Metai be santykių: Ką išmokau apie save, metams atsisakęs moterų

nepavykę iššūkiai santykiai
Iššūkiai

Iššūkis, kuris, turbūt, tau visai nesvarbus. Ar bent jau taip spėju. Aš pabandžiau metus pabūti vienas. Ar tiksliau – be merginų, kurios taip dažnai patraukdavo mano akį, protą, širdį ir penį.


Turėk omenyje: Šį iššūkį irgi laikau nepavykusiu. Kodėl? Tiesiog nežinau ką iš jo gavau ir tiek. Nors ir buvo visai smagu.

Pateikiu užrašus, jei šie suteiks idėjų ir padės tau.


Leisk, paaiškinsiu.

Įsivaizduok, kad esi 19-kametis jaunuolis, paskutinius 14-ką praleidęs su video žaidimais. 1 Tavo plaukai riebaluoti, drabužiai apsmukę ir purvini, o galvoje pučia vėjai.

– Ūūūū, – šaukia vėjas. O tu tyli, nes neturi ką jam atsakyti.

Laisvu laiku sočiai lankaisi įtartinuose puslapiuose, 2 žiūri pornografiją ir skaitai mokslinės fantastikos knygas. Kartais nueini į mokyklą – visgi tuojau baigiamieji egzaminai!

Vieną dieną sutinki merginą. Kalbią, drąsią, kupiną jėgų ir idėjų, o ir tokią gražią! Turinčią viską, kuo negali pasigirti tu. Pasiūlai nueiti į pasimatymą. Tai pirmoji mergina, per šiuos 19-ka metų sužavėjusi tave.

– Atleisk, – sako ji, – geriau liekame tiesiog draugais.

Tu nuliūsti. Per visus šiuos metus žaidžiant video žaidimus tu neįpratai žaisti taip, kad mokėtum pralaimėti. Šis pralaimėjimas atrodo kaip pasaulio pabaiga. Grįžęs namo verki.
Sėdi prie interneto ir ieškai „Kaip išeiti iš draugų zonos?“.
Po mėnesio sutinki kitą merginą. Ją irgi pakvieti į pasimatymą, bet šį kartą jau apsimesdamas drąsesniu, prisiklausęs patarimų internete.

Ši sutinka. Ir tu patiri vieną nuostabią vasarą. Pirmieji pasimatymai, pirmieji apsikabinimai, pirmieji bučiniai, pirmieji… Dalykai lovoje.

– Ūūūū, – šaukia. Bet šį kartą ne vėjas, o aukšto spaudimo kraujas tavo smegenyse. Nori dar!

Visgi su savo pirmąja meile išsiskiri. Nes… Pabūgsti kurti santykius. Bijai. Nuoširdžiai. Taip bijai kurti santykius, kad dar šešerius metus po pirmo išsiskyrimo sau to nepripažįsti!
Ieškai kitos merginos.
Tinderyje, pažinčių portaluose, klubuose ir šiaip gatvėse. 3

Randi. Susižavi.

Kaip lengvai pakabinti merginą?

  1. Sukurk išskirtinį save. Pradėk rašyti, piešti žemėlapius, kurti meną, kūrybinį verslą. Plačiai apie tai pasakok ir tuo dalinkis. Drąsiai gyvenk su savo iššūkiais ir nesąmoningu stiliumi.
  2. Girkis savo pasiekimais. Ne merginai, o kitiems. Girkis pasauliui, kuo užsiimi! Būk pagyrūnas, būk superžvaigždė!
  3. Užkalbink netikėtai. Tarytum tau visai nerūpėtų – apie politiką ir orus, apie menus ir jos nemėgstamiausias knygas.
  4. Po kelių dienų pakviesk į pasimatymą. Tavo mėgstamiausioje „Green cafe“ kavinėje. 4 Tu ten vis tiek dirbsi, tai galite susitikti.
  5. Susižavėk ja. Stebėk, kaip juda jos auskarai. Klausykis jos pasakojimų. Kvėpuok jos iškvėptu oru.
  6. Grįžkite pas tave ar pas ją į namus. Jokio sekso! Pažaiskite stalo žaidimus, papietaukite, išsiskirkite savais keliais.
  7. Antrą kartą – jau su seksu. Pirmasis, visgi, tebuvo skirtas nuraminimui. Panašiai, kaip visas šis karnavalas.
  8. Dulkinkitės. Daug. Dažnai. Kaskart susitikus.
  9. Jei santykiai einasi gerai – tęsk. Mano ilgiausi truko 10 mėnesių. Jei einasi prastai – tapkite tiesiog draugais.
  10. Kvėpuok. Mėnesį pailsėk. Visko būna, tu dar rasi savo Meilę.
  11. Susižavėk kita mergina. Dabar jau kitokia.

