Dienos tikslas: 1497 žodžiai. Parašyta: 882.
Perspėjimai: Šiame skyriuje kalbėsiu apie situaciją, kai pasirinkimų turime PER DAUG.
Jeigu tavęs nekankina idėjų gausa ir visgi jauti, kad nieko nežinai – atsiversk ketvirtą skyrių, kuriame kalbėsiu būtent apie situaciją, kai pasirinkimų turime PER MAŽAI.
Vėlgi, kartoju, jeigu jautiesi, kad pasirinkimų turi nei per daug, nei per mažai, tai liaukis melavus ir pagalvok geriau. Apsispręsk.
Arba jei tau tikrai viskas gerai – padėk šią knygą į šalį ir paskaityk kažką kito.
Ką daryti, kai pasirinkimų turiu per daug?
Ir pirmiausiai: Kodėl tai yra blogai?
Viena kariuomenė ar penkios – kas stipriau?
Viena. Tai vienas kumštis, vienas smūgis, viena galia.
— Robertas Barathionas, Game of Thrones
Ši citata iš mano vieno mėgstamiausių serialų ir knygų serijos turbūt geriausiai pasako tai, ką noriu pasakyti ir aš.
Kartais pasirinkimai yra gerai. Kartais tai sveika. Tiesą sakant – išeinant iš apribotos erdvės (idėjų trūkumo, kalėjimo, griežtos vaikystės, diktatūrinės politikos) netgi labai natūralu norėti kažko daugiau.
Natūralu norėti laisvės imtis bet ko, ko tik panorėsi. Pirkti bet ką, ko užsinorėsi. Žiūrėti bet kokį filmą, kurį sugalvosi. Ar daryti nesvarbu dar ką, bet be ribų.
Mes, kaip žmonės, to trokštame.
Tačiau pasirinkimai turi vieną didelį trūkumą:
Jie trukdo… Pasirinkti. Ir pasiekti.
Taip, galimybių įvairovė (ir nesvarbu, ar tai studijų kryptis baigus mokyklą, ar ką veikti šį vakarą), mums duoda laisvę.
Tačiau mes ta laisve nemokame naudotis. Ir…
- Pradedame keliauti keliu, tačiau greitai apsigalvojame ir vėl grįžtame į pradinį tašką. Išsirinkę kitą „geresnį“ kelią imam jį. Tačiau vėl viskas kartojasi.
- Arba stovime kelio pradžioj, žiūrime į prabėgančius pasirinkimus… Ir taip ir nieko nepadarome.
- Arba visgi išsirenkam kelią, pasiekiam jo galą, pasiimam apdovanojimą. Keliaujam antru keliu dėl antro apdovanojimo.
Tačiau ar dažnai tu, kaip c) pasirinkime, išsirenki tikslą bei ožio būdu jį pasieki?
Jei tu bent kiek panašus(-i) į mane prieš keturis metus… Tai spėju retai? Galbūt beveik niekada? Aš tai patyriau. Žinau tokį gyvenimą, norint ~kažko didelio~, tačiau išties tik pradedant bei po kelių dienų pametant projektus bei svajones vardan naujų.
Pasirinkimai naudos neduoda, kai esmė yra padarytas darbas.
Jeigu nori rasti laimę, tau reikia tik vienos mylimos veiklos, o ne šimtų vidutiniškų. Jei nori uždirbti didelius pinigus, tau reikia tik vieno gerai padaryto darbo, o ne trisdešimt nebaigtų. Jei nori, kad tave numirus prisimintų, tu turi susikaupti vienam darbui ir jį padaryti gerai.
Kariai, verslininkai, politikai – visi žymūs žmonės pasižymėjo tuo, kad jie darė vieną dalyką ir darė jį gerai. Ir jie jėgų nešvaistė veikloms, kurių nelabai mylėjo, ar galimybėms, kurias būtų greitai pametę.
- Steve Jobs nepuolė kurti šimtų Apple produktų vienu metu. Jis pradėjo nuo iPodo ir padarė geriausią muzikos grotuvą, koks buvo tuo metu žemėje. Tada ėmėsi telefono. Tada planšetės. Ir jis nebandė kartu dar tapti pusėtina balerina.
