Man labai sunku rašyti kasdien. Nors dirbu rašytojo darbą – nesugebu rašyti ryto lapų, ilgų straipsnių, ilgų knygų… Ilgą laiką maniau, kad tai klaida – kad esu blogas rašytojas.
Bet pasirodo, kad tiesiog esu Architektas.
Gali būti, kad tu irgi. Arba, kaip tik, esi Sodininkas.
Kokie šie autorių tipai ir kaip jie atrodo? Iiiiirrr kokias dažniausias klaidas šie tipai daro bei kaip jas galima išgelbėti?
Kas tu: Sodininkas ar Architektas?
Sodininkai:
- Rašo daug;
- Pradeda rašyti nežinodami kaip pabaigs;
- Pirma parašo, o tada taiso;
- Dažnai parašo daugiau, nei planavo;
- Augina teksto sodą – leidžia rožėms, serbentams, obelims bei tujoms augti, savaime, kaip išeis… O tada geni, formuoja.
Architektai:
- Rašo vos keliais žodžiais;
- Pirma pasidaro detalius planus – teksto skeletus – prieš pradėdami, o rašydami tiksliai žino prie kokios pabaigos viską pritemps;
- Dažnai parašo mažiau, nei žadėjo;
- Jie labiau mūrininkai, nei sodininkai – kol plytos nepadės, tol nebus nieko, o tekstai jiems negimsta patys.
Pastebi skirtumą?
Net jei esi tarpinis šių tipų variantas (o esi, kaip ir visur kitur), kažkuris šių rašymo būdų tave traukia labiau. Sukelia tau ramybės pojūtį. Kelia mažiau streso arba jo nekelia. Tiesiog skamba „Oho, taaaaip, man šitai patinka!”.
Dažniausios šių rašytojų klaidos?
Sodininkai:
- Prirašo per daug. Ryškiai per daug. Skaitytojams nebeįdomu tiek skaityti. Kas čia per grafomanija?
- Jų kūriniai linkę nusivažiuoti – pradėti nuo vieno, baigiasi kažkuo kitu… Atrodo, kad visas kūrinys kažkoks be ryšio.
- Bijo karpyti – kiekviena teksto detalė jiems atrodo tokia svarbi! Ir, ach, kaip sunku atsisakyti šios svarbios dalies… Kuri, realiai, išties yra svarbi – be tos dalies nebus prieita tos naujosios pabaigos.
Pastebi kaip tai susiję?
Architektai:
- Užsiplanuoja. Planuoja, planuoja, planuoja, galvoja, galvoja, galvoja… Jiems nusibosta galvoti. Arba kartais kažkas (tarkim sodininkai) kūrinį šia tema parašo už juos greičiau, o skaitytojai, be abejo, geriau atsimena autorius, kurie buvo pirmieji… Kartais jie niekada nieko neparašo.
- Jų kūriniai linkę būti pernelyg trumpi. Atrodo, kad jie – neišbaigti juodraščiai, kuriuose trūksta tiek daug… Skaitytojai nesupranta, kad plona knyga – net gal geresnė už storą. Skaitytojai įpratę, taip, knygą vertinti jos storiu: „jei davęs su knygą per galvą ką užmuštum – reiškias gera knyga”. Na, ar panašiai, bet švelniau. Atkreipk dėmesį kiek daug bestselerių (geriausiai parduodamos) yra ne geros knygos, o tiesiog storos.
Paaastebi?
Kaip šių rašymo-planavimo klaidų išvengti? Aš dar nežinau kažko itin veiksmingo, ką galėčiau tau rekomenduoti. Palieku šituo pasidomėti tau. Bet nepamiršk, kad tu, tikėtina, esi arba Sodininkas, arba Architektas. Universalių, abiejų vienu metu, rašytojų praktiškai nėra. 1
Nebent kažką praleidau ir gali įrodyti man, kad klystu? Parašyk komentarą ir papasakok!↩