O kaip tau sekasi bendrauti su priešingos (ar tos pačios) lyties piliečiais? Taip, žinau, tai asmeniškas klausimas, bet man įdomu – ar tau irgi prakaituoja delnai? (Ar kanopos?)
Šiandienos interviu kalbinu Matą (arba Matt Weyland), kuriam ilgą laiką gyvenime buvo DIDELI sunkumai užkalbinti patikusią merginą ar apskritai surasti tokią, kuri jo nenusibaidytų po trijų sekundžių.
Tačiau tai pasikeitė į gerąją pusę. Matas mokėsi ir augo.
Ir šiandien papasakos apie savo iššūkį, kurio metu kasdien turėjo užkalbinti bent po 3 simpatiškas merginas, 30 dienų iš eilės.
Taip, kai kuriems žmonėms tai būtų juokai. Ir šiandien pačiam Matui tai nesudėtinga. Tačiau kadaise tai buvo didelis iššūkis…
…Ir štai kaip jis jį įveikė:
Labas, Matai! Pirmiausiai prisistatyk. Penkiais arba mažiau sakinių – kas tu?
Esu coachingas.lt autorius. Nuo paauglystės domiuosi visapusiška saviugda, o ypač bendravimo psichologija. Anksčiau projekte Weyland Life konsultuodavau vyrus bendravimo su merginomis bei pasitikėjimo savimi klausimais. Dabar tiesiog gyvenu šia dieną ir bandau padėti tiems, kas nori mano pagalbos.
Ar dažnai sau keli iššūkius? Kur dešimtbalėje skalėje nuo bailaus Nuobodylos iki superherojaus Betmeno padėtum save?
Kiekvienais metais padarau bent po vieną mėnesio trukmės ar ilgesnį iššūkį. Kiti verti paminėjimo – meditacija kasdien po valandą mėnesį, mėsos nevalgymas tai pat mėnesį, bei visiškas alkoholio atsisakymas metams (2014!).
Kaip save vertinčiau šitoje „herojų” skalėje? Forest Gump manau butu arčiausia, tiesiog darau, kas tuo metu atrodo teisinga ir gera bei per daug nemąstau apie pasekmes. Kai kam tai iššūkiai, man tai gyvenimo būdas, savęs pažinimas.
Papasakok, kokio iššūkio ėmeisi ir kokios buvo jo taisyklės?
Iššūkis, kuri bendrai dariau tris kartus, tikiu, kai kuriems pasirodys juokingas, nerimtas, keistas ar kitaip nekoks.
Taigi mano iššūkio esmė buvo kasdien užkalbinti po 3 nepažįstamas man simpatiškas merginas.
Tikslas minimum – pokalbis, maksimum – kiek jau merginai patiksiu. Toks iššūkis paprastai daromas apie 30 dienų. Po kiekvienos dienos analizavau savo užkalbinimus, ieškojau klaidų ir vietos tobulėjimui.
O kodėl pasirinkai šį iššūkį?
Suradus pickup bendruomenę, pradėjus taikyti naujas žinias praktiškai pastebėjau, kad tai iš tikro veikia. Norėjau vis greičiau tobulėti, laisviau jaustis patrauklių merginų kompanijoje, būti vyru, kuris pats gali rinktis merginas, kurių nori, o ne laukti, kol jos pasirinks.
Apskritai, kaip sekėsi siekti savo tikslo?
Pirmas buvo iš tikro wow. Daugybė pasimatymu, nuotykių ar šiaip malonaus bendravimo su gražiomis merginomis. Buvo ir labai sunkių dienų, kaip jaučiausi tragiškai ir merginos mane ignoravo, bet manau, kad tada daugiausiai suvokimų ir atsirado.
Iššūkis reikalavo labai daug valios ir disciplinos, nes kaip minėjau tai nebuvo tik kabinimas bet ir analizė, ką dariau blogai, kur suklydau ir panašiai, bet viskas pavyko, kaip ir lanavau.
Antras „maratonas” buvo sėkmingesnis rezultatų prasme, nes buvau jau daugiau patyręs, bet naujo daug neišmokau, trečias parodė man, kad laikas vėl keistis ir eiti į kokybę, o kiekybė…
Tačiau kas labiausiai trukdė tavo kelyje? Tai ką darei, kai buvo sunku ir norėjosi mesti viską šalin?
Trukdė… šeima.
Artimieji manęs nesuprato ir nenorėjo suprast, bet aš vis tiek dariau savo ir visiškai to nesigailiu.
Mest nenorėjau nei karto. Kai būdavo sunku medituodavau, ieškojau priežasčių, kodėl mano savijauta pablogėjo arba tiesiog sakydavau „fuck it“ ir paleisdavau viską.
Kaip jauteisi pabaigęs iššūkį? Ar pasiekei, ko pradžioje tikėjaisi? Ir ką naujo išmokai iššūkio metu?
Pasiekiau daugiau, negu galvojau, kad galiu. Jaučiausi puikiai. Supratau, kad mano nuotaika priklauso tik nuo manęs – ne nuo kitų ar aplinkos. Net bendrai tapau stipresnis psichologiškai.
Drįsčiau teigti, kad net kažkiek subrendau lakstydamas paskui sijonus, nes tik paragavus tų malonių pojūčių, pradedi į juos žiūrėti kaip į gyvenimo dalį, o ne stebuklą išrinktiesiems.
Ar turi patarimų žmonėms, kurie norėtų pakartoti arba pralenkti tavo nuotykį?
Pasiruošimas ir ryžtas. Turi pasižadėti sau, kad pabaigsi iššūkį, nesvarbu kas – tai yra neleisi savo kompleksams, abejonėms bei baimėms tavęs užvaldyti, o tiesiog žingsnis po žingsnio eisi link tikslo.
Skausmas tai progreso dalis.
Tinkamos „technikos” pasirinkimas irgi svarbu, nes kalbinimo būdų yra milijonai bet iš jų tik pora suveiks tau.
Taaaaiii… Kokio iššūkio imsiesi dabar? Ar jau turi idėjų arba slaptų troškimų?
Tikrai taip. Manau sekantis iššūkis bus rašymo. Mėgstu tai daryti ir žinau, kad žmonėms patinka informacija, kuria dalinuosi, tai reikės prisiversti tą daryti kasdien, o ne tik kada netingiu 🙂
Ačiū už pasakojimą, Matai!
Na, komentuoti merginų (ar vaikinų) kalbinimo technikų nesiryšiu… Bet rodos Matas ką tik pakartojo seną tiesą – per kančias į žvaigždes. Ir taip pat karčių mokslo šaknų saldūs vaisiai, ar kaip ten panašiai.
Aš pats jokių kabinimo technikų nenaudoju, nes tikiu, kad nuoširdumas yra geriausia – net jei savu būdu esi bjaurus senas krienas. Juk bendraujant tas bjaurumas gydomas ir išgydomas!
O tarp kitko, pabaigai:
- Apie savo iššūkį apskritai susipažįstant su naujais žmonėmis Lietuvoje yra davęs interviu debesylietis Antanas;
- Ir mano šefas Danielius yra rašęs ilgą ilgą, knygos vertą gidą apie tai, kaip išmokti bendrauti su žmonėmis.
Tikiuosi padės jums, skaitytojai!
Jūsų,
Paršelis Antanas