Idėjos iš Debesylos galvos

Rytinis minčių išmetimas prieš pradedant rašyti

Išleista 2017-04-17 į 365 Tekstai
Graikija

Dienos tikslas: 669 žodžiai. Parašyta: 307.

Graikija yra turbūt geriausias kraštas, kuriame gali įvykti stebuklai. Ne todėl, kad joje nuolat šviečia saulė ar dar dėl kokių kosminių priežasčių. Paprasčiausiai tai yra kraštas, kuris tam tinka.

Graikijos mitai ir legendos, apipintos visokiausia aibe veikėjų, vietų ir nutikimų. Ir jei tradicija legendas vaidinti ir užrašyti buvo trademarkinta ir kopyraitinta būtent Graikijoje – kodėl turėtume pabūti normalesni, sveikesnio proto žmonės, ir stebuklus kurti kitur?

Graikija.
O Graikija.
La la la.

Skrydis tik 300 eurų ir pamatysi Olimpo kalną, Delfų šventyklą, pamatysi upę, sieną, pamatus seniau stovėjusio pastato ir tris graikus , valgančius gyros ir užsigeriančius ryžių degtine.

Tramp-para-m-ram. Pašokime Sitrakio ritmu. Pam. Pam pam pam. Pam pama pamapapampampam. Ir šoki, šoki.

Aišku, aš dabar nežinau, ką kalbu. Tai gana keistas potyris – rašyti dalykus. Aš nežinau, ką kalbu, bet ahm vis tiek kalbu, kada, įdomu, tos penkios minutės baigsis?

Man reikia nusistatyti geresnį šriftą.

Ai, kurį laiką galvoju apie Dimitry Glughovky knygą „Ateitis“, joje aprašomas spūstis, Europos Sąjungos didybę ir tikrai šūdiną ateities gyvenimą. Ir galvoju, kad galėčiau pats tai parašyti, jei būčiau Dimitrijus Glughovskis.

Man turbūt reikėtų pasimokyti juo tapti.
Bet pamečiau mintį – svarbu rašyti ir uehamehaehamehamehamehamehameham….

Tai štai, gera knyga – kelianti mintis apie Graikiją ir jos didybę. Net vaikai ir jų gugenimas, blaškantis mane, neblaško manęs taip, kaip prakeiktai nusitrinti pradedanti I raidė ant mano klaviatūros. Kodėl I? Kodėl ne kita? Eina sau, po velnių.

Man įdomu, kas gausis iš mūsų Europos Sąjungos, jei joje išties gyvens trilijonas gyventojų. Spėju imsim tai ir pamatysim vėliau – savo anūkų gyvenimuose. Kai šie užtiks šiuos tekstus <—- O, čia kažkas gero.

Kai anūkai užtiks šį tekstą, tikėtina, kad jie skaitys ir matys visokiausias smulkmenas, kuo jų gyvenimai skiriasi nuo maniškio. Ir taip pat – sutapimus, kur sutampa. Tikėtina, kad jie skaitys šį tekstą kompiuteriniam ekrane, o gal ir ne – tai nesvarbu. Tikėtina, kad tuo metu jau būsiu miręs – pakratęs savo kanopas.

Sunkiai pradedantis rašyti,
Danielius