Ar Jėzus buvo gėjus? (Kaip išlaikyti dėmesį?)

365 tekstai įpročiai motyvacija produktyvumas
Pamąstymai ir juodraščiai

Dienos tikslas: 1290 žodžiai. Parašyta: 724.

Atsakymas tave gali šokiruoti! Gydytojai jo nekenčia! Atnaujinama!

Štai, mano drauge. Tu turėjai dirbti, ilsėtis ar mokytis – išlaikyti dėmesį ties tau svarbiausia veikla ir išnaudoti disciplinos galią.

Tačiau vietoj to, metei darbą ir atsidarei šį laišką labai keistu pavadinimu.

…Kuo ši tema išvis gali būti susijusi su tavo saviugda ir darbu? Nebent jei giliniesi į Jėzaus gyvenimo istoriją… O pripažinkime – tai turbūt nėra tau svarbiausias klausimas. Yra daugiau dalykų, kuriais domiesi labiau.

Ar gali priversti save susitelkti į darbą ir padaryti tai, kas nemalonu, vardan ilgalaikės naudos?

Jei taip – tai šaunu! Eisi toli. Tačiau kas, jei tavo susitelkimą nugali laiškai skambiais pavadinimais, o kantrybė kovoti baigiasi ties pirmomis nesėkmėmis? Galbūt tau trūksta disciplinos?

Šiandien apie tai ir pakalbėkime. 🙂

Leisk, pateiksiu tris Disciplinos pavyzdžius:

Čarlzas Darwinas  (1809-1882)

Šis biologas, sukūręs pirmąją gyvybės evoliucijos teoriją ir amžiams pakeitęs mūsų suvokimą apie gyvybę Žemėje, ne visada buvo tas mielas dėdulė su didele barzda, kokį jį tau galbūt teko matyti paveiksluose mokykloje.

Taip, jis visą gyvenimą iki lemtingųjų atradimų domėjosi biologija. Tačiau jo atradimai neatsirado lengvai ir staiga.

Kaip turbūt žinai – gyvybės tyrimus jis atliko HMS Beagle buriniame laive, išplaukusiame iš Britanijos 1831 metais. …Ir kiek užtruko jo kelionė per pasaulio žemynus?  Na, tik niekingus penkerius metus.

Taip, metus. Ne mėnesius.

Čarlzui patiko biologija, taigi laive jį įdarbino geologu (tuomet mažai kas matė skirtumą). Ir jis penkerius metus, nepaisydamas savo drovumo bei stiprios jūros ligos, tyrė gamtą, kad grįžęs dirbtų dar apie dvidešimt metų vardan savo didžiausio kūrinio.

Tai yra užsispyrimas. Tai yra regėjimas to, kas svarbiausia. Tai – disciplina.

Žanas Polis Sartras  (1905-1980)

Rašytojas, dramaturgas ir vienas žymiausių visų laikų filosofų. Jis ne tik pakeitė visą 20-to amžiaus filosofijos pasaulį, bet ir buvo nominuotas Nobelio premijai už literatūrinius sugebėjimus.

Visą gyvenimą iki pat mirties sulaukus 74-ių metų, jis karštligiškai kūrė, blaškėsi tarp šešių valandų nepertraukiamo kasdieninio rašymo, susitikimų, pamokų ir aktyvios politinės veiklos.

Sartras nebuvo pavyzdingas kūrėjas. Tam, kad rastų jėgų savo darbui, jis kasdien vartojo milžinišką kiekį alkoholio ir nikotino, o 1950-tųjų pradžioje, beveik visiškai išsekęs, vietoje to, kad sustotų, pradėjo vartoti koridraną – amfetamino ir aspirino mišinį, kurį rydavo saujomis.

Ir visa dėl didingiausio savo filosofijos kūrinio: Dialektinio proto kritikos.

Nepaisant supratimo, jog lėtai (ar greitai) save žudo, Sartras nepasidavė ir kovojo dėl išsikeltos misijos – pabaigti šią knygą.

Jis turėjo įprotį kasdien rašyti mažiausiai po 6 valandas, taip pat save apsupo palaikančiais žmonėmis (sugyventine Simone de Beauvoir ir kitais filosofais) ir nesiblaškė rašydamas kitus kūrinius. Tai – disciplina.

Mano draugė Eglė  (1988-šiandiena)

Ir trečioji, labai paprasta mergina Eglė – tiesiog man gera draugė. Ji nėra pasaulinio lygio kūrėja, ji nėra žymi, kaip kokia Lady Gaga, ji ir nesiekia tapti žymia.

