai, rytinė saulė, tas šylantis nakties oras – tai buvo nuostabu!
Išties…
…Bet lygiai taip pat nuostabu yra keltis tada, kai saulė jau pakilus į dangų ir pro langą šildo tavo skruostus.
…Stebėti ilgus saulėlydžius kaip tik darbo pabaigoje ar viduryje jo sesijų – vietoj pertraukos – saulėlydžiai!
…Išeiti į lauką viduryje nakties ir pasigėrėti žvaigždėtu dangumi.
…Pakvėpuoti šaltu nakties oru ir pajusti ramybę. Ramybę, kad šiandien dirbai jau pakankamai, o rytoj – galėsi pratęsti.
…Jei tai vasara – paklausyti nuostabių žiogų serenadų ar kaip pūškuoja ežiai, o pievose klykauja naktiniai pievų paukščiai.
…Jei tai žiema – stebėti tyliai krentantį sniegą ir justi jį ant savo veido. Galbūt vieną kitą snaigę pagauti liežuviu.
…Atsibusti ir nesijaudinti – priešais tave ilga diena, vakaras, naktis. Ir tu gali dar pagulinėti, net iki 13:45! Ar ilgiau, jei nori.
…Apsirengti ir susitikti su draugais vidurdienio kavos. Galbūt jie keliasi ankščiau, tai bus jiems pietų pertrauka, o tau – įžanga į tavo rytą.
Vienas nuostabiausių jausmų yra atsibusti įsidienojus. Ir aš nenoriu sakyt, kad tu ~privalai~ keltis įsidienojus! Tenoriu pasakyt – tu gali.
Tu gali, kaip galiu ir aš.
Ir nereik čia jaudintis.
Nes keltis dienomis nuostabiau, nei keltis anksti rytais.
Ar bent jau lygiai tiek pat nuostabu.
Vėlai atsikėlęs,
Danielius