Kodėl verta išsitrinti Facebook?

Jau ilgiau nei metus nenaudoju feisbuko. Štai, ką jaučiu šią akimirką. Galbūt tave tai irgi įkvėps nebenaudoti facebook ir jį tiesiog išsitrinti.

1. Feisbukas yra gaidys neišpasakytas.
2. Feisbukas ne tik seka viską, ką darai feisbuke, bet ir seka viską ką darai puslapiuose, kuriuose įdėti „like” ar „share” mygtukai, visokie feisbuko blokeliai – net jei to puslapių kūrėjai nežino – feisbukas seka viską ir iš to kala rimtas babkes.
3. Feisbukas duomenis apie vartotojus, kurių šie nesutiko duoti (a) kada jie online, b) kokiuose puslapiuose jie lankosi ir kuo domisi, c) ką jie susirašinėja su draugais, d) viską ką jie kelia į feisbuką, jo grupes, messengerį bei instagramą) parduoda trečioms šalims – kartais „legaliai” per leidimą reklamuotis (už milžiniškas sumas), kartais mažiau legaliai, kaip, kad išlenda skandalai.
4. Feisbukas yra nedemokratiška aplinka (I). Tiesiog. Feisbukas yra, sakyčiau, netgi anti-valstybinė aplinka, kur skatinamos emocijos, ne diskusijos. Į viršų keliami ne įdomiausi, išsamiausi, kokybiškiausi turinio vienetai – keliami tie, kurie kelia juoką, pyktį, įniršį arba tiesiog pasibjaurėjimą. Tai ne pokalbio ar veiksmo aplinka – tai tiesiog rėkimas vienas ant kito.
5. Feisbukas yra nedemokratiška aplinka (II). Vartotojai negali laisvai rinktis, ką jie nori matyti, nes algoritmas išmeta tai, kas jiems „įdomiausia”. Neprašytos reklamos, neprašyti įrašai, neprašytas turinys. Jie negali balsuoti, tarkim, prieš turinį – tik už skirtingais būdais. Ką jei turinio vienetas yra tiesiog blogas? Jo negali downvotinti ar kitaip išmesti, nes kiekvienas balsas, net ir tas anti-vakcerio vatniko, feisbuko akyse, yra svarbus. Svarbus kuo? Kad kelia emocijas ir išlaiko vartotojus online. Kas iš to? Daugiau duomenų, daugiau reklamų, daugiau pinigų.
6. Feisbukas yra nedemokratiška aplinka (III). Vartotojai feisbuke neturi savivaldos. Grupės yra, bet jose galima tik gana ribota diskusija, o pasidaryti tai sava tvirtove – lyg discorde – negali. Vartotojai negali patys drąsiai rinktis adminus, negali patys kurti, tarkim, botus, kurie veiktų jų susikurtoje savivaldoje. Feisbukas nėra erdvė, kur galėtum kurti bendruomenę – tai vieta, kur bendruomenei išdedi savo emocingą turinį. Tai ne kvietimas susirinkti į butų bendriją uždaroje, savoje, aplinkje, tai labiau girtas šūkavimas laiptinėje.
7. Feisbukas yra turinio monopolis. Dar gerai, kad yra Google, nes be šio – žlugtų visi asmeniniai puslapiai, tinklaraščiai, kiti portalai. Bet jau dabar rašytojai klausia ar tikrai verta leisti knygą ar rašyti į laikraštį, jei galima rašyti feisbuke. Įmonės klausia ar tikrai verta apie svarbią žinią paskelbti SMS, jei galima parašyti feisbuke postą. Taip naikinamos visos socialinio bendravimo alternatyvos – net ir gyvos – o vartotojai, neturintys feisbuko, paliekami už informacinės sienos.
8. Feisbukas yra bybį dėjęs. Jie turi tiek galios, tiek pinigų, tiek dėmesio, tiek vartotojų (berods jau 2 milijardai iš 8 milijardų gyventojų žemėje – daugiau nei visa Europos sąjunga + JAV + N kitų šalių sudėjus), kad jiems kažkieno pagrąsinimai ar noras keistis yra neįdomūs (pvz. net ES reikalavimai, nekalbant apie judėjimus kaip https://www.humanetech.com/ [[kuriuo, beje, rekomenduoju tau labai pasidomėti]]). Jie yra viena galingiausių korporacijų žemėje.
9. Feisbukas ir jo produktai skatina susvetimėjimą + asmenybės kultą. Juose vartotojas jaučiasi ne vienas iš daugelio – ne visuomenės dalimi – jis jaučiasi Ypatinguoju, kuris irgi, štai, tuojau taps žinomu influenceriu bei užkals belekiek babkių stumdydamas dietines tabletes, arbatas ir panašų gaidį. Asmenybės kulto nariui neįdomu kokioje visuomenėje jis yra – jam įdomu tik kaip tapti labiau žinomu, labiau ypatingu, labiau nuostabiu. O neduok Dieve kažkas jam prieštarauja – šis žmogus kaip mat taps priešu, bus sumaltas su šūdais ir užblokuotas. Tai ne bendravimas, tai ne gyvenimas visuomenėje – tai tiesiog žvėriškumas.
10. Na, ir tai, kad apskritai visi šiuolaikiniai soc tinklai mūsų dėmesį paverčia… Ką aš sakiau? Pamiršau… Mano atmintis tokia prasta… Ak, štai, tiesa! Paverčia… Kuo tokiu? Ai, jo, paverčia, žodžiu, supranti, nuuuu? (Šis priedelis jau kiek didesnė šiuolaikinio turinio bėda, bet feisbukas, vėlgi, neskatina tavęs praleisti su vienu turinio vienetu ilgiau – jis skatina tiesiog ilgiau išbūti platformoje, net jei tiesiog scrollini, scrollini, scrollini ir pyksti ant visų ir visko…)

Na, ar bent tokios mano emocijos šiuo metu. Feisbukas yra gaidys.