Užtai ji siekia kasdien tapti bent procentu geresne nei buvo vakar.

Kiekvieną rytą 6:00, nepaisant to, ar išlipo ta koja ar ne ta, ji apsirengia, atsisėda ir pradeda groti gitara, dainuodama savo sukurtas dainas. Po 30-ties minučių pradeda ruoštis dienai, keliauja dirbti, o vėl pagroti bei dainuoti spėja tik kitą rytą.

Kodėl kasdien ji keliasi taip anksti? Kai jos to paklausiau, ji atsakė:

„Nes jei nedarysiu to dabar, niekada to neišmoksiu! O aš visada turėjau svajonę įgarsinti savo dainų albumą, skirtą mamai. Jei to nedarysiu  kiekvieną laisvą akimirką, nepadarysiu niekada. Juk pats žinai.“

Eglė žino, ko nori – įgarsinti dainų albumą mamai. Ji jau įgijo įprotį kasdien keltis šeštą valandą ryto ir per tas 30 laisvų minučių lavinti savo balsą bei pirštus. Ir ji nesustoja. Tai – disciplina.

Ką bendro galime matyti tarp šių žmonių?

Jie turi išugdytą discipliną. Ir tai, kad ją tam tikromis proporcijomis sudaro labai aiškios sudedamosios dalys:

  1. Įprotis: 40%. Tavo rutina.
  2. Palaikymas: 20%. Tavo aplinka.
  3. Pasirinkimas: 40%. Tavo aiškus tikslas.

Visi šie trys herojai gebėjo susikurti įprotį kasdieniniam darbui. Ir kaip atrandu tyrinėdamas žymiausių pasaulio kūrėjų istorijas – tai nėra atsitiktinumas. Gera, tinkamai suplanuota rutina yra geriausia, kas gali nutikti tavo darbui, nes tu nesiblaškysi tarp tūkstančio kitų veiklų.

Du iš trijų (ir atitinkamai šiek tiek mažiau žymiausių) kūrėjų susikūrė sau sunkumuose palaikančią aplinką. Olimpinių žaidynių atletai dėl pusės savo laimėjimų dėkingi ne tik sau, bet ir savo treneriams. Ne veltui. Aš pats turiu tokių mentorių rašyme!

Ir mūsų trys herojai bei dauguma produktyviausių kitų atradėjų dar ir matė tai, kas jiems svarbiausia. Nesvarbu, ar jų misija nebuvo kilniausia (išradėjas Kalašnikovas visas jėgas atidavė šautuvui), ar tikrai kilni (Motina Teresė globojo vargstančius) – jie regėjo savo kelią bei juo ėjo. Kai kurie eidami darė daug klaidų, bet matė savo tikslą priešakyje ir nesustojo.

Būtent iš to sudaryta disciplina.

Pasipraktikuokime.

Leisk, pateiksiu tris receptus, kuriuos tinkamai pritaikius, tu įgausi įprotį dirbti, susirasi tave palaikantį mentorių ir nusistatysi sau geriausią kryptį. 

PIRMA: Kaip atrasti savo kryptį? (40%)

Pradėsiu ne nuo įpročių, nes svarbiau už juos – žinoti kodėl dirbi. Galbūt itin apibrėžto tikslo tau nereikia, bet žinoti kryptį svarbu. Nes be kelio… Kam tau ta disciplina?

Taigi, tavo planas toks:

  1. Atsisakyk visko. Pirmiausiai turėsi atlikti tokį (ne itin) magišką pratimą, kurį atlieka sportininkai, išvažiuodami treniruotis uždarose stovyklose bei ieškantys dvasinių atsakymų – vienuolynuose. Tai atsisakyti sulaikančių praeities krypčių. „Galiu – negaliu“ nėra taip svarbu kaip „Noriu ir dirbu“.
  2. Nedaryk nieko, išskyrus tai, kas tuojau seks. Renkantis kryptį svarbu neskubėti, nes paskubomis parinktas „pašaukimas“ vertas tiek pat, kiek stojimas studijuoti Statybos inžineriją ketveriems metams, nes nieko kito nesugalvojai.Ir taip, būtent šią klaidą esu padaręs ir aš!
  3. Klausk ir stebėk savo atsakymus. Klausimai yra vienintelė technika, padėsianti tau atrasti kryptį, nes jei neturėsi klausimo – atsakymas bus beprasmis. Taigi klausk savęs klausimų. Kas esi? Kodėl esi? Ką sako tavo nuojauta?Galbūt iš tavo hobio visgi ĮMANOMA išgyventi, kaip išgyvena kiti panašiais darbais užsiimantys žmonės? Žiū, aš pradėjau gyventi iš rašymo, nors dar prieš metus slinkau minusan.
  4. Apibrėžk. Tuomet pabandyk atsakymus užsirašyti, pasižymėti, įrėminti plakate ant sienos, o daug kartų kartoti savo artimiesiems.Kol atsakymai tėra tik galvoje – jie tik nuojauta. Tavo atsakymai turi lietis užrašuose, tavo kūryboje, tavo kalboje – lyg manifestas pasauliui.

