Idėjos iš Debesylos galvos

Lengvesnis būdas nuspręsti: Eksperimentai kaip sprendimo įrankis

Išleista 2019-04-17 į Užrašai
4815u acqq

Šis įrašas parašytas 2013 metų rugpjūčio 19 dieną.


Tu jau turėjai tai pastebėti: tavo gyvenimas yra stačiai prigrūstas pasirinkimų. Sunkių, lengvų, mažų, didelių ir visokiausių tarpe.

Pasirinkimai ką valgyti pusryčiams, kokią picą užsisakyti picerijoje, kaip pradėti tą nelauktą pokalbį su savo mama ir kokią knygą skaityti vakare. Ką pirkti parduotuvėje ir ką daryti su tais laiškais tavo el. pašte.

Ar pastebėjai kaip kartais taip sunku nuspręsti ir pasirinkti kas geriau?

Galų gale, kaip visgi įmanoma nuspręsti, jei tu net nežinai kokie bus rezultatai kiekvienu atveju? Ką daryti, jei išvis niekas jų nežino?

Daugelis žmonių nesirenka nieko. Jie atideda sprendimus kitai dienai ir jų užrašinėse daugėja darbų su prierašu „atlikti vėliau“.

O tuo metu stresas nuo nepadarytų pasirinkimų tik auga.

Aš turėjau tokią pačią problemą – būtum tu matęs mano neatliktų darbų sąrašą! Mano laiškadėžę, stalčius pilnus senų čekių ar mano spintą prigrūstą drabužių kuriuos reikėjo arba išmesti, arba parduoti, arba kam atiduoti.

Dabar jau, jei pamiršim drabužius, aš sugebėjau tai susitvarkyti.

Štai tas paprastas metodas kuris veikia man: aš eksperimentuoju.

Tegu pasirinkimai virsta eksperimentais

Paprastesnis būdas gyventi: matyk savo pasirinkimus kaip eksperimentus. Kaip tiesiog pabandymą pažiūrėti „o kas būtų, jei…“. Taip juk daug lengviau.

Paralyžius, stresas ir baimė ateina iš noro pasirinkti geriausią variantą iš visų, duodantį maloniausią rezultatą. Iš to didelio nenoro pasirinkti blogiau. Galų gale, koks mazochistas galėtų norėti pasirinkti blogiau, tiesa?

Eksperimentuodamas tu gali išvengti paralyžiaus, streso ir baimės.

Eksperimentuodamas tu tik išbandai galimybes, tik patikrini ar kažkas yra įmanoma. Jei tau nepavykta pasiekti norimo rezultato bandai dar kartą, kitokiu būdu. Bet pernelyg nesijaudini jei taip nutinka – tu juk tiesiog išbandei galimybes.

Kartu, tuo momentu kai tau kas nepavyksta, tu įgauni daugiau žinių kitam bandymui. Juk pastebėjai, kad antrą kartą kepant blynus (ar, kad ir, darantis arbatos, nesvarbu) tu jau geriau nutuokei kaip ką daryti?

Štai keli pavyzdžiai kaip galima pritaikyti eksperimentavimą:

  • Nesi tikras ar norėtum vienas keliauti po pasaulį? Pabandyk tai daryti trumpai: tris dienas pakeliauk vienas savoje šalyje. Taip kaip padariau aš. Tau negali nepavykti, nes tai tik eksperimentas. Nepriklausant nuo to ar tau patiks kelionė, ar ne, tu jau geriau žinosi kaip mėgsti keliauti.
  • Nesi tikras ar galėtum išmokti šokti tango? Nueik į nemokamą pamoką. Tai tau net nieko nekainuos.
  • Nesi tikras kokį darbą galėtum dirbti? Pabandyk bet kokį atsitiktinai. Blogiausiu atveju tu jau žinosi ko tikrai nenori dirbti niekada gyvenime.
  • Nesi tikras ar galėtum parašyti apysaką, novelę ar visą romaną? Tiesiog pabandyk pradėti ir pamatysi kaip tau sekasi.
  • Nesi tikras ar galėtum išvirti sriubą su dvigubai mažiau vandens? Pabandyk ir tai. Žiū, gal netyčiom atrasi naują receptą!
  • Nežinai ar galėtum išgyventi su dvigubai mažiau drabužių? Nunešk pusę jų į rūsį, garažą ar sandėlį ir pažiūrėk kaip seksis. Nesijaudink, tikrai nemirsi.

Be abejo, kai kurie eksperimentai ateina su kaina. Pradėti kulinarijos studijas kolegijoje tau gali nemenkai kainuoti pinigais, kelionė be tikslo po Aukštaitiją tau kainuos ir laiko, o bandymas kažko kaip Lino Matulio 100-to atsispaudimų iššūkio ištrauks iš tavęs ir jėgas.

Bet tai ne pasaulio pabaiga.

Jei tau nepatinka gaunamas rezultatas tu, su naujai įgautai žiniomis, gali tiesiog pakeisti judėjimo kryptį. Tai ką išmoksi dabar tikrai, tikrai panaudosi vėliau. Blogiausiu atveju sužinosi iš ko nieko daugiau neišmoksi.

Eksperimentuojant tenka žvelgti ilgu laiko tarpu. Ir tai yra nuostabu – išliekantis efektas visada geriau nei trumpalaikė nauda. Tikrai.

Trumpai: kaip vykdyti eksperimentus

Turėk mintyje – eksperimentuoti nėra sunku. Tau tereikia tik noro bandyti. Štai trumpas gidas kaip eksperimentuoti kaip tikram mokslininkui:

  1. Išmesk savo viltis.

    Turi vilčių ką padarys veiksmas X? Išmesk jas. Tai turbūt svarbiausias dalykas bandant naujus dalykus. Tu juk nenori vis pasikartotinai patirti nusivylimą, tiesa? Plačiau: Nesitikėk – stebuklingas vaistas nuo nusivylimo bei pykčio.
  2. Prasimankštink.

    Pasuk ranką malūnėliu, pasuk aplink liemenį įsivaizduojamą lanką ir pramankštink kojas. Po akimirkos tu pradėsi daryti tai ko niekad nedarei! Mesk lauk motyvacijas, ruošimąsi ir planavimą – tau to nereikia.
  3. Susirask didelę lazdą ir bakstelėk.

    Na, nelauksiu juk visos dienos. Susirask didelę lazdą ir bakstelėk. O tada žiūrėk kas nutinka. (Perspėjimas: lazda čia yra metafora. Lazdos ir vaikų auklėjimas nesueina kartu).

Sveikinu, tu ką tik sėkmingai išbandei kažką naujo. Buvo lengva, tiesa?

Kai tu tik eksperimentuoji nėra tokio dalyko kaip nesėkmė. Nesvarbu kokį rezultatą tu gausi tu vis vien išmoksi kažką naujo. O jei nėra nesėkmės, nėra ir streso, baimės bei rūpesčių.

„Mokslas yra sudarytas iš klaidų, bet tai klaidos kurias naudinga daryti, nes jos, žingsnis po žingsnio, veda prie tiesos.“

Jules Verne, Kelionė į žemės centrą