Kodėl nereikia kreipti dėmesio į kritiką feisbuke?

kūrybiškumas sąmoningumas santykiai soc. tinklai
Pamąstymai ir juodraščiai

Yra dviejų rūšių kritika.

Ne, ne „gera” bei „bloga”. Nors tai ir panašu.

Užtat…

  1. Vieni žmonės stengiasi padėti kitiems, pasidalindami savo nuomone, idėjomis, požiūriais.
  2. Kiti nori padėti sau.

Tačiau tai priklauso ne nuo žmogaus savybių! Ne ugdymo, sąmoningumo, pilietiškumo ar dar ko. Ne.

…Tai priklauso nuo VIETOS, kurioje jis komentuoja.

Feisbuko, Delfio, Youtube, Reddit, asmeniškai žinutėmis, el. laiškais, komentaruose po tinklaraščio straipsniais, o gal gyvai prieš auditoriją..?

Leisk, paaiškinsiu.

Kodėl tu nesi kalta(s) dėl savo durnų komentarų?

Čia nedaug mistikos. Mes visi tai darome.

Kad ir kiek išsilavinę, ir sąmoningi, ir geranoriški, ir kitaip šaunūs būtume… Visi mes (kartais) pasiduodame lengvam malonumui.

Nes:

  1. Tai užprogramuota mūsų viduje, kad turime siekti malonumo. Tiesiog, toks yra žmogaus pagrindas – gyventi maloniai ir dažniau rinktis tai, kas maloniausia. (Nereiškia, kad visada.)
  2. Kartais pavargstame ir mūsų stabdžiai nukrenta.

…O tai reiškia, kad kitiems nepadedančių, gal net besityčiojančių, komentarų rašymas nėra išvengiamas per didesnę discipliną ar kitokius pamokslus.

Ir prašau, nesakyk, kad niekada niekur nepalikai jokio durno, menkiaverčio, nenaudingo komentaro. Nes tai reikštų, kad tiesiog dar nemoki pastebėti, ką pats darai.

Galbūt sunku pripažinti, kad tu tai galėtum daryti…

…Bet, na, faktas – tu jau tai darai.

Galbūt ne kiekvieną dieną ir ne visados (tikiuosi), bet tau irgi išsprūsta emocijos, pykčiai, durni juokeliai, kitokie žvirbliai…

…O kodėl nenaudingi komentarai išsprūsta?

Nes yra vietų, kurios sukurtos, kad tai ištrauktų iš tavęs.

Tai socialinė inžinerija.

Kuo daugiau komentarų, kad ir beprotiškai nesąmoningų -> tuo daugiau… Pinigų. Tiesiogiai arba ne.

Spėk, kodėl „Delfi.lt” nebando suvaldyti komentatorių, kaip bandė (ir sąlyginai sėkmingai padarė) „15min.lt”?

Kiekvienas komentaras reiškia, kad komentatorius grįš į puslapį vėl ir vėl – mažų mažiausiai vieną kartą puslapis persikraus ir užsikraus naujos reklamos po komentaro paskelbimo. O reklamos peržiūros ir paspaudimai – iš to ir gyvena „Delfi”.

Tai nėra blogai. Toks tiesiog verslo modelis.

Kai kuriose vietose žmonės dažniau padeda kitiems. O kitose – sau.

Visgi, nereikti smerkti padedančių sau. Mes tai irgi darome. Tu, aš, tavo mama ir buvusi lietuvių kalbos mokytoja. Esame savanaudžiai, kuriems svarbiausia gauti malonumo.

Ir… Žinai?

Malonumas čia labai svarbi tema.

Kai kuriose vietose yra tiesiog smagiau rašyti komentarus. Ir naudingus, ir nenaudingus, ir pozityvius, ir negatyvius.

Šiose vietose, tuojau pastebėsi, komentarai yra žaidimizuoti.

Žai-di-mi-zuo-ti.

Jie sukurti taip, kad už kiekvieną komentarą gautum po gardų trupinuką malonumo!

Parašei juokingą pastebėjimą? Štai, tau pirštukas aukštyn. Suprask – gerai parašei. Parašei kažką įdomaus? Štai, tau nustebęs veidukas. Suprask – įdomiai parašei. Parašei kažką durno, specialiai trolinančio? Štai tau piktas veidukas ir kalnai pasipiktinųsių mulkių reakcijų.

Kai kur komentuoti, nesvarbu ką ir nesvarbu kaip, yra maloniau.

Ir už tai gauname malonumo.

Kuo daugiau ten komentuojame – tuo daugiau malonumo. Kuo labiau klišę, kuri patiktų tos vietos daugumai – tuo daugiau malonumo.

Tai kaip savę patys pagiriantys ir pagiriamai tapšnojantys ratai.

Na, kaip grupelės marozų, kurie eidami šaligatviu šneka šlamštą apie visus ir viską, liaudiškai tariant, pyzdavojasi, ir tada kartu iš to juokiasi.

Minios pritarimas yra galingas narkotikas.

O kur rasti prasmingą diskusiją?

Vietose, kur komentuoti nėra taip smagu.

  • Po straipsniu tinklaraštyje, kuriame nėra visokių gražių emotikonų, o kaskart reikia užpildyti laukelius su vardu ir el. paštu.
  • Gyvame forume, kuriame susirinko virš 100 žmonių ir kviečiami žmonės prie mikrofono, prieš visus kitus.
  • Internetiniame forume, kur visi yra visiški anonimai, taigi tie „patinka” nėra asmeniniai, o tiesiog skirti pačiai žinutei.

Ir panašiai.

Kuo sunkiau atsistoti prieš žmones ir kalbėti – tuo, tikėtina, mintys bus vertingesnės.

Ne visada! Bet dažniausiai.

Ten, kur apdovanojama už išmintį – nesąmonės nepadeda. Ten, kur gauti apdovanojimus sunkiausia – nesąmonių rašinėti nesinori.

Kaip sakoma, internete visi yra laido riteriai.

…Bet didžiausi riteriai esame ten, kur aplinka sukurta pagauti mūsų dėmesį, iščiulpti mūsų norą gauti dopamino, seratonino ir kitų malonių chemikalų.

Mažas nuraminimas.

Neliūdėk, jei apie tave ar tavo kūrinį feisbuke kalba neigiamai. Jei kalba Delfi komentaruose. Jei kalba marozai grupelėje.

Nes tai nieko asmeniško.

Ir jie tiesiog tai daro, kad gautų bent šiek tiek pasitenkinimo gyvenimu. Kad atsipalaiduotų po darbų. Kad pabėgtų nuo skausmų likusiame gyvenime.

Ir tu. Tu irgi tai darai.

Bet nieko tokio. Tos vietos sukurtos, kad iš tavęs tai ištraukų. Jos nėra sukurtos tam, kad jose gerai praleistum laiką.

Geriau nukreipti savo dėmesį ten, kur žmonės… Na, patys duoda savo dėmesį. Kad ir ne taip smagiai ir įžūliai, bet tikrai kokybiškiau, nei dar vieno mėmo formatu.

Nors…

…Ką manai tu?

Parašykite komentarą

Palikite komentarą. Anonimiškai.