Kartojimas NĖRA mokslų motina: 10000 eksperimentų principas (taip, ne valandų)

Straipsnio autorius: Danielius Goriunovas / Debesyla

Danielius Goriunovas / Debesyla

Dalinuosi ką patyręs, nes kažkas paprašė.

Malcom Gladwell, vienas žymiausių autorių, kadaise pristatė principą: Didžiausi ekspertai, dažniausiai, jais tapdavo tik praleidus su savo amatu bent 10 tūkstančių valandų arba daugiau.

Tai – grubiai imant – būtų apie 10-tis metų darbo. Ir, taip, tai skamba visai logiška. Ir visai nuramina… „Man tereikia tiesiog dirbti. Tiesiog dirbti. Viskas gerai. Tiesiog tereikia nesustoti. Tiesiog dirbti. Vieną dieną tapsiu profesionalu, bet iki tol turiu įdėti darbo. Dar truputį.“

Bet.

Vargu ar 10 tūkstančių valandų darydamas tą patį tapsi amato profesionalu.

…Netiki?

Na, o kiek laiko iki šiandienos praleidai valgydamas?

Ir, spėju, vis dar būna kartų kai paspringsti, įsikandi sau į žandą ar liežuvio galą arba nusidegini karštu maistu, ar ne? Ir… Ar gali vadinti save gurmanu-ekspertu, sugebančiu pažinti vyno rūšį ir kilmės vietą, metus, vien iš gurkšnio?

O kiek laiko praleidai vaikštant? Ir kodėl, paaiškink tu man, kodėl nesugebi nueiti 20-ties kilometrų iš eilės nepadusęs, nepradėjęs jausti kojų maudulio? Kodėl kai kurie žygeiviai tai drąsiai gali padaryti, o tu negali? Kodėl dar vis kartais pagauni zuikį???

Matai – vien dėl to, kad kažką darai ilgai, nepadarė tavęs tos srities profesionalu. Profesionalai, užtat, skiriasi tuo, kad turi PATIRTIES. Įvairiausios patirties. Geros ir blogos. Bet svarbiausiai – daug patirties.

…Jie išbandė tiek, kiek dauguma niekada net nesugalvotų išbandyti – jei dirba programuotojo darbą, tai išmano rečiausias programavimo kalbas arba bent kažkada bandė jomis programuoti, o jei dirba muzikantu – grojo penkiolika rečiausių formų instrumentų, apie kuriuos tu net iki šiol negirdėjai.

Valandos tavęs nepadaro profesionalu. Patirtis padaro.

Visi gali skirti tūkstančius valandų valgymui, vaikščiojimui, sportui, rašymui, kalbėjimui ir užuojautai. Tai ir taip daro praktiškai visi. Bet ne visi gilina savo šiuos amatus ir išeina iš savo ribų. Ne visi bando atpažinti vynus iš kvapo, ne visi vaikšto ant virvių ir medžio šakų, ne visi perrašinėja senus tekstus, mokosi naujų posakių ar ieško naujų būdų nuraminti svetimą. Tikrai ne visi išeina iš savo ribų.

(Pastebėsiu – čia svarbiausia ne kokias ribas peržengę kiti ir ar tavo „naujas dalykas“ kitiems bus naujas. Ne esmė ką patyrę kiti. Esmė – ar tai nauja tau?)

Tai, žinai, jei nori save pamotyvuoti stengtis – rekomenduoju – motyvuok save dar vienu „pabandysiu šitą dalyką, kurio dar nebandžiau“, ne „ateinančią dieną praleisiu kaip bulvė, vaidindamas, kad mokausi“.

Išeiti iš ribų – bandymuose ir savo darbų taisymuose – svarbiau už kartojimą.

Parašykite komentarą

Palikite komentarą. Galite pasirašyti slapyvardžiu – visiškai anonimiškai.