Tai – lengvas būdas pakabinti merginą. 5

Per šiuos 6 metus susižavi:

  • Raudonplauke nekaltute;
  • Didžiakrūte menotyrininke;
  • Keliaujančia, berniukiška blondine;
  • Žaisminga vaikų teatro aktore;
  • Nimfomaniška storuliuke;
  • Juokinga juvelyrikos menininke;
  • Mokslinės fantastikos rašytoja;
  • Garbanota verslininke;
  • Pasaulinio lygio fotomodeliu;
  • Šeimyniška esktremale…

…Ir dar keliasdešimt trumpiau pažinotų mūzų.

Rašai joms meilės laiškus.

Po paskutinės pažinties, po šios šeimyniškos, drąsios, kadaise išlipusios iš narkotikų pelkės, ekstremalės, po jos nuostabaus grožio, gyvenimo istorijos ir viso nuostabaus laiko kartu…

…Jautiesi kaip kelmas. Kaip pūvantis rudeninis kelmas.

Tu ką tik pažinojai nuostabiausios išvaizdos, būdo, pasiekimų moterį. Tačiau išsiskyrėte, nes visai nesutapo jūsų požiūriai į Lietuvą, moralę ir idealią šeimą.

Klausi savęs, kas čia vyksta. Kas čia darosi?

Supranti, kad toliau internetais ir jų patarimais pasitikėti negali. Susisieki su psichoterapeutu Timu Petraičiu. Susitinkate.

Perskaitai Brenda Shaeffer knygą „Kas tai – meilė ar priklausomybė?”.  Suvoki, kad visus šiuos metus tau galvoje pūtė vėjas.

– Ūūūūū, – spiegia galvos tarpeklius skrodžiantis vėjas.

O tu šį vėją laikei meile.
Taigi sėdi ir galvoji.

Bent vienerius metus man reikia pabūti su savimi.

Ironiška, kad asmeniui, kurį pažįstu geriausiai, skirdavau tiek nedaug laiko. Ieškodavau pažinčių, kad… Na, gi žinai visa tai. 6

Taigi…

  1. Vieni metai.
  2. Be romantinių pažinčių.
  3. Tyrinėjant savo žmogiškumą.
  4. Kvėpuojant.

Štai, kaip man sekasi.

Dar bandau suprasti, kas vyksta. Dar gyvenu.

…Tai va, toks mano 2017 metų iššūkis!

O ką sakai tu? Ką gero turėčiau nuveikti per šiuos metus? Ir kas man padėtų rasti mano atsakymus?

Sutrikęs,


  1. Runescape, Lineage 2, Silk Road, World of Warcraft ir gausybe MMORPG, RPG bei strategijos žanro klasikų.

  2. Kaip 4chan.

  3. Slampinėji kaip koks vilkas ir žvalgaisi.

  4. Kauno Laisvės alėjoje.

  5. Perspėjimas: Satyra.

  6. Apsikabinimai, bučiniai, seksas, rūpesčiai, svajonės apie šeimą…

  7. Plačiau ir išsamiau – metų pabaigoje.

Parašykite komentarą

Palikite komentarą. Anonimiškai.

