Dienos tikslas: 395 žodžiai. Parašyta: 464.
Gyvoji Psichologija. Tai ir tinklaraščio pavadinimas, ir jo apibūdinimas.
Šis psichologės Linos Vėželienės ir jos šeimos kuriamas savipagalbos tekstų žurnalas mano akį patraukė jau prieš dvejus ar trejus metus, kai juo, dar visai šviežučiu, pasidalino tuomet buvusi žinoma ezoterikė Ilzė Butkutė.
Nuo tos dienos jis vis traukia mano akį. Ne iki galo, nes nepuolu skaityti visų straipsnių (ar tuo labiau iki galo), bet traukia.
Tarytum koks šaltis žiemos rytą. Jauti, kad poveikį tau palieka, bet kokį poveikį – nesupranti.
Techninė informacija apie Gyvąją Psichologiją:
- Tinklaraštis sukasi ant WordPress TVS.
- Turinys daugiausiai paremtas tekstu ir retomis iliustracijomis, video ar audio įrašų, išmanių apklausų ar kažko panašaus neradau.
- Yra el. pašto prenumerata, tačiau laiškų kažkodėl NEGAUNU…? Nesu tikras, ar tai susiję su tuo, kad Lina išvis jau tris metus neatsako į mano laiškus. Galbūt prenumerata tėra dėl grožio.
- Naudojami neišvaizdūs, tačiau akivaizdžiai efektyvūs pasidalinimo mygtukai. Pasidalinimų straipsniais netrūksta ir akivaizdu, kad ne veltui.
- Komentarai paremti Disqus. Visgi, nepaisant neįprastumo lankytojui lietuviui, komentarų yra. Tikiu, kad būtų dar daugiau, jei būtų parinkta kita sistema.
- Puslapio SEO gana pusėtinas. Doman authority vos 15/100, Page authority irgi nedidelis: 27/100. Vos kelios inbound nuorodos.
- Puslapis lygiagrečiai išverstas į rusų kalbą. Kas, spėju, visai smagu rusakalbiams. Nujaučiu, kad ši kalba buvo pasirinkta vietoj anglų dėl geresnių galimybių išnaudoti šią publiką praktiškai – visgi Lina Vėželienė ne 20-metė psichologė, ji, sprendžiant iš straipsnių, gyvena Vilniuje, o čia rusakalbių publika visai šalia.
Tinklaraščio stilius
Kas man užkliuvo ir patiko Linos tekstuose – tai jų ilgis. Jie yra GIGANTIŠKI. O man patinka gigantiški tekstai, aš taip kažką kompensuoju *kosteli kosteli*. Arba nekompensuoju – man tiesiog patinka skaityti, tai daug smagiau, nei žiūrėti. 🙂
Jos tekstai ilgi, parašyti gana sudėtingai ir išplečiantys kiekvieną temą iki kažko daugiau, nei reikėtų.
Galbūt labiausiai man nepatinkanti dalis yra ta, kad Lina vengia mokslinių tyrimų ar bet kokių internetinių nuorodų naudojimo. Tai, žvelgiant iš turinio pusės, nėra blogai, tačiau – keista. Kai skaitau jos tekstus internete.
Užtat ji atsiperka nuorodomis į retas ir man, asmeniškai, negirdėtas temas, tikrai išskirtines lietuviškai infosferai citatas ir posakius. Dažnai tekstas perskiriamas dialogų, pašnekesių su Linos klientais eilutėmis.
Iliustracijų mažai. Pačios iliustracijos nėra išskirtinės ir sukurtos būtent šiam tinklaraščiui (lyginant su Valtininkas(.lt) ir Protoarchitektas(.lt), kurie patys sau jas kuria), tačiau kaskart gana tinkamai pritaikomos pagal temą.
Šiaip teksto dizainas, sakyčiau, paprastas. Mano akimis pagal du kraštus lygiuotas tekstas yra lėto skaitytojo žudymo priemonė, bet, ai, ką čia – tebūnie. 🙂
O trumpai?
Tai vienas išskirtiniausių ir, visgi, nepaisant smulkių trūkumų, skaityti maloniausių tinklaraščių Lietuvoje. Rašytas profesionalios ~50-metės (?) psichologės, skirtas moterų publikai, gausus tekstu ir padedančiomis mintimis.
Tinklaraštį seku nuo jo atsiradimo ir tuo nesigailiu. Tikiuosi, tik, kad prenumerata į el. paštą pagaliau pradės veikti. 😉
Bendrai vertinu: 3-4/5 debesys.
Ar rekomenduoju apsilankyti? Jei nebijai pamesti akių ir turi laiko – taip. Jei nori lengviau skaitomo ir geriau parašyto turinio – pabandyk užsukti šito nesitikėdamas.
Tai tiek!
Rytinę arbatą geriantis,
Danielius