Dienos tikslas: 875 žodžiai. Parašyta: 1O64.
Nieko sudėtingo, tenoriu pasidalinti savo užrašais apie tinginystę ir produktyvumą. Autorių darbus cituoju arba perfrazuoju.
Martynas Jocius, „Dėmesio virsmai“: Pareto principas
Vien tokio fakto atskleidimas duoda labai daug. Jis verčia susimąstyti, kokie kasdieniai veiksmai tik naudoja mūsų laiką ir energiją, kokios kasdienės mintys nenaudingai išvargina, kokie užsiėmimai trukdo greitai artėti prie tikslo.
Ir atvirkščiai, panaudodami Pareto dėsnį mes galime atrasti, kas yra tie 20% esminių veiksmų, kurie daro mus sėkmingais žmonėmis, ir kokios yra tos 20% minčių, kurios daro mus stipriais, veikliais ir laimingais?
Pareto dėsnis. Padeda atsirinkti.
Esminė dienos užduotis.
- Yra esminė dienos užduotis, sprendžianti mažai vertės kuriančių, bet daug energijos ir laiko sunaudojančių užduočių monopolijos problemą. Ji yra praktinis Pareto dėsnio pritaikymas.
- Esminė dienos užduotis — tai tokia užduotis, kuri labiausiai priartina mus prie tikslo ir užima ne daugiau kaip 3 valandas laiko.
- Kai atliekame esminę dienos užduotį, būname ramūs ir patenkinti, nes žinome, kad ši diena jau buvo produktyvi.
- Ne užimta ir ne darbinga, o produktyvi. Juk svarbu rezultatas, o ne užimtumas, tiesa?
- O kaip sužinoti, kokia yra esminė šios dienos užduotis? Norint tai padaryti, reikia sau užduoti tikslų ir kryptingą klausimą: Kokį vieną veiksmą aš galiu atlikti šiandien ryte per mažiau nei 3 valandas, kad maksimaliai priartėčiau prie savo tikslo?
- Nustačius šios dienos esminę užduotį, ją svarbu atlikti produktyviausiu dienos periodu.
Įvairūs autoriai: Susitelkimas
Susitelk ties vienu darbu vienu metu.
- Nes mes, kaip žmonės, negalime multitaskinti (ir netikėk tais mitais, kad moterys tą gali).
- Nes kaskart keičiant darbus švaistomas laikas vėl grįžtant į ritmą (23 minutės ir 15 sekundžių, anot Martyno Jociaus jo knygoje „Dėmesio virsmai“).
- Nes susitelkimas padeda būti akimirkoje ir gyventi, o ne tik planuoti, kas vyks ateityje arba svajoti apie tai, kas vyko ankščiau.
- Nes dirbant penkis darbus vienu metu mažesnė tikimybė, kad pabaigsi bent vieną. Tu juk turi ribotus laiko ir jėgų išteklius – jei tau pritrūks jėgų padarius tik du atskirus darbus, tu jau būsi padaręs du darbus; tačiau dirbant penkis vienu metu tikėtina, kad kiekvieno būsi padaręs po gal 40%… Ir nė vieno iki galo. Vienas baigtas darbas yra daug geriau (bet kokiu požiūriu), nei šešiolika pradėtų. To vieno pasiekimais ir nauda tu gali pasinaudoti, o kaip su tais, kurie „kažkada bus baigti“? Įsivaizduok, kad tu gali pasodinti vieną obelį iki galo arba iškasti penkias duobes obelims ir nė vienos neįsodinti: kuriuo atveju galėsi mėgautis obuoliais?
Naudokis grafikais ir technologijomis.
- Atsijunk nustatytais laikais su software, kaip Chrome Nanny arba Cold Turkey.
- Nustatyk darbo/nedarbo laikus kaip profesorius. Pavyzdžiui, nuo 20:00 iki 8:00 pasakyti aplinkiniams, kad tau neskambintų ir netrukdytų. Arba nuo 10:00 iki 12:00 nustatyk laiką skambučiams ir tik per jį priimk skambučius arba panašiai.
- Gali naudotis Pomodoro principu ir dirbti 45min/10min ir pan. rėžimu.
- Gali naudotis laikmačiais ir naudotis 90 minučių taisykle.
- Svarbiausia: Tai tavo pasirinkimas. Ir jei vienas variantas neveikia, tai veiks kitas. Pavyzdžiui, man Pomodoro darbo principas nepatinka, nes kartais sugebu dirbti 30minučių, kartais po 70min ir panašiai – priklausant nuo darbo ir situacijos. Tačiau galbūt tau Pomodoro kaip tik? Turėsi išbandyti tai asmeniškai.
Diena/Savaitė/Pusmėnesis/Mėnuo be interneto?
- Tai yra geriau ir lengviau, nei gali skambėti!
- Tu irgi gali tai išbandyti.
- Tai tinkama tam, kad:
§ Pagaliau užbaigtum senus darbus;
§ Atgautum vidinę energiją;
§ Atrastum svarbiausius dalykus gyvenime;
§ Galėtum susitelkti ties vienu dalyku;
§ Ir galbūt nugalėtum savo priklausomybę nuo el. pašto, interneto, telefono ar kitų narkotikų. - Kiti tai vadina Retrytais ir kitokiais atsitraukimais. Tai irgi tinkama – svarbu, kad nevartotum papildomos energijos ir nešvaistytum savo dėmesio veltui.