Puikus iššūkis, Debesyla! Jungiuosi ir aš 🙂 Įdomumo dėlei atlikau šitą testą (gal kam irgi pravers?) https://www.yourpersonality.net/attachment/ ir išsiaiškinau, kad mano attachment style yra fearful-avoidant. Dabar galvoju, hm, ir ką su tuo visu dabar man daryti? Toksiškas santykis su tėvu, toksiška santuoka, gerai, kad jau nutrūkusi.. Metas pasigilinti į savo vidinį magnetą, kurio dėka visokį „gėrį” prie savęs pritraukiu. Ačiū, kad rašai!

„Metai be sekso“ priminė Neil Strauss knygą The Truth – Uncomfortable Book About Relationships.

Ne dėl metų be sekso, bet dėl to, kad ten jis gvildena įdomius klausimus, apie kuriuos, kaip visad, nieko nemoko mokykloje. Bet tai natūralu. Poligamija, monogamija ir pan.

Šiaip net nežinau ar čia ta knyga yra tinkamas pretekstas parašyti komentarą. Tiesiog norėjau pasigirti, kad perskaičiau tokią knygą.

Poliamorija dar. Gana įdomus, sąmoningai laisvas judėjimas. Šiuo metu domiuosi plačiau – yra ir poliamorikų Lietuvoje, kas labai smagu su jais susitikti! 🙂

Šis geras.
Aš vis savęs klausiu, jei būčiau padaręs gerą rimtą pertrauką tarp antrų pusių, jei būčiau labiau siekęs savo tikslų, o ne moterimis domėjęsis, ar mažiau šurmulio galvoje būtų. Iš tikrųjų- nemanau. Ilgos pertraukos- metų, nesu turėjęs, tačiau teko kitas gyvenimiškas aplinkybes mane pakreipusias ir savo sprendimus analizuojant suprasti, jog nepabėgsime mes nuo tų minčių, nuo savęs kaltinimo ir abejonių, kad mintys tiesiog kažkur nuklysta.
Tada prasideda tikrasis augimas ir tvirtėjimas savyje kaip asmenybei, nes tik tai priėmus sprendimą, nedalomą sprendimą. Tokį, jog sau pasakai, kad bet kokiomis sąlygomis atlaikysiu ir padarysiu, tada prasideda tikrasis suvokimas gyvenimo grožio ir tuo pačiu savęs pačio. Tikrųjų vertybių, kurios svarbios pačiam/iai išgryninimui. Pradedi save mylėti labiau su savo visais už ir prieš, o kas jeigu, tačiau ir t.t. Tada priimi tikrąjį žmogiškąjį pradą.
Aš konkrečiai kalbu, jog buvau tas, kuriam tikrai buvo sunku kurti santykius, išsigąsdavau, jog liksiu įskaudintas, tada įskaudindavau pats. Tarsi taip apsisaugodavau, bet laikui einant suvoki, kad tik dar labiau klimsti ir ne tik, kad problemos nesprendi, o nuo jos bėgi, tačiau dar labiau klimsti, nes po to matai, kad padariniai sėda ant sąžinės ir tą gėrį tavyje po truputėlį valgo.
Man, negaliu pasakyti, kad iki galo, bet labai padėjo apsisprendimas vesti moterį, moterį, kuri nemažai prisikentėjo dėl mano baimių ir abejonių, tačiau padarius sprendimą tarsi supranti, kad peržengi slenkstį durų, kurios buvo atviros jau seniai, tik tu trypčiojai kitoje durų pusėję ir nesugebėdavai išdrįsti peržengti slenksčio.
Nelaikau savęs didžiausiu pasaulio nusidėjėliu, tačiau gyvenimas mokė ne itin švelniais būdais, traumos, gėdingi momentai ir t.t. Jei nori mokytis, išmoksti sekti ką tau sako ženklai ir tiek klaidų pridarius tikrai supranti ką reiškia žmogaus atsidavimas meilei ir kito žmogaus rūpesčiui, norėjimui augti drauge. Kai pradedi suvokti tą tikrąjį moteriškąjį nesavanaudiškumą ir atsidavimą, tai tada atrodo gražiau nieko būti negali.
Be abejonės, ne viskas tobula, nei pats antros pusės, nei ji mano visų poreikių neišpildo 100 % ir kaltini save tada, kad mintys kažkur kitur nuklysta, bet tada suvoki, kad tai tik mintys (fuck them). Jei jau labai dažnai kankina, pažiūri į žmogaus su, kuriuo esi nuotrauką, kur ji taip paprastai, bet nuostabiai ir atrodo už viską gražiau pasaulyje šypsaisi ir viskas, problemo solved. Vėl sėdi ramus.
Visada teks kažką aukoti dėl kažko. O aš dar mokausi minimalizmo, nes be galo daug gyvenime pasiūlymų ir kartais nesuprasi, ar tik tave išbando, tikrina, ar tikrai prasmingai siūlo, bet reikia išmokti atsirinkti ir išmokti sakyti didelį riebų NE. Jei tikrai kažko mums reikės gyvenime, gyvenimas pasiūlys kai tikrai tai bus prasminga.
Per klaidas į išganymą kaip sakoma.

