Šmaikštus interviu su Debesyla apie jo gyvenimą

atsakymai į klausimus
Interviu

Kas Tavo super herojus/ė?

Aš pats. Suprantu, kad už mane mano darbų niekas neatliks – kaip ir mano didžiausių tikslų neįgyvendins. Esu savo likimo šaltkalvis-suvirintojas.

Ką darai, kai nežinai, ką daryti?

Tinginiauju. Kai nieko nedarai – gimsta geriausios mintys.

Nes blogiausia, ką galiu sau daryti – tai kažkuo užsiimti, užsiimti, užsiiimti, užsiiimti, užsiiimti, užsiiimti, užsiiimti, užsiiimti, užsiiimti, užsiiimti, užsiiimti, užsiiimti, užsiiimti, užsiiimti, užsiiimti, užsiiimti, užsiiimti, užsiiimti, užsiiimti, užsiiimti, užsiiimti…

Ar pastebėjai, kad vien klausant šio pasikartojimo paskausta galvą? Dabar įsivaizduok, kad esi tas darboholikas-tobulėtojas.

Kas Tave svaigina?

Be abejo – dopaminas ir kiti malonūs chemikaliukai, kai girdžiu komplimentus sau ir panašius paglostymus. Dabar mokausi savęs tuo nesisvaiginti – beveik atsisakiau feisbuko, pirkinių, kitų nesąmonių

…Taip, gamta mums tai davė – įrankius, rodančius, kas yra gerai ir kas ne tiek. Tiesiog įsiklausant į savo jausmus galima rasti gyvenimo pašaukimą… Na, tiesa. Yra problemėlė.

Dopaminas, seratoninas, endorfinai ir kiti hormonai yra perrašomi. Jų jungtys perprogramuojamos ir keičiasi. (Taigi jei tau vaikystėje patiko šaltibarčiai ir komunizmas – nereiškia, kad suaugus kovosi už šviesų šaltibarščių rytojų.)

Ir šiomis jungtimis galima pavergti kitus žmones.

Kai kuriems, kurie atsparūs šiems chemikalams (t.y. narcizams, psichopatams ir kitiems asocialams), šios jungtys tampa įrankiu. Jie kuria įtraukiančias reklamas. Jie pavergia savo “tikrumu”, kurį suvaidino dėl prezidento posto ar žiniasklaidos dėmesio. Jie išnaudoja tavo meilę jiems, kad tik gautų naudos sau.

…O manai, kad Maximos nuolaidų kortelė ir Facebook tau buvo duoti iš geros valios?

Dabar mokausi save svaiginti atvirumu bendraujant su savo skaitytojais (bei pasakotis ir ne apie tokias geras dienas), sėdėjimu po saulėtu dangumi, iššūkių sau kėlimu ir ekologiškų sprendimų paieškomis.

Ką veiki paslapčia?

Rašau meilės laiškus merginoms, kurias įsisvaigstu ir kurias įsivaizduoju. Piešiu komiksus. Stebiu vaizdus pro langą. Geriu litrus juodos arbatos.

Trys geriausios Tavo savybės?

*ilga pauzė*

Nemanau, kad aš galiu šitai atsakyti. Apie geriausias ir blogiausias mano savybes gali spręsti tik kiti, nes aš tiesiog darau tai, ką man davė aplinka. Žaidimo taisykles kuriu ne aš – aš tik bandau pasirinkti tai, kas atitiktų mano vertybes.

Ko norėtum išmokti?

Dar labiau padėti žmonėms.

Galvoju pereiti koučingo specialisto Povilo Petrausko (ei, Povilai, vieši komplimentai!) koučingo kursus, kad galėčiau dar geriau tęsti savo mentorystę KTU GUIDed programoje ir Idialogue.lt.

Visgi iš manęs tik tiek ir tėra naudos, kiek būsiu naudingas kitiems.

Kuo Tau graži Lietuva?

Plokštumu. Kad ji – jau dabar kaip Nyderlandai.

Savo vidutiniškumu – kad ji nėra kažkuo ypatinga, o tiesiog dar viena vidurio rytų šiaurės europos šalis, kurioje galėtų pilnai būti Marvel daktaro Doom šalis Latveria.

Savo nuolatiniu nepasitenkinimu savimi ir komplimentų ieškojimu – tai juk taip žmogiška!

Savo baime išsiskirti, baime būti savimi, baime pripažinti, kad esame verti šio to… Na, ir, aišku, kai kurių savybių išaukštinimu, nes, ale pasaulyje nėra nė vienos šalies, kur būtų…

Man – Lietuva yra tiesiog mergina. Tiesiog žmogus.

Ar kada pakėlei svetimą šiukšlę?

Ką!? Ne, niekada!!!

*pažiūri į akis*

*šypteli*

Gana dažnai jas surenku, kai kur keliauju Kaune. Na, nesu tas, kuris su maišu nuolatos vaikšto, bet jei pakeliui – pakeliu ir išmetu. Dažniausiai šias šiukšles išmėto vėjas, išskraidina iš šiukšlinių, o pakelti nesunku.

Ir. Na, aš tai vadinu maža mankšta. Mes šiais laikais ir taip mažai judame. Ne sportuojame, o apskritai lankstomės, šokame, bent jau galvą kraipome. Tai čia taip ir mankštinuosi.

Ką nors kartą gyvenime turėtų padaryti kiekvienas žmogus?

Pripažinti, kad mirtis laukia. Mes esame tik tai, ką darome iki jos.

Ką Tau reiškia būti savimi?

Būti atviram.

Ką labiausiai idealizuoji?

Veganizmą. Tikiu, kad veganiška mityba yra the best shit nuo 1950-ųjų žaliosios revoliucijos. Ir jei žmogui rūpi gamta (ne tik gyvūnai bet ir ekologija) – atsisakyti gyvulinės kilmės produkcijos yra geriau, nei atsisakyti automobilio. Čia nėra kalba apie mėsą ar pieną – tai geri maisto produktai – tiesiog juos sveikiau (visiems) išauginti laboratorijoje.

Bet. Aišku. Idealizuoju.

Be ko nebūtų visko?

Dievo.

Kad ir kokia tai būtybė, fizinis reiškinys, mistika buvo, sukūrusi visatą prieš dabartinę. Nes niekas neatsiranda iš nieko, taigi Dievas, matematiškai, privalo egzistuoti.

Kokia didžiausia Žmogaus pareiga?

Sąmoningai tinginiauti ir mėgautis buvimu.

…Kas daugiau lieka?

Kas Tau yra kūrybiškumas?

Atvirumas.

Ką labiausiai mėgsti užbaigti?

Veganišką “Ach” šokoladą.

Parašykite komentarą

Palikite komentarą. Anonimiškai.