- Smetona turėjo tikslą suvienyti lietuvių tautą ir jis tai darė visa savo širdimi. Jis nešvaistė laiko mažiems savaitgalio namų remontams, o telkėsi tik į politiką.
- Ar Čiurlionis – jis apsiribojo tik muzika ir tapyba. O staliaus darbo, nors ir galėjo jo imtis, nesiėmė. Nors stalium būdamas ir būtų daugiau uždirbęs.
Keli iki galo atlikti darbai yra geriau, nei šimtai pradėtų. Ir vienas pradėtas darbas geriau, nei šimtas idėjų, ko imtis pirmiausiai.
Dažnas klausimas Nr. 1:
O kas, jei man vis tiek patinka laisvė rinktis?
Svarbu tik suprasti tai, kad aš neteigiu, jog visi pasirinkimai yra blogis, o gyventi geriausia griežtai apribotą, nuo gimimo suplanuotą (ar bent penkmečiais planuojamą) gyvenimą.
Patys pasirinkimai nėra blogas dalykas. Laisvė rinktis nėra blogai.
Tačiau problemos kyla, kai pasirinkimų ir laisvės turime per daug. Ir mes dėl tos galimų kelių gausos paprasčiausiai nerandame to Vieno, kuris labiausiai vertas dėmesio.
Jei tau patinka laisvė rinktis – viskas normalu. Ir nebijok, aš nemokysiu tavęs, kaip išmesti visas laisves. Vietoj to, aš išmokysiu kaip savo laisvėmis pasinaudoti ir neleisti laisvėms naudotis tavimi. Neleisiu laisvėms užgožti tavo gyvenimo džiaugsmo.
Tavo laisvė rinktis niekur nedings. Ją tik apribosime. Ir svarbiausiai – tai padarysi tu. Savo rankomis. Pagal tai, kiek TAU to reikės. 🙂
Dažnas klausimas Nr. 2:
O kas, jei man patinka imtis kelių veiklų ir tikslų vienu metu?
Aha, pažįstu šį trokšimą. Tu nori pasiekti daug ir imiesi visko, ko gali imtis šią akimirką. Nė viena gera mintis pro tave nepraeina nepastebėta – tu visas jas stengiesi paimti ir panaudoti. Visas.
Tačiau, kaip minėjau, daug veiklų nereiškia ir daug rezultato.
…Bet tai tavo pasirinkimas. Ko trokšti – daug dirbti ar daug pasiekti? Jeigu tai pastarasis variantas, tuomet aš rekomenduočiau imtis tik kelių veiklų.
Vieną veiklą – galima. Taip sutelktum visas savo įmanomas jėgas ir pasiektum tikslą lengviau bei greičiau nei bet kada.
Dvi veiklas – irgi galima. Taip, jei pavargsi siekti pirmos, turėsi antrą.
Tris veiklas – be problemų. Tavo valia.
Keturias – o štai čia jau riba. Keturi yra geras skaičius, nes tai nėra labai mažai hobių, darbų ir užsiėmimų (t.y. nekankini savęs visišku susitelkimu), tačiau kartu nėra ir beprotiškai daug. O taip pat – keturi nėra nuvalkiota kaip trys ir geriau įsimena.
Penki – per daug. Ar bent per daug man, asmeniškai. Jeigu tau tiek suveiks – tebūnie.
Tai, kad mes ribosime savo norus, svajones, pasirinkimus ir laisves, nereiškia, kad tu turėsi tapti budistų vienuoliu (ar bet kokiu vienuoliu) ir visą dieną dirbti vieną darbą, be pertraukų, papildomų užsiėmimų ar panašiai.
Tu gali turėti ir daugiau nei vieną laisvę ir tai yra gerai. Aš, asmeniškai, šios knygos rašymo metu, turiu keturis tikslus: Naujų namų statyba, Debesyla, Rašymas ir Uždarbio kūrimas.
Tau rekomenduoju turėti nuo 1 iki 5 laisvių. Bet apie tai plačiau papasakosiu tuojau, jau kitame skyriuje. Skaityk toliau.