Erich Fromm ,,The Art Of Loving”. Give it a go.

(šiandien knygyne teko pačiupinėt tavo knygą, kurioje rastos mintys sudomino pakankamai, kad dabar čia užsukčiau and boy it was worth it. Thanks for all that good stuff.)

Iššūkis gana įdomus, norėčiau, kad tau nepavyktų. Atleisk. Žmonės eina ir išeina, ir turi suprasti, kad šaukštai po pietų. Cha cha cha sakau nors pati tuo netikiu. Tada mano iššūkis būtų atsikratyti simpatijos iki rudens. Sėkmės, Danieli!

Pažiūrėsiu! Pasiųsk ant manęs kokį tuntą blondinių, Nerile, kaip kokiam filme! 😀

(Tik prašau ne pagal zombių filmų siužetus. Geriau kokį veiksmo trilerio, kur bandau surasti savo pagrobtą vėžlį.)

Sveikinu:) manau eiti geru keliu. Jei norisi daugiau minčių sivityrai- manau puikus dalykas yra „šeimos konsteliacijos”, ir apskritai tavo santykis su motina ir tėvu, kokias įtakas iš jų perėmei, ką kartoji, ir ko reikėtų atsisakyti, keisti. Kitas dalykas, jei jau užsiminei apie fantastinio romano kūrimą- labai rekomenduoju susitikti su žemę mylinčiais žmonėmis- pradėk nuo žemdirbių, ūkininkų, pereik prie gėlininkų, sodininkų, vynuogynų augintojų, toliau žirgynų, zooparkų, upių ir jūrų žvejų, ir prie ornitologų, ..(toliau sugalvok pats). 🙂 ir Linkiu super nuostabaus romano (t.y. kupino Meilės) , išgyvenimo, rašymo, kūrimo. 🙂 Saldžios sėkmės:D

Pasidomėsiu, Sim, niekad ankščiau negirdėjau apie šias konsteliacijas 😮

Nu joo… Kai spinduliuoji meile pats, tai jos nereikia toli ieškoti. 😉
p.s. pasitikėjimas savimi, man pats seksualiausias bruožas ne tik vyruose. 🙂

Pala, Monikita, ar tu kartais ne Hansa viršuje? Ji tą patį sakė apie pasitikėjimą 😀

Nu joo… Kur einu, ten sutinku meilę. Tiesiog matau spindinčias vyrų akis ir man taip gerą širdyje. Sugebėjimas prajudinti tuos sielos lopinėlius, kuriuos jie tiesiog slepia patys to nežinodami. Turiu omenyje džentelminiškumą, jautrumą, pyktį, vyriškumą ir daug kitų sąvybių. Taip ir pildosi draugų sąrašas 😀 O jeigu rimtai, tai kai pats spinduliuosi meilę, nereikės jos toli ieškoti. Nenusivilki taip ir nebijok nieko. 🙂
p.s. pasitikėjimas savimi, man pats seksualiausias bruožas ne tik vyruose. 🙂

Ačiūūū, Hansa! Pasitikėjimas savimi, išties, žavus visuose. Mane žavi ir 80-metės bobutės, sportuojančios Kauno parkuose. Įsivaizduoju, kad kada galbūt irgi sportuosiu taip. Žodžiu, tikėk savimi ir galia ateina iš to! Ačiū!