Jei turi rinktis – geriau darbams sakyk ne.
- Gali tiesiog nesvarbias veiklas išmesti iš savo gyvenimo (kaip aš negalvoju apie keliones, nes tai nėra, kas man patiktų);
- Arba gali veiklas „užšaldyti“ neribotam laikui. Tarkim, taip esu padaręs su savo kartografine enciklopedija – ją kada išleisiu, bet tikrai neplanuoju to daryti dabar. Prie jos neprisiliesiu nė pirštu.
Nedaryk ilgų darbų sąrašų.
- Nes ilgi sąrašai planų tik kaupia dulkes;
- Nes mes esame siaubingi laiko planuotojai (ir rimtai, planus reiktų pervadinti spėjimais);
- Nes turint trumpesnį sąrašą iškart matome progresą – dešimtadalis mažesnio sąrašo emociškai, vizualiai ir psichologiškai yra daugiau, nei vienas procentas dešimt kartų ilgesnio sąrašo. O mūsų savijauta čia yra daug svarbiau, nei faktinis pasikeitimas – gi savijauta valdo mūsų gyvenimus, o ne faktai. Jei tai būtų faktai, tai mes nešvaistytume laiko veltui varginančioms veikloms (pvz. feisbukui ar youtube filmukams). Bet švaistom. Nes galvojam, kad jos mus pailsins.
Nerašyk sąrašų su skaičiukais, raidėmis ar užrašais „svarbu“, „labai svarbu“ ir panašiai.
- Nes prioritetizuojant jau ir taip svarbias veiklas gausime tik sąrašą su 9 svarbiais darbais ir vienu nesvarbiu. Kokia iš to nauda?
- Kadangi mes vis tiek negalime multitaskinti – susitelk. Ir padaryk pirmąjį darbą sąraše. Tada antrą. Tada trečią. Ir taip toliau. Jei labai nori rikiuoti savo darbus, tuomet gali taip ir pradėti – rašant nuo svarbiausių darbų. Tiesa, aš asmeniškai linkčiau ties intuityvaus sąrašų rašymo. Arba jokių sąrašų – paprasčiausiai parinkti vieną dienos/savaitės darbą ir jį pabaigti iki galo. 🙂
- Ar jauti skirtumą? Pirmu atveju turint penkias svarbias veiklas nervinaisi dėl to, kad turi rinktis iš svarbių „super labai šita rimtai tikrai tikrai svarbią!!!!“ veiklą, galbūt net švaistei jėgas šokinėjant nuo vieno darbo iki kito. O antru – ėmeisi darbo, jį pabaigei ir, tikėtina, dabar mėgaujiesi darbo vaisiais.
Martynas Jocius, „Virsmai“: 90 minučių taisyklė
Dabar pažvelkime į kainą, kurią mokame dėl savo blaškymosi tarp skirtingų dėmesio objektų darbo metu.
Kalifornijos universitete JAV buvo atlikti eksperimentai, kurių metu nustatyta, kiek vidutiniškai laiko protui reikia sugrįžti prie nutrauktos užduoties.
Šis skaičius nepaprastai didelis. Vidutiniškai reikia net 23 minučių ir 15 sekundžių tam, kad protas pradėtų visu pajėgumu dirbti su pasirinkta užduotimi.
Vadinasi, tiek laiko reikia kiekvieną kartą, kai darbą pertraukia telefoninis skambutis, el. pašto patikrinimas, pokalbis su kolega arba naršymas internete. Tik pagalvok, koks žemas produktyvumas žmogaus, kuris kas 15 min. patikrina savo el. paštą arba socialinius tinklus. Tokiais atvejais jam kaskart reikia net 23 minučių, kad grįžtų prie pradinės veiklos.
Norint išvengti trukdžių, naudinga pasinaudoti 90 minučių taisykle, kuri sėkmingai naudojama visame pasaulyje. Sutelk savo dėmesį į vieną užduotį 90 minučių laikotarpiui ir tuo metu visa kita griežtai ignoruok.
Tai optimalus laiko tarpas, per kurį protas spėja pilnai susitelkti į užduotį ir smarkiai pasistūmėti į priekį, o kūnas po to geba pailsėti ir atlikti ne vieną tokį produktyvų ciklą per dieną.
Labai patogu šį užduočiai skirtą laiką matuoti su laikmačio programėle telefone, kuri gali sugroti melodiją po nustatyto laiko tarpo — mūsų atveju po pusantros valandos. Tai leidžia sutelkti visą dėmesį į darbą ir nežiūrėti, kiek laiko jau praėjo.
Taigi, darbas organizuojamas taip, kad vyktų pusantros valandos blokais, tarp jų padarant 15-20 minučių pertraukas. Dirbant tokiu būdu išgaunamas aukštas produktyvumo lygis.
Rasa Venckutė: Esminiai klausimai
- Kodėl?
- Ar tikrai to reikia?
- Ką geriau galiu daryti vietoj to?