…Ir taip – visi tavo atsakymai yra geri, jei jie patinka Tau!

Tau padės: 52 Valtininko atrinkti savęs atradimo klausimai. Bet yra ir dar vienas, geresnis, įrankis tavo klausimams bei atsakymams. Apie jį dar papasakosiu.

ANTRA: Kaip susirasti trenerį? (20%)

Tuomet tau reikės mentoriaus (kuris gali padėti jau ir pirmame žingsnyje). Mentorius – labiau už tave patyręs žmogus, kurio klausai ir iš kurio mokaisi savo amato paslapčių.

Mentorius rašymui, pardavimams, mokymui ir netgi tinklaraščio kūrimui turiu ir aš. Beje – jiems nemoku nė cento, užtai atsilyginu savo darbais ir pozityvia draugyste. Ir tai yra kelias į mentorystę:

  1. Stebėk savo amato specialistus. Pavyzdžiui, kadangi domiuosi rašymu, seku Andrių Užkalnį, Beatą Tiškevič, Kristiną Sabaliauskaitę ir visą begalę užsienio šalių rašytojų. Stebiu, išsisaugau geriausius jų tekstus, smaginuosi vartodamas.
  2. Pasakyk jiems „Labas“ arba kitaip pradėk pokalbį. Tai dalis, kuri buvo sunki prieš milijoną metų – dar prieš Facebook. O dabar kartais net sveikintis nereikia, užtenka pritaginti žinutėje feisbuke.Taip pradėjau pažintį su įkvepiančiais autoriais, kurie gali pasidalinti patirtimi, kurios dar neturiu. Taip pat – palaikyti, kai būna sunku.Įsivaizduok, kaip smagu, kai suklydus parenkant straipsnio „skonį“, triskart geresnis rašytojas nuramina: „Nieko, kitąsyk pabandyk kitaip“. Tomis akimirkomis beveik ištirpstu.
  3. Kurk draugystę. Tiesa, mentoriai nėra žmonės, kuriuos turėtum prievartauti. Dabar pats sulaukiu laiškų, kuriuose prašoma pagalbos rašant pirmąją knygą ar mokantis bendrauti su žmonėmis.Tačiau vietoj to, kad pažintis prasidėtų gražiai, ji prasideda „Ė, Danieliau, tu fainas, bet gal gali pasakyti kaip padaryti *tai, apie ką jau rašiau milijonu straipsnių*?“.Nešvaistyk autorių laiko – būk draugas, duok naudos, palaikyk juos. Pavyzdžiui, jei man parašo laišką su komplimentais ar draugiška kritika – aš irgi išsilydau. O jei atvirumas tęsiasi, noriai palaikau tolimesnį bendravimą.

Tau padės: Tavo drąsa pasisveikinti. Nebijok – jei parašysi nuobodų laišką, tavęs niekas neprisimins ir po metų galėsi pabandyti dar kartą. 🙂

Mentoriai ir jų palaikymas svarbu, lavinant įpročius ir ieškant kelio. Tau, beje, padės irgi tas vienas įrankis, kurį jau nuslėpiau. Bet pirmiau leisk pristatysiu trečiąją Disciplinos dalį.

TREČIA: Kaip susikurti įprotį darbui? (40%)

Ir tuomet tau reiks įpročio. Įpročio treniruotis ne šiaip „kada norėsis”, o kasdien arba kitu nusistatytu periodu.

Kitas įpročio sinonimas yra rutina. Ir šių būna neigiamų (kai erzina ar veda tik prie kasdieninės viskio taurės) ir teigiamų, apie kurias daugiau pasakoju „Tinginio Manifeste” – nešančių įgūdžius, susitelkimą, ramybę.