Skaitau ir linksiu ties kiekvienu sakiniu – ir pas mane galvoje vėjai ūžauja, ir panašūs meilės nuotykiai, trumpos aferos ir kiek rimtesni,vis įsuka… Ir taip pat „kelmiškai” po kiekvieno imi ir pasijunti, nes supranti kad nė velnio čia ne tai, ko nori. O ko nori – va ir nežinai. Nes perdaug laiko praleidai ieškodamas kitų, o ne savęs.
Tad labai palaikau tokį tavo sprendimą, nes ir pati metų pradžioje panašiai nusiteikiau. Užtenka. Reikia susitelkti ties savimi. O jei žaibas trenks, tai trenks. Bent jau būsi šį tą naujo išbandęs ir, tikėkimės, savyje atradęs.
P.s., straipsniai tokiomis neįprastomis temomis labai nuramina. Kad ne man vienai tokios…ekstravagantiškos (supraskit, draugus ir artimuosius lengvai šokiruojančios) mintys kyla. Todėl ačiū Debesylai, kad jomis daliniesi

Hmm. Ar ne per daug užsiplėšei, Debesyla??? Ar ne per skambią frazę čia užsidėjai? Nesįkertu kaip galima gyvent metus be meilės??? Gal be santykių (antros pusės), kad pažint save? Ar be sekso? Mesk iš galvos! Tiesą sakant, linkiu žaibo, žiauriai linkiu. Nes be meilės kas mes?
Mėgsti iššūkius, žiūriu. Tikrini savo galimybių ribas. Bet meilei TIKRAI netaupyk, ką? Nes pražioplinsi paskui ką laaaabai vertingo.
Ir dar paantrinsiu visiems čia rašantiems: fainas rašymo stilius. Skaniai skaitosi.

Debesyla, puikus įššūkis ! Tik,kad meilei negalioja jokie grafikai, datos ir terminai, tas pats kaip gražiausiai pasaulio gėlei liept žydėt lėčiau arba mažiau kvepėt, beeet tavo noras ir ryžtas tam yra labai pagirtinas, todėl lauksiu tęsinio 🙂

Tame ir įdomumas. Galbūt suprasiu, kad darau klaida. Galbūt suprasiu, kad esu genijus. Galbūt nieko nenutiks. A velniai čia žino… O atnaujinimas tikrai bus, kai gruodį baigsis šie metai!

