Dienos tikslas: 270 žodžiai. Parašyta: 295.
Kai aš pažvelgiu tolyn. Šalia savęs. Į kitą tuščios kavinės, kurioje dabar esu, galą… Aš matau Tave.
Aš tavęs nepažįstu. Ir kartu pažįstu.
* * *
– Danieliau, tu esi toks romantikas!, – pratarė kartą mano buvusi mergina.
Tuomet aš to nepriėmiau rimtai. Man tai nuskambėjo netikėtai. Juk savęs niekada nelaikiau romantiku!
– O, taigi tu romantikas!, – pratarė man mergina, kurios nepažįstu.
Ir žodis dar kartą gimė galvoje. „Romantikas“.
Ar aš toks esu?
Netikėta!
* * *
Pakėlęs akis nuo klaviatūros, perbraukiu akimis per tave. Tavo knygon nukreiptas akis, tavo išskirtinę nosį ir visai neišsiskiriančias lūpas. Tavo megztiniu žemyn iki tavo rankų ir knygos viršelio.
Turbūt pajutusi mano žvilgsnį ar išgirdusi, kad klaviatūros klapsėjimas liovėsi, pakeli akis.
Šypteli.
O aš ištirpstu. Vėl.
* * *
Dainos apie meilę. Knygos apie meilę. Laiškai apie meilę. Straipsniai apie meilę. Radijo laidos apie meilę.
Kaip aš galiu neįsimylėti, jei aplinkui tiek ženklų?
* * *
Kartais man atrodo, jog esu didžiausias pasaulio liurbis. Sėdžiu štai kavinėje ir įsivaizduoju Tave. Merginą, kurios dar nesutikau. Merginą, kurios čia net nėra.
Kodėl?
Kodėl gi? Kas man darosi?
Ar tai pavasaris? Ar tai mano kūnas sako, jog reikia į pasaulį paleisti daug fainų mažų vaikų? Ar tai tik mano meilės sutrankytos smegenys nori dar daugiau šio narkotiko?
* * *
– Papasakok apie savo vaikystę,- pradedu aš.
Aš juk žinau, kad tau patiks apie tai pasakoti. Visiems patinka prisiminti geriausias savo vaikystės dalis. Pajusti laimę.
Ar žinojai, jog kai įsimylime, tampame panašūs į vaikus?
Tai mokslinis faktas. Pasirodo – rimtai – įsimylėję ne veltui suvaikėjame. Mes grįžtame į tuos laikus, kai viskas buvo nuostabu ir nauja. Ir patiriame laimę iš naujo.
– Ir vėl?, – nusijuoki tu.
– Ir vėl, – atsakau ,- Man juk patinka girdėti tavo balsu pasakojamas istorijas.
Nusišypsojusi tu pradedi istoriją. Vėl tokią pat įtraukiančią. Aš ir vėl pasijuntu tave mylįs.
* * *
Kartais jaučiuosi kaip idiotas.
Juk aš tave įsimylėjau. Nors tavęs dar net nesutikau.
Ištirpęs,
Danielius