Štai, kaip kuriami įpročiai:

  1. Išsirink procesą, kurį nori paversti įpročiu. Vieną – ne trisdešimt. Tai gali būti įprotis groti gitara atsibudus ryte, gali būti įprotis rašyti bent po 300 žodžių kasdien, įprotis tualete skaityti knygas apie biologiją…Nesiblaškyk dabar tarp milijono gerų rutinos detalių – paimk vos vieną, paprastą ir pasiekiamą.
  2. Nusistatyk sau: Kada? Kokiu metu ruošiesi užsiimti savo veikla? Pavyzdžiui jei trokšti tapti gražiausiu Lietuvos kultūristu – kada sportuosi?Atsakymas „Kai tik galėsiu” nėra tinkamas šios kelionės pradžioje. Po 5-rių metų darbo ir vėliau, galėsi sau tai leisti – bet dabar turi susiimti ir save suvaldyti. Išmokyti save dirbti kasdien.
  3. Nusistatyk sau: Kaip žinosi, kad įveikei dienos metrą? Jei trokšti tapti geru poetu, kaip trokšta mano kitas draugas, galbūt geras tikslas būtų parašyti poemą per dieną? Šaunu! Trokšti uždirbti pinigų savo šeimai? Tavo tikslas gali būti „100 eurų per dieną”.Taip rutina netaps beprasmišku tvarkaraščiu – matysi savo progresą. Spėk kodėl aš skelbiu savo iššūkių progresą viešai.
  4. Nusistatyk sau: Ar ir kur žymėsi savo progresą? Tai nėra būtina, jei jau sugebi stebėti save… Tačiau bent man asmeniškai – tai vis dar svarbu.Todėl aš turiu mažą kalendorių savo telefone, kuriame kasdien pažymių, kad jau atlikau darbus: parašiau, pardaviau, perskaičiau.
  5. Pradėk pamažu, labai pamažu. Jei į savo naują rutiną pabandysi įspausti 6 valandas naujo darbo, kurio niekada nedirbai… Tai, eee, ilgai taip netęsi. Draugai nesupras tokio staigaus pokyčio, o vargu ar suprasi ir tu – tik kankinsiesi.Užtat geriau apgauk savo instinktus ir pripratink save prie pokyčių. Todėl aš, kai prieš metus pradėjau sportuoti, pradėjau labai pamažu – vos 10 atsispaudimų per dieną! Vos tiek.Ar sugebėtum savo pašaukimui skirti 30 minučių per dieną? 10 minučių? Velniop – bent 3 minutes? Aš tikiu, kad gali. O minutė prie minutės… Per ilgus metus susideda.
  6. Jei suklydai – ignoruok ir tęsk. Visiems būna, kad išsikėlus iššūkį „30 dienų kasdien pažaisti su savo dukrom” vieną dieną visgi negali to padaryti – darbai, ligos, netikėtos galimybės… Tai blaško!Tačiau neturėtum po pirmos praleistos dienos visko mesti ir tarti „Ai, man nelemta įgauti disciplinos, aš pernelyg silpnas”. Geriau atleisk sau, spjauk, ir rytoj tęsk tarytum nieko nebūtų buvę. Nesustok!
  7. Džiaukis. Ir galiausiai, tavo rutina, įpročiai, tavo kasdieniniai darbai, turi nešti džiaugsmą. Jei neneša – neilgai šiuo darbu užsiimsi, taigi turėsi grįžti prie pirmojo žingsnio – pergalvojimo, ką išties norėtum padaryti. Mėgaukis rutina – gerai suplanuota ji neša tik gėrį.

…Ir tai yra tavo kelias į discipliną.

Žmonės, kuriais taip žavimės, dažniausiai pasižymi dideliu užsispyrimu ir nesibaigiančia energija. Tačiau tai nėra magija ar vienos naujametinės nakties pokytis.

Disciplina gimsta dirbant su savimi.
Ir šiandien laikas pradėti.

Sveikinu – jei pasinaudosi šiomis žiniomis, iškart šoksi pakeliui į stiprios disciplinos pasaulį! Jei nepasinaudosi – gali nieko nekaltini.

Nepamiršk pasinaudoti šiandienos technikomis!

Jei nepasinaudosi, tai ateityje nesiteisink, kad „Nežinojau kaip įgauti disciplinos“. Tu žinojai. Ir gali tuo pasinaudoti.

…Ar šiandien pradėsi treniruotis?

Parašyk man laišką į danielius@debesyla.lt ir aš mielai tapsiu tavo mentoriumi, priminsiančiu tavo misiją ateityje. Arba išsakyk savo troškimą savo vyrui, žmonai, treneriui ar artimiems draugams.

Disciplina yra įveikiamas žvėris. 

Tavo,
Danielius

Parašykite komentarą

Palikite komentarą. Anonimiškai.