(Skaitytojos komentaras)

• peržiūrėjau The Social Dilemma. Kaip ir nieko naujo, bet patiko, manau, puiki žinutė.
• kalbėjau apie filmą su bendradarbiais. Nesu tikra, ar tai kažkoks neigimas, savęs raminimas, ar wishful thinking, bet reakcija buvo maždaug tokia: visais laikais buvo dalykų, kurie atrodė katastrofa, bet visada kažkaip išsisukdavom. Buvo radijas, buvo laikraštis. Gal iš dalies suprantu – situacijos dramatizavimas nepatrauklus, bet… ar tikrai žmonės pasiimdavo laikraštį 100 kartų per darbo dieną? Ar atsivertę laikraštį jie po pusvalandžio pabusdavo iš transo – „OMG perskaičiau 8 puslapius ir net nepastebėjau”? Nežinau. turbūt ne? ar galima lygint šias priemones? galbūt? on some level. bet, manau, visgi radijo ir socialinių tinklų paveikumo lygmuo kiek kitas. tai gal ir susirūpinimas turėtų būt atitinkamai kito lygmens.
• pradėjau rašyt apie Instagramą. Tavo įrašuose apie FB atsisakymą Insta minimas kaip vieta kur galima rasti kokybiškų nuotraukų. Atrodo, vaibas kiek keičiasi (Insta lyg ir laikomas blogiausiu iš visų, kalbant apie paauglių psichikos sveikatą). Ką tu dabar manai apie Insta? Ar naudoji, o gal irgi išsitrynei? : )

Antroji pamąstymų dalis

1. Aliarmizmas ar konformizmas? Mano akimis – bet koks vertinimas, kad XYZ yra aliarmizmas („panikos kėlimas”), yra menkos vertės argumentas. Nes į šiuos argumentus galima automatiškai atsakyti „O gal tiesiog susitaikai su tuo, kas yra, nes tau baisu būti nežinioje (kaip mums visiems), tai mieliau rinksies ramybę, kad ir nemalonią, nei net įsivaizduoti kažką kito?”. Šie argumentai yra niekiniai. Jie nieko nepasako. Galima tiesiog ignoruoti. (Nes čia kaip diskusijoje „Žiemą arbatą geriau gerti šiltą ar šaltą – kaip sveikiau?”, pateikti argumentą „O gal tiesiog gerkime taip, kaip visada gėrėme”. Ar tai pataiko kažkur į temą? Taip. Bet ar tai tikrai į temą? Nu nelabai.)
2. Man šiose diskusijoje išvis patinka žodis „Man”. Aš nesakau, kad internetai ir soc. medijos yra blogai tau. Aš nežinau kaip yra tau. Galbūt tau tai padeda. Galbūt tai tavo pasitenkinimo dėmesiu šaltinis. Gal pabėgimas nuo skaudžios inkstų ligos… Bet aš galiu pastebėti, kad tai nemalonu man. Mano patirtyje – tai padeda nuraminti klausytojų stresą. Nes nesakau, kad turėtų būti kitaip. Tiesiog dalinuosi savo emociniu/patirties atspindžiu.
3. Aha, jau irgi išsitryniau. Prieš daugmaž metus su puse. Prieš du mėnesius buvau įsirašęs vėl savaitei, bet, hm, kažkaip nebelipo… Mano akimis – IG geriau, nes bent turinį gali labiau atsirinkti pats. Ką followini – tavo reikalas. Man, pvz., nuolat mesdavo tik tai ką followinau, o „discovery tabe” – panašius veikėjus, daugiausiai web-komiksų autorius ir visokius ten grafinio dizaino kūrėjus.
4. Ar renkuosi pats? Mąstydamas apie turinį, pasiekiantį mane, galvoju iš kur jis atėjo. Mano akimis – jei nori savo galvą kvaršinti dešimtimis valandų keistų šiuolaikinių mėmų ar žiūrėdamas prabangius namus – argi tai blogai? Kiekvienas turime pasirinkimą kaip save linksminti. Blogiau kai turinys ateina iš tave tiesiog užgrobia. Kai „algoritmas” ar koks ten „redaktorius” įsibrauna į tavo namus su tuo, ko neprašei. Kaip valstiečiai su savo propoganda, spamindami pašto dėžutes. Kaip (kai kurie) jehovos liudytojai, einantys pas tave 10 kartų nors jau po trečiojo pasakei, kad neįdomu tau visai. Aš tiesiog noriu laisvės. Ir ją renkuosi.