Geras gyvenimas pagal šiuolaikinius stoikus: Trumpa knygos versija

Nori būti patenkintu savo gyvenimu? Stoikų filosofija labai panaši į budistų – susitaikyk ir būk.

Perskaičiau W. Irvine knygą „Geras gyvenimas pagal senovės stoikus“ ir, leisk, pateiksiu knygos dažniausių idėjų santrauką + kelis pastebėjimus nuo savęs, nes tai nėra pirmoji knyga apie stoicizmą, kurią perskaičiau.

Skaityk toliau…

Knygos santrauka

Pagrindas: už savo gyvenimą esi atsakingas pats

…O tavo gyvenimas prasideda nuo požiūrio bei įpročių.

Turbūt jau žinai, kad budistai siekia atsisakyti visko – ir kančios, ir malonumo. Tiesiog būti čia ir dabar ir pajusti nušvitimą, ramybę, pasitenkinimą.

Stoikai mąstė panašiai, tačiau neatsisako malonumo: nugalėk kančią, mėgaukis gyvenimu.

Stoikų požiūris sudarytas iš trijų dalių:

• Fizikos – sveikam kūne, sveika siela.
• Dorybės – tavo buvimo šioje valstybėje priežasties, tikslo, kokybiškumo. 1
• Etikos – tavo sugebėjimo mokytis, augti, būti gera siela.

Tai turbūt pilnai nėra pasiekiama, bet yra siektina.

Gyvenk sveikai, dirbk savo darbą ir daryk kokybišką poveikį valstybei, mokykis ir džiaukis gyvenimu.

(Mano akimis – argi nėra dorumas dažnai pamirštamas? Tiek daug knygų prirašyta kaip rūpintis savo fizika ar etika, o kaip apie tavo poveikį valstybei, miestiečiams, kaimynams?)

Požiūris: būna ir blogiau

Turbūt visi pritars, kad blogiausi žmonės šioje žemėje tie, kurie nuolat skundžiasi. Jų gyvenimo kokybė gerėja kiekvienais metais, tačiau jie visvien kaltina landsbergius, kad jų gyvenimas gerėja „per lėtai“.

Durni tie besiskundžiantys žmonės. Visi gali matyti ir pripažinti.

Senovės stoikai tai irgi kartojo: iš gero gyvenimo pamiršti, kad buvo, būna ir blogiau.

Taigi jie siūlo tokį pratimą kasdienai: Neigiama vizualizaciją.

Įsivaizduok, kad daiktai ir žmonės, kuriuos laikai savaime suprantamais, staiga išnyksta. Tavo namai, draugai, šeima, net darbo vieta…

Jautiesi prastai po tokio pratimo?

Šaunu, kad taip jautiesi, nes žiūrėk – juk visą tai tu dar vis turi! Tai gali nusiraminti ir pasidžiaugti, kad gyveni geriau, nei galėtų būti.

Šis paprastas stoikų įrankis garantuos tau gerą gyvenimą, nebūsi kaip tie durneliai feisbuke.

(Kartais žmonės pamiršta, kad karas vyksta tiesiogine prasme per 500 kilometrų nuo mūsų – mažiau nei nuo Vilniaus iki jūros ir atgal. Kalbu, be abejo, apie Ukrainą.)

Paglostymai: ne viskas nuo tavęs priklauso, tai ko čia parinies?

…Kiek perfrazuoju, bet iš esmės tai. Čia stoikai siūlo du metodus:

1. Jei nuo tavęs nepriklauso – susitaikyk. Išėjai pasivaikščioti ir pradėjo lyti? Tik visiškas dundukas dėl šito nervintųsi. Išsiuntei klientui laišką su daug rašybos klaidų? Na, ką padarysi, laiško jau nepataisysi.
2. Kas priklauso – prisiimk atsakomybę. Lietaus nenuspėjai, sausas neliksi, bet gali slėptis po geru medžiu ir likti tiek sausas, kiek dar įmanoma. Laiške klaidų pridarei, bet gali pradėti eiti į rašybos kursus, kad ateityje klaidų būtų mažiau.

Kaip pasakojo toks vienas Valtininkas: svarbiau už tikslą yra kryptis.

Mano pamąstymai

Knygos pavadinime – apie senovės stoikus, tačiau ar tikrai graikijos bei romos piliečiai mokė tai, apie ką pasakoja šiuolaikinės stoicistinės knygos?

Štai, pavyzdžiui, jei paskaitytum Senekos „Laiškus Lucilijui“ – matytum, kad Seneka labiau už konkrečius patarimus mėgo pamąstymus apie šį bei tą; lyg neįpareigojančius pokalbius prie kavos puodelio.

O skaitydami knygas apie stoicizmą, kuriose prirašyta šitiek daug istorijos, šitiek temų…

…ieškome lengvų metodų įveikti negandas.

„Nagi, tiesiog duok kokį įrankį! Aš imsiu, greitai panaudosiu ir eisiu toliau gyventi gyvenimo!“.

Budistams pasisekė – jų mokymai išliko ir treniruočių, meditacijų praktikų, vienuolynų, mokymų forma. (Kad ir Vipasanos tylos stovyklos – irgi kilo iš budistų. O šiose stovyklose iš esmės vien praktika, teorinių paskaitų vos kelios minutės!)

O stoikams kaip?

Kur stoikų praktiniai mokymai, kurie ne tik „duotų įrankį“, bet ir išmokytų fiziškai, dorai, etiškai gyveni?

Visgi, knygą skaityti verta, jei apie stoicizmą dar nieko nežinai. Įsigyk čia.