Pamenu kai prieš kelis metus pats karštlygiškai ieškojau merginos. Per įvairius kanalus. Galiausiai radau visiškai ne per svetaines ar įrankius, o natūraliai, koncerte, kuriame grojau.
Tai nebuvo ilgi santykiai, dabar jau esu vedęs kitą merginą, bet esmė tokia. Supratau du dalykus:
1. Merginos ieškojimas atima belenkiek daug energijos. Ir man šiek tiek gaila už tuos savo metus, kuriuose prašvaisčiau labai daug energijos vien norėdamas turėt merginą.
2. Vedęs iki galo įsitikinau, kad posakis (tik nepamenu kieno) „Kūnas yra mažiausia, ką moteris gali suteikti vyrui” man tikrai labai veikia. Ir perskaičius tavo „Kaip lengvai pakabinti merginą?” sąrašiuką viliuosi tik vieno – kad toks tikrai protingas žmogus kaip tu, jį rašė su sarkazmu. Nes jei tikrai tuo kas tiki, tuomet arba labai sugadinto mąstymo apie tikrus santykius, arba vėliau vedęs turėsi sunkumų. Pirmas pasimatymas nuraminimui, antras seksui. Ir po to dulkinkitės kuo dažniau. Ir kas iš to? Tokiu požiūriu žiūri tik savęs ir santykius pradedi absoliučiai ne nuo to galo. Ok, tu išlieji sėklą, smegenys vėl gali mąstyti apie kitus savo reikalus, dar vieną „ciolką” įsirašai savo eržilo sąrašą, išsiskiri – nieko tokio, ieškai kitų sąrašo narių. O kad moteris (viliuosi, blaiva) dažnai mylisi ne tik iš fizinio potraukio ir kad jai mylėjimasis tikrai stipriau rišasi su jausmais nei vyrui – dzin. Kažkaip artėjam prie amerikonų, kur 13 metų mylėtis nesuvokiant to nei prasmės, nei pasekmių yra įprasta ir natūralu. Po to nėštumai, arbortai, metų metais moterų nemigos dėl padarytų klaidų, tėvų stresas, o iš „vyro” pusės – pasiplovimas. Ne apie visus kalbu, bet kažkaip kai paskaitai tokius sąrašiukus, susidaro įspūdis, kad apie tokius dalykus net nemąstai. Ieškai panų kol rasi gerą. O geros ne randamos, bet padaromos. Ir labiau reiktų žiūrėt kaip pažint per antrą pasimatymą, o ne kaip padulkint. Vis tik jei ieškai santykių, tai ne seksas ir vystantis kūnas tuos santykius išlaikys.. Žodžiu. Ir blogiausia galbūt tai, kad kad esi viešas žmogus, dalinai edukatorius, kurio mintimis greičiausiai bent keletas žmonių pasinaudos ir pritaikys sau. O seksas nėra ledų valgymas parkelyje.

Ačiū, Vygantai!!! Deja, kol dar nieko nespėjau išmokti, nieko ir išvis nerekomenduoju daryti. Nesu santykių guru ir tiesiog dalinuosi savo problemomis, kurioms bandau surasti sprendimus. Visa šita nemalonu man pačiam.

…Ir, taip, ten satyriškas gidas. Ačiū labai! <3

Oj kaip bus linksma, kai po kokio mėnesio skaitysim apie tai, kaip trenkė žaibas ir Debesyla įsimylėjo 😀 Čia toks neprognozuojamas dalykas, kad ir kaip stengtumeisi fokusą laikyti ne ten. Tos mūzos skraido visur ir visada!
Bet kokiu atveju skaitan visą laiką šypsojaus ir su dar platesne šypsena skaitysiu apie iššūkio rezultatą 🙂

Va, va, keli draugai man tą patį sakė apie žaibus 😀

Bet būtent dėl to iššūkiu ir dalinuosi – kad metų eigoje galėčiau priminti save, kad stebėčiau emocijas, mintis, veiksmus. Gal esu priklausomas, tik to nežinau? Gal pražiūriu savyje kažką, kas akivaizdžiai matosi? O gal man reikėtų tiesiog mažiau galvoti?

Vienaip ar kitaip, laiko dar yra. Pažiūrėsim, kas nutiks!

Visas gyvenimas yra labai idomus ir zmones kuriuos sutinkame jame. As uz santykius – visokius, skaudzius, grazius, stulbinancius. Svarbiausia manau suprasti ka jie dave, ka tu davei galbut kitam zmogui. Ir eiti toliau… 🙂

p.s. visada labai smagu ir idomu skaityti tavo mintis.

Puikus iššūkis! Sveikinu! Nors man natūraliai gaudavosi metų ar pusantrų pertraukos tarp santykių, per kuriuos turėdavau pakankamai laiko suprasti ko noriu ir ko ne iš vyrų. Svarbiausia yra dirbti su savim šitoj situacijoj, nes jei tik šiaip sau celibatą paskelbsi, tai nieko galiausiai nesuprasi. Sėkmės, Danieliau!

Tai štai, štai, per šiuos 4 mėnesius jau spėjau sau nemalonių klausimų kelti. Tikrinu, ko išties reikia! 😉 Ačiū